Dėl kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo

Civilinė byla Nr. 2-381-922/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20759-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.26; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 13 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant ieškovams T. D. ir J. D., atsakovo RYANAIR DAC atstovei advokatei Linai Šikšniūtei – Vaitiekūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. D. ir J. D. ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovai T. D. ir J. D. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ryanair DAC (2024-10-29, CBP-42272), kurio reikalavimus 2025-01-10 patikslino (2025-01-10, DOK-1401) prašydami priteisti iš atsakovės 1961,19 Eur kompensaciją, kurią sudaro 800 Eur kompensacija už atsisakymą ieškovus įleisti į skrydį, 1161,19 Eur išlaidos, patirtos skrydžiui atgal namo, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 500 Eur vertimų išlaidas.

Ieškovai ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

Ieškovai nurodė, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas, nustatančias bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atvejus.

Ieškovai buvo nusipirkę lėktuvo bilietus keliauti iš Paryžiaus Beauvais oro uosto į Vilnių. 2022-11-25 18 val. atvyko prie „Ryanair“ bagažo atidavimo punkto, kad patektų į skrydį (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė turėjo ginčą su paslaugų stoties darbuotoju, kuris buvo pernelyg agresyvus. Nepaisant jų nuoširdžių pastangų nuraminti situaciją, darbuotojas nusprendė neleisti į suplanuotą skrydį. „Ryanair“ uždraudė ieškovams naudotis jų transporto paslaugomis, todėl paskutinę minutę jie turėjo pakeisti kelionę namo. Neturėjo kito pasirinkimo, kaip rezervuoti viešbutį nakčiai netoli oro uosto ir kitą dieną nusipirkti kitą skrydį atgal. 2022-11-27 ieškovai paprašė kompensuoti patirtas išlaidas, kurias Ryanair atsisakė išmokėti. Taip pat pažymėjo, kad jie buvo nuolatiniai Ryanair klientai, nes per pastaruosius 6 metus su šia bendrove atlikome daugiau nei 70 skrydžių. Nurodė, kad skrydis iš Paryžiaus Beauvais oro uosto į Vilnių (BVA-VLN) virš 1500 km, todėl iš atsakovo prašo 2x400 Eur piniginės kompensacijos, viso 800 Eur. Nepaisant prašymų, kompensacija nebuvo suteikta. Atsisakius juos įlaipinti, „Ryanair“ darbuotojai nepasiūlė kito skrydžio ir neteikė jokios pagalbos ar rūpinimosi. Nurodė, kad jie patyrė 1161,19 Eur išlaidų, kurias sudaro: taksi pervežimas iš Paryžiaus Beauvais oro uosto į Roissy oro uostą (iš BVA į CDG): 124,19 Eur; nakvynė viešbutyje nuo 25 d. iki 26 d.: 260 Eur, kuri buvo būtinybė, nes 18:50 Beauvais oro uoste nebuvo jokio kito skrydžio, vienintelis galimas skrydis buvo kitą dieną Roissy oro uoste CDG; skrydis iš CDG į Rygą AirBaltic BT692, išvykimas 26 d. 9:30 val.: 685 Eur; autobuso bilietas iš Rygos į Vilnių: 42 Eur; maitinimas ir užkandžiai 2 asmenims: 50 Eur. Ieškovai nurodytas išlaidas prašo pilnai kompensuoti. Taip pat dėl „Ryanair“ veiksmais sukeltos žalos, ieškovai papildomai prašo 1 000 Eur kompensacijos vienam asmeniui, t. y. iš viso 2 000 Eur abiem asmenims, už paslaugų sutarties pažeidimą ir atsisakymą priimti keleivius. Taip pat ieškovai nurodo patyrė 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovo.

