Baudžiamoji byla Nr. 1-26-878/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49113-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 13 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,
sekretoriaujant G. N.,
dalyvaujant prokurorei L. M. – V.,
kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokato padėjėjui A. Z.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, laisvės apribojimu 10 mėnesių, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi bausmė pakeista areštu 90 parų;
2) (duomenys neskelbtini) Palangos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 90 dienų; (duomenys neskelbtini) nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 4 mėnesių 13 dienų bausmės;
3) (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;
4) (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausmės dalimi pagal (duomenys neskelbtini) nuosprendį ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui;
5) (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 236 straipsnį, 235 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, ši bausmė, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, (duomenys neskelbtini) nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 mėnesio 6 dienų laisvės atėmimo bausmės;
6) (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams ((duomenys neskelbtini) paleistas iš pataisos namų);
7) (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
8) (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimu 4 metams, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, nuo (duomenys neskelbtini) nuteistajam leista atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį namuose iki (duomenys neskelbtini), bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis A. K. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra (duomenys neskelbtini) val. jam nustatytas 2,07 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo neigė. Parodė, kad jis, kol atliko laisvės atėmimo bausmę kalėjime, alkoholio negėrė, o nuo (duomenys neskelbtini), kai jau buvo leista bausmę atlikti namuose, pradėjo pyktis su kartu gyvenančia drauge J. V., todėl ėmė gerti alkoholį ir vartoti daugiau psichotropinių vaistų. (Duomenys neskelbtini) gydytojas jam išrašė vaistus, visus juos nusipirko. Tą visą savaitę vakarais vienas išgerdavo po litrą degtinės. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), eidavo į darbą blaivus, nes kiekvieną dieną reikėdavo darbovietėje prasipūsti. Darbas prasidėdavo nuo 8 val. ryto, iš namų išeidavo po 6 val., važiuodavo savo automobiliu. Iš darbo grįždavo 14-15 val. Grįžęs eidavo gerti. Alkoholį gėrė ir per Kūčias, dėl girtumo net nesėdo prie Kūčių stalo. Jis (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini) labai stipriai susipyko su drauge, nuėjo į kambarį, į sulčių pakelį persipylė degtinę, paskui išgėrė kelias tabletes, kas ir kaip vyko toliau, neatsimena. Tą dieną dar buvo išgėręs ksanakso, dar kažkokią tabletę, tuo pačiu gėrė ir alkoholį. Tikriausiai degtinę susipylė į sulčių paką, kad nematytų draugė, jog vartoja. Kaip susipyko su drauge ir rūkė laiptinėje, dar prisimena, o kai sakė, kad rūkė prie namo, neprisimena. Gyvena (duomenys neskelbtini), rūkė (duomenys neskelbtini), dar patalpoje. Draugė sakė, kad jis išgėrė daug vaistų, sakė, kad prie laiptinės, kur jis rūkė, rado visą tuščią lapelį vaistų „Lyrica“, bet pats neprisimena, kad gertų vaistus. Draugė sakė, kad kaltinamasis vaistus užsigėrė sultimis. Jis turėjo du pakus sulčių. Nežino, ar draugė matė, ką jis gėrė. Draugė sakė, kad jis degtinę susipylė į sulčių pakelį. Kai atsidarai sulčių pakelį, reikia nuplėšti plastmasinį dangtelį, draugė sakė, kad ir jis gulėjo laiptinėje. O degtinę jis susipylė namuose, ten sulčių pakelį atsiplėšęs. Draugė sakė, kad nebūtų atėjusi į kambarį pažiūrėti, jeigu jis nebūtų į virtuvėje stovėjusį ąsotį supylęs sulčių. Jis visada turi viskio. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) jis nuo (duomenys neskelbtini) nuomojo iš (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, kur jis važiavo tuo automobiliu (duomenys neskelbtini), nes net nepamena, kaip išėjo iš namų, draugė sakė, kad jis trenkė duris, ėjo į laiptinę, apačioje atsisėdęs rūkė ir paskui kažkur dingo. Prieš tai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo aikštelėje prie namų, raktelis buvo pas kaltinamąjį. Draugė jam sakė, kad naktį jį girtą parvežė policija. Iš kur jį parvežė, jis nesidomėjo, toliau gėrė ir vartojo vaistus. Neprisimena, kaip įlipo į automobilį, kur važiavo, ar buvo nuvažiavęs nuo kelio, ar patyrė eismo įvykių, kaip bendravo su pareigūnais įvykio vietoje. Nežino, kur jo automobilio rakteliai, kas ir kaip jį sustabdė. Automobilis buvo apdaužytas, kai kaltinamasis su drauge, (duomenys neskelbtini) ir šios draugu prieš Kalėdas važiavo į kapines (duomenys neskelbtini), važiuojant mišku, automobilį sumėtė, atsitrenkė į krūmus ir nulaužė vairuotojo pusės veidrodėlio plastmasę. Kai buvo apklaustas po kelių dienų po įvykio, tada nieko pilnai neatsiminė, ryte buvo išgėręs vieną tabletę „Cipralex“ ir kokį puslitrį degtinės, net nesusigaudė, ką policijoje veikia, pats beveik nieko pareigūnui tuomet nepasakojo, ką pareigūnas sakė, kaltinamasis tik galva linksėjo. Pareigūnas daugmaž pats kūrė, kaltinamasis net neskaitė, ką tyrėjas surašė. Nežino, kodėl apie didesnį vaistų suvartojimą nepasakė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Jis sakė per apklausą pareigūnui, kad sustojęs pradėjo gerti, sakė apie sulčių pakus, bet gal to neįrašė. Bylos 1 tomo 81 lape yra kaltinamojo parašas. Pastabų jis tuomet nesakė, nes net neskaitė, tik pasirašė, kad perskaitė. Teisme perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus A. K. parodymus (1 t., b. l. 78 – 81), teigė nežinantis, ką pareigūnas išsigalvojo, tiesiog jo klausė, ar jis gėrė, ar važiavo, ar vartojo vaistus, o jis patvirtino, pasakė pareigūnui, kad lankėsi pas gydytoją (duomenys neskelbtini), sakė, kad kiekvieną rytą geria vaistus, iš baro pasiėmė alkoholį. Kad automobilis pirktas išsimokėtinai ir kiek už jį moka kas mėnesį, gal irgi pats pasakė.
Nors A. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepripažino, jo kaltę patvirtina byloje surinkti bei teisme ištirti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Liudytojas (duomenys neskelbtini) E. L. parodė, kad įvykio vakarą, dirbdami su E. T., gavo pranešimą, jog medikai, važiuodami į iškvietimą, rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kurį sustabdė, pamatę, kad prie vairo sėdi neblaivus vairuotojas, paėmė iš jo raktelius. Medikai negalėjo laukti policijos, todėl prie jų privažiavusiam kažkokiam pašaliniam asmeniui padavė raktelius ir liepė palaukti policijos. Gavo informaciją, kad automobilis laukuose, nuvažiavęs nuo kelio, bet, atvažiavę į vietą, automobilį rado jau stovintį ant kelio važiuojamosios dalies, prie vairo sėdintį apsvaigusį nuo alkoholio kaltinamąjį, o to pašalinio asmens jau nerado. Vairuotojas iš pradžių neigė vairavęs, paskui pasakė, kad alkoholį vartojo namuose (duomenys neskelbtini) su drauge, su kuria susipyko ir važiavo į tėviškę. Šone esantis laukas buvo išvažinėtas, matėsi kaltinamojo automobilio provėžos, pareigūnai jomis ėjo, matėsi, kad bandyta išvažiuoti į kelią. Tai buvo to paties automobilio provėžos. Aplink įvykio vietą rado automobilio nuolaužą, nes ir automobilis buvo apgadintas. Vairuotojas sakė, kad kažkurią dieną važinėjo miške ir apgadino automobilį. Apie įvykį pranešę medikai, grįždami iš (duomenys neskelbtini), buvo sustoję, sakė, kad labai skubėjo į iškvietimą, todėl kaltinamojo automobilio raktelius padavė pašaliniam žmogui, prašė jo palaukti jau iškviestos policijos. Medikai nurodė, kad automobilis buvo nuvažiavęs į laukus.
Liudytojas E. T. parodė, kad iš Bendrojo pagalbos centro gavo iškvietimą, jog nuo kelio nuvažiavęs automobilis, apie tai pranešė pro šalį važiavę medikai. Su E. L. atvykę į vietą, pamatė šalikelėje stovintį automobilį, jo variklis buvo užgesintas, raktelių nebuvo, juos gal paėmė tie medikai. Su šiais susisiekti nepavyko. Kitų automobilių ar žmonių toje vietoje nebuvo. Automobilyje sėdėjo vyriškis, jis buvo prisnaudęs ir akivaizdžiai neblaivus. Kaltinamasis pasakojo, kad namie vartojo alkoholį, susipyko su drauge ir tada sėdo važiuoti lyg į (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo truputį apgadintas, ant jo buvo žolių, matėsi, kad šalikelėje važinėta po laukus, buvo ratų važiavimo žymės, išvažinėta pieva, ant žvyrkelio matėsi, kad važiuota būtent to rasto automobilio – matėsi, kad įsukta posūkiu, ten lyg nuolydis buvo, nuvažiuota laukais, grįžta tuo pačiu automobiliu ir sustota šalikelėje. Išvažiuoti atgal į kelią ten būtų sudėtinga, stačiomis tikrai neišvažiuotų, bet, kur buvo posūkis ir nusukta, ten matosi, kad buvo išvažiuota.
Liudytojas D. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausė A. K. įtariamuoju. Apklausos metu A. K. būsena turėjo būti normali, jis atrodė adekvatus, mano, kad jis buvo blaivus, alkoholio kvapo nuo jo neužuodė. Tikrai atskirtų, jei asmuo būtų apsvaigęs nuo vaistų. Paprastai pasitikrina įtariamojo charakteristiką, jeigu A. K. būtų neblaivus ar būtų užuodęs alkoholio kvapą, būtų fiksavęs kaip pažeidimą ir pranešęs Probacijos tarnybai. Prieš apklausą visada paklausia, ar apklausiamas asmuo suvokia savo veiksmus, ar ne, jei suvokia, apklausinėja. Apklausoje paprastai asmuo pats pasakoja aplinkybes, jei kyla klausimų, tyrėjas juos užduoda. Paprastai apklaustam asmeniui jis perskaito, kas parašyta protokole, paklausia, ar yra papildymų, jei nėra, atspausdina, asmuo perskaito ir pasirašo, specialiame priede gali įrašyti papildymus ar pataisyti, jei kas užfiksuota ne taip. Įtariamojo parodymų liudytojas nekūrė, protokole užrašė tai, ką pasakojo pats A. K.. A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teigė, kad susipyko su drauge, susinervinęs vienas išgėrė alkoholį ir iš karto važiavo. Jis nepasakojo apie jokius kitus alkoholinius gėrimus ar jų tarą.
(Duomenys neskelbtini) E. L. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) sustabdytas A. K., kuris neblaivus vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Vairuotojui (duomenys neskelbtini) pirmuoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,15 promilių girtumas. (Duomenys neskelbtini) antruoju pūtimu nustatytas 2,07 promilių girtumas („(duomenys neskelbtini)“, sertifikato patikros Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 1 – 4).
Duomenys iš Policijos registruojamų įvykių registro – įvykio registracijos kortelė ROIK (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) užregistruotas pranešimas, jog kelyje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs nuo kelio automobilis, neblaivus vairuotojas. GMP operatorę apie tai informavo pravažiuodami medikai, vietoje laukia liudininkai. Pranešimo laikas (duomenys neskelbtini), pranešėja A. K.. Išsiųstas ekipažas (policijos pareigūnai E. T. ir E. L.) į įvykio vietą atvyko (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5).
(Duomenys neskelbtini) E. L. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodė, kad, dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) E. T., apie (duomenys neskelbtini) val. iš Operatyvaus valdymo padalinio gavo paliepimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal pirminę informaciją kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) yra nuo kelio nuvažiavęs automobilis, vairuotojas neblaivus, apie tai pravažiuodami medikai informavo greitosios medicinos pagalbos operatorę, laukia vietoje liudininkai. Atvykę nurodytu adresu, pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) stovintį prie važiuojamosios kelio dalies, automobilio kairė pusė buvo apgadinta. Priėję prie to automobilio, pamatė, kad jo vairuotojas prie vairo miega. Prikeltas jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) susipyko su savo žmona, nes vartoja alkoholį, ir nusprendė išgėręs važiuoti į (duomenys neskelbtini), bet ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) jį sustabdė nežinomi žmonės ir paėmė iš jo automobilio raktelius. Pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. K. Jis teigė, kad jo automobilis apgadintas jau nuo vakar dienos, kai važinėjo po miškus. A. K. paaiškino, kad vartojo alkoholį maždaug prieš 30 min. ir, susipykęs su žmona, išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Paklaustas, ar sustojęs vartojo alkoholį, vairuotojas paaiškino, kad ne, nes neturėjo su savimi, o alkoholį vartojo tik būdamas (duomenys neskelbtini). Iš duomenų bazės paaiškėjo, kad automobilis priklauso (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) A. A. K. alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, (duomenys neskelbtini) val. antruoju tikrinimu nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Apžiūrint įvykio vietą, matėsi, kad A. K. su savo automobiliu nuvažiavo nuo kelio į laukus ir, po laukus pasivažinėjęs, išvažiavo atgal ant kelio, kur jį ir sustabdė nenustatyti žmonės. Apžiūrėdami patį A. K., automobilio raktelių nerado, apžiūrint automobilį, rakteliai nerasti (1 t., b. l. 6 – 7).
Įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota įvykio vietos, esančios kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nurodyta, kad automobilio kėbulas aptaškytas purvu, kairės pusės veidrodėlis yra apgadintas. Puodelių laikiklyje tarp galinių sėdynių yra energetinio gėrimo skardinė. Ant priekinės keleivio sėdynės padėta popieriaus skiautė ir sulčių pakelio kamštelis, ant grindų matyti du sulčių pakeliai (1 t., b. l. 13 – 23).
Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad vairuotojui A. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, jis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, bet gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Prietaisu „(duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu (duomenys neskelbtini) val. jam nustatytas 2,15 promilių girtumas, o antru tikrinimu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,07 promilių girtumas. Vairuotojas su prietaiso parodymais sutiko pasirašydamas (1 t., b. l. 24, 25).
(Duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra (duomenys neskelbtini), valdytojas nuo (duomenys neskelbtini) yra A. K. (1 t., b. l. 28 – 29). Tą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) raštas bei pateikta (duomenys neskelbtini) paraiška bei pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (1 t., b. l. 33 – 59).
(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) leista (duomenys neskelbtini) A. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį namuose (duomenys neskelbtini), jam nurodyta šiuo adresu būti nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (1 t., b. l. 122, 123 – 124).
A. K. (duomenys neskelbtini) R. Š.
(Duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. nusikalstamos veikos įvykdymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, šiuo metu jam konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu (kaip nurodyta BK 18 straipsnyje), A. K. dėl psichikos būklės šiuo metu nėra pavojingas sau ir visuomenei, jis gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti teisingus parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir atlikti laisvės atėmimo bausmę, jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (2 t., b. l. 45 – 48). Ekspertizės atlikimo metu A. K. aiškino, kad jis (duomenys neskelbtini), susipykęs su drauge, susinervavo, susipylė butelį „šnapso“ į sulčių poką, tuomet buvo apie 17 val., nuvažiavęs į stovėjimo aikštelę, esančią už 20 km, pradėjo „gėravoti“, nes neturėjo kur eiti, būdamas stovėjimo aikštelėje, kelis kartus bandė prisiskambinti draugei, bet ši neatsiliepė, todėl dar labiau susinervino, negalėjo nustoti vartoti alkoholio, bebūnant stovėjimo aikštelėje, atvyko policijos pareigūnai (2 t., b. l. 47).
Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas (duomenys neskelbtini), A. K. parodė, kad alkoholio nevartoja mažiausiai 4 metus. Paskutiniu metu, maždaug apie 1,5 mėnesio jį apėmusi baimė, įtaria, kad serga depresija. Dėl to jis (duomenys neskelbtini) kreipėsi pas savo šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini), kuris jam išrašė (duomenys neskelbtini), kuriuos šiuo metu vartoja. Jis (duomenys neskelbtini) ryte taip pat buvo išgėręs 1 tabletę. Tą dieną namuose (duomenys neskelbtini) jis su savo drauge susipyko, įvyko žodinis konfliktas, dėl to jis pradėjo labai išgyventi, labai bijo, kad praras draugę, todėl apie maždaug (duomenys neskelbtini) val., bet jau buvo prietema, apsirengė, pasiėmė iš baro 0,5 l talpos viskio „Ballantine‘s“ butelį ir išėjo iš namų. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) rakteliai buvo pas jį striukės kišenėje. Lauke, stovėdamas prie namo, jis vienas išgėrė beveik visą butelį viskio, dar labiau susinervino. Tuomet sėdo į automobilį ir kažkur važiavo, taip neadekvačiai pasielgė, negalėjo sukontroliuoti savo veiksmų. Kaip ir kur jis važiavo, nepamena, galimai alkoholis jam dar labiau padarė poveikį. Pamena, kad priešais jį stovėjo policijos pareigūnai, kurie jį testavo alkotesteriu, įpūtė virš dviejų promilių. Dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, labai gailisi ir prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Kol vairavo automobilį, jis eismo įvykyje nedalyvavo, jo automobilio dešinės pusės šoninis veidrodėlis ir keleivio durys buvo apgadintos dieną prieš tai, kai su drauge važiavo per mišką į kapus (duomenys neskelbtini). Miške siaurame kelyje buvo didelės provėžos, dėl to automobilį užmetė į šoną ir automobilį apgadino į augantį medį (1 t., b. l. 78 – 81).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad A. K. (duomenys neskelbtini) alkotesteriu nustatytas 2,15 promilių girtumas, (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,07 promilių girtumas. Užfiksuoti ir kiti jo apsvaigimą nuo alkoholio rodantys požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, jis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, bet gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Liudytojai E. L. ir E. T. parodė, kad, jiems pagal iškvietimą atvykus, automobilyje A. K. sėdėjo už vairo, buvo akivaizdžiai girtas, prisnūdęs. Tai matyti ir iš šių policijos pareigūnų nešiojamaisiais vaizdo registratoriais užfiksuotų vaizdo įrašų, peržiūrėtų teisme. Neblaivumo kaltinamajam nustatymo aplinkybes E. L. nurodė savo tarnybiniame pranešime, jos užfiksuotos ir policijos pareigūnų nešiojamojo vaizdo registratoriaus įraše. Kaltinamasis neginčija įvykio vietoje policijos pareigūnų rastas neblaivus, neginčija jam alkotesteriu nustatyto neblaivumo laipsnio.
Tačiau kaltinamasis teigia neatsimenantis vairavęs neblaivus, tvirtina tą dieną namuose susipykęs su sugyventine, kambaryje į sulčių pakelį susipylęs degtinę, išgėręs kelias tabletes tuo metu jam išrašytų psichotropinių vaistų ir daugiau nieko nebeatsimenantis, net nepamenantis, kaip išėjo iš namų.
Kaltinamojo parodymai teisme buvo itin nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi. Jis aiškino, kad alkoholį itin gausiai vartojo nuo pat (duomenys neskelbtini), kasdien išgerdamas po 1 l degtinės, tačiau teigė, kad ryte (duomenys neskelbtini) val. išvykdavo į darbą, kur jam reikėdavo (duomenys neskelbtini), būdavo tikrinamas jo blaivumas. Teismo vertinimu, visiškai neįtikima, kad asmuo, iš vakaro išgėręs 1 l degtinės, ryte būtų pakankamai blaivus, kad galėtų vairuoti transporto priemonę. Jis tai aiškino dar prisimenantis, kaip susipyko su drauge ir rūkė laiptinėje, tai teigė, kad net nepamena, kaip išėjo iš namų, jam draugė esą sakė, kad ji trenkė durimis, ėjo į laiptinę. Kaltinamasis tai aiškino, kad jis namie susipylė degtinę į sulčių paką, ten tą pakelį atplėšęs, tačiau vėl aiškino, esą draugė jam sakė, kad plastikinis dangtelis, kurį reikia nuplėšti, norint atidaryti sulčių paką, gulėjo laiptinėje, vėl aiškino, kad jam draugė sakiusi, jog jis tabletes „(duomenys neskelbtini)“ išgėrė irgi laiptinėje, nes ten rado jų visą tuščią lapelį, bet pats vėlgi aiškina nepamenantis, kad gertų vaistus. Teigė, kad jam draugė sakė, kad jis prie laiptinės, kur rūkė, tas tabletes užsigėrė sultimis, tačiau vėlgi esą draugė jam sakė, kad ji sultis namuose rado supiltas į ąsotį virtuvėje, esą todėl žinanti, kad jis į sulčių pakuotę susipylė degtinę, tačiau vėlgi labai prieštaringai teigė nežinantis, ar draugė, kuri kartu su kaltinamuoju gyvena bute (duomenys neskelbtini), matė, kaip kaltinamasis, rūkęs (duomenys neskelbtini) ar lauke prie namo (vėlgi prieštaringai nurodoma), ką nors gėrė. Pastebėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizės metu kaltinamasis aiškino gėręs į sulčių paką susipiltą alkoholį, būdamas stovėjimo aikštelėje, tačiau iš policijos pareigūnų nešiojamųjų vaizdo registratorių įrašų, įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų akivaizdu, kad jokios stovėjimo aikštelės toje vietoje, kur automobilyje rastas neblaivus kaltinamasis nėra, automobilis stovi pačiame kelyje.
Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas po poros dienų nuo įvykio, kaltinamasis parodė, kad jis įvykio dienos ryte buvo išgėręs 1 tabletę (duomenys neskelbtini), o vakare, po konflikto su drauge, pasiėmė iš namų 0,5 l talpos butelį viskio ir beveik jį visą kieme išgėrė, tuomet kažkur važiavo savo automobiliu. Nors kaltinamasis, bandydamas pateisinti savo parodymų pakeitimą, teisme aiškino, kad tokius parodymus davė būdamas girtas, liudytojas D. B. teisme patvirtino, kad apklausos metu A. K. būklė nekėlė jokių abejonių dėl jo adekvatumo, visi parodymai buvo užfiksuoti iš paties A. K. žodžių, alkoholio kvapo nuo A. K. neužuodė, antraip būtų užfiksavęs tai kaip pažeidimą ir pranešęs apie tai (duomenys neskelbtini) (A. K. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini)). Teismui nėra pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, nes joks jo suinteresuotumas melagingai apkalbėti kaltinamąjį nenustatytas. Be to, A. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė labai daug detalių duomenų apie savo gydymąsi, jam paskirtus vaistus, automobilio nuomą, nurodė ir savo draugės telefono numerį, savo adresą ir kita, o labai abejotina, ar stipriai neblaivus asmuo tą sugebėtų. Apklausos protokolą A. K. pasirašė, nurodydamas, kad protokolą perskaitė, surašyta teisingai (1 t., b. l. 81). Pažymėtina ir tai, kad iš nešiojamųjų vaizdo registratorių įrašų, iš liudytojų E. T. ir E. L. parodymų, E. L. tarnybiniame pranešime iškart po įvykio nurodytų aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnams įvykio vietoje A. K. patvirtino alkoholį vartojęs prieš pusvalandį (vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kad A. K. policijos pareigūnams nurodo gėręs alkoholį prieš pusvalandį, paskui neblaivus važiavęs nuo (duomenys neskelbtini)), sutiko vairavęs neblaivus.
Pačiame kaltinamojo automobilyje taros nuo alkoholio nerasta, tik po priekine keleivio sėdyne matyti numesti du sulčių pakeliai, vieno kamštelis mėtosi ant priekinės keleivio sėdynės.
Vertinant visus šiuos duomenis, akivaizdu, kad kaltinamasis, bylą pradėjus nagrinėti teisme, pirminius logiškus ir pakankamai detalius parodymus pakeitė, siekdamas palaikyti naują gynybinę versiją, esą jis galėjo alkoholį, perpiltą į sulčių pakuotę, gerti įvykio vietoje stovinčiame automobilyje. Tačiau visiškai nelogiška, kad kaltinamasis, kuris, pasak jo paties, jau itin gausiai vartojo alkoholį nuo pat (duomenys neskelbtini), dėl girtumo net nesėdo prie Kūčių stalo, kažkodėl būtų bandęs (duomenys neskelbtini) vakare alkoholio gėrimą nuo sugyventinės slėpti, alkoholį namuose perpildamas į sulčių pakuotę, bet iš tokios pakuotės alkoholį gerdamas vėlgi jau sugyventinei nematant. Akivaizdu, kad tokią savo gynybinę versiją kaltinamasis derino prie to, kad jo automobilyje buvo rasti du tušti sulčių pakai ir kad jam tuo metu buvo paskirti medikamentai.
Teismui, įvertinus visus byloje surinktus duomenis, nekyla abejonių, kad A. K. vartojo alkoholį dar iki važiavimo automobiliu. Iš vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) buvo vienas, automobilis stovėjo pusiau kelio važiuojamojoje dalyje, pusiau šalikelėje, laukuose, šalia nėra jokių gyvenamųjų pastatų. Nėra abejonių, kad kaltinamojo automobilis jo suradimo vietoje atsidūrė, juo iki ten atvažiuojant. Pažymėtina, kad jokių kitų asmenų, galėjusių vairuoti šį automobilį iki įvykio vietos, įvykio vietoje nei šalia jos nebuvo – tą parodė liudytojas E. T., tai matyti ir iš policijos pareigūnų nešiojamųjų vaizdo registratorių įrašo. Pačiame automobilyje jokių girtavimo požymių, alkoholio taros nebuvo, taigi pakankamai didelis kiekis alkoholio, sukėlęs nustatytą vidutinį girtumą, buvo jo išgertas prieš jam atvažiuojant iki įvykio vietos.
Iš įvykio registracijos kortelės, policijos pareigūnų E. T. ir E. L. parodymų matyti, kad policiją į įvykio vietą iškvietė pro šalį važiavę greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai, kurie A. K. matė nuvažiavusį netgi nuo kelio, jie kaltinamąjį sustabdė ir atėmė jo automobilio raktelius – iš policijos pareigūnų vaizdo registratoriaus įrašų pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad pats A. K. policijos pareigūnui, klausiančiam, kur automobilio rakteliai, nurodo, kad juos „kažkas paėmė, kai mane sustabdė“. Liudytojai E. L. ir E. T. parodė, kad kaltinamojo automobilis buvo purvinas, apkibęs žolėmis, būtent šio automobilio išvažinėtos provėžos matėsi pievoje šalia to kelio, matėsi, kad ties posūkiu būtent kaltinamojo automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio ir paskui vėl į jį užvažiavęs, vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad policijos pareigūnas eina šalikele, ieškodamas kaltinamojo nuvažiavimo nuo kelio vietos, grįžęs kolegai pasako, kad tas automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio ties sankryža. Vaizdo įraše matyti ir tai, kad kaltinamojo automobilis apneštas purvu, net ir galiniai langai. Šie duomenys patvirtina liudytojų E. L. ir E. T. parodymus, jog matėsi kaltinamojo važinėjimo automobiliu po laukus vėžės. Toks neadekvatus vairavimas sustiprina teismo įsitikinimą, kad kaltinamasis automobilį vairavo būtent neblaivus. Nelogiška būtų ir pravažiuojantiems asmenims kviesti policiją, pranešti apie neblaivų vairuotoją, paimti to automobilio raktelius, jeigu nebūtų buvę būtent neadekvataus neblaivaus asmens vairavimo. Atitinkamai visiškai nebūtų jokio reikalo pravažiuojantiems asmenims tą daryti, jei kaltinamasis tiesiog būtų sėdėjęs stovinčiame automobilyje.
Tuo tarpu dėl kaltinamojo versijos, kad jis dėl išgertų medikamentų galėjo nesuvokti, ką daro, neatsiminti įvykio aplinkybių, pastebėtina, jog teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje yra nurodyta, jog, vertinant duomenis byloje, ūmus psichikos sutrikimas, reikšmingas kognityvinis defektas neįtariamas ir nėra konstatuojamas įvykio metu, jis nusikalstamos veikos įvykdymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Taigi, ištyrus byloje surinktus duomenis, gynybos versija, kad kaltinamasis neblaivus automobilio nevairavo, nepasitvirtino, kaltinamojo teisme duotų parodymų nenuoseklumas ir nelogiškumas, prieštaringumas teikia pagrindą jais netikėti ir vertinti kaip aiškiai neatitinkančius tikrovės, klaidinančius teismą ir duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad būtent pats kaltinamasis neblaivus įvykio vietoje kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina pirmiau teismo aptarti nuoseklūs, vieni kitus patvirtinantys ir papildantys liudytojų (duomenys neskelbtini) E. T. ir E. L. parodymai, E. L. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, ROIK informacijoje apie pranešimą dėl neblaivaus vairuotojo esantys duomenys, policijos pareigūnų nešiojamųjų vaizdo registratorių padaryti vaizdo įrašai, paties kaltinamojo logiški ir detalūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojo D. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.
Teismas ištirtų ir pirmiau aptartų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad kaltinamasis A. K. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra (duomenys neskelbtini) val. jam nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę.
Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teisiamas jau devintą kartą (1 t., b. l. 110 – 119), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 125), nusikalto (duomenys neskelbtini) metu. Jis baustas administracinėmis nuobaudomis, (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 1,40 promilių girtumas (1 t., b. l. 126 – 129), baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 130). Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), šio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 131 – 132, 187). Teigia vykdantis (duomenys neskelbtini). Abejonių dėl A. K. pakaltinamumo nėra (1 t., b. l. 147, 148, 2 t., b. l. 45 – 48).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. K. šią naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nebūdamas atlikęs jam už ankstesnius tyčinius nusikaltimus paskirtos bausmės, tai rodo jo asmenybės pavojingumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas A. K. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Nors kaltinamasis pateikė duomenis, jog ėmėsi spręsti priklausomybės alkoholiui problemą, (duomenys neskelbtini) kreipdamasis dėl gydymo (2 t., b. l. 36), vis dėlto tą jis padarė tik jau baudžiamąją bylą teismui perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl teismas gynybos iškeltos versijos apie medikamentų poveikį kaltinamajam bendrame kontekste tai vertina tik kaip siekį pasigerinti savo teisinę padėtį, o ne nuoširdžias pastangas šią problemą spręsti.
Atsižvelgiant į nusikalsti akivaizdžiai linkusią kaltinamojo asmenybę, neblaivumo laipsnį nusikalstamos veikos padarymo metu (vidutinis girtumas), tai, kad teisiamas jau net aštuntą kartą, tyčinį nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tuo metu, kai vos (duomenys neskelbtini) jam buvo leista (duomenys neskelbtini), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad yra recidyvistas, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis parinktinas mažesnis nei sankcijoje nustatyto dydžio vidurkis.
BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, įvertinęs A. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia gana ilgą atstumą vairavo transporto priemonę neblaivus, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, taip keldamas didelį ir realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis aiškiai nelinkęs laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, neblaivus vairuoja nebe pirmą kartą, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams (ilgesniam terminui nei įstatymo nustatytas jo vidurkis) (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 86 – 89).
Nusikaltimą A. K. padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi, ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis, yra registruota ir nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), taigi konfiskuotinas turtas šiuo atveju nėra kaltinamojo nuosavybė, o byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant galėtų būti konfiskuotas kitam asmeniui priklausantis turtas. (Duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės – lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio techninės charakteristikos ir pagaminimo metai atitinka kaltinamojo vairuoto automobilio duomenis, vidutinė kaina Lietuvoje (duomenys neskelbtini) buvo 6 040 eurų su PVM (1 t., b. l. 30). Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę su PVM atitinkanti pinigų suma – 6 040 eurų (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 82 – 85, 86 – 89, 90 – 93) panaikintinos, įsiteisėjus nuosprendžiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinė laikmena su garso ir vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini);
2) turto konfiskavimą, išieškant iš A. K. valstybės naudai konfiskuotino automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 040 (šešis tūkstančius keturiasdešimt) eurų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), A. K. pripažinti recidyvistu.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti akcinei bendrovei „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vaizdo ir garso įrašą skaitmeninėje laikmenoje palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja Inga Liubinienė
