Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-336/2007

Procesinio sprendimo kategorija

118.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. M. ir R. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios R. Manelienės stomatologinės klinikos ieškinį atsakovams bankrutuojančiai UAB „Ratio“, R. M., A. M., AB bankui „Snoras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – AB bankas „Hansabankas“,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Ieškovas bankrutavusi R. Manelienės stomatologinė klinika kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bankrutuojančiai UAB „Ratio“, R. M., A. M. ir AB bankui „Snoras“, kuriuo prašė:

1. Pripažinti negaliojančia 2002 m. birželio 13 d. sutartį, kuria pardavėjai R. Manelienės stomatologinė klinika ir A. M.s pardavė pirkėjui UAB „Ratio“ gydymo paskirties stomatologinę kliniką su priklausiniais.

2. Pripažinti negaliojančia 2002 m. gegužės 31 d. preliminariąją sutartį, kuria R. Manelienės stomatologinė klinika įsipareigojo šį turtą parduoti UAB „Ratio“.

3. Pripažinti negaliojančiu 2002 m. birželio 4 d. sudarytos UAB „Ratio“ ir AB banko „Snoras“ kredito sutarties Nr. 031-97040 7.2 punktą.

4. Pripažinti negaliojančiu 2002 m. birželio 18 d. hipotekos lakštą Nr. 01119990004914, kuriuo UAB „Ratio“ įkeitė AB bankui „Snoras“ šį nekilnojamąjį turtą.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pareikštą ieškinį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 16 d. nutartimi teismų sprendimą ir nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas konstatavo, kad šios bylos esmė – kreditorių teisių gynimas. Teismai nesiaiškino, ar atsakovai, sudarydami ginčijamą sutartį, nepažeidė ieškovo kreditorių teisių. Jeigu atsakovų veiksmai, sumažinant perkamo dalyko kainą, buvo nukreipti siekiant išvengti ieškovo įsipareigojimų kreditoriams, teismai turi svarstyti, ar sutartis nevertintina kaip pažeidžianti kreditorių teises ir įstatymo saugomų interesus, ar ji neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.

Bylos nagrinėjimo stadijoje, kai ginčas dar nebuvo išnagrinėtas iš esmės, ieškovas atsisakė ieškinio ir prašė civilinę bylą nutraukti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 2 d. nutartimi priėmė ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad ieškovo veiksmai – ieškinio atsisakymas – neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų A. M. ir R. Manelienės atskirąjį skundą, 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad teismas priima ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jeigu atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Atsakovai nenurodė konkrečių imperatyvių įstatymo normų, kurios galbūt buvo pažeistos teismui priėmus ieškinio atsisakymą. Ieškinio atsisakymu nebuvo pažeistas ir viešasis interesas. Šis egzistuoja tais atvejais, kai sprendimai, veiksmai atliekami viešame sektoriuje. Galimas ieškovo ir atsakovų teisių pažeidimas negali būti laikomas viešuoju interesu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai A. M. ir R. M. prašo panaikinti teismų nutartis ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorių nuomone, teismai be pagrindo taikė CPK 42 straipsnio 2 dalį ir priėmė ieškinio atsisakymą, taip pat pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį.

1. Nepagrįsta teismų išvada, kad ginčo atveju ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.

CK neapibrėžta sąvokos „viešoji tvarka“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „ši sąvoka apima pagrindinius principus, kure yra valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas“. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymas; tokie sandoriai pripažįstami negaliojančiais (CK 1.81 straipsnio komentaras).

Šioje byloje viešasis interesas reiškiasi tuo, kad nebuvo apsaugotos kreditorių teisės (CK 6.405 straipsnis). Buvo pažeista ne tik viešoji tvarka ir gera moralė, bet ir valstybės interesai, nes bankrutavusios įmonės kreditoriai yra ir valstybės institucijos (VMĮ, Sodra). Teismai neturėjo taikyti CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatų.

2. Kasacinis teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje konstatavo, kad teismai netyrė, ar ginčo sandoris neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kaip tai nustatyta CK 1.81 straipsnyje. Teismai neatsižvelgė į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat į atsakovo A. Manelio prieštaravimus dėl ieškinio atsisakymo. Jeigu nagrinėjant bylą iš esmės būtų konstatuota, kad sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, jis turėtų būti pripažintas niekiniu CK 1.81 straipsnio pagrindu.

