Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2-2226-1154/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01140-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.5.2.1; 3.2.3.2; 3.2.4.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 13 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. ieškovė R. Š. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. G. 400 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. gegužės 30 d. ji pardavė atsakovui transporto priemonę „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo nubausta 40 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. birželio 6 d. transporto priemonę „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) paliko stovėti neleidžiamoje vietoje, o 2024 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) buvo nubausta 90 Eur bauda pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį už tai, kad nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė teisinės pagalbos kreipėsi į advokatą, jis surašė prašymus dėl administracinio nusižengimo bylų atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Patenkinus šiuos pareiškimus, nurodytos bylos buvo atnaujintos, apskųsti nutarimai panaikinti konstatavus, kad ieškovė administracinių nusižengimų nepadarė. Ieškovė nurodė, kad jos patirtą žalą sudaro turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti administracinių nusižengimų bylose. Už šią žalą yra atsakingas atsakovas, nes jis neįregistravo savo vardu iš ieškovės įsigytos transporto priemonės „Opel Astra“ ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos administracine tvarka buvo nubausta ieškovė. Ieškovės teigimu, yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

2. Atsakovas A. G. per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Ieškinyje ieškovė neprašė priimti sprendimo už akių, jeigu atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis CPK 441 straipsnio 2 dalimi, Alytaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio tvarka 2025 m. gegužės 13 d., pasiūlė šalims ne vėliau kaip iki 2025 m. gegužės 5 d. pateikti visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai. Šalys per teismo nustatytą terminą naujų įrodymų nepateikė.

4. Šalims apie teismo posėdį pranešta išsiunčiant joms teismo nutarties kopiją ir CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbus apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį.

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

5. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

5.1. 2024 m. gegužės 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė R. Š. pardavė atsakovui A. G. transporto priemonę „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) už 500 Eur.

5.2. Akcinės draudimo bendrovės „C.“ liudijimo nutraukimo aktas patvirtina, kad draudėja R. Š. nutraukė transporto priemonės „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) draudimo sutartį nuo 2024 m. birželio 5 d., sutarties nutraukimo pagrindu įvardytas transporto priemonės pardavimas.

5.3. 2024 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) tyrėja priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š. 2024 m. birželio 6 d. pastatė transporto priemonę „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paliko ją stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, dėl to pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį skirta 40 Eur bauda. Nutarimas priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

5.4. 2024 m. lapkričio 26 d. advokatas S. B., atstovaudamas ieškovei, pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, prašydamas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Prašyme nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjusiam pareigūnui, t. y. kad R. Š. transporto priemonę „Opel Astra“ 2024 m. gegužės 30 d. pardavė A. G. Pirkėjui atsiskaičius už transporto priemonę sutarties sudarymo metu, transporto priemonė pirkėjui buvo perduota iš karto po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Prašyme taip pat nurodyta, kad apie transporto priemonės pardavimą R. Š. dukra bandė pranešti AB „R.“ internetu kitą dieną po jos pardavimo, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, pranešti nepavyko. R. Š. kompiuterio neturi, nes juo naudotis nemoka, turi išmanųjį telefoną ir elektroninį paštą, kuriuo gautus laiškus perskaito, tačiau į jį atsiųstų dokumentų atidaryti nemoka, dėl to neperskaitė dokumentų ir nežinojo, jog galėjo pateikti informaciją apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone, o dokumentus apie administracinius nusižengimus gavo nuvykusi į Valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyrių. Gavusi pranešimą apie administracinį nusižengimą, R. Š. paskambino pirkėjui A. G., šis pažadėjo susitvarkyti, tačiau nieko nepadarė, o į vėlesnius skambučius neatsiliepė. R. Š., nenorėdama, kad baudos išieškojimas būtų perduotas antstoliams, baudą sumokėjo. 2024 m. liepos 16 d. R. Š. nuvyko į AB „R.“ ir pranešė apie transporto priemonės pardavimą.

