Dėl viešųjų pirkimų komisijos nutarimų pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-25/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 93.2.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Birutės Janavičiūtės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Klaipėdos keliai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kauno keliai“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl viešųjų pirkimų komisijos nutarimų pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos keliai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Bylos šalių ginčas kilo dėl viešųjų pirkimų principų, iš esmės – lygiateisiškumo, pažeidimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai vykdant 2006 m. kovo 10 d. paskelbtą supaprastintą atvirąjį konkursą ištisinių asfaltbetonio dangų remonto darbams pirkti (toliau – Konkursas), kuriame dalyvauti pasiūlymus pateikė UAB „Kauno keliai“, AB „Klaipėdos keliai“, UAB „Lemminkainen Lietuva“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Kauno keliai“ pateiktą dėl Konkurso 6, 7, 9, 10, 17, 18 dalių pasiūlymą kaip neatitinkantį minimalių tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų ir 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu dėl šių Konkurso dalių laimėjusiu pripažino trečiojo asmens AB „Klaipėdos keliai“ pasiūlymą. UAB „Kauno keliai“ nesutiko su nurodytais Viešųjų pirkimų komisijos sprendimais ir pateikė dėl jų pretenziją, tačiau ši nepatenkinta.

Ieškovas nurodė, kad jo pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų, nes pagal Konkurso sąlygų 10 punktą tiekėjo pelnas 2003-2005 m. laikotarpiu turėjo būti teigiamas, o UAB „Kauno keliai“ veikla 2003 m. buvo nuostolinga, tačiau iš trečiojo asmens UAB „Klaipėdos keliai“ 2004 m. balanso matyti, jog 2003 m. šis taip pat patyrė nuostolių. Ieškovo teigimu, laikantis lygiateisiškumo principo, UAB „Klaipėdos keliai“ pasiūlymas taip pat turėjo būti atmestas, taigi nurodyti atsakovo sprendimai priimti pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų principus.

Ieškovas prašė teismo: pripažinti negaliojančiais Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą, kuriuo atmestas UAB „Kauno keliai“ pasiūlymas, taip pat 2007 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria laimėjusiu konkursą pripažintas AB „Klaipėdos keliai“ pasiūlymas; pripažinti, kad AB „Klaipėdos keliai“ pasiūlymas Ištisinių asfaltbetonio dangų remonto konkurse neatitinka minimalių tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad trečiojo asmens AB „Klaipėdos keliai“ pateiktoje 2003 m. finansinėje atskaitomybėje nurodytas pelnas, o ieškovo UAB „Kauno keliai“ – nuostolis; šios finansinės atskaitomybės buvo pateiktos ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl konkurso komisija neturėjo pagrindo vertinti pateiktų duomenų kitaip; byloje neįrodyta, jog trečiojo asmens pateikta mokesčių inspekcijai 2003 m. finansinė atskaitomybė buvo perskaičiuota pagal 2004 m. vasario 7 d. įsigaliojusį verslo apskaitos standartą, taip pat kad trečiasis asmuo nemokėjo pelno mokesčio; 2004 m. pagal kitus standartus parengta finansinė atskaitomybė realiai nepanaikino anksčiau konstatuoto trečiojo asmens pelningumo. Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė mokesčių inspekcijai 2003 m. finansinę atskaitomybę, kurioje buvo nurodytas nuostolis, nenustatytas pelno mokestis, tuo tarpu trečiasis asmuo 2003 m. dirbo pelningai ir sumokėjo pelno mokestį, taigi lygiateisiškumo principas šiuo atveju nepažeistas. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas, vertindamas pasiūlymus, pažeidė imperatyviąsias įstatymo normas. Teismas taip pat pažymėjo, kad konkurso santykiai yra pasibaigę, nes dėl visų darbų sudarytos sutartys, kurių dauguma yra įvykdytos, todėl konkurso rezultatų svarstymas iš naujo nesukurtų teisinių pasekmių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patenkino dalį ieškovo apeliacinio skundo ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeitė: ieškinio dalį patenkino ir pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2007 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį dėl Ištisinių asfaltbetonio dangų remonto konkurso 6, 7, 9, 10, 17, 18 dalių; konstatavo, kad visos rangos sutartys, sudarytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir AB „Klaipėdos keliai“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2007 m. balandžio 20 d. sprendimo pagrindu yra niekinės ir negaliojančios; pripažino, kad AB „Klaipėdos keliai“ neatitinka Ištisinių asfaltbetonio dangų remonto konkurso minimalių kvalifikacijos reikalavimų; kitą ieškinio dalį atmetė. Kolegija nurodė, kad iš trečiojo asmens pateiktos 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog AB „Klaipėdos keliai“ 2003 m. dirbo pelningai, tačiau iš 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė pakeitė 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitą ir nurodė, jog 2003 m. turėjo 82 892 Lt nuostolių; kai yra tokie duomenys, svarbu nustatyti, kuri ataskaita yra teisiškai galiojanti ir parodo tikruosius trečiojo asmens veiklos 2003 m. rezultatus. Pagal 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ 25 punktą esminės klaidos ankstesniu laikotarpiu ištaisymo suma turi būti nurodyta ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje koreguojant nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį, buvusį ataskaitinio laikotarpio pradžioje; kartu turi būti koreguojama ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės lyginamoji informacija; jei lyginamosios informacijos pateikti negalima, tai turi būti nurodyta aiškinamajame rašte. Kolegija pripažino, kad AB „Klaipėdos keliai“, pateikdama 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, koregavo ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės lyginamąją informaciją ir nurodė, jog 2003 m. turėjo 82 892 Lt nuostolių; toks koregavimas atitinka nurodytą verslo apskaitos standarto nuostatą, todėl kartu su 2004 m. ataskaita pateikta informacija apie 2003 m. veiklos finansinius rezultatus yra teisiškai reikšminga. Kolegijos nuomone, dėl to, kad AB „Klaipėdos keliai“ galiojančioje ataskaitoje nurodė, jog 2003 m. dirbo nuostolingai, tiek atsakovas, tiek ginčą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo vertinti trečiojo asmens veiklos finansinio pelningumo kitaip, negu įvertino pats trečiasis asmuo. Kolegija pažymėjo, kad trečiojo asmens atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsisakė teikti įrodymus apie tai, jog 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyti neteisingi duomenys apie 2003 m. veiklos finansinius rezultatus; tai, kad trečiasis asmuo 2003 m. dirbo finansiškai nuostolingai, patvirtina ir auditoriaus išvada. Kolegija priėjo prie išvados, kad 2003 m. finansinė atskaitomybė neatspindėjo tikrosios faktiškai buvusios AB „Klaipėdos keliai“ ekonominės būklės, o aplinkybė, jog buvo sumokėtas pelno mokestis, per se negali nei pakeisti bendrovės finansinės padėties, nei lemti kitokio šios vertinimo, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino trečiojo asmens ūkinės komercinės veiklos 2003 m. pelningumą ir be pagrindo sprendė, kad trečiasis asmuo atitinka minimalius tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti AB „Klaipėdos keliai“ laimėjusia viešojo pirkimo konkursą priimtas nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką, todėl ginčijama viešųjų pirkimų komisijos sprendimo dalis pripažintina negaliojančia. Kolegija taip pat nusprendė, kad dėl to, jog trečiasis asmuo neatitiko tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų ir pirkimo komisijos sprendimu negalėjo būti pripažintas konkurso laimėtoju, atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos sutartys pripažintinos prieštaraujančiomis imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinės ir negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005). Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą, kuriuo atmestas UAB „Kauno keliai“ pasiūlymas, kolegija nurodė, kad kitoje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 9 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 5 d. nutartimi konstatavo, jog ieškovas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai atmetė jo pasiūlymą; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 d. spalio 29 d. nutartimi šiuos teismų sprendimus paliko nepakeistus. Kolegija konstatavo, kad kai kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta ieškovo kvalifikacijos neatitiktis pirkimo dokumentuose nurodytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2007 m. balandžio 2 d. sprendimo (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nurodytą ieškinio reikalavimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos keliai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo 120-122 straipsnių nuostatas. Asmuo gali kreiptis į teismą ne bet kada, o tik tada, kai pažeidžiama ar ginčijama tam tikra reali jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 120 straipsnio 1 dalies nuostatas į teismą gali kreiptis tas tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė įstatymo reikalavimų ir taip pažeidė arba pažeis jo teisėtus interesus. Ieškovas UAB „Kauno keliai“ nenurodė, kokius teisėtus jo interesus pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybė, priimdama ginčijamą sprendimą pripažinti viešojo pirkimo konkurso laimėtoju kasatorių. Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimu, priimtu kitoje tų pačių šalių byloje, kuri buvo peržiūrėta ir kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Klaipėdos keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-435/2007), konstatuota, kad UAB „Kauno keliai“ pasiūlymas konkurse dėl ištisinių asfaltbetonio dangų remonto neatitinka minimalių tiekėjams taikomų kvalifikacijos reikalavimų. Įsiteisėjus nurodytam teismo sprendimui, UAB „Kauno keliai“ neteko visų teisėtų interesų ir joks perkančiosios organizacijos sprendimas negalėjo sukelti ieškovui kokių nors teisinių pasekmių. Įstatymo nesuteikta asmeniui teisės ginčyti viešųjų pirkimų metu priimtų sprendimų, jeigu šie nesukuria jam teisinių pasekmių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o civilinę bylą nutraukti.

2. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminę klaidą, konstatuodamas, kad 2003 m. AB „Klaipėdos keliai“ dirbo nuostolingai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2003 m. finansinė atskaitomybė neatspindėjo tikrosios faktiškai buvusios bendrovės ekonominės būklės ir kad 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaita bendrovė pakeitė 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, t. y. ją pakoregavo pagal 7–ojo verslo apskaitos standarto 25 punktą (ankstesnio laikotarpio esminės klaidos taisymas). Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą įstatymas atgaline tvarka negalioja. Tai reiškia, kad norminiai teisės aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. ir 1994 m. balandžio 21 d. nutarimai). 2003 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos nutarimu Nr. 1 patvirtinto 3–iojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ 28 punkte nustatyta, kad standartas taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. AB „Klaipėdos keliai“ 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaita parengta pagal nurodytą standartą, tuo tarpu 2003 m. ataskaita – pagal 1993 m. spalio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 804 nustatytas taisykles. Rengdama 2004 m. pelno (nuotolio) ataskaitą, AB „Klaipėdos keliai“ negalėjo ir neturėjo teisės vadovautis 3–iuoju standartu, koreguodama 2003 m. veiklos rezultatus. Teismas nepagrįstai taikė 7–ąjį verslo apskaitos standartą „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimų ir klaidų taisymas“, nes šis taip pat galėjo būti taikomas tik sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.

3. Teismas pažeidė CPK 290 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nes nenurodė įrodymų, kuriais grindė savo išvadas: iš nutarties neaišku, kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas nusprendė, kad AB „Klaipėdos keliai“ 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaita ištaisė 2003 m. padarytą esminę klaidą ir pakoregavo 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitą. 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaitą AB „Klaipėdos keliai“ parengė vadovaudamasi 3–iuoju verslo apskaitos standartu ir pagal 7–ojo standarto reikalavimus parodė apskaitos politikos pakeitimus retrospektyviai. Pakoreguotas 2003 m. rezultatas, nurodytas 2004 m. ataskaitoje, yra tik informatyvaus pobūdžio ir nelėmė nei įmonės pelningumo, nei grynojo pelno, nei kitų 2003 m. finansinių rodiklių. Be to, teismas pripažino, kad AB „Klaipėdos keliai“ sumokėjo už 2003 m. pelno mokestį, o tai būtų nelogiška, jeigu įmonės pelnas ir grynasis pelnas būtų neigiami.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB „Kauno keliai“ prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

1. Kasatoriaus argumentai, kad UAB „Kauno keliai“ neturėjo teisės ginčyti viešojo pirkimo procedūrų, yra nepagrįsti. Ieškovas UAB „Kauno keliai“ dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuotame viešųjų pirkimų konkurse, taigi jis neabejotinai patenka į Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje įtvirtintą tiekėjo sąvoką, todėl, manydamas, kad, organizuojant viešojo pirkimo procedūras, buvo ar galėjo būti pažeisti jo teisėti interesai, turėjo teisę kreiptis teisminės gynybos (Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, Viešųjų pirkimų įstatymo 120 straipsnio 1 dalis, 122 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atmetė ieškovo pasiūlymą dėl neatitikties finansinio pajėgumo kriterijui, tačiau, vertindamas trečiojo asmens UAB „Klaipėdos keliai“ pasiūlymą, šį taikė kitaip. Dėl to UAB „Kauno keliai“ neabejotinai turi teisę ginčyti atsakovo vykdyto viešojo pirkimo procedūras. Ieškovo teisinį interesą nagrinėjamu atveju patvirtina ir tai, kad, pripažinus negaliojančiomis viešojo pirkimo procedūras ir ieškovo bei trečiojo asmens sudarytas sutartis, atsakovas privalės organizuoti naują viešojo pirkimo konkursą, kuriame galės dalyvauti ir ieškovas.

2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų finansinę apskaitą, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Kasatoriaus argumentai, kad AB „Klaipėdos keliai“ 2003 m. dirbo nuostolingai, yra fakto klausimas, kuris negali būti kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nors AB „Klaipėdos keliai“ pateiktoje 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė 2003 m. dirbo pelningai, tačiau 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje AB „Klaipėdos keliai“ pakoregavo ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės lyginamąją informaciją ir nurodė, kad 2003 m. turėjo 80 892 Lt nuostolių. Faktą, kad AB „Klaipėdos keliai“ 2003 m. faktiškai dirbo nuostolingai, patvirtina ir ieškovo pateikta auditoriaus išvada. Apeliacinės instancijos teismas siūlė trečiajam asmeniui pateikti įrodymų, pagrindžiančių, kad 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikti neteisingi duomenys apie 2003 m. veikos rezultatus, tačiau šis atsisakė tai padaryti. Kai nustatyti tokie faktai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo 2003 m. dirbo nuostolingai.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė jį priimti kaip neatitinkantį nei atsiliepimui į kasacinį skundą, nei pareiškimui dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo keliamų reikalavimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl UAB „Kauno keliai“ teisės ginčyti viešojo pirkimo procedūras

Kasatorius kelia klausimą, ar asmuo, kurio pasiūlymas yra atmestas kaip neatitinkantis minimalių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų ir kuris dėl to negali dalyvauti konkrečiame viešojo pirkimo konkurse, turi teisę ginčyti šio viešojo pirkimo procedūras. Kasaciniame skunde teigiama, kad dėl to, jog ieškovo UAB „Kauno keliai“ pateiktas konkursui pasiūlymas atmestas dėl neatitikties minimaliems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, susijusiems su finansiniu pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ir teise verstis atitinkama veikla, šis asmuo neturi jokio teisėto intereso ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimų, kuriais laimėjusiu konkursą pripažintas kasatorius, todėl teismas turėjo bylą nutraukti.

Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) tiesiogiai neįtvirtina asmens teisės į teismą, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ne kartą nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (žr., pvz., Garc?a Manibardo v. Spain, judgment of 15 February, no. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, judgment of 31 July 2001, no. 42195/98, § 33).

Kasatorius teisingai nurodo, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Dėl to kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė, bylos Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006, kt.).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad viešųjų pirkimų srityje apskundimo procedūros reglamentuojamos tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės. 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva Nr. 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (toliau – Direktyva Nr. 89/665) dėl subjektų, suinteresuotų viešojo pirkimo sutarties sudarymu, nustato minimalųjį apsaugos standartą ir viešojo pirkimo peržiūros procedūrų bendruosius kriterijus, kuriuos turi atitikti nacionalinėse teisės sistemose nustatytos peržiūros procedūros, tam, kad užtikrintų Bendrijos teisės reikalavimų, sudarant viešojo pirkimo sutartis, laikymąsi (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003 m. birželio 19 d. Sprendimas GAT, C-315/01, Rink. p. I-6351). Direktyvos Nr. 89/665 nuostatos yra perkeltos į VPĮ V skyrių, reglamentuojantį ginčų nagrinėjimą, taikinimą, žalos atlyginimą. Dėl to šių nacionalinės teisės nuostatų aiškinimas ir taikymas turi atitikti Direktyvos turinį ir siekiamus tikslus, taip pat susijusią Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad viešųjų pirkimų atveju perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta nagrinėjama viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. birželio 24 d. Sprendimas Komisija prieš Austriją, C-212/02, nepaskelbtas rinkinyje), nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškia savo valią, galinčią sukelti teisines pasekmes (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. Sprendimas Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1).

Teisingumo Teismas ypač pabrėžia iš Direktyvos Nr. 89/665 išplaukiantį efektyvios (veiksmingos) teisinės apsaugos principą ir teisę naudotis viešojo pirkimo peržiūros procedūromis. Tokia teisė turi būti garantuojama nepaisant galimybės gauti nuostolių atlyginimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1999 m. spalio 28 d. Sprendimas Alcatel Austria ir kt., C-81/98, Rink. p. I-7671). Be to, tam, kad galima būtų pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, užtenka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir net nebūtina turėti formalųjį dalyvio ar kandidato statusą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. Sprendimas Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1).

Pagal VPĮ 120–122 straipsnių nuostatas teisę kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų turi tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė įstatymo reikalavimų ir pažeidė arba pažeis jo teisėtus interesus, jeigu jo reikalavimai nebuvo patenkinti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. VPĮ 2 straipsnio 25 punkte nustatyta, kad tiekėjas – kiekvienas ūkio subjektas, galintis pasiūlyti arba siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Kauno keliai“ buvo atsakovo paskelbto Ištisinių asfaltbetonio dangų remonto viešojo konkurso dalyvis, t. y. pasiūlymą pateikęs tiekėjas (VPĮ 2 straipsnio 5, 25 dalys); jo pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikties tiekėjo kvalifikacijos reikalavimams, susijusiems su finansiniu pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ir teise verstis atitinkama veikla.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant to, jog ieškovo UAB „Kauno keliai“ pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis nurodytų tiekėjams taikomų kvalifikacijos reikalavimų, šis viešojo pirkimo dalyvis, manydamas, jog perkančioji organizacija, vertindama jo atitiktį šiems reikalavimams, pažeidė lygiateisiškumo principą ir dėl to pažeidė ar galėjo pažeisti jo interesus, turėjo teisę kreiptis teisminės gynybos.

Dėl kasatoriaus argumentų, kad, atmetus UAB „Kauno keliai“ pasiūlymą dėl neatitikties tiekėjo kvalifikacijos reikalavimams, šiam asmeniui neliko jokio teisėto intereso, dėl kurio gynimo jis turėtų teisę kreiptis į teismą, pažymėtina, kad viešojo konkurso dalyvis, kurio pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis tam tikrų kvalifikacijos reikalavimų, gali tikėtis, jog jam įrodžius, kad ir kitas tiekėjas neatitiko nurodytų kvalifikacijos reikalavimų, perkančioji organizacija, iš naujo skelbdama viešojo pirkimo konkursą, nustatys tokius kriterijus, kuriuos jis galėtų atitikti, taigi ir realiai konkuruoti dėl teisės sudaryti viešojo darbų pirkimo sutartį.

Dėl nurodytų motyvų kasatoriaus argumentai dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo 120-122 straipsnių nuostatų pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių norminių aktų taikymo, sprendžiant dėl viešojo pirkimo konkurso dalyvio atitikties finansinio pajėgumo kvalifikaciniam kriterijui

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės aktų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę ir dėl to padarė iš esmės neteisingą išvadą, jog AB „Klaipėdos keliai“ neatitiko tiekėjui keliamų kvalifikacijos reikalavimų dėl finansinio pajėgumo.

Pagal atsakovo Konkurso sąlygų 10 punktą vienas iš tiekėjui (rangovui) keliamų kvalifikacijos kriterijų, susijusių su finansine būkle, buvo reikalavimas, kad metinis grynasis pelnas 2003-2005 m. finansiniais metais būtų teigiamas; šiam kvalifikacijos kriterijui įrodyti turėjo būti pateiktos 2003, 2004 ir 2005 m. pelno (nuostolių) ataskaitų patvirtintos kopijos.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo, įsigaliojusio 2002 m. sausio 1 d., 3 straipsnio 4 dalį ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais; šiuos standartus parengia, patvirtina ir „Valstybės žiniose“ paskelbia Lietuvos Respublikos apskaitos institutas. Pagal šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalį iki apskaitos standartų įsigaliojimo galioja Vyriausybės ir Finansų ministerijos išleisti teisės aktai, reglamentuojantys buhalterinės apskaitos tvarkymą. 2003 m. gruodžio 18 d. VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų taryba nutarimu Nr. 1 patvirtino 3–iąjį verslo apskaitos standartą „Pelno (nuostolių) ataskaita“, kurio 41 punkte nustatė, kad šis standartas turi būti taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. Taigi iki 2004 m. sausio 1 d. ataskaitinių laikotarpių finansinė atskaitomybė turėjo būti tvarkoma pagal Vyriausybės ir Finansų ministerijos išleistus buhalterinės apskaitos tvarkymo teisės aktus, t. y. 1993 spalio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 804 patvirtintą Ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir metinės finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką (Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 25 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis, tiek ieškovas UAB „Kauno keliai“, tiek trečiasis asmuo AB „Klaipėdos keliai“ vienodai suprato nurodytą Konkurso sąlygų 10 punkto reikalavimą ir pateikė viešųjų pirkimų komisijai 2003, 2004 ir 2005 m. pelno (nuostolių) ataskaitas, parengtas pagal atitinkamais finansiniais metais galiojusius teisės aktus: 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, parengtą pagal 1993 m. spalio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 804 patvirtintą Ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir metinės finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką; 2004 ir 2005 m. pelno (nuostolių) ataskaitas, parengtas pagal naujas apskaitos taisykles, t. y. 3–iąjį verslo