Dėl žemės sklypo plano patvirtinimo be sklypo bendrasavininko sutikimo

Civilinė byla Nr. 2A-127-212/2013

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00594-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

30.2;30.5;30.9.1;121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. G. ieškinį atsakovei R. B. L., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl namų valdos žemės sklypo plano ir susitarimo pirkti žemės sklypo dalį patvirtinimo be bendrasavininkės sutikimo ir atsakovės R. B. L. priešieškinį dėl žemės sklypo plano patvirtinimo be sklypo bendrasavininko sutikimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė patvirtinti pateiktą namų valdos žemės sklypo planą, parengtą 2008-10-21 J. Š. geodezinių darbų įmonės, patvirtinti susitarimą pirkti žemės sklypą tarp bendrasavininkų, be atsakovės sutikimo ir priteisti turėtas išlaidas. Nurodė, kad atsakovė B. L. atsisakė pasirašyti ant atlikto žemės sklypo plano ir susitarimo pirkti žemės sklypą tarp bendrasavininkų. Mano, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, kadangi atsakovė trukdo išsipirkti dalį namų valdos žemės sklypo ir taip pažeidžia jo teises.

Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką bei patvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, atliktus UAB „Asmija“ be sklypo bendrasavininko sutikimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo planas pažeidžia jos teises, nes neleidžiama patekti į jai priklausančią dalį žemės sklypo, naudotis šuliniu, patekti į gyvenamą namą. Mano, kad jos pateiktas žemės sklypo planas nepažeidžia abiejų savininkų teisių ir nepažeisti plano rengimo reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį tenkino pilnai. Nustatė 962 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką ir patvirtino šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, atliktus UAB „Asmija“, be šio sklypo bendrasavininko V. G. sutikimo. Taip pat patvirtino ieškovo pateiktą susitarimą pirkti žemės sklypą tarp bendrasavininkų, nurodant, kad bendrasavininkas V. G. perka 4,81 aro, arba ½ dalį sklypo, tame skaičiuje 0,69 aro bendro naudojimo namų valdos žemės sklypus be bendrasavininkės R. B. L. sutikimo. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir jiems priklauso po ½ dalį šio nekilnojamojo turto. Taip pat po ½ dalį priklauso ir esančio žemės sklypo, kurio bendras plotas 962 m². Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė esamo žemės sklypo planą. Pagal šalių pateiktus planus nesutampa šalims tenkančių sklypų ribos ir šalys nesutaria dėl sklypo ribų.

Ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 962 m². Ieškovo pateiktas planas parengtas pagal 1979-06-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo (Liaudies teismo) sprendimą, kuriuo buvo padalintas žemės sklypas. Tačiau ieškovo pateiktame plane neužtikrinama šalių interesų pusiausvyra, nes ieškovui tenkančiame žemės sklype yra šalims priklausantis gyvenamas namas, į kurį norint patekti atsakovei, reikėtų eiti per ieškovo žemės sklypą. Atsakovei norint patekti - įvažiuoti į jai priklausančią žemės sklypo dalį, būtų apribotos galimybės, reiktų važiuoti per kaimyninį žemės sklypą. Pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo planą yra užtikrinama šalių interesų pusiausvyra, nes žemės sklypo ribos nustatytos išilgai sklypo, kiekviena šalis turi priėjimą iš savo žemės sklypo prie šulinio, kuris yra bendro naudojimo, įeiti į gyvenamą namą, įvažiuoti į savo sklypo dalį. Pažymėjo, kad ribų pakeitimas pagal atsakovės pasiūlytą variantą sklypo dalių plotas nepasikeistų. Sudarytas sklypo planas pripažintas tinkamu ir patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Ieškovo pateiktas žemės sklypo planas nėra suderintas ir neatitinka Vyriausybės patvirtinto nutarimo „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo“ (2010-07-21 Nr.1124) reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms priešieškinį tenkintino ir patvirtino atsakovės pateiktą žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Ieškovui priklauso ½ dalis gyvenamo namo ir ½ dalis žemės sklypo. Ieškovas turi teisę šią sklypo dalį išsipirkti. Atsakovės atstovė nepateikė objektyvių įrodymų, dėl kurių ieškovui nedavusi sutiko išsipirkti jam tenkančią žemės sklypo dalį, tik nurodė, jog nebuvo sutarimo. Pagal Vyriausybės nutarimo „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (1999-03-09 Nr.260 ir vėlesni pakeitimai) nuostatas kiekvienam bendraturčiui žemės sklypo dalis nustatoma priklausomai nuo gyvenamo namo ar kito statinio dalies. Esant tokioms aplinkybėms šioje dalyje ieškinį tenkintino. Pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą, atsakovės naudojimasis tenkančia sklypo dalimi yra apribotas, nes nėra privažiavimo prie jai tenkančios sklypo dalies, apribotas įėjimas į namą, priėjimas prie bendro naudojimo statinio – šulinio. Ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka racionalumo, patogumo kriterijų. Pateiktas planas nėra prilyginamas detaliajam teritorijų planavimo dokumentui. Atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas parengtas pagal aukščiau minėto nutarimo reikalavimus, prilyginamas detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, licenciją turinčio specialisto, jame nurodyti sklypo duomenys, išskirtos ir nurodytos sklypo dalys, skirtinos naudotis atskiriems bendraturčiams ir bendro naudojimo dalys, neapribotas patekimas prie tenkančių žemės sklypų ir bendro naudojimo objektų, suderintas su gretimų sklypų savininkais, patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Esant nurodytoms aplinkybėms žemės sklypo naudojimosi tvarka patvirtino pagal atsakovės pateiktą planą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal Mažeikių rajono teismo 1979-06-14 sprendimą ir pagal J. Š. geodezinių darbų įmonės padarytą kadastrinį planą 2008-10-21 su padarytos klaidos ištaisymu, paliekant bendrą 4,15 m pločio juostą įvažiavimui į atsakovės sklypo dalį. Prašo ieškovo jau išpirktą 300 m2 žemės sklypą iš savivaldybės 1992 m. laikyti kaip teisėtą žemės valdos ieškovo nekilnojamojo turto nuosavybe ir leisti 181 m2 laisvos žemės plotą pirkti iš savivaldybės pagal jo paskaičiavimus. Taip pat prašo civilinę bylą perduoti naujam Panevėžio miesto apylinkės teismui. Mano, kad teismo sprendimas priimtas pataikaujant atsakovei. Namų valdos žemės sklypo planas buvo padarytas tarybiniais laikais. Atsakovė piktnaudžiavo jai suteikta teise duoti sutikimą dėl žemės sklypo dalies pirkimo. 1992 m. ieškovas savo sklypo dalį nusipirko ir nereikėjo susitarimo, reikėjo tik patvirtinti pirkimo faktą. Prašo atmesti atsakovės priešieškinį, nes jis prieštarauja Mažeikių liaudies teismo 1979-06-14 sprendimui, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi tvarka, kuria ieškovas naudojasi iki šių dienų, o atsakovė nesinaudojo ir neprižiūrėjo savo sklypo dalies. Be to, atsakovė yra paveldėtoja ir jai nevalia keisti sklypo vidaus ribas, kurias pirmieji savininkai buvo sutarę ir pripažinę amžinam naudojimui. J. Š. geodezinių darbų įmonė padarė vieną lengvai ištaisomą klaidą, kurią J. Š. žadėjo ištaisyti. Atsakovė prižadėdavo derinti, tačiau savo pažado netesėjo. Atsakovės atstovė melagingai teigė, kad plane nėra palikto priėjimo prie šulinio ir namo, nes yra paliktas takas 2,02 metro. Galima plotį padidinti arba sumažinti, tačiau atsakovė to nederina. Nurodo, jog su ieškovu niekas nesitarė ir nebandė tartis. Ieškovo ir atsakovės kadastrinius matavimus darė ta pati geodezinių darbų įmonė, tik po J. Š. mirties pakeitus pavadinimą į UAB „Asmija“ pagal tuos pačius reikalavimus. Ieškovo kadastriniai matavimai buvo patvirtinti savivaldybės, tik tuomet tvirtino rajono vyriausias architektas, tai yra atžymėta dokumentuose – planuose. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė įstatymus taiko atbuline data ir klaidina, jog ieškovo planas neatitinka keliamų reikalavimų, nes šalių geodeziniai matavimai buvo atlikti tos pačios tarnybos pagal tuos pačius 2008-2011 m reikalavimus. 1992 m. valstybė žemę pardavinėjo be jokių sutarčių, todėl ieškovas nėra kaltas, jog nebuvo sudaryta sutartis. Nesutinka su trečiojo asmens argumentais, jog ieškovas turi teisę pirkti sklypo dalį, nes atsakovas už žemės sklypą jau yra sumokėjęs 1992 m. Atsakovė nepagrįstai atsisako derinti planą su ieškovu, o jos sudarytas planas prieštarauja Mažeikių liaudies teismo sprendimui. Nurodo, jog 2010-07-21 įstatymas nepanaikina ankstesnės 2008 m. žemės sklypo plano derinimo ir tvirtinimo tvarkos pagal kurią buvo padarytas J. Š. įmonės geodezinių matavimo darbų planas. Teismas nepasisako dėl kokių priežasčių šalys nesutaria. Be to, atsakovei sklypo planą leido tikslinti du kartus, o ieškovui - teismas neleido. Teismas vienašališkai pertvarko sklypo vidaus ribas. Ieškovas sutinka, kad dėl įvažiavimo yra padaryta klaida ir ją J. Š. žadėjo ištaisyti. Teismas nei karto nėra pasiūlęs ieškovui sudaryti taikos sutartį su atsakove.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus nei buvo suformuluoti ieškinyje. Pirmos instancijos teismas išsamiai ir teisingai išsprendė ieškinio ir priešieškinio reikalavimus jų ribose, todėl apeliaciniame skunde pateikti reikalavimai turi būti nenagrinėjami kaip prieštaraujantys CPK 312 straipsniui. Bylos nagrinėjimo metu išsamiai buvo nagrinėti tiek ieškovo, tiek atsakovės teikti 962 m2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Pats ieškovas patvirtino, kad jo pateiktuose kadastriniuose matavimuose yra padarytos klaidos, tačiau nesiėmė jokių priemonių joms ištaisyti. Ieškovas melagingai interpretuoja bylos procesą kaip šališką, neobjektyvų ir pažeidžiantį jo interesus. Atvirkščiai, gerbdami ieškovo brandų amžių, klausos trūkumus, tiek teismas tiek visi dalyvaujantys byloje asmenys elgėsi ieškovo atžvilgiu labai pagarbiai, nuolaidžiaujant visiems jo norams, nekorektiškam elgesiui bei teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų įžeidinėjimams. Tačiau ieškovas atvirai rodė nepagarbą teismui ir visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, negerbė jų laiko ir nuolat trukdė procesui. Ieškovas sako netiesą, kad teismas nekvietė šalių susitarti taikiai, nes teismas ne vieną kartą ragino šalis ginčą spręsti taikiai, atsakovės atstovė taip pat ne vieną kartą tiesiogiai kalbino V. G. ieškoti galimybių sudaryti taikų susitarimą. Teismas pateikė išsamius motyvus iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus ir pilnai tenkindamas priešieškinio reikalavimus. Teismo motyvus ir argumentus palaiko. Pažymi, jog atsakovė nuolaidžiaudama ieškovui neskundė teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų, nes tai nenulemtų atsakovės teisių naudotis ginčijama žemės sklypo dalimi ateityje. Visos kitos ieškovo apeliaciniame skunde išsakytos nuomonės neatitinka tiesos, yra nekorektiškos – todėl dėl jų išsamiai nepasisako.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimą – visiškai patenkinti atsakovės priešieškinį. Nurodo, kad atsakovė pateikė žemės sklypo planą suderinti Anykščių rajono savivaldybei ir žemės sklypo planas buvo patvirtintas Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-04-25 įsakymu Nr. AĮ-233 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“. Todėl žemės sklypas yra suformuotas teritorijų planavimo dokumente. Kadastro duomenų bylą galima rengti tik patvirtinus žemės sklypo planą, prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, todėl buvo parengta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla, kurios sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas. Ieškovo pateiktas J. Š. geodezinių darbų įmonės paruoštas planas nėra parengtas pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus: žemės sklypas nebuvo suformuotas teritorijų planavimo dokumente. Mažeikių rajono liaudies teismo 1979-06-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-264 nustatyta padalinti tarp šalių (V. G. ir J. G.) gyvenamą namą bei padalinti tarp šalių žemės sklypą, priteisiant G. G. sklypo dalį 300 m2, esantį pietinėje dalyje, o V. G. sklypo dalį 300 m2, esantį šiaurinėje dalyje, kiemą ir jo įrenginius palikti naudotis bendrai. Žemės sklypas nebuvo šalių išpirktas, nepriklausė jiems nuosavybės teise, todėl mano, kad galėjo būti padalinamas tik turtas, kurį šalys turėjo nuosavybės teise. Be to, ieškovo pateiktame ir prašomame patvirtinti plane nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir plotai neatitinka Mažeikių rajono liaudies teismo sprendime nustatytos naudojimosi tvarkos. Mano, kad Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimas šioje byloje žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui įtakos negali turėti.