5.5. 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, atnaujino administracinę bylą (duomenys neskelbtini) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino apskųstą nutarimą ir grąžino bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių nusižengimų protokolus.

5.6. 2024 m. rugsėjo 14 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Kelių policijos valdybos pareigūnė priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Š. už tai, kad nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 90 Eur bauda. Nutarimas priimtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

5.7. 2024 m. lapkričio 20 d. advokatas S. B., atstovaudamas ieškovei R. Š., pateikė prašymą Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybai dėl administracinio nusižengimo bylos (duomenys neskelbtini) atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuriame nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir 2024 m. lapkričio 26 d. prašyme (žr. šio sprendimo 5.4 punktą).

5.8. Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini) buvo atnaujinta, o 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) apskųstas nutarimas panaikintas ir byla grąžinta organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių nusižengimų protokolus.

6. Ieškovė nurodo, kad siekdama, jog būtų panaikinti nutarimai, kuriais jai buvo paskirtos baudos administracinių nusižengimų bylose, ji buvo priversta kreiptis pagalbos į advokatą, dėl to patyrė 400 Eur žalos, kuria sudaro advokatui sumokėti pinigai už teisines paslaugas. Ieškovės teigimu, atsakomybė dėl šios žalos atsiradimo tenka atsakovui A. G.

7. Taigi, ieškovė byloje kelia žalos atlyginimo (t. y. atsakovo civilinės atsakomybės) klausimą, o kaip žalą įvardija atstovavimo (teisinės pagalbos) išlaidas, patirtas administracinių nusižengimų bylose.

8. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 103–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo jame dalyvavusiems asmenims klausimą. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos nagrinėjimo stadija (administracinio nusižengimo tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo stadija) negali apriboti asmens, kuriam pradėta administracinio nusižengimo teisena, įstatymu suteiktų procesinių teisių, taip pat ir teisės pasirinkti atstovą bei gintis, o patyrus dėl to pagrįstų išlaidų, gauti tokių išlaidų kompensavimą įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, turi būti iš valstybės atlygintos ir administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje patirtos atstovavimo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTgtNDk1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-8-495/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-8-495/2024">2AT-8-495/2024</a>).

10. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką, inter alia (be kita ko), I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzctNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-637-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-637-469/2015">3K-3-637-469/2015</a>). Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo (šiuo metu – administracinio nusižengimo) bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYxLTY4Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-361-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-361-686/2017">e3K-3-361-686/2017</a>, 21 punktas).

11. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė R. Š. advokatą teisinėms paslaugoms suteikti pasitelkė savo nuožiūra ir pirmiau nurodytomis ANK bei BPK nuostatomis dėl teisinių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis nepasinaudojo, prašymo dėl šių išlaidų priteisimo iš administracinį nusižengimą padariusio asmens neteikė, todėl šias išlaidas prašo priteisti teikdama ieškinį civilinio proceso tvarka. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos, tokių išlaidų priteisimas civilinio proceso teisės tvarka yra negalimas.

12. Tokiu atveju, ką patvirtina ir kasacinio teismo praktika, asmuo, prašydamas turėtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti kaip patirtą žalą, turi įrodyti visas atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYxLTY4Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-361-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-361-686/2017">e3K-3-361-686/2017</a>, 22 punktą). Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

13. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovė nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas, 2024 m. gegužės 30 d. nupirkęs iš ieškovės transporto priemonę „Opel Astra“, jos neįregistravo savo vardu ir 2024 m. birželio 6 d. pastatė ir paliko stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, taip pat nevykdė pareigos transporto priemonę apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

