Pranešėja Bronė Vidzėnienė
Baudž.byla Nr. 1A-201-134/2013
Teisėja Danutė Švitinienė
Procesinio sprendimo kategorija:2.4.2
(S)
Teisminio sprendimo Nr.1-08-3-00011-2012-9
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,
sekretoriaujant Astai Railaitei,
dalyvaujant:
gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,
nuteistajai I. Č.,
nukentėjusiajam A. Č.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo I. Č. nuteista :
- pagal BK 140 str. 1 d. (2011-10-12 veika) laisvės atėmimu 7 mėnesiams, įpareigojant ją per visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
- pagal BK 140 str. 1 d. (2011-11-29 veika) laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant ją per visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant I. Č. per visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Priteista iš I. Č. 800 Lt A. Č. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 300 Lt proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
I. Č. nuteista už tai, kad ji 2011 m. spalio 12 d. apie 02.00 val. namuose, pareiškusi priekaištus dėl nukentėjusiojo A. Č. sugrįžimo į namus, smogė peiliu ir padarė durtinę–pjautinę žaizdą kairiajame sėdmenyje ir dėl nustatyto sužalojimo nukentėjusiajam padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, ji 2011 m. lapkričio 29 d. apie 22.00 val. namuose,, konflikto metu dėl nukabintų užuolaidų, staigiu judesiu peiliu smogė A. Č. į dešinę ranką ir padarė pjautinę dešinio riešo sąnario srities žaizdą - nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniu skundu nuteistoji i.Čprašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir pripažinti ją veikus būtinosios ginties situacijoje.
Skunde teigia, kad 2011-10-12 A. Č. įsidūrė pats kokiu nors savo kambaryje laikytu darbo įrankiu. Ji nukentėjusiajam peiliuku neįdūrė ir jo nesužalojo, nes peiliukas mažas ir atšipęs. Ant nukentėjusiojo kelnių buvo tik lašelis kraujo, tuo tarpu liudytojas G. P. matė degtukų dėžutės dydžio dėmę, o tai reiškia, kad nukentėjusysis, eidamas pas G. P., sušlapino kelnes, kad padidėtų dėmė.
Liudytojo G. P. parodymai nepatikimi, nes jis dirba kartu su nukentėjusiuoju, todėl suinteresuotas jam padėti.
Liudytojos V. P. parodymai taip pat nepatikimi, nes ji apeliantę anksčiau šmeižė, su ja nebendravo, todėl negali žinoti apie jos santykius su nukentėjusiuoju.
Apeliantė teigia, kad G. P. ir V. P. nėra girdėję nukentėjusiojo prieš ją rengiamų išpuolių, nes nukentėjusysis tai daro jos darbo kambaryje, kai nebūna pašalinių žmonių. Liudytojai turėjo matyti, kaip pas nukentėjusįjį lankosi policijos pareigūnai dėl jo rengiamų išpuolių. Tai, kad G. P. kalba netiesą, patvirtina jo nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis gyvena be užuolaidų, nors šis jų turi net kelias ir su vienomis ją smaugė.
Liudytojas V. K., apylinkės inspektorius, kilus ankstesniems konfliktams tarp jos ir nukentėjusiojo, neteisingai surašydavo jos pareiškimus policijai, ankstesnėje byloje pateiktoje jos charakteristikoje nepagrįstai nurodė, kad ji nebendrauja su kaimynais, šioje byloje nepagrįstai teigė, kad ji inicijuoja konfliktus šeimoje, kad ji ir nukentėjusysis nuolat kreipiasi į policiją dėl tarpusavio konfliktų, nes A. Č. neturi pagrindo skųstis jos elgesiu.
Apeliantė teigia, kad advokatė V. K. jai surašė melagingus kaltinimus, o teismas pagal juos ją nepagrįstai nuteisė. Ji pareiškė bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimą, tačiau jis nebuvo tenkintas.