Ieškovai, reikšdami ieškinio reikalavimus, remiasi Reglamento Nr. 261/2004 4 straipsnio „Atsisakymas vežti“ 3 dalimi, kuri numato, kad „jei atsisakoma vežti keleivius be jų sutikimo, skrydį vykdantis oro vežėjas nedelsdamas išmoka jiems kompensaciją pagal 7 straipsnį ir teikia jiems pagalbą pagal 8 ir 9 straipsnius“, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, kuris numato neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovai 2025-03-12 pateikė rašytinius paaiškinimus (2025-03-12, DOK-9639), kuriuose nurodė, kad jų patirtas neįlaipinimo Atvejis nėra pavienis, atsispindi pasikartojantys atsakovės personalo grubaus ir neprofesionalaus elgesio modelis. Toks elgesys sukelia daugybę konfliktų su keleiviais ir dažnai baigiasi savavališkais neįlaipinimais, pažeidžiančiais keleivių teises. Remiantis „TripAdvisor“ duomenimis, iš viso 93 415 „RYANAIR“ vertinimų net 29 683 keleiviai bendrovę įvardija kaip siaubingą. Tai sudaro trečdalį visų klientų, kurie praneša apie itin neigiamą patirtį, dažnai pabrėždami personalo elgesio problemas, neteisėtus neįlaipinimus, nemandagumą ir tinkamo mokymo stoką. Tūkstančiai klientų atsiliepimų dar labiau patvirtina šią tendenciją. Keleiviai nuolat praneša apie „persekiojimą“, „grubų“ elgesį ar sąmoningus atsakovės personalo nusižengimus, taip pat diskriminaciją. Taip pat didelės vartotojų organizacijos pasmerkė pasikartojančius „RYANAIR“ pažeidimus keleivių teisių srityje. Teismų sprendimai Ispanijoje, Prancūzijoje patvirtina pasipriešinimo teisėtiems reikalavimams ir kompensavimui modelį. Papildomai rodo, kad „RYANAIR“ daromų ES reglamentų pažeidimų mastas toks didelis, kad atsirado įmonių, kurių verslo tikslas – atstovauti vartotojams bei padėti jiems gauti kompensacijas. Šią situaciją lemia aiški bendrovės politika nekreipti deramo dėmesio į keleivių teises. Pateikiamame dokumente (doc_8) „RYANAIR“ viešai pripažino, kad neįlaipino keleivės vien dėl to, kad ši „erzino oro uosto vartų personalą“, ir tai tapo pagrindu palikti keleivę ant žemės, patirsiančią stiprų nerimo priepuolį. Italijos konkurencijos tarnyba skyrė „RYANAIR“ 1,6 mln. eurų baudą už pakartotinius ir tyčinius ES keleivių teisių pažeidimus. Be to, pateiktas dokumentas (doc-10) rodo, kad vien „Ryanair“ sudaro daugiau nei 30 procentų visų keleivių skundų, užregistruotų Aviacijos ginčų sprendimų tarnyboje.

Teismo posėdžio metu ieškovai patikslintus ieškininius reikalavimus palaikė pilnai ieškinyje išdėtytais motyvais ir pagrindais.

Atsakovė Ryanair DAC pateikė atsiliepimą (2024-12-20, DOK-50207) į ieškinį, kuriuo ieškovės ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nesutikimą su ieškiniu atsakovė grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo skrydį vykdęs Atsakovo orlaivis nebuvo perpildytas - juo skrido netgi mažiau keleivių, nei orlaivyje buvo vietų, todėl aptariama situacija - draudimas Ieškovams vykti ginčo skrydžiu nebuvo atsisakymas vežti kaip tai yra suprantama pagal Reglamentą 261/2004, kas suteiktų keleiviams teisę piniginę kompensaciją, pagalbą pagal Reglamento 261/2004 8 ir 9 straipsnius ar jų patirtų išlaidų atlyginimą.

Atsakovas nurodo, kad Ieškovams buvo neleista vykti ginčo skrydžiu dėl jų agresyvaus elgesio registracijos į ginčo skrydį metu – pačių Ieškovų sukeltos ir toliau eskaluotos konfliktinės situacijos, kuri Buvė oro uosto nuolatinio antžeminių paslaugų vadovo buvo įvertinta kaip galinti kelti grėsmę ir skrydžio saugumui, kas yra teisėtas ir objektyvus pagrindas oro vežėjui neleisti tokiems keleiviams laipintis ir juos skraidinti.

Atsakovė teigia, kad kadangi atsisakymas skraidinti Ieškovus buvo nulemtas jų pačių veiksmų (agresyvaus elgesio registracijos į skrydį metu), Atsakovas neprivalo jiems mokėti kompensacijos pagal Reglamentą 261/2004, o taip pat neprivalo atlyginti Ieškovų dėl to patirtų nuostolių (jų patirtų grįžimo į Vilnių išlaidų) – nenustačius neteisėtų Atsakovo veiksmų, nėra pagrindo jo civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovė 2025-02-14 pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (2025-02-14, DOK-6206), kuriuose nurodė, kad Ieškovai patikslintu ieškiniu papildomai prašo atlyginti neturtinę žalą, remdamiesi nacionalinės teisės normomis – CK 6.250 straipsniu, kurią grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir grindžiant reikalavimą dėl kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį priteisimo bei niekaip nepagrindė ir nemotyvavo, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas, jų nuomone, jiems priklausanti kompensacija nepadengia visos neturtinės žalos, atsiradusios dėl tariamo atsisakymo vežti sukeltų nepatogumų, todėl jų reikalavimas dėl papildomos 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas. Taip pat nurodo, kad Ieškovų reikalavimas dėl papildomos 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas ir tuo pagrindu, kad atsisakymas skraidinti Ieškovus buvo nulemtas jų pačių veiksmų (agresyvaus elgesio registracijos į skrydį metu), todėl nenustačius neteisėtų Atsakovo veiksmų, nėra pagrindo jo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 straipsnis).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir patikslintą ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai buvo įsigiję bilietus į atsakovo 2022-11-25 skrydį Nr. (duomenys neskelbtini) iš Paryžiaus Bovė oro uosto (BVA) į Vilnių (VNO) (toliau – ginčo skrydis) (b. l. 23-29, 30). Tarp ieškovų ir skrydžiui registruojančio pareigūno kilo konfliktas, dėl ko Paryžiaus Bovė oro uosto antžeminių paslaugų vadovas priėmė sprendimą neleisti ieškovams vykti ginčo skrydžiu.

Ieškovai nurodo, kad jie turėjo ginčą su paslaugų stoties darbuotoju, kuris buvo pernelyg agresyvus, pateikė savo įvykių aprašymą (b. l. 63-67). Nepaisant ieškovų pastangų suvaldyti susiklosčiusią situacija, darbuotojas nusprendė ieškovų neleisti į suplanuotą skrydį, kuris pažeidė jų, kaip keleivių, teises, ką patvirtina į bylą pateikti duomenys, t. y. vaizdo įrašas (b. l. 31-35), kuris pateiktas įrašytas USB atminties rakte. Uždraudus ieškovams vykti ginčo skrydžiu, atsakovo darbuotojams nepasiūlius kito skrydžio ir neteikus jokios pagalbos ar rūpinimosi, ieškovai patyrė 1161,19 Eur išlaidas, kurias sudaro: taksi pervežimas iš Paryžiaus Beauvais oro uosto į Roissy oro uostą (iš BVA į CDG): 124,19 Eur; nakvynė viešbutyje nuo 25 d. iki 26 d.: 260 Eur, kuri buvo būtinybė, nes 18:50 Beauvais oro uoste nebuvo jokio kito skrydžio, vienintelis galimas skrydis buvo kitą dieną Roissy oro uoste CDG; skrydis iš CDG į Rygą AirBaltic BT692, išvykimas 26 d. 9:30 val.: 685 Eur; autobuso bilietas iš Rygos į Vilnių: 42 Eur; maitinimas ir užkandžiai 2 asmenims: 50 Eur (b. l. 44-60). 2022-11-27 ieškovai kreipėsi į atsakovę prašydami kompensuoti patirtas išlaidas, tačiau atsakovė atsisakė nurodytas išlaidas kompensuoti (b. l. 36-43). Ieškovais taip pat nurodo, kad jie buvo atsakovės nuolatiniai klientai ir per 6 metų laikotarpį atliko daugiau nei 70 skrydžių (b. l. 61-62).