14. Pažymėtina, kad nei atsakovo neteisėti veiksmai, nei žala ir priežastinis ryšys pagal bendrąją taisyklę civilinės atsakomybės santykiuose nėra preziumuojami, taigi ieškovė, reikalaujanti taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę, turi įrodyti visas šias sąlygas. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2024 m. gegužės 30 d. transporto priemonę „Opel Astra“ ji pardavė atsakovui, taip pat nutarimus administracinių nusižengimų bylose, kuriais panaikinti nutarimai dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn, tačiau šiais nutarimais nėra konstatuota, kad administracinius nusižengimus, už kuriuos nepagrįstai buvo nubausta ieškovė, padarė atsakovas A. G.; kitų įrodymų, kad administracinius nusižengimus padarė atsakovas (pvz., kad jis buvo patrauktas atsakomybėn už minėtų administracinių nusižengimų padarymą, kad jis buvo transporto priemonės savininkas ANK 415 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo (nevykdymo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu) padarymo metu ir pan.), ieškovė nepateikė. Minėta, kad neteisėti veiksmai nėra preziumuojami. Įrodinėjimo našta pagrįsti neteisėtus veiksmus patvirtinančias aplinkybes tenka jų nustatymu suinteresuotam asmeniui, šiuo atveju – ieškovei, reikalaujančiai taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis). Duomenų, koks asmuo pripažintas atsakingu už administracinius nusižengimus, už kuriuos ieškovė buvo patraukta atsakomybėn, byloje nėra, ieškovė tokių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovas padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos ieškovei buvo paskirtos administracinės nuobaudos 2024 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK nutarimu administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugsėjo 14 d. Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos nutarimu administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai).

15. Ieškovė taip pat nurodo, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovas, įsigijęs iš ieškovės transporto priemonę, padarė administracinius nusižengimus, o dėl to, kad atsakovas neįregistravo nupirktos transporto priemonės savo vardu, už nusižengimus, kurių nepadarė, buvo nubausta ieškovė, kuri dėl to buvo priversta kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos ir patirti išlaidų už teisines paslaugas.

16. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas po 2024 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo būtų kreipęsis į transporto priemonių registro tvarkytoją dėl transporto priemonės „Opel Astra“ įregistravimo savo vardu. Iš ieškovės pateikto AB „R.“ pranešimo dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo matyti, kad ieškovė pateikė transporto priemonės perleidimo deklaraciją, kuri buvo patvirtinta ir transporto priemonės savininko deklaravimo kodas panaikintas 2024 m. liepos 16 d.

17. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

18. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-531/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-531/2013">3K-3-531/2013</a>). Be to, pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>; kt.)

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad priežastiniu ryšiu su jos patirta žala yra susiję tiek atsakovo padaryti administraciniai nusižengimai, tiek atsakovo neveikimas – transporto priemonės „Opel Astra“ neperregistravimas savo vardu, t. y. ieškovės žalą lėmė abi šios aplinkybės. Teismo vertinimu, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimų (net jei jie būtų nustatyti, o tokių įrodymų, kaip minėta, byloje nėra), ir ieškovei atsiradusios žalos tiesioginio priežastinio ryšio nėra, nes iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad administracinės nuobaudos už padarytus administracinius nusižengimus ieškovės atžvilgiu buvo panaikintos. Negalima teigti, kad ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai buvo tiesioginis atsakovo administracinių nusižengimų (net jei būtų nustatyta, kad nusižengimus padarė atsakovas) rezultatas, nes jeigu transporto priemonės perleidimas viešame registre būtų įregistruotas ir kaip transporto priemonės savininkas nurodytas kitas asmuo, o ne ieškovė, žalos ieškovei nebūtų atsiradę. Taigi net jei ir galima būtų nustatyti faktinį priežastinį ryšį tarp padarytų administracinių nusižengimų ir ieškovės patirtos žalos, tačiau žalingos pasekmės (ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai) šiuo atveju yra pernelyg nutolusios nuo atsakovo galimų neteisėtų veiksmų, todėl negalima pagrįstai nustatyti teisinio priežastinio ryšio buvimo.

20. Vertinant transporto priemonės perleidimo neįregistravimą kaip aplinkybę, nulėmusią ieškovės žalos atsiradimą, pažymėtina, kad sandorio (šiuo atveju – transporto priemonės pirkimo–pardavimo) registracijos tikslas yra išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Kiekvienas asmuo, kurio duomenys yra ar turi būti registruojami viešame registre, turi pareigą pasirūpinti, kad registrui teikiami duomenys atitiktų tikrovę. Priešingu atveju asmeniui tenka neigiamos šios pareigos nevykdymo pasekmės. Taigi ieškovė, kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, lygiai kaip ir atsakovas, sudarę sandorį turėjo informuoti apie tai transporto priemonių registro tvarkytoją AB „R.“. Ieškovė nesirėmė tuo, kad šią pareigą šalių susitarimu įsipareigojo įvykdyti pirkėjas (atsakovas), tokių įrodymų neteikė. Ieškovės vardu pateiktuose prašymuose dėl administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo (šio sprendimo 5.4, 5.7 punktai) nurodyta, kad ieškovės dukra kitą dieną po transporto priemonės pardavimo bandė pranešti apie tai AB „R.“, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, pranešti nepavyko. Ieškovė deklaraciją apie transporto priemonės perleidimą pateikė AB „R.“ tik 2024 m. liepos 16 d. (šio sprendimo 16 punktas).

21. Iš ieškovės 2024 m. lapkričio 20 d. ir 2024 m. lapkričio 26 d. prašymų atnaujinti administracinių nusižengimų bylas taip pat matyti, kad ieškovei, kaip registre išviešintai transporto priemonės „Opel Astra“ savininkei, buvo siunčiami pranešimai apie padarytus administracinius nusižengimus dar iki nutarimų skirti nuobaudas priėmimo, tačiau ieškovė jų neperskaitė, todėl laiku nepateikė informacijos administracinių nusižengimų bylas tyrusiems pareigūnams apie transporto priemonės perleidimą.

22. Duomenų, kad už aplinkybes, dėl kurių ieškovė laiku nesikreipė į AB „R.“ ir laiku neperskaitė pranešimų apie su transporto priemone „Opel Astra“ susijusius administracinius nusižengimus, yra atsakingas atsakovas, ieškovė nepateikė, tokių aplinkybių neįrodinėjo.

23. Tai, kas išdėstyta, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pati nebuvo rūpestinga ir nepasirūpino tinkamu savo teisių ir pareigų įgyvendinimu bei tuo, kad viešame registre būtų užfiksuoti tikrovę atitinkantys duomenys apie jai nuosavybės teise priklausančius / nepriklausančius registruotinus daiktus. Pažymėtina, kad jeigu ieškovė būtų tinkamai ir laiku informavusi viešo registro tvarkytoją apie perleistą transporto priemonę „Opel Astra“, ji žalos nebūtų patyrusi, taigi savo neveikimu ji prisiėmė riziką dėl neigiamų padarinių atsiradimo.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (neįrodė, kad būtent atsakovas padarė administracinius nusižengimus). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo jo civilinei atsakomybei kilti, tačiau kartu pažymėtina, kad pačios ieškovės neveikimas (duomenų viešam registrui apie transporto priemonės perleidimą nepateikimas) tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su galimai atsiradusia žala. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateikti mokėjimo dokumentai – 2024 m. lapkričio 18 d. pinigų priėmimo kvitai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais advokatui S. B. sumokėta po 200 Eur, nėra pakankami įrodymai žalos faktui ir dydžiui pagrįsti, nes iš pateiktų kvitų neaišku, už kokias paslaugas pinigai sumokėti, ieškovė nepateikė sutarties su advokatu dėl teisinių paslaugų suteikimo administracinių nusižengimų bylose (pateikta tik 2025 m. sausio 27 d. atstovavimo sutartis, kuria advokatui S. B. pavesta atstovauti ieškovei nagrinėjamoje byloje).

25. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes ir jų vertinimo pagrindu padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos byloje nenustatytos, todėl tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovei iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą teisinio pagrindo nėra.

26. Atmetus ieškinį, ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl valstybei iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus

Teisėja Lina Navickytė