Apeliantė nurodo, kad ši byla susijusi su ankstesne, kurioje A. Č. kaltintas jos nesunkiu ir nežymiu sužalojimu, todėl jis jai galimai keršija. Ji, nesulaukianti reikiamos pagalbos iš policijos, priversta pati gintis nuo buvusio sutuoktinio, todėl jos veiksmai turi būti pripažinti padaryti esant būtinajai ginčiai.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistosios apeliacinis skundas pagrįstas teiginiais apie pirmosios instancijos teismo esą neteisingai įvertintus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Apeliantė teigia, kad tiek nukentėjusysis A. Č., tiek byloje apklausti liudytojai meluoja, nes A. Č., jos buvęs sutuoktinis, suinteresuotas jos nutesimu dėl jų ilgalaikių priešiškų santykių, o liudytojai yra jo draugai, suinteresuoti jam padėti. Šie apeliantės teiginiai nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį I. Č., vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK reikalavimų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė. Teismo išvados pagrįstos byloje esančių duomenų analize ir ja remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Pačios I. Č., A. Č., liudytojų parodymais nustatyta, kad tarp apeliantės ir nukentėjusiojo, kurie yra buvę sutuoktiniai, susiklostę ilgalaikiai priešiški santykiai. Apeliantė teisingai nurodo, kad kitoje baudžiamojoje byloje A. Č. buvo kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d. ir 145 str. 2 d. Tačiau Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2012-05-29 nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs, A. Č. dėl šių nusikaltimų išteisintas. Taigi, nėra pagrindo laikyti teisingais apeliantės skundo teiginius, kad A. Č. parodymai nepatikimi, nes jis anksčiau prieš ją daug kartų smurtavo, o šioje byloje ją neteisėtai apkaltino, siekdamas reabilituotis. Vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą, būtina atsižvelgi į jų nuoseklumą ir tai, ar šiuos parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Č. proceso metu : 2012-01-24 skunde teismui, 2012-02-13 taikinamajame posėdyje, 2012-06-26 teismo posėdyje konflikto su I. Č. aplinkybes nurodė tas pačias. Apie 2011-10-12 konfliktą A. Č. parodė, kad I. Č. jo, grįžusio namo, piktai paklausė, kur šis buvo ir dūrė į sėdmenį, po sužalojimo jis išėjo pas kaimynus Petrulius. 2011-10-12 konflikto, kilusio dėl užuolaidų, metu jis, matydamas, kad I. Č. rankoje turi peilį, bandė ranka užsidengti veidą, todėl apeliantė jam įpjovė į ranką. Vertindamas nukentėjusiojo parodymų patikimumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad juos patvirtina netiesioginiai bylos įrodymai : pirmajame nusikaltime – liudytojų G. P. ir P.V. P., pas kuriuos nukentėjusysis nuėjo iš karto po sužalojimo, parodymai, kad A. Č. jiems sakė buvęs sužalotas I. Č., liudytojo policijos pareigūno V. K., priėmusio nukentėjusiojo pareiškimą, parodymai, teismo medicinos specialisto išvada; antrajame nusikaltime – liudytojo policijos pareigūno A. K. parodymai, kad įvykio vietoje I. Č. patvirtino sužalojusi A. Č. ranką, liudytojo policijos pareigūno V. K. parodymai, kad nukentėjusysis pareiškime policijai nurodė buvęs peiliu sužalotas apeliantės, teismo medicinos specialisto išvada.
Apeliantė pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde akcentuoja visų liudytojų parodymų nepatikimumą, motyvuodama jos ir liudytojų priešiškais tarpusavio santykiais, jų asmeniniu suinteresuotumu padėti A. Č.. Tačiau bylos duomenys šių apliantės teiginių nepatvirtina. Bylos nagrinėjimo metu negauti jokie įrodymai, kad P.V. P., G. P., V. K., A. K. būtų davę tik nukentėjusiajam palankius parodymus. Priešingai, iš šių parodymų matyti, kad liudytojai, žinodami ilgalaikius konfliktiškus buvusių sutuoktinių santykius, vengia palaikyti kurią nors šalį ir vertinti jų asmenines savybes.
Nors apeliantė proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jos veiksmai tebuvo gynyba nuo A. Č. agresijos, tačiau jos duoti parodymai apie faktines konfliktų aplinkybes yra iš esmės skirtingi. 2012-02-13 taikinamajame posėdyje ji parodė, kad 2011-10-12 konfliktuodama su nukentėjusiuoju, jam smailiu valgomuoju peiliu brūkštelėjo per kelnes, 2012-06-26 teismo posėdyje teigė, kad konflikto metu A. Č. pats sukdamasis įsidūrė peiliu, kurį ji laikė rankoje, apeliaciniame skunde pateikė versiją, kad A. Č. pats savo kambaryje susižalojo vienu iš savo įrankių. Apeliacinės instancijos teismui I. Č. pateikė skutamąjį peilį, kuriuo esą mojavo virš galvos konflikto metu, tačiau teigė A. Č. juo nesužalojusi. Duodama parodymus apie antrąjį, 2011-11-29 konfliktą, apeliantė taikinamajame ir pirmosios instancijos teismo posėdyje vienodai nurodė, kad peiliu gynėsi nuo nukentėjusiojo jai ant kaklo užmestų užuolaidų, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje jau tvirtino, kad A. Č. galėjo sužaloti ji arba A. Č. galėjo susižaloti savo įrankiais jau po konflikto. Toks I. Č. parodymų nenuoseklumas kelia pagrįstų abejonių jos parodymų patikimumu.
Įvertinęs aptartus įrodymus jų patikimumo ir sąsajumo požiūriu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės versiją, kad ji nukentėjusįjį sužalojo, pirmą kartą gindamasi nuo jo puolimo, antrą kartą – nuo jo smaugimo užuolaida, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. Č. ir liudytojų P.V. P., G. P., V. K., A. K. parodymais. Teismas, išsamiai įvertinęs BK 28 str. įtvirtinus būtinosios ginties požymius ir teismų praktikoje suformuotus būtinosios ginties atribojimo nuo muštynių požymius, pagrįstai konstatavo, kad konfliktų metu nukentėjusysis į apeliantę nesikėsino, todėl jai neiškilo teisė į būtinąją gintį ir ji nukentėjusįjį abu kartus peiliu sužalojo tyčia. Nuteistosios apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai nesuteikia pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymus, konstatuoti kitokias nei skundžiamame nuosprendyje aplinkybes, todėl tenkinti apeliantės prašymą jos veikas vertinti kaip padarytas būtinosios ginties situacijoje ir bylą nutraukti nėra pagrindo.
Apeliantės prašymas nušalinti A. Č. atstovę advokatę ir teismą išspręstas įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-30 nutartimi, kuria teismas tenkino prašymą nušalinti A. Č. atstovę, apeliantė skunde jokių aiškių argumentų dėl teismo šališkumo nesuformuluoja, todėl skunde minimi nušalinimo klausimai plačiau nenagrinėtini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Nuteistosios I. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai : Bronė Vidzėnienė
Eligijus Gladutis
Evaldas Vanagas