Atsakovė nurodo, kad ieškovams nebuvo leista vykti ginčo skrydžiu dėl ieškovų agresyvaus elgesio registracijos į ginčo skrydį metu, pačių ieškovų sukeltos ir toliau eskaluotos konfliktinės situacijos, kuri Bovė oro uosto nuolatinio antžeminių paslaugų vadovo buvo įvertinta kaip galinti kelti grėsmę ir skrydžio saugumui.

Pirma, pažymėtina tai, kad ieškovai reikšdami reikalavimus remiasi Reglamento 261/2004 4 straipsnio „Atsisakymas vežti“ 3 dalimi, kuri numato, kad „Jei atsisakoma vežti keleivius be jų sutikimo, skrydį vykdantis oro vežėjas nedelsdamas išmoka jiems kompensaciją pagal 7 straipsnį ir teikia jiems pagalbą pagal 8 ir 9 straipsnius.“

Reglamento 261/2004 2 straipsnio j) dalyje yra pateiktas atsisakymo vežti sąvokos apibrėžimas, pagal kurį „atsisakymas vežti“ – „tai atsisakymas priimti skristi keleivį, nors jis atvyko registruotis 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai yra pagristų priežasčių atsisakyti juos vežti, pavyzdžiui sveikatos, saugos ar saugumo sumetimais arba dėl nepakankamų kelionės dokumentų-,“.

Taigi, pagal Reglamentą 261/2004, atsisakymas vežti yra situacija, kai keleiviui atsisakoma leisti įlipti į lėktuvą, kai: 1) keleivis turi galiojantį bilietą ir rezervaciją; 2) keleivis laiku atvyko į registraciją pagal oro vežėjo nustatytas taisykles; 3) keleivio atsisakymas vežti nėra pateisinamas jokiomis pagrįstomis priežastimis, tokiomis kaip sveikatos, saugos ar saugumo sumetimai.

Atsisakymas vežti Reglamente 261/2004 įtvirtinta prasme įvyksta dėl lėktuvo perpildymo – kai oro linijos parduoda daugiau bilietų nei yra vietų lėktuve, tikėdamosi, kad kai kurie keleiviai neatvyks. Jeigu vis tik į skrydį atvyksta daugiau keleivių, nei yra vietų lėktuve, Reglamentas 261/2004 numato, kad oro vežėjas tokiais atvejais pirmiausia turi ieškoti savanorių, sutinkančių atsisakyti skrydžio mainais į kompensaciją - jeigu tokių savanorių neatsiranda arba yra per mažai, oro vežėjas gali atsisakyti vežti keleivius be jų sutikimo. Tad Reglamento 261/2004 4 straipsnio 3 dalis numato teisę į piniginę kompensaciją būtent tokiems keleiviams – kuriuos oro vežėjas dėl nepakankamo vietų lėktuve skaičiaus atsisako vežti be jų sutikimo, taip kompensuojant šiems keleiviams jų patirtus nepatogumus.

Taip pat, būtent tik atsisakymo vežti Reglamente 261/2004 įtvirtinta prasme atveju oro vežėjas privalo teikti keleiviams pagalbą pagal Reglamento 261/2004 8 ir 9 straipsnius.

Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo skrydį vykdęs atsakovės orlaivis nebuvo perpildytas, juo skrido netgi mažiau keleivių, nei orlaivyje buvo vietų, todėl aptariama situacija – draudimas Ieškovams vykti ginčo skrydžiu nebuvo atsisakymas vežti kaip tai yra suprantama pagal Reglamentą 261/2004, kas suteiktu keleiviams teise į pinigine kompensaciją, pagalbą pagal Reglamento 261/2004 8 ir 9 straipsnius ar jų patirtų išlaidų atlyginimą.

Prie 2024-12-20 atsiliepimo pateiktas priedas Nr. 1 (2024-12-20, DOK-50207) iš kurio matyti, kad Paryžiaus Bovė oro uosto Antžeminių paslaugų vadovė I. G. el. paštu Atsakovei pateikė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių, kuriame minėta Paryžiaus Bovė oro uosto darbuotoja, kuriame Antžeminių paslaugų vadovė nurodo, kad Ieškovams buvo neleista vykti ginčo skrydžiu, o būtent nurodyta: „dėl konflikto su skrydžiui registruojančiu pareigūnu. Jie, būtent F. (p. T. D.) su mūsų pareigūnu elgėsi agresyviai ir jį įžeidinėjo, tą patvirtino kiti keleiviai. Todėl mūsų nuolatinis antžeminių paslaugų vadovas atsisakė juos vežti.“

Iš prie 2024-12-20 atsiliepimo pateikto priedo Nr. 2 (2024-12-20, DOK-50207) matyti, kad 2024-11-18 elektroniniu paštu Prancūzijos Civilinės aviacijos generalinio direktoratas Atsakovei pateikė rašto dėl bylos užbaigimo kopiją, kuris 2023-10-26 buvo nusiųstas Ieškovams po to, kai ši Prancūzijos priežiūros institucija išnagrinėjo Ieškovų skundą dėl ginčo skrydžio. Prancūzijos Civilinės aviacijos generalinio direktorato 2023-10-26 Ieškovams adresuotame rašte dėl bylos užbaigimo nurodyta, kad „DGAC turimais duomenimis, į 2022 m. lapkričio 25 d. skrydi (duomenys neskelbtini) Bovė-Vilnius nebuvo parduota per daug bilietu. Iš tiesų, lėktuvas pakilo su 139 keleiviais, nors jame buvo 189 vietos.“

Taigi, pati Prancūzijos priežiūros institucija nustatė ir patvirtino, kad Atsakovės orlaivio vykdytas ginčo skrydis nebuvo perpildytas, orlaivyje buvo likusių laisvų vietų, kas patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė neatsisakė Ieškovų vežti Reglamento 261/2004 prasme.

