Civilinė byla Nr. e2-937-1230/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25611-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.10.5.2.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 7 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,
sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,
dalyvaujant ieškovės Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui Algirdui Gedminui,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, E. S. atstovui advokatui Andriejui Melkovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Balcia Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. S..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė Balcia Insurance SE, Lietuvoje veikianti per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, (toliau – ir ieškovė, draudimo bendrovė) kreipėsi į teismą prašydama, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – atsakovė) 1 468,53 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad su draudėja E. S. 2023 m. kovo 23 d. sudarė transporto priemonės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdraustas automobilis AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, t. y. 2023 m. spalio 12 d. gautas pranešimas, kad apdrausta transporto priemonė 2023 m. spalio 11 d. plovykloje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), džiovinimo etape buvo apgadinta – nuo džiovyklos nukrito dalys ir pažeidė priekinį stiklą. Ieškovė, tirdama įvykio aplinkybes, kreipėsi į atsakovę dėl informacijos pateikimo, tačiau jokios informacijos negavo. Atsižvelgdama į draudėjos pateiktą informaciją, nukentėjusios transporto priemonės nuotraukas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą, ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino draudėjai 1 468,53 Eur žalą. Ieškovė teigia, kad žalos padarymo aplinkybės įrodo priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų neužtikrinant, kad transporto priemonės plovimo paslauga būtų suteikta saugiai. Ieškovė atlygino draudėjai žalą, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu prašo išmokėtą draudimo išmoką priteisti iš atsakovės.
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad situacija, jog plovykloje būtų apgadintas automobilio stiklas, neįmanoma. Atsakovės vertinimu, stiklo sugadinimas galimai atsirado nuo priekyje važiavusio automobilio „pakelto“ akmenuko. Plovykla teikia kokybiškas paslaugas. Klientas įrodymų, kad žala padaryta plovykloje, nepateikė. Kamerų įrašas metus laiko nesaugomas.
4. Trečiasis asmuo atsiliepime prašo ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad G. S. (G. S.) yra trečiojo asmens sutuoktinis ir ilgametis atsakovės klientas. G. S. 2023 m. spalio 11 d. nuvyko į atsakovės plovyklą (duomenys neskelbtini), plaunant automobilį nuo džiovyklos aparato nukrito dalys, kurios pažeidė priekinį stiklą. Apie tai buvo nedelsiant informuotas plovyklos vadovas. Apžiūros metu iš po priekinio valytuvo dalies buvo ištrauktos atsisukusios dalys, galimai nukritusios nuo valymo šepečio įrenginio laikančiosios konstrukcijos. Plovyklos vadovas pasiteiravo ar automobilis draustas „KASKO“, ir trečiajam asmeniui patvirtinus šią informaciją, patarė kreiptis į draudimo bendrovę. Draudimo atstovas nurodė pateikti pretenziją plovyklai. Trečiasis asmuo 2023 m. spalio 12 d. kreipėsi į plovyklos darbuotoją, kuris nežinojo kas gali pasirašyti gautą pretenziją, su vadovu telefonu susisiekti nepavyko, todėl pretenzija buvo išsiųsta el. paštu, nurodytu vizitinėje kortelėje, išsiųstas elektroninis laiškas atgal negrįžo. Trečiasis asmuo atsiliepime taip pat nurodo, kad atsakovės atsiliepimas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų.
II. Teismo posėdyje pateiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Ieškovės atstovas teismo posėdyje iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, akcentuodamas, kad dėl apgadintos transporto priemonės atsakinga atsakovė ir jai tenka pareiga atlyginti žalą. Byloje esantys įrodymai ir liudytojo parodymai patvirtina, kad įvykis įvyko 2023 m. spalio 11 d. (rašte netiksliai nurodyta 2023 m. spalio 10 d.). Ieškovė, vadovaudamasi į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyti visi sugadinimai, atlikti darbai ir jų kaina, įvykį pripažino draudžiamuoju. Visi atlikti remonto darbai susiję su nukentėjusios transporto priemonės apgadinimu atsakovės plovykloje. Atsakovė yra specialus subjektas, jos veikla specializuota – vykdomas plovyklų verslas, susijęs su didesnio pavojaus šaltinio padaroma žala tretiesiems asmenims. Atsakovė nesiėmė priemonių didesnio pavojaus šaltinio rizikai sumažinti, nesiėmė maksimalaus saugumo reikalavimų eksploatuojant mechanizuotą įrangą, dėl šios priežasties atsikabino mechanizmas ir buvo sugadintas automobilio stiklas, todėl priežastinis ryšys įrodytas. Žalos dydis įrodytas pateikta PVM sąskaita faktūra. Atsakovė įrodinėja, kad tokio įvykio apskritai nebuvo, tačiau nuslėpė ar sunaikino vaizdo įrašą, todėl yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją.
6. Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Akcentavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonė buvo apgadinta plovykloje, ant stiklo nukritus veržlei. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl žala iš atsakovės negali būti priteista. Nėra aišku, kaip pateikta sąskaita susijusi būtent su veržlės nukritimu ant stiklo, ar visi sąskaitoje nurodyti darbai buvo būtini. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas patvirtino, kad atvežė automobilį į servisą ir pats servisas kartu su draudimo bendrove nusistatė, kokie darbai bus atliekami, todėl darbai ir jų apimtys vertinami kritiškai. Apklaustas liudytojas negalėjo tiksliai paaiškinti įvykio aplinkybių, yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl liudytojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Atsakovė pateikė visas jai žinomas aplinkybes, jokių įrodymų, kad kažkas buvo slepiama, nėra, tai ieškovės deklaratyvūs teiginiai. Atsakovės atstovo nuomone, atsakovė šioje byloje neprivalėjo pateikti įrodymų dėl aplinkybių, kurių nebuvo.
7. Trečiojo asmens atstovas iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, akcentuodamas, kad transporto priemonės stiklas buvo apgadintas būtent atsakovės plovykloje. Įvykio metu galiojo transporto priemonės draudimo „KASKO“ apsauga. Atsakovė nebendradarbiavo, nereagavo į pretenzijas, nesiėmė jokių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti, nepateikė jokių duomenų, kaip ir kada atliko mechanizmo patikras, nepateikė duomenų, kad naudota įranga sertifikuota, apskritai nepateikė įrodymų, jog įranga buvo tinkamai eksploatuojama. Prašė ieškinį patenkinti ir priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
k o n s t a t u o j a:
III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. kovo 23 d. tarp ieškovės ir draudėjos E. S. sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu apdrausta transporto priemonė AUDI Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Draudimo laikotarpis nuo 2023 m. kovo 23 d. 18.00 val. iki 2024 m. kovo 22 d. 23.59 val.
9. Draudimo bendrovė 2023 m. spalio 12 d. gavo pranešimą ir pretenziją apie tai, kad 2023 m. spalio 11 d. tunelinėje plovykloje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), plovimo metu apgadinta transporto priemonė AUDI Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. džiovinimo etape nuo džiovyklos nukrito aparato dalys, kurios pažeidė priekinį stiklą. Automobilį vairavo G. S..
10. Pagal 2023 m. spalio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos transporto priekinio stiklo keitimas kainavo 1 468,53 Eur. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjos (jos atstovo) prašymu apgadintos transporto priemonės remonto išlaidas (draudimo išmoką) 2023 m. lapkričio 9 d. tiesiogiai sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“
11. Ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo. Atsakovė atlyginti žalos nesutiko.
Dėl ginčo esmės
12. Byloje kilo ginčas dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo subrogacijos teise.
13. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita.
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDc0LTIxOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-474-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-474-219/2017">e3K-3-474-219/2017</a>, 24 punktas).
15. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
16. Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-351/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-351/2011">3K-3-351/2011</a>; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM1LTQyMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-135-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-135-421/2022">e3K-3-135-421/2022</a>).
17. CK 6.270 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsako asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu) (CK 6.270 straipsnio 2 dalis).
18. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą ir kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011). Taigi, civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
19. CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatos neįtvirtina baigtinio didesnio pavojaus šaltinių sąrašo. Pripažįstama, kad didesnį pavojų aplinkiniams kelia veikla, susijusi transporto priemonėmis, mechanizmais, elektros, atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir panašiai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad automobilių plovyklos (jų įrenginiai, mechanizmai) priskiriami didesnio pavojaus šaltiniams (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE5MDQtOTY3LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1904-967/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1904-967/2022">e2A-1904-967/2022</a>).
20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra didesnio pavojaus šaltinio – automobilių plovyklos savininkė (valdytoja ir naudotoja), tačiau ginčo šalys skirtingai aiškina ir vertina įvykio, kurio pagrindu reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, aplinkybes. Ieškovė ir trečiasis asmuo teigia, kad apdrausta transporto priemonė apgadinta (skilo priekinis stiklas) atsakovei teikiant plovimo paslaugas (džiovinimo etape). Atsakovė laikosi pozicijos, kad tai neįmanoma, plovimo paslaugos teiktos daugelį kartų, ir tokios situacijos nėra buvę. Atsakovės nuomone, transporto priemonės priekinis stiklas galimai įsikilo kitoje vietoje ir dėl kitų priežasčių, ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo, elgiasi nesąžiningai ir nepateikia įrodymų, galinčių patvirtinti trečiojo asmens automobilio apgadinimo faktą, teikiant plovimo paslaugas.
21. Pagal bendrąją pareigos įrodinėjimo taisyklę, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remiasi. Žalos padarymo faktą ir jos dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTItNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152-686/2015">3K-3-152-686/2015</a>).
22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad draudėja su sutuoktiniu 2023 m. spalio 12 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą apie tai, kad 2023 m. spalio 11 d. apie 14 – 15 val. plaunant automobilį AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tunelinėje plovykloje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), padaryta žala – džiovinimo etape nuo džiovinio aparato nukrito dalys, kurios pažeidė priekinį stiklą. Nurodė, kad vakar (2023 m. spalio 11 d.) apie tai kalbėjosi su plovyklos atstovu, užfiksavo pažeidimus. Transporto priemonė apdrausta „KASKO“ draudimu, todėl draudimo bendrovė prašo pateikti pretenziją. 2023 m. spalio 12 d. 14.40 val. atvykus į plovyklą pateikti pretenziją, buvo kreiptasi į plovyklos darbuotoją, bet jis nežinojo, kas gali pasirašyti pretenziją, todėl paskambino vadovui. Po telefoninio pokalbio plovyklos darbuotojas nurodė, kad vadovo nėra darbo vietoje. Buvo bandoma susisiekti telefonu ((duomenys neskelbtini)), nurodytu vizitinėje kortelėje, gautoje vakar (2023 m. spalio 11 d.) fiksuojant pažeidimus, bet nepavyko. Dėl to pretenzija siunčiama el. paštu, laiškas taip pat pridedamas ir draudimo bendrovei. Byloje taip pat pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti transporto priemonės AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – matomas įsikilęs priekinis stiklas. Draudimo bendrovė, siekdama ištirti įvykio aplinkybes ir priimti sprendimą žalos administravimo byloje, 2023 m. spalio 13 d. kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti informaciją, įskaitant plovyklos stebėjimo kamerų vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas transporto priemonės AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) plovimo procesas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė į minėtą pretenziją neatsakė ir jokios prašytos informacijos nepateikė. Duomenų, galinčių šią aplinkybę paneigti, atsakovė nepateikė.
23. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas įvykyje dalyvavęs G. S. (2025 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 53 min. 35 sek. iki 1 val. 8 min.) parodė, kad 2023 m. rudenį, tikslios datos neatsimena, plovė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ plovykloje, plovimo metu atsisuko veržlė ir nukrito ant automobilio, todėl įskilo stiklas. Išvažiavęs iš plovyklos informavo darbuotojus apie tai, kas atsitiko. Atėjo plovyklos darbuotojas ir jie nuėjo kartu prie automobilio, darbuotojas apžiūrėjo automobilį, jis (liudytojas) papasakojo darbuotojui, kaip viskas atsitiko. Darbuotojas paklausė, ar turi draudimą, pasakė jam, kad turi, tuomet darbuotojas pasakė kreiptis į draudimą, davė savo vizitinę kortelę. Iš karto paskambino į draudimo bendrovę, užregistravo įvykį. Kitą dieną, ar po dviejų dienų, paskambino iš draudimo bendrovės ir paklausė, ar plovyklai pateikta pretenzija, jis (liudytojas) nurodė, kad nežinojo apie tai, jog reikia pretenziją pateikti. Tuomet draudimo bendrovės atstovas pasakė važiuoti į plovyklą ir rašyti pretenziją dėl įvykio. Taip ir padarė, nuvažiavo į plovyklą, bet jam plovyklos vadybininkas atsakė, kad šiuo metu direktoriaus nėra, telefonu direktorius vadybininkui nurodė be jo nieko nedaryti. Kelis kartus bandė skambinti vizitinėje kortelėje nurodytu telefono numeriu direktoriui, bet niekas neatsiliepė. Tuomet pretenziją nuskanavo ir išsiuntė elektroniniu paštu plovyklai ir draudimo bendrovei. Draudimo kompanija pasiūlė automobilį remontuoti jų servise, bet liudytojas pasakė, kad automobilis nesenas ir nenori jo bet kam atiduoti, todėl automobilį pats nuvarė į autorizuotą servisą, kuriame buvo pakeistas stiklas. Sąskaitos už remontą negavo, nes ji buvo tiesiogiai nusiųsta draudimo bendrovei. Liudytojas patvirtino, kad prieš vykstant į plovyklą automobilis buvo geros būklės, stiklas nebuvo skilęs. Taip pat paaiškino, kad veržlė nuo smūgio į stiklą nukrito plovimo patalpose, o poveržlę iš valytuvų srities pasiėmė atsakovės vadovas.
24. Atsakovė laikosi pozicijos, kad tokio įvykio nebuvo, t. y. žala plovykloje nepadaryta, automobilių plovimo paslaugos teikiamos kokybiškai, todėl transporto priemonės apgadinimas (priekinio stiklo įsikilimas) neįmanomas. Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė susirašinėjimą su draudimo bendrovės (ieškovės) atstovu, kuriuose kategoriškai transporto priemonės apgadinimo faktą neigė, pretenziją laikė siekiu pasipelnyti, žalos atlyginti nesutiko. Kitų duomenų, susijusių į nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, atsakovė nei su atsiliepimu, nei posėdžio metu nepateikė. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė neturi pareigos teikti jokių įrodymų, nes tokio įvykio nebuvo. Teismas, vertindamas šiuos atsakovės argumentus, pažymi, kad žalos padarymo faktą turi įrodyti žalos prašantis asmuo. Nagrinėjimu atveju ieškovė ir ieškovės pusėje veikiantis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kartu su procesiniais dokumentais pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas tiek žalos padarymo faktas, tiek žalos dydis, t. y. įvykdė įrodinėjimo pareigą. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu, įrodymų galinčių paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes nepateikė. Teismo vertinimu, vien atsakovė neigimas, kad toks įvykis buvo, nėra pakankamas ir nepaneigia bendros procesinės pareigos pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsiliepime ir teismo posėdyje išdėstytus atsikirtimus apie kokybiškai atliekamas automobilių plovimo paslaugas, žalos padarymo valdant didesnio pavojaus šaltinį negalimumą ir kitas ginčui reikšmingas aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Civilinis procesas, be kita, grindžiamas dispozityvumo principu, reiškiančiu, kad šalys ir proceso dalyviai, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis, taip pat rungtyniškumo principu, reiškiančiu, kad, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsakovė yra juridinis asmuo, byloje atstovaujama profesionalaus teisininko, atsakovei tiek pranešime pateikti atsiliepimą, tiek 2025 m. sausio 24 d. nutartyje skirti parengiamąjį posėdį pasiūlyta pateikti įrodymus, tačiau atsakovei nusprendus šia procesine teise nesinaudoti, teismas spręsdamas ginčą vertina tuos įrodymus, kurie yra bylos medžiagoje.
25. Atsakovė teismo posėdyje akcentavo, kad liudytojas G. S. yra trečiojo asmens sutuoktinis, suinteresuotas bylos baigtimi, todėl prašė liudytojo parodymais nesivadovauti, laikyti juos nepatikimais. Teismas, vertindamas šiuos atsakovės argumentus pažymi, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis).
26. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti vadovaujamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).
27. Nagrinėjamu atveju liudytojo G. S. teismo posėdyje duoti parodymai nuoseklūs, neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir kitiems duomenims (atsakovei ir draudimo bendrovei nedelsiant po įvykio siųstame panešime ir pretenzijoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms apie transporto priemonės apgadinimą, padarytos žalos pobūdį, užfiksuotą fotonuotraukose, žalos šalinimo darbus ir išlaidas), ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimams, todėl nėra pagrindo liudytojo parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio.
28. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>, 28 punktas).
29. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad draudėja su sutuoktiniu, kitą dieną po ginčo įvykio, atsakovei el. paštu išsiuntė pranešimą apie įvykio aplinkybes ir patirtą žalą bei pretenziją. Šie duomenys išsiųsti oficialiu atsakovės el. pašto adresu, todėl laikoma, kad pretenzija atsakovei pateikta tinkamai (CK 2.49 straipsnio 3 dalis). Minėtame susirašinėjime taip pat nurodyta, kad atsakovės darbuotojas pretenzijos plovykloje nepriėmė, t. y. nepatvirtino jos gavimo, nurodė kontaktuoti su atsakovės vadovu, tačiau jam prisiskambinti nepavyko. Tokias pačias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas. Atsakovė nepateikė duomenų, kad į jai siųstą draudėjos pretenziją, reikalaujant atlyginti žalą, atsakė. Draudimo bendrovei prašomos informacijos dėl ginčo aplinkybių atsakovė taip pat nepateikė, į siųstą 2023 m. spalio 13 d. raštą neatsakė. Byloje yra pateiktos nuotraukos, vienoje iš jų matomas automobilis AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo apgadinimai, trečiojo asmens teigimu, stovintis plovyklos teritorijoje. Atsakovė neneigė, kad nuotrauka padaryta plovykloje (jos teritorijoje). Kitose nuotraukose iš arti užfiksuotas stiklo įtrūkimas, kurio pobūdis atitinka liudytojo parodymus, t. y., kad plovimo metu iš džiovinimo mechanizmo nukrito ir į priekinį stiklą atsitrenkė veržlė, nuo smūgio ji nukrito už plovyklos įrenginių, o poveržlę po valytuvais apžiūros metu pastebėjo ir pasiėmė atsakovės vadovas, todėl jos nuotraukose nesimato. Atsakovė, aiškinantis ginčo įvykio aplinkybes, su draudimo bendrove ir draudėja nebendradarbiavo, prašomų duomenų, įskaitant vaizdo medžiagą, nepateikė, įvykio buvimo faktą neigė, argumentuodama jo negalimumu bei ieškovės ir (ar) draudėjos siekiu pasipelnyti. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovės ir trečiojo asmens pateikti įrodymai yra pakankami žalos, neteisėtų veiksmų – žalos padarymo didesnį pavojų keliančiu veiksniu (plovimo / džiovimo įrangos mechanizmu) faktui ir priežastiniam ryšiui tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio, pagrįsti. Taigi, yra visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1, 2 dalys). Duomenų, teikiančių pagrindą abejoti ieškovės (ar draudėjos) sąžiningumu ir (ar) galinčių pagrįsti siekį pasipelnyti atsakovės sąskaita, byloje nėra.
30. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti žalos dydžio. Byloje nustatyta, kad 2023 m. spalio 11 d. atsakovės plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas automobilis AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. įsikilo priekinis stiklas. Žalos pašalinimo (remonto) darbai ir išlaidos detalizuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino apie šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų sąsajumą su įvykio metu padaryta žala ir poreikiu juos atlikti, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Remonto išlaidų suma (1 468,87 Eur su PVM), įvertinus stiklo kainą, atliktų darbų kiekį ir pobūdį, nelaikytina akivaizdžiai per didele ir (ar) nepagrįsta. Į bylą pateiktas 2023 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimo kvitas patvirtina, kad ieškovė 1 468,87 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą sumokėjo tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė jokių įrodymų, skaičiavimų ar kitų duomenų, kurie paneigtų ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad 1 468,87 Eur žalos dydis įrodytas.
31. Teismas, apibendrindamas pirmiau nustatytų aplinkybių ir argumentų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjimu atveju yra visos būtinos atsakovės, valdančios padidinto pavojaus šaltinį (plovyklą), civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 – 6.249, 6.270 straipsniai). Prašomas priteisti žalos dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais. Ieškovė išmokėdama 1 468,53 Eur draudimo išmoką atlygino draudėjai žalą, sukeltą atsakovės valdomo didesnio pavojaus šaltinio (plovyklos įrenginių), todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens – atsakovės (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 468,53 Eur žalą pripažįstamas pagristu ir tenkinamas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
32. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
33. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
34. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju abi šios sąlygos egzistuoja, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
36. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 33 Eur žyminį mokestį ir 968 Eur už advokato teisines paslaugas. Ieškovės prašomos priteisti teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), į bylą pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiantys duomenys. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 1 001 Eur (33 Eur + 968 Eur) bylinėjimosi išlaidos.
37. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, veikiantis ieškovės pusėje, pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 1 234 Eur išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas, pasirengimas bei atstovavimas teisme ((duomenys neskelbtini)). Į bylą pateikti duomenys patvirtina trečiajam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir sumokėjimo faktą, teisinių paslaugų išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisiamos 1 234 Eur bylinėjimosi išlaidos.
38. Byloje patirta 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265, 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Balcia Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 304498010, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 468,53 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 53 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 468,53 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 53 ct) sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 001 Eur (vieną tūkstantį vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 234 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 15,86 Eur (penkiolikos eurų ir 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Teisėja Dalia Pušinskė