Pažymi, kad ieškovas teismui pateikė 2008 m. gruodžio mėn. susitarimą pirkti žemės sklypą tarp bendrasavininkų, kuriame buvo nurodyta, kad bendrasavininkas V. G. perka 4,81 aro arba 1/2 dalį žemės sklypo, tame skaičiuje bendro naudojimo 0,88 arų. Taip pat šiame susitarime nurodyta, kad bendrasavininkas R. B. L. perka 4,81 aro arba 1/2 dalį žemės sklypo, tame skaičiuje bendro naudojimo 0,88 arų. Tuo tarpu Sprendimu patvirtintas ieškovo pateiktas susitarimas pirkti žemės sklypą tarp bendrasavininkų, nurodant kad V. G. perka 4,81 aro arba 1/2 dalį sklypo, tame skaičiuje 0,69 aro bendro naudojimo namų valdos žemės sklypus be bendrasavininkės R. B. L. sutikimo. Po 69 m2 bendro naudojimo žemės kiekvienam bendraturčiui yra paskirta atsakovės pateiktame UAB „Asmija“ parengtame žemės sklypo plane, o ne ieškovo pateiktame J. Š. geodezinių darbų įmonės paruoštame plane ir 2008 m. gruodžio mėn. Susitarime pirkti žemės sklypą tarp bendrasavininkų. Kadangi ieškovas pagal mokėjimo pranešimą 1992-09-18 įmokėjo 470 rublių ir pagal mokėjimo pranešimą 1992-06-26 įmokėjo 470 rublių, viso 940 rublių už 0,03 ha žemės sklypo, tačiau nėra sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties, negali būti tenkinamas ir ieškovo išreikštas prašymas jau išpirktą 300 m2 žemės sklypo iš savivaldybės laikyti kaip teisėta nuosavybe ir leisti pirkti 181 m laisvos žemės iš savivaldybės. Įmokėta įmoka bus įskaityta sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Mano, kad šioje byloje ieškovo pateiktas ieškinys visai neturėjo būti tenkinamas, o atsakovės pateiktas priešieškinys turėjo būti pilnai patenkintas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra namų valdos (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovas nuosavybės teise valdo po ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių ir jam priklauso patalpos: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-9, 1-10, 1-G, R-3, R-4 ir bendro naudojimo – R-1 pagal teismo 1979-06-14 sprendimą. Atsakovė nuosavybės teise į ½ gyvenamojo namo ir kitų statinių valdo pagal 2007-04-26 paveldėjimo teisės liudijimą ir jai priklauso patalpos: 1-7, 1-8, R-2 ir bendro naudojimo – R-1. Gyvenamasis namas turi 184,88 kv. m. bendro ploto, nes buvo padidintas rekonstruojant 2003-05-05 (t. 1, b. l. 6-7). Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-04-25 įsakymu Nr. AĮ-233 patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas (t. 1, b. l. 141).

Ieškovas siekia išsipirkti jam priklausančią namų valdos žemės sklypo dalį. Jis pateikė namų valdos žemės sklypo planą, parengtą 2008-10-21 J. Š. geodezinių darbų įmonės ir prašė patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tarp bendrasavininkų pagal šį planą (t. 1, b. l. 12). Atsakovė priešieškiniu prašė patvirtinti naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal jos pateiktą UAB „Asmija“ planą (t. 1, b. l. 143).

Ieškovas nesutinka su Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimu, kuriuo naudojimosi tvarka žemės sklypu patvirtinta pagal atsakovės pateiktą planą. Jo nuomone naudojimosi tvarka turi būti nustatyta pagal Mažeikių rajono teismo 1979-06-14 sprendimą ir pagal jo pateiktą planą, kartu ištaisant padarytą klaidą ir paliekant bendrą 4,15 m. įvažiavimą į atsakovės sklypo dalį.

Kaip žinia, ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostata. Nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką pirmiausia atsižvelgiama į CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taip pat pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiami naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektai turi būti parengti žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vertinant, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi diskrecijos teisę, vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Turi būti įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas nesprendė, koks naudojimosi žemės sklypu variantas yra optimaliausias, tinkamiausias, racionaliausias, kokia yra nusistovėjusi naudojimosi tvarka. Kaip minėta, teismas turi diskrecijos teisę, t. y. nei vieno iš bendraturčių pasiūlymas dėl naudojimosi tvarkos bylą teismui nėra privalomas, jo nesaisto ir neturi jokios išankstinės galios. Be to, sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas po 1979-06-14 teismo sprendimo 2003-05-05 rekonstravo gyvenamąjį namą ir jo plotą padidino. Šalių nuosavybės dalys po šios rekonstrukcijos neperskaičiuotos, duomenys apie užstatytą žemės sklypo plotą prieštaringi: pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-07-05 išrašą užstatytas 101 kv. m. plotas, pagal J. Š. geodezinių darbų įmonės žemės sklypo kadastrinius matavimus – 176 kv. m., pagal UAB „Asmija“ žemės sklypo kadastro duomenis – 138 kv. m. (t. 1, b. l. 6, 11, 95-99). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, šių prieštaravimų nepašalino, neišsiaiškino kiek padidėjo rekonstruotas pastatas, kieno sąskaitą, koks yra faktiškai užstatyto žemės sklypo plotas. Neperskaičiavus šalių nuosavybės dalių, nėra galimybės tinkamai spręsti ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu, nes žemės sklypas skiriamas naudojimuisi proporcingai turimoms nuosavybės dalims (CK 4.81 str. 1 d.).

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, bet ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą panaikint ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Zina Mickevičiūtė

Ramunė Čeknienė

Laimutė Sankauskaitė