Nors ieškovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylą nagrinėjant teisme, teigia, kad konfliktas su paslaugų stoties darbuotoju kilo dėl agresyvaus, nepateisinamo jo elgesio, ką ieškovų teigimu patvirtina vaizdo įrašas, pateiktas įrašytas USB atminties rakte. Be to ieškovė pateiktame įvykių aprašyme (b. l. 66-67) nurodžiusi, kad „<...> jos nuostabai, vietoj to, kad mane aptarnautų, Raynair darbuotoja registracijoje agresyviai gestikuliavo man žengti atgal ir pradėjo padėti kitiems keleiviams. Sunku suprasti šį nepateisinamą elgesį, paklausiau kodėl manęs neaptarnauja. Vietoje aiškaus paaiškinimo, darbuotoja pakėlė balsą, nevaldomai gestikuliavo ir pradėjo garsiai šaukšti. Mano vyras, matydamas sumaištį iš tolimo atstumo, priėjo paklausti apie situaciją. Vietoje to, kad ramiai atsakytų į mūsų rūpesčius, Ryanair darbuotoja staiga paliko savo darbo vietą prie stalelio ir tęsė agresyvų šaukimą prancūzų kalba <...>“. Ieškovas taip pat pateiktame savo įvykių aprašyme (b. l. 63-65) nurodęs, kad „<...> jis stovėjo apie 50 metrų atstumu, suteikdamas jai erdvės atlikti reikalingas procedūras, tačiau per kelias akimirkas pastebėjo kylančią įtampą. Su nusivylimu pamaniau, kad Ryanair atstovė pakėlė basą, kreipdamasis į mano žmoną per ne lyg agresyviu būdu, dėl priežasčių, kurios iš karto nebuvo aiškios. Konfrontacinis darbuotojos elgesys išgąsdino mano žmoną iki ašarų, priverčiant mane skubiai priartėti prie stalelio, kad suprasčiau priežastis. Man įsikišus, darbuotoja nukreipė savo žodinę agresiją į mane <...>“. Tačiau ieškovų nurodytus argumentus paneigia Paryžiaus Bovė oro uosto Antžeminių paslaugų vadovės I. G. el. paštu Atsakovei pateiktas paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta, kad būtent ieškovas T. D. su Paryžiaus Bovė oro uosto pareigūnu elgėsi agresyviai ir jį įžeidinėjo, ką patvirtino kiti keleiviai. Taip pat peržiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą įrašytą USB atminties rakte, kurio trukmė 8 sekundės, ieškovų nurodytų aplinkybių nenustatyta. Vaizdo įraše matyti Buvė oro uosto nuolatinio antžeminių paslaugų vadovas, kuris sako: „No you will not go home tonight“, t. y. „Ne, jūs nevyksite į Vilnių šiąnakt“. Taigi, šis vaizdo įrašas nepatvirtina ieškovų nurodomų aplinkybių, kad paslaugų stoties darbuotojas elgėsi agresyviai ir nepateisinamai.

Atsakovė nurodo, kad būtent dėl ieškovų agresyvaus elgesio registracijos į ginčo skrydį metu, pačių ieškovų sukeltos ir toliau eskaluotos konfliktinės situacijos, Buvė oro uosto nuolatinio antžeminių paslaugų vadovo buvo įvertinta kaip galinti kelti grėsmę ir skrydžio saugumui.

Kaip jau nurodyta aukščiau, atsižvelgiant į Reglamento 261/2004 2 straipsnio j) dalį, oro vežėjas gali atsisakyti vežti keleivius dėl pagrįstų priežasčių, tokių kaip „saugos ar saugumo sumetimais“ ir toks atsisakymas nėra laikomas „atsisakymu vežti“ Reglamento 261/2004 prasme, suteikiančiu keleiviui teisę į kompensaciją Reglamento 261/2004 4 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Oro vežėjo teisė atsisakyti vežti keleivį dėl civilinės aviacijos saugos ir saugumo sumetimų taip pat įtvirtinta ir Lietuvos teisės aktuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3- 147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 12 punktas).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2020 metais nagrinėtoje byloje Nr. C-74/19 Generalinis Advokatas Priit Pikamae pateikdamas savo išvadą (toliau - „Išvada“) nurodė, kad iš visų keleivių vežimą reglamentuojančių teisės aktų analizės matyti, kad „teisės aktų leidėjas teikia ypatingą reikšmę saugumui, o paties Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio j punkte numatyta, kad atsisakymas vežti keleivius gali būti pateisinamas „saugos ar saugumo sumetimais“. Pažymėtina, kad, remiantis šios nuostatos formuluote, neatmetama, kad joje nurodytas pavojus sietinas su agresyviu keleivio elgesiu.“ (išvados 32 punktas).

Minėtoje byloje buvo analizuojamas klausimas, ar agresyvus keleivio elgesys skrydžio metu, kuris įgulos vado vertinimu sukėlė grėsmę saugumui orlaivyje ir dėl to teko neplanuotai nutupdyti orlaivį siekiant išlaipinti trikdantį keleivį, kas nulėmė skrydžio vėlavimą, yra laikytina ypatinga aplinkybe pagal Reglamentą 261/2004, atleidžiančia oro vežėją nuo prievolės mokėti kompensaciją už skrydžio vėlavimą.