3. Pažymėtina, kad ieškovo bankroto administratorius pareiškimą teismui dėl ieškinio atsisakymo pateikė, neturėdamas tam kreditorių sutikimo.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas bankrutavusi R. Manelienės stomatologinė klinika prašo teismų nutartis palikti nepakeistas, kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismai tyrė aplinkybes, ar ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, ir nustatė, kad nėra tokių prieštaravimų, t. y. kad nėra viešojo intereso, kreditorių ar valstybės interesų pažeidimo. Taigi teismai nepažeidė CPK 42, 140 straipsniuose nustatytos ieškinio atsisakymo priėmimo procedūros.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB bankas „Snoras“ prašo teismų nutartis palikti nepakeistas, kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismų nutartys yra teisėtos ir pagrįstos. Kasatoriai nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl ieškinio atsisakymo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas bankrutuojanti UAB „Ratio“ prašo teismų nutartis palikti nepakeistas, kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad CPK 42 straipsnio 2 dalies norma būtų netinkamai taikyta, jei teismai nebūtų tyrę, ar ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Šią pareigą teismai atliko ir konstatavo, kad ieškovo veiksmai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismai nekonstatavo, kad būtų pažeistos kreditorių teisės, todėl nėra ir valstybės, kaip galimos kreditorės, teisių ar interesų pažeidimo fakto. Kasatoriai nepagrįstai tapatina sąvoką „viešasis interesas“ su sąvokomis „viešoji tvarka“ ir „gera moralė“. Šios sąvokos nėra tapačios. Teismas, spręsdamas ieškinio atsisakymo priimtinumo klausimą, neprivalo aiškintis, ar ieškinio atsisakymas neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes šios sąvokos nurodytos ne CPK 42 straipsnio 2 dalyje, o CK 1.81 straipsnyje. CK 1.81 straipsnio norma gali būti taikoma nagrinėjant bylą iš esmės, o šioje byloje ieškinio atsisakymas buvo pareikštas bylos nepradėjus nagrinėti iš esmės. Dėl to teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 1.81 straipsnio normos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratoriui tenka pareiga patikrinti per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo teisme įmonės sudarytus sandorius, ir esant įtarimui dėl jų neatitikties įstatymų reikalavimams ar prieštaravimo įmonės ir jos kreditorių interesams, pareikšti ieškinius dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Taip yra siekiama apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises ir interesus. Iškėlus tokią civilinę bylą įmonės administratorius atstovauja įmonei teisme ir gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 9, 14 punktai).

Civilinėje byloje, iškeltoje pagal bankrutuojančios įmonės administratoriaus ieškinį dėl įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių nuginčijimo, įmonės administratorius gali pareikšti ieškinio atsisakymą, o teismas gali tokį atsisakymą priimti ir bylą nutraukti patikrinęs, ar ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), taip pat ar nebus pažeidžiami bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisės ir interesai (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Teismai, spręsdami klausimą dėl ieškinio atsisakymo priėmimo, turi visapusiškai įvertinti bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiškimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Bylą nagrinėję teismai priėmė įmonės administratoriaus ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė CPK 42 straipsnio 2 dalies pagrindu, konstatuodami, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškinio atsisakymas galėtų būti nepriimtinas. Tačiau iš teismų posėdžių protokolų matyti, kad teismai neanalizavo ir nepasisakė dėl aplinkybių, ar įmonės administratoriaus ieškinio atsisakymas nepažeis bankrutuojančios įmonės interesų, ar yra apginti įmonės kreditorių interesai. Tuo atveju, kai atsisakoma reikalavimo pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais buvo manoma, kad yra pažeisti įmonės ar jos kreditorių interesai, tai turi būti nustatyta, kokių buvo imtasi priemonių pažeistiems interesams apginti, ir įsitikina, kad ieškinio atsisakymas nekenkia bankrutuojančiai įmonei ar jos kreditoriams. Bylą nagrinėję teismai nesilaikė šių nuostatų ir netyrė svarbių bylai aplinkybių. Nors byloje yra duomenų apie šalių taikų susitarimą dėl ginčo sprendimo, tačiau neaišku, ar jis yra sudarytas, ar nežalingos jo sąlygos bankrutuojančiai įmonei ar jos kreditoriams. Taip pat byloje nenustatyta, kokia yra įmonės kreditorių pozicija dėl ieškinio atsisakymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai neatsižvelgė į Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą, nenustatė bylai svarbių faktinių aplinkybių, o tai galėjo turėti įtakos neteisėtoms ir nepagrįstoms nutartims priimti. Šie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti teismų nutartis kasacine tvarka ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 3 dalimi, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Janina Januškienė

Algis Norkūnas