Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-468/2007
Procesinio sprendimo kategorija
2.3.1. (S)
2007 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Viktoro Aiduko, Rimanto Baumilo, Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Prano Kuconio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui A. Mažeikai,
gynėjams advokatams J. Gaudučiui ir S. Karveliui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir V. D. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams;
V. D. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, kuria nuteistųjų A. P. ir V. D. apeliaciniai skundai atmesti.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistųjų A. P. ir V. D. kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. P. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ir relizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelį kiekį šaudmenų, sprogmenis ir sprogstamąsiais medžiagas:
Maždaug 1990-1992 metais iš nenustatytų asmenų įsigijo 6,35 mm kalibro pistoletą „SAUER“ ir 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverį, kuriuos parsigabeno į namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), ten laikė iki 1994 m. pradžios, po ko pervežė ir paslėpė Kauno rajone, Vaišvydavos miške, o 2002-2003 metais juos vėl atsivežė į namus. Maždaug 2003-2004 m. 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverį nuvežė į Vytauto Dižiojo jėgerių batalioną, esantį Kaune, Vaidoto g. 209, kur jį padovanojo V. D. 6,35 mm kalibro pistoletą „SAUER“ 2005 m. birželio mėnesio pirmoje pusėje nuvežė į Vytauto Dižiojo jėgerių batalioną, esantį Kaune, Vaidoto g. 209, smulkiam remontui perdavė jį V. D., 2005 m. liepos mėnesio viduryje atsiėmė, vėl atsivežė į namus, kur laikė iki 2006 m. sausio 24 d., kuomet atvežė prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune, (duomenys neskelbtini), kur 14 val. 30 min., jis buvo paimtas kratos metu.
Maždaug 1993 m., Kaune, Valstybinėje eksperimentinėje gamykloje „Vytis“, pasiėmė likusius po ginklų bandymų 5,6 mm kalibro ilgąjį žiedinio įskėlimo šovinį (.22LR), 3 vnt. 9 mm kalibro trumpųjų „BROWNING“ (9x17;.380 AUTO) šovinių, 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“ (7,62x39R) šovinį, 14 vnt. 9 mm kalibro Makarov (9x18mm) šovinių, 8 vnt. mokomųjų rankinių granatų, „UZRGM“ tipo mokomųjų–imitacinių degtuvų dalių, kuriose yra po 2,15+0,12 g svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos – dūminio parako, kuriuos parsigabeno į namus, esačius Kaune, (duomenys neskelbtini), ten laikė iki 1994 m. pradžios, po ko pervežė ir paslėpė Kauno rajone, Vaišvydavos miške. 2002-2003 m. metais juos vėl atsivežė į namus, kur šiuos šaudmenis, išskyrus 6 vnt. 9 mm kalibro Makarov (9x18mm) šovinių, ir sprogstamąsias medžiagas laikė iki 2006 m. sausio 24 d. 16 val., kuomet jie buvo paimti kratos metu. 3 vnt. 9 mm kalibro Makarov (9x18mm) šovinių laikė iki 2005 m. birželio 9 d., kuomet paėmęs iš namų, apie 19 val. 30 min., atvežė į Kauno apylinkėse esantį mišką, nunešė į nuošalią vietą, kur jie buvo iššauti bandant ginklą, dar 3 vnt. tokių pačių šovinių laikė iki 2005 m. liepos 21 d., kuomet paėmęs iš namų, maždaug 14 val., atvežė į Bažnyčių g., Kaune, kur kartu su šaunamuoju ginklu pardavė A. M.
2002 m. antroje pusėje, namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), iš V. M. gavo pasaugojimui perdirbtą 9 mm kalibro pistoletą MAUSER mod. 1902, pritaikytą šaudyti 7,62 mm kalibro TOKAREV (7,62x25 mm) šoviniais, bei 9 mm kalibro pistoletą WALTHER Mod. 1938 (P 38), kuriuos po pastarojo mirties 2003 m. lapkričio 3 d. pasiliko sau, laikė ten pat iki 2006 m. sausio 24 d., kuomet apie 13 val. atvežė į Bažnyčių g. Kaune ir kartu su 15 vnt. 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinių už 4100 litų pardavė A. M. Be to, perdirbtą 9 mm kalibro pistoletą MAUSER mod. 1902, pritaikytą šaudyti 7,62 mm kalibro TOKAREV (7,62x25 mm) šoviniais, tikslu pasiūlyti jį įsigyti A. M., 2005 m. gruodžio 19 d. apie 14 val. 30 min. vežiojo po Kauno miestą.
2002 m. antroje pusėje, bute, esačiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su V. M. paslėpė pastarojo 5,6 mm kalibro Margolino konstrukcijos pistoletą, 111 vnt. 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, 16 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių??? (7H7) šovinių, 16 vnt. 9 mm kalibro MAKAROV (9x18 mm) šovinių, 144 vnt. 7,62 mm kalibro NAGANT šovinių, 2 vnt. 7,62 mm kalibro sportinių revolverinių šovinių 7,62x26 mm, 10 vnt. karinės inžinerijos paskirties KD-8A markės kapsulių–detonatorių, karinės inžinerijos paskirties „ED“ tipo elektrinį detonatorių, 2 vnt. savadarbių elektrinių detonatorių, pagamintų panaudojant karinės inžinerijos paskirties KD-8A markės kapsules – detonatorius ir elektrinių detonatorių padegamuosius elektrinius tiltelius, kuriuos po V. M. mirties 2003 m. lapkričio 3 d. pasiliko sau, ir laikė ten pat iki 2006 m. sausio 24 d. 19 val., kuomet jie buvo paimti kratos metu.
Apie 2002-2003 m. namuose, esačiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens gavo pasaugojimui 5,6 mm (.22) kalibro karabiną „SIMSON“, kurį po pastarojo mirties pasiliko sau ir laikė ten pat iki 2006 m. vasario 6 d. 9 val. 10 min., kuomet savo inciatyva pateikė prokurorui.
2004 m. apie rugsėjo mėnesį, namuose, esačiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), į turėtą dujinį pistoletą „IŽ-79-8“ įstatė savadarbį graižtvinį vamzdį, tuo pritaikydamas jį šaudyti 9 mm kalibro Makarov (9x18mm) šoviniais, laikė nenustatytą laiką ten pat, po ko vežiojosi po Lietuvą automobilio BMW 518 bagažinėje iki 2005 m. liepos 21 d. maždaug 14 val., kuomet Kaune, Bažnyčių g. už 2000 litų pardavė A. M. Be to, šį šaunamąjį ginklą, tikslu išbandyti, 2005 m. birželio 9 d. apie 19 val. 30 min. nešiojo Kauno apylinkėse esančiame miške.
2005 m. pirmoje pusėje, namuose, esačiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), į turėtą dujinį pistoletą „IŽ-78-8“ įstatė savadarbį graižtvinį vamzdį, tuo pritaikydamas jį šaudyti 6,35 mm kalibro BROWNING šoviniais, laikė nenustatytą laiką ten pat, po ko vežiojosi po Lietuvą automobilio BMW 518 bagažinėje iki 2006 m. sausio 24 d. 14 val. 30 min., kuomet Kaune, (duomenys neskelbtini), jis buvo paimtas kratos metu. Be to, šį šaunamąjį ginklą, tikslu išbandyti, 2005 m. birželio 9 d. apie 19 val. 30 min. nešiojo Kauno apylinkėse esančiame miške.
2005 m. apie lapkričio mėnesį, Vytauto Dižiojo jėgerių batalione, esančiame Kaune, Vaidoto g. 209, kartu su V. D., pagamino pusiau automatinį 5,6 mm kalibro šautuvą.
V. D. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, gabeno ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelį kiekį šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų ir sprogmenį:
Nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo 5,6 mm TOZ-8 modelio šautuvo užraktą, kuriuo galima pakeisti turimo 5,6 mm kalibro TOZ-8 modelio šautuvo užraktą.
Nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo 7 vnt. 7,92 mm kalibro šovinius MAUSER (8x57).
Nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje išardė įvairius šovinius, iš kurių išėmė 751 g svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos – bedūmio parako.
Nenustatytu laiku Vytauto Dižiojo jėgerių batalione, esančiame Kaune, Vaidoto g. 209, pasiėmė likusius po šaudymo pratybų ir ginklų bandymų 2 vnt. 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio, 3 vnt..45 ACP kalibro,.223 kalibro Remington, 31 vnt. 7,62 mm kalibro 1908 m. pavyzdžio, 14,5 mm kalibro, 103 vnt. 9 mm kalibro Luger ir 6 vnt. 26 mm kalibro signalinių šovinių.
Apie 1997 m. Lazdijų rajone, Paseirės kaime gavo iš A. S. dovanų 5,6 mm kalibro TOZ-8 modelio šautuvą, kurį parsigabeno į Vytauto Dižiojo jėgerių batalioną, esantį Kaune, Vaidoto g. 209.
Apie 1999 m. Vytauto Dižiojo jėgerių batalione, esančiame Kaune, Vaidoto g. 209, po praktinių šaudymų pasiliko nepanaudotą „PG-2“ markės išmetamąjį užtaisą, kuriame yra 172 g svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos – dūminio parako.
Apie 2000 m. Vytauto Dižiojo jėgerių batalione, esančiame Kaune, Vaidoto g. 209, naikindamas granatsvaižius, pasiėmė 68 mm kalibro „RPG-75“ markės reaktyvinį prieštankinį granatsvaidį su inertine granata.
2003 m. antroje pusėje Vytauto Dižiojo jėgerių batalione, esančiame Kaune, Vaidoto g. 209, smulkiam remontui iš V. M. gavo 7,65 mm kalibro pistoletą Menta, kurį po pastarojo mirties 2003 m. lapkričio 3 d. pasiliko sau.
Maždaug 2003-2004 m. Vytauto Dižiojo jėgerių batalione, esančiame Kaune, Vaidoto g. 209, iš A. P. gavo dovanų 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverį.
2005 m. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) A. D. dirbtuvėse rado 7,65 mm kalibro 1910 m. modelio pistoletą BROWNING, įtaisą, pritaikytą šaudyti 26 kalibro signaliniais šoviniais, 15 vnt. 6,35 mm kalibro 1906 m. pavyzdžio BROWNING šovinių, kuriuos parsigabeno į Vytauto Dižiojo jėgerių batalioną, esantį Kaune, Vaidoto g. 209.
2005 m. apie pavasarį Vytauto Dižiojo jėgerių batalione, esančiame Kaune, Vaidoto g. 209, likvidavus mokomąją klasę, pasiėmė skeveldrinio šaudmens sprogdiklį.
2005 m. vasarą Lazdijų rajone, Paseirės kaime esančiame ežere rado 4 vnt. 23 mm kalibro 23x151 mm, 2 vnt. 20 mm kalibro 2x99 mm šovinių, kuriuos parsigabeno į Vytauto Dižiojo jėgerių batalioną, esantį Kaune, Vaidoto g. 209.
2005 m. vasarą Vytauto Dižiojo jėgerių batalione, esančiame Kaune, Vaidoto g. 209, iš Ž. A. gavo pasaugojimui 40 vnt. 7,62 mm kalibro sportinių pistoletinių šovinių, 70 vnt. 5,6 mm kalibro (5,6x39) šovinių, kuriuos po pastarojo mirties 2005 m. gruodžio 23 d. pasiliko sau.
2005 m. gruodžio mėn. – 2006 m. sausio mėn. Kauno rajone, miške prie Piliuonos rado kovinę 82 mm kalibro minosvaidžio skeveldrinę „O-832“ tipo šešiasparnę miną, kurioje yra apie 400 g. normalaus galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos – trotilo – užtaisas su sprogdikliu, kuriame buvo 15 g padidinto galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos – tetrilo, 4 vnt. 45 mm kalibro šovinių skeveldrinius sviedinių, kuriuose yra po 130 g normalaus galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos – trotilo – užtaisai, 6 vnt 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio šovinių ir 12,7 mm kalibro šovinį, kuriuos parsigabeno į Vytauto Dižiojo jėgerių batalioną, esantį Kaune, Vaidoto g. 209.
Šiuos šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas ir sprogmenį laikė Vytauto Dižiojo Jėgerių batalione, esančiame Kaune, Vaidoto g. 209, iki 2006 m. sausio 24 d. 17 val., kuomet jie buvo paimti kratos metu.
Nenustatytu laiku Vytauto Dižiojo jėgerių batalione, esančiame Kaune, Vaidoto g. 209, pasiėmė likusius po šaudymo pratybų ir ginklų bandymų 2 vnt. 9 mm kalibro LUGER (9x19) šovinių kuriuos parsigabeno į namus Kauno rajone, (duomenys neskelbtini).
Apie 1997 m. Lazdijų rajone, Paseirės kaime gavo iš A. S. dovanų vienvamzdį lygiavamzdį, 20-o kalibro medžioklinį šautuvą IŽ?, kurį parsigabeno į namus Kauno rajone, (duomenys neskelbtini).
Šiuos šaunamąjį ginklą ir šaudmenis laikė namuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) iki 2006 m. sausio 24 d. 17 val. 30 min., kuomet jie buvo paimti kratos metu.
2005 m. birželio mėnesio pirmoje pusėje Vytauto Dižiojo jėgerių batalione, esančiame Kaune, Vaidoto g. 209, smulkiam remontui iš A. P. gavo 6,35 mm kalibro pistoletą „SAUER“, kurį laikė ten pat iki 2005 m. liepos mėnesio vidurio, kuomet grąžino jį A. P.
2005 m. apie lapkričio mėnesį, Vytauto Dižiojo jėgerių batalione, esančiame Kaune, Vaidoto g. 209, kartu su A. P., pagamino pusiau automatinį 5,6 mm kalibro šautuvą, kurį laikė ten pat iki gruodžio mėnesio vidurio, kuomet jį sunaikino.
Nuteistasis A. P. kasaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį pakeisti, iš nuosprendžio pašalinti kvalifikuojančią aplinkybę „realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus“, pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nepilnai ir nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, jo veiką kvalifikuodami pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai nurodė jo veiką kvalifikuojančią aplinkybę, kad jis realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, kas sukliudė jo atžvilgiu pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Teismai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198 straipsnio 1, 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose. Teisme nebuvo atsižvelgta į tai, kad gaunant jo kaltę pagrindžiančius įrodymus buvo netinkamai pritaikyta Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalis: nusikalstamą veiką imituojantis asmuo A. M., veikiantis pagal patvirtintą modelį, kurstė A. P. parduoti ginklus, pats skatindamas, provokuodamas parduoti ginklus, rodė iniciatyvą neteisėtai tuos ginklus pirkti. Kasatoriaus nuomone, teismai privalėjo ginklų pardavimą susieti su ginklų laikymo fakto išaiškinimu, tačiau negalėjo to vertinti kaip ginklų realizavimą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes Valstybės Saugumo Departamento sukurtas nusikalstamos veikos imitavimo modelis vertintinas kaip priemonė ir būdas padarytam nusikaltimui (ginklų laikymui) išaiškinti. Kasatorius nurodo, kad jam skirtina švelnesnė bausmė atsižvelgiant į tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, savo kaltę suprato ir savo noru prokurorui atidavė kratos metu nesurastą šautuvą bei į tai, kad jis yra buvęs politinis kalinys, aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir yra gavęs valstybinių apdovanojimų.
Nuteistasis V. D. kasaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį bei sušvelninti jam paskirtą bausmę. Kasatorius nurodo, kad jo atžvilgiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei paskirta per griežta bausmė. Teismai sprendimus priėmė neobjektyviai ir šališkai, turėdami žiniasklaidos suformuotą išankstinę nuomonę, nepagrįstai neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo motyvus bei tikslus, nepripažino tai BK 59 straipsnyje neįvardintomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kasatoriaus manymu, jo kaltė buvo tik tame, kad jis ginklų neįtraukė į turimų ginklų apskaitą, jų neinventorizavo ir neužpajamavo, už ką galėjo gauti tik drausminę nuobaudą. Tai, kad šaunamieji ginklai, šaudmenys ir sprogstamosios medžiagos buvo saugiai laikomi, savo nutartyje pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau neatlikęs specialaus tyrimo šią veiką nepagrįstai įvardino konspiracija. Tokia teismo išvada yra nepatikrinta, neįrodyta ir aiškiai neteisinga. Kasatorius teigia, kad dėl veikos, atliktos bataliono teritorijoje laikant ginklus, jis turi būti išteisintas, o nuteistas tik už medžioklinio šautuvo laikymą namuose be leidimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
Nuteistųjų A. P. ir V. D. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl teisėjų kolegijos, nagrinėjusios bylą pirmosios instancijos teisme, sudėties
Nors nuteistųjų A. P. ir V. D. kasaciniuose skunduose nenurodyti argumentai dėl teisėjų kolegijos, nagrinėjusios bylą pirmosios instancijos teisme, sudėties teisėtumo, tačiau kasacinės instancijos teismo kolegija, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 1 dalimi ir nuosprendį bei nutartį, dėl kurių paduotas skundas, tikrindama teisės taikymo aspektu, patikrina ir kolegijos sudėties teisėtumą.
Kauno apygardos teisme bylą, kurioje A. P. ir V. D. buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, J. M. – nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė trijų teisėjų kolegija, kurią 2006 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo V. Vitunsko, teisėjo J. Gaidukevičiaus ir teisėjos E. Akelienės. Teisėjų paskyrimas nagrinėti bylą atitinka BPK 231 straipsnyje numatytą procedūrą, tačiau, paskiriant teisėjus, nagrinėsiančius bylą, būtina vadovautis ne tik BPK nuostatomis, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Teismų įstatymo normomis, nustatančiomis teisėjų įgaliojimų laiką.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnio 2 punkte numatyta, kad teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme nustatyto pensinio amžiaus. Teismų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apygardų teismų teisėjai skiriami iki to laiko, kai jiems sukaks 65 metai. Pagal Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalį, jeigu bylos nagrinėjimo metu pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas, jo įgaliojimai pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas.
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2006 m. balandžio 13 d. dekretu Nr. 569 „Dėl apygardos teismo teisėjo įgaliojimų pratęsimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsniu, Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į Teismų tarybos patarimą, pratęsė Kauno apygardos teismo teisėjo J. Gaidukevičiaus įgaliojimus, kol bus išnagrinėtos bylos Nr. 1-113-19/06, Nr. 1-111-274/06, Nr. 1-134-19/06. Šiame dekrete A. P., V. D. ir J. M. byla (Nr. 1-203-383/06) nenurodyta ir negalėjo būti nurodyta, nes Kauno apygardos teisme ji gauta 2006 m. rugpjūčio 23 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalies atitiktį Konstitucijai, konstatavo, kad pagal Konstituciją teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, jog toks išimtinis teisėjų įgaliojimų pratęsimas konstituciškai pateisinamas, nes taip sudaromos prielaidos nesulėtinti atitinkamų bylų sprendimo, teisingumo vykdymo, užtikrinti asmenų teises ir teisėtus interesus bylų procese, nepažeisti kitų konstitucinių vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). Taigi tiek pagal Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalį, tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teisėjo įgaliojimai pratęsiami tik tuo atveju, jeigu įgaliojimų laikas pasibaigia bylos nagrinėjimo metu ir tik tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas. Vadinasi, pagal Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalį teisėjo įgaliojimai pratęsiami tik nebaigtoms nagrinėti byloms, kurias būtina per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Prezidento dekretuose dėl teisėjų įgaliojimų pratęsimo nurodomos konkrečios nebaigtos nagrinėti bylos ir kai tik jos baigiamos nagrinėti, tokių teisėjų įgaliojimai nustatyta tvarka nutraukiami. Būtent taip Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalis aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 17 d. nutartyje Nr. 2K-578/2007 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 21 d. nutartyje Nr. 3K-3-117/2007.
Tuo atveju, kai teisėjas, kurio įgaliojimai, vadovaujantis Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalimi, yra pratęsti, nagrinėja ne tik iki įgaliojimų pasibaigimo nagrinėtas bylas, kurių nagrinėjimui jo įgaliojimai buvo pratęsti, bet ir kitas bylas, yra pagrindas konstatuoti, kad pažeidžiamos Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalies nuostatos. Tokia situacija ir susiklostė A. P., V. D. ir J. M. byloje, kadangi ją nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo kolegijos sudėtyje buvo teisėjas J. Gaidukevičius, neturintis teisinių įgaliojimų nagrinėti šią bylą. Taigi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, kurioje A. P. ir V. D. buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, J. M. – nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, buvo neteisėta.
Baudžiamojo proceso kodekse nereglamentuota, kaip turi elgtis aukštesnės instancijos teismas, tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatęs, kad bylą žemesnėje teismų instancijoje išnagrinėjo neteisėta kolegija. Įvertinus tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens teisė kad bylą „<...> teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas“, darytina išvada, jog teisėjų kolegija, sudaryta pažeidžiant Teismų įstatymo 57 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus, reiškia ne pagal įstatymą įsteigtą teismą, o tuo pačiu – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą. Neteisėtos teisėjų kolegijos priimti sprendimai negali būti pripažinti teisėtais, todėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendis naikintinas. Naikintina ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, nes ja buvo paliktas galioti neteisėtas nuosprendis. Panaikinus teismų sprendimus, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, o nuteistųjų A. P. ir V. D. kasacinių skundų argumentai nenagrinėtini, kadangi iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turės būti sprendžiami ir šiuose skunduose keliami klausimai.
Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 2 dalimi, naikintina ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistas J. M., nors J. M. kasacinio skundo nepadavė.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuris buvo įsiteisėjęs ir pradėtas vykdyti, nelieka teisinio pagrindo A. P. ir V. D. laikyti pataisos įstaigose, todėl iš bausmės atlikimo vietos jie paleistini. Panaikinus nuosprendį, kuriam įsiteisėjus buvo pakeistos arba panaikintos iki tol galiojusios kardomosios priemonės, toliau galioja prokuroro paskirtos kardomosios priemonės: A. P. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 33, 34), V. D. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 60, 61), J. M. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 78, 79).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
A. P. ir V. D. iš pataisos įstaigų paleisti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Viktoras Aidukas
Rimantas Baumilas
Olegas Fedosiukas
Aldona Rakauskienė
Benediktas Stakauskas
Pranas Kuconis