ESTT šioje byloje priimdamas sprendimą pasisakė ir dėl oro vežėjo prievolės vertinti keleivių elgesį dar prieš laipinimą skrydžiui bei esant tam tikriems įspėjamiesiems požymiams – imtis atitinkamų prevencinių veiksmų, tokių kaip atsisakymas keleivį laipinti, skrydžio saugumo tikslais. ESTT nurodė, kad agresyvus keleivio elgesys skrydžio metu, dėl kurio teko neplanuotai nutupdyti orlaivį siekiant išlaipinti trikdantį keleivį, kas nulėmė skrydžio vėlavimą, laikytina ypatinga aplinkybe, atleidžiančia oro vežėją nuo pareigos mokėti kompensaciją pagal Reglamentą 261/2004, nebent skrydi vykdantis oro vežėjas nesiėmė tinkamu priemonių atsižvelgdamas į įspėjamuosius tokio elgesio ženklus.

Kadangi skrydžio saugumas yra prioritetinės reikšmės, kaip rodo ESTT praktika, oro vežėjai privalo imtis atitinkamų prevencinių priemonių esant abejonei dėl atitinkamo keleivio elgesio dar prieš jo laipinimą. Apie oro vežėjų pareigą skrydžio saugumo tikslais reaguoti į netinkamą keleivių elgesį dar prieš laipinimą bei teisę atsisakyti tokius keleivius skraidinti pasisako ir Lietuvos aviacijos sektoriaus priežiūros institucijos bei šiame sektoriuje veikiančios įmonės.

Valstybės įsteigta viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, kurios veikla apima aviacijos sektoriaus ūkio subjektų veiklos priežiūrą, eismo įvykių ir avaringų vietų stebėseną bei analizę, nurodo, kad „Nors nepaklusnaus elgesio keleivių yra mažuma, tačiau jų poelgiai gali lemti skrydžio baigti arba kitaip pakenkti tuo pačiu lėktuvu keliaujantiems asmenims. Svarbu suprasti, kad nesilaikant saugos instrukcijų, gali kilti pavojus orlaivyje esantiems žmonėms. Netinkamas elgesys (užgauliojimai, priekabiavimas, smurtas, grasinimai susidoroti, nusikalstama veika prieš Įgulos narį ar keleivį) gali sukelti paniką ir dėl to kilti sunkumų užtikrinant asmenų saugumą bei skrydžio saugą. <...> Ar keleivis tinkamai elgsis skrydžio metu paprastai bandoma nuspėti prieš skrydi, vertinant keleivio elgęsi oro uoste. Ten dirbantys darbuotojai prieš pradėdami keleivių įlaipinimą stengiasi atskirti didesnės rizikos keleivius. Iš tokių asmenų labiausiai išskiriami akivaizdžiai neblaivūs ir netinkamai pajuokavę (dažniausiai dėl sprogmenų turėjimo) asmenys. Dideles pretenzijas reiškiantys keleiviai taip pat gali būti įvertinti kaip didesnės rizikos, nes kyla grėsmė, kad jie panašiai elgsis ir lėktuve trikdydami Įgulos darbą. Taigi tokie asmenys gali būti neįleisti į orlaivi. Daugeliu atveju sprendimą dėl jų priima antžeminio aptarnavimo tarnybos darbuotojai, kuriems tokia teisė yra deleguota oro vežėjų."-,

Portale www.aviacijospasaulis.lt skelbtame straipsnyje „Nenumatytos situacijos oro uoste: kada asmuo gali būti neįlaipintas į lėktuvą?“ antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ kokybės vadovė S. K. nurodo, kad „Konfliktų iššaukimas arba pasisakymai apie bet kokią galimą grėsmę yra vertinami labai atsakingai. Prieš skrydį atidžiai įvertinami visi keliaujantys asmenys, o saugumą užtikrina ne tik speciali įranga patikros stotelėse, bet ir žmogiškasis faktorius - asmens elgesio vertinimas realiu laiku. Akivaizdžiai neblaivūs, netinkamai pajuokavę dėl sprogmenų turėjimo ar konfliktines situacijas keliantys asmenys, galintys trikdyti skrydi, gali būti neįleidžiami į lėktuvą. Tokį sprendimą priima antžeminio aptarnavimo darbuotojai, kuriems šią teisę deleguoja oro vežėjai“.

Taip pažymėtina ir tai, kad atsakovės Ryanair DAC Bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų (toliau - „Sąlygos“), kurios yra sudėtinė vežimo sutarties, sudaromos tarp keleivių ir Atsakovės dalis, 7 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad Atsakovė turi teisę atsisakyti skraidinti keleivius, jeigu: 1) atitinkamo keleivio skraidinimas gali daryti neigiamą poveikį kitų keleivių arba lėktuvo įgulos saugumui, sveikatai ar komfortui; 2) keleivio psichinė ar fizinė būklė, požiūris, elgesys arba išvaizda, įskaitant alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų poveikį, kelia pavojų tam keleiviui, kitiems keleiviams, lėktuvo įgulos nariams ar materialiniam turtui; 3) keleivis nesilaikė Atsakovės nurodymų dėl saugaus elgesio arba saugumo. Nurodytame Sąlygų 7 straipsnyje numatyta, kad tokiais atvejais Atsakovei atsisakius keleivį skraidinti, Atsakovė nėra atsakinga už keleivio patirtus nuostolius.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ir ieškovai nepateikė įrodymų patvirtinančių dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad Ieškovai ginčo skrydžiu nebuvo skraidinti ne dėl vietų trūkumo Atsakovo orlaivyje (ginčo skrydžio metu orlaivyje buvo laisvu vietų), o būtent dėl jų agresyvaus elgesio registracijos į skrydį metu, kuris buvo vertintas kaip galima grėsmė skrydžio saugumui, t. y. pakviestas Bovė oro uosto antžeminių paslaugų vadovas įvertino situaciją, išklausė šalia buvusių kitų keleivių liudijimus ir priėmė sprendimą neleisti Ieškovams laipintis į skrydį, kas, yra ne tik oro vežėjo teisė, bet ir pareiga. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė byloje įrodė, jog atsisakymas skraidinti Ieškovus buvo nulemtas jų pačių veiksmų, t. y. agresyvaus elgesio registracijos į skrydį metu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovų reikalavimai iš atsakovės priteisti 1961,19 Eur dydžio kompensaciją ir su tuo susijęs reikalavimas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 500 Eur vertimų išlaidas, atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai pateikdami ieškinį bei patikslintą ieškinį sumokėjo 147 Eur žyminio mokesčio. Už reikalavimus priteisti kompensaciją ir padarytos žalos atlyginimą (4461,19 Eur), mokėtinas 134 Eur žyminis mokestis, todėl dalis žyminio mokesčio – 13,00 Eur, grąžintina ieškovui T. D..

Ieškinį atmetus, iš ieškovų atsakovei priteistinas atsakovės patirtų bylinėjimosi – advokatės teisinės pagalbos – išlaidų atlyginimas, sudarantis 3378,86 Eur, kurio faktą ir dydį patvirtina atsakovės į bylą pateikti dokumentai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 9,40 Eur, todėl atmetus ieškinį, yra pagrindas priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis 9,40 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Ryanair DAC, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš ieškovų T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3378,86 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., (duomenys neskelbtini) 9,40 Eur (devynis eurus 40 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų Varėnoje raštinei (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimui įsiteisėjus pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,00 Eur (trylika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2024-10-27 Luminor Bank AS, mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė