Baudžiamoji byla Nr. 2K-457/2007
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.2.12.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. (S. J.) kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 28 d. nutartis, kuria nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
S. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti: 2006 m. birželio 29 d., tikslesnis laikas nenustatytas, Vilniaus mieste, Gariūnų turgavietėje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5,02 g heroino ir 18,069 g kanapių bei jų dalių. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2006 m. birželio 30 d., apie 11.05 val., šias medžiagas neteisėtai gabeno į Marijampolės miestą, Stoties gatvę; turėdamas tikslą jas platinti, permetė paketą su 17,556 g kanapių bei jų dalių ir 5,02 g heroino į Marijampolės pataisos namų, esančių Marijampolėje, Sporto g. 7, teritoriją, siekdamas perduoti bausmę atliekančiam nenustatytam asmeniui, o 0,513 g kanapių ir jų dalių pasiliko savo reikmėms.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-457/2007
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.2.12.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. (S. J.) kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 28 d. nutartis, kuria nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
S. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti: 2006 m. birželio 29 d., tikslesnis laikas nenustatytas, Vilniaus mieste, Gariūnų turgavietėje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5,02 g heroino ir 18,069 g kanapių bei jų dalių. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2006 m. birželio 30 d., apie 11.05 val., šias medžiagas neteisėtai gabeno į Marijampolės miestą, Stoties gatvę; turėdamas tikslą jas platinti, permetė paketą su 17,556 g kanapių bei jų dalių ir 5,02 g heroino į Marijampolės pataisos namų, esančių Marijampolėje, Sporto g. 7, teritoriją, siekdamas perduoti bausmę atliekančiam nenustatytam asmeniui, o 0,513 g kanapių ir jų dalių pasiliko savo reikmėms.
Kasaciniame skunde nuteistasis S. J. nurodo, kad pagal BPK 234 straipsnio 3 ir 5 dalis suteikiama teisė paduoti prašymą papildyti apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismas nepagrįstai atmetė tokį jo prašymą ir taip jam atėmė teisę pateikti faktus, kurie buvo ikiteisminio tyrimo metu. Remiantis BPK 44 straipsnio 7 dalimi, jo pirminės apklausos metu turėjo dalyvauti vertėjas, nes jis blogai supranta lietuvių kalbą. Vertėjas buvo pakviestas tik po trijų parų, kada jis jau buvo davęs savo pirminius parodymus, kurie iš jo buvo išgauti apgaulės būdu, pasinaudojant tuo, kad jis blogai moka lietuvių kalbą. Be to, pasak pataisos namų darbuotojų, nusikaltimas buvo užfiksuotas vaizdo kamera, tačiau su šiais duomenimis jis nebuvo supažindintas.
Kasatorius pripažįsta, kad jo kelnių kišenėje surasta marihuana priklausė jam, tačiau tvirtina, kad ryšulys, kuris buvo rastas Marijampolės pataisos namų teritorijoje, buvo tik panašus į ryšulį, kurį jis permetė. Kasatorius tvirtina, kad ryšulio turinio jis nežinojo.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl teisės papildyti apeliacinį skundą
S. J. apeliacinis skundas Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo gautas 2007 m. sausio 3 d. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2007 m. kovo 8 d.) nuteistojo gynėjas R. Šimkus pareiškė prašymą pridėti prie bylos apeliacinio skundo papildymo pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas šį prašymą atmetė. Kasatorius teigia, kad pagal BPK 234 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas apeliantui suteikiama teisė paduoti apeliacinio skundo papildymą. Tačiau kasatorius neteisus, nes, pirma, BPK 234 straipsnyje nustatyta bylos perdavimo pagal teismingumą, bylos išskyrimo ir nagrinėjimo atidėjimo tvarka. Antra, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato apeliantų teisės paduotus apeliacinius skundus pakeisti ar papildyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 4 punktas), todėl visi apeliacinio skundo pakeitimai ir papildymai grąžinami apeliantui. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliacinio skundo papildymą, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.
Dėl BPK 44 straipsnio 7 dalies taikymo
BPK 44 straipsnio 7 dalies norma suteikia įvairias teises, tarp kurių ir teisę nemokantiems lietuvių kalbos baudžiamojo proceso dalyviams naudotis vertėjo paslaugomis. Ši teisė yra detalizuota BPK 8 straipsnyje, pagal kurio nuostatas lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jie moka.
Šios normos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teismuose nebuvo pažeistos. Iš įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad savo pirminius parodymus 2006 m. liepos 1 d. S. J. davė dalyvaujant vertėjai D. Ščervianinaitei (b. l. 65–66). Vertėjos dalyvavimas apklausoje patvirtinamas ir tuo, kad S. J. ranka protokole padarytas įrašas „protokolas surašytas teisingai, į rusų kalbą išverstas“. Be to, teisiamajame posėdyje S. J. netvirtino, kad, 2006 m. liepos 1 d. apklausiant jį kaip įtariamąjį ir jam prisipažinus, kad jis Gariūnų turguje įsigijo narkotinių medžiagų, norėdamas jas perduoti Marijampolės pataisos namuose kalintiems draugams, nebuvo vertėjo: jis teigė, kad šios apklausos metu save apkalbėjo, nes galvojo, kad buvo sulaikyti ir kaukazietiškos išvaizdos asmenys, kurie jam davė permesti paketą į pataisos namus. S. J. savo pirminių, anot kasatoriaus, neteisingų parodymų davimo priežastį nurodė ne tai, kad jis nesuprato lietuvių kalbos, kaip jis tvirtina savo kasaciniame skunde, bet baimę dėl savo gyvybės. Būtent šią priežastį S. J. nurodė ir savo apeliaciniame skunde („pirminius parodymus daviau neteisingus, kadangi bijojau dėl savo gyvybės“). Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostata dėl teisės į vertėjo paslaugas užtikrinimo ikiteisminio tyrimo metu.
Dėl kitų kasacinio skundo teiginių, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas
Kasatorius tvirtina, kad ryšulys, surastas Marijampolės pataisos namų teritorijoje, buvo tik panašus į ryšulį, kurį jis permetė; ryšulio turinio jis nežinojo; nebuvo rasta ant ryšulio jo pirštų atspaudų; DNR tyrimai patvirtino, kad jis nevartoja narkotinių medžiagų; nebuvo atliktos biologinė ir kvapų ekspertizės; jis nebuvo supažindintas su pataisos namų vaizdo kameros užfiksuotais duomenimis. Pažymėtina, kad tai, jog rankų pėdsakai, išryškinti ant įvykio vietoje surasto paketo su narkotinėmis medžiagomis, pagal 2006 m. liepos 24 d. specialisto išvadą Nr. 6396 (b. l. 17–18) yra netinkami asmeniui identifikuoti, bei tai, kad pagal specialisto išvadą Nr. 363/06(01) ant šio objekto biologinės kilmės pėdsakų, tinkančių asmens identifikavimui, nerasta (b. l. 26–27), nepaneigia argumentuotų teismo išvadų apie S. J. dalyvavimą padarant inkriminuotą veiką. Taip pat pažymėtina, kad byloje yra kompaktinio disko, kuriame buvo įrašytas Marijampolės pataisos namų teritoriją vaizdo kameromis nufilmuotas vaizdas, apžiūros protokolas (b. l. 8–9). S. J. 2006 m. spalio 6 d. kartu su savo gynėju susipažino su visa bylos medžiaga, taigi ir su šiuo apžiūros protokolu.
Pirmiau minėtais teiginiais kasatorius neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nenurodydamas, kokie konkretūs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai buvo padaryti. Tačiau pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde argumentuotai nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Taigi kasatoriaus teiginiai, kuriais yra neigiamos teismų išvados dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo, paliktini nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Jonas Algirdas Riepšas
Viktoras Aidukas
