Civilinė byla Nr. 3K-3-333/2007
Procesinio sprendimo kategorija 124.4 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. Ž. ir A. Ž. ieškinius atsakovui A. R. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. Ž. ieškiniu, priimtu 2004 m. birželio 23 d. ir vėliau patikslintu, prašė teismo priteisti iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir A. R. P. 90 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei S. Ž. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės S. Ž. ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus, 2005 m. birželio 21 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei S. Ž. iš atsakovo A. R. P. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė.
Atsakovas A. R. P. pareiškimu, kuris priimtas 2006 m. vasario 8 d., prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimui“, A. R. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas nurodė, kad dalyvaujančiu byloje asmeniu nebuvo įtrauktas ieškovės vyras, kuris vėliau pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 5 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi sujungė šią civilinę bylą su civiline byla pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui A. R. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas A. Ž. ieškiniu, priimtu 2004 m. gruodžio 21 d., prašė teismo priteisti iš atsakovo A. R. P. 90 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 14 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. R. P. ieškovei S. Ž. ir ieškovui A. Ž. po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojo ieškovę S. Ž. grąžinti atsakovui A. R. P. 5000 Lt, kuriuos ji gavo vykdant Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 21 d. sprendimą, kitą ieškinio dalį atmetė.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų S. Ž. ir A. Ž., atsakovo A. R. P. apeliacinius skundus, 2006 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nutartį atnaujinti procesą pagal atsakovo A. R. P. prašymą civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovams A. R. P., AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė; panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria sujungtos civilinės bylos; panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui A. R. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas 2006 m. gegužės 5 d. nutartyje dėl proceso atnaujinimo padarė nepagrįstas išvadas, kad paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu ir kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio l dalies 2, 7 punktai). Kolegija konstatavo, kad nebuvo šių pagrindų procesui atnaujinti. Atsakovas žinojo, kad dėl jo padaryto nusikaltimo baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais buvo pripažinta tiek ieškovė S. Ž., tiek ieškovas A. Ž., kad neturtinė žala dėl vaiko mirties eismo įvykio metu buvo padaryta ne tik ieškovei, bet ir jos sutuoktiniui, ieškovui A. Ž., taip pat kad ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo padavė tik ieškovė. Teismų sprendimais, kurie priimti prašomoje atnaujinti byloje ir atnaujinus procesą panaikinti, nėra nuspręsta dėl ieškovo A. Ž. teisių ar pareigų, t. y. nėra ir CPK 366 straipsnio l dalies 7 punkte nustatyto pagrindo bylos procesui atnaujinti. Neturtinės žalos padarymo atveju nėra privalomojo procesinio bendrininkavimo (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas dėl jam padarytos neturtinės žalos kreipėsi į teismą su atskiru ieškiniu, kuris turėjo būti nagrinėjamas atskirai. Nagrinėjant bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui A. R. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo į bylą trečiuoju asmeniu turėtų būti įtrauktas AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 47 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas A. R. P. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. R. P. ieškovui A. Ž. priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovė S. Ž. įpareigota grąžinti atsakovui A. R. P. 5000 Lt, kuriuos ji gavo vykdant Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 21 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškovę S. Ž. įpareigoti sumokėti ieškovui A. Ž. 5000 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino teisės normas, įtvirtinančias proceso atnaujinimo pagrindus – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktus. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis – sudaryti galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, siekiant to paties tikslo, – užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Teismas civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį, iš dalies jį tenkindamas, netyrė ir nevertino reikšmingos aplinkybės, turėjusios esminę reikšmę priteistinos žalos dydžiui, t. y. ieškovo A. Ž., kaip tėvo, pareigų netinkamo vykdymo, tai turėjo tiesioginę įtaką eismo įvykio, kurio metu žuvo jo sūnus, kilimui. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatinėjamas ieškovų patirtos neturtinės žalos dydis ir jį veikiantys veiksniai. Nebuvo žinomos ir nustatinėjamos S. Ž. ir A. Ž. bendro gyvenimo, vaiko priežiūros ir auklėjimo aplinkybės, nuo kurių tiesiogiai priklauso priteistinos neturtinės žalos dydis. Nebuvo pateiktas ir nagrinėtas A. Ž. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris savaime jau vertintinas kaip nauja esminė aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma.
2. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovai kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį, A. Ž. žinojo apie S. Ž. kreipimąsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovai iš atsakovo priteistą neturtinės žalos atlyginimą panaudojo bendriems reikalams ir poreikiams. Taigi svarstytina, ar S. Ž. ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo neatstovavo ir neįgyvendino abiejų sutuoktinių teisių (CK 3.32 straipsnis).
3. Pagal CK 3.159 straipsnio 2 dalį abu tėvai už vaiko auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai. Kasatoriaus nuomone, abu sutuoktiniai kalti dėl to, kad jų mažametis sūnus nebuvo tinkamai prižiūrimas, todėl negalima išskirti ginčo į kelias bylas, nes jis kyla vieno teisinio santykio pagrindu. Teismas turėtų spręsti bylas kartu, nes tai privalomas bendrininkavimas.
4. Pagal ieškovės ieškinį priėmus sprendimą, kuriame nebuvo įvertintas ieškovo, kaip sutuoktinio ir tėvo, pareigų vykdymas ir atlikimas, ieškovas netiesiogiai ir nepagrįstai buvo atleistas nuo pareigos atlyginti jo veiksmais ieškovei padarytą žalą ir jo prievolė neteisėtai perkelta atsakovui (CPK 366 straipsnio l dalies 7 punktas). Nauju ieškiniu A. Ž., netgi esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriame nustatyta S. Ž. kaltė dėl netinkamos vaiko priežiūros kilusio eismo įvykio ir vaiko žūties, visą neturtinę žalą siekia prisiteisti tik iš kasatoriaus.
5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo apeliacinį skundą. Pagal CK 6.18 straipsnio 4 dalį, CK 6.45 straipsnį ieškovė privalėjo savo sutuoktiniui grąžinti 5000 Lt, kuriuos ji gavo vykdant Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 21 d. sprendimą.
Atsiliepimais į kasacinį skundą ieškovas A. Ž. ir ieškovė S. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Atsakovas žinojo, kad neturtinė žala padaryta tiek ieškovei, tiek ieškovui, todėl nenustatyta aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismų sprendimuose, kuriuos prašoma panaikinti atnaujinus procesą, nespręsta dėl ieškovo teisių ir pareigų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas, ir nurodo, kad byloje kilę klausimai, susiję su teisės normų, reglamentuojančių nutarties atnaujinti procesą panaikinimą, taikymu ir aiškinimu.
Proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII skyriuje išdėstytos teisės normos. Šio skyriaus 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo patenkintas pareiškėjo (atsakovo) A. R. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atnaujintas procesas civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovams A. R. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip ir reikalaujama nurodytoje teisės normoje, nutartyje dėl proceso atnaujinimo formaliai yra nurodyti atnaujinimo pagrindai. Atnaujinęs procesą teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi sujungė civilines bylas pagal ieškovės S. Ž. ir A. Ž. ieškinius atsakovams A. R. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Išnagrinėjus atnaujintą civilinę bylą, anksčiau priimti procesiniai sprendimai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo panaikinti ir priimtas naujas sprendimas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išnagrinėjęs bylą pagal ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas 2006 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį atnaujinti procesą ir atmetė prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat panaikino nutartį, kuria sujungtos dvi civilinės bylos, bei panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nepagrįstai buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta, todėl naikintina, nes ją priimant buvo netinkamai taikomos ir aiškinamos proceso teisės normos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas. Taigi nurodytoje teisės normoje įtvirtinta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą ir nenumatyta galimybė apskųsti nutartis, kuriomis procesas atnaujintas. Tai atitinka ir bendrąsias pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo taisykles, išdėstytas CPK 334 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad galima skųsti teismo nutartis, kai tai numatyta CPK arba kurios užkertą kelią tolesnei bylos eigai. Nutartis dėl proceso atnaujinimo neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji neskundžiama ir apeliacinės instancijos teismo negali būti panaikinta. Juolab negali būti naujai priimto sprendimo naikinimo pagrindu motyvai dėl nutarties atnaujinti procesą pagrįstumo.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo panaikino nutartį dėl proceso atnaujinimo ir iš esmės nepasisakė dėl kitų apeliacinių skundų motyvų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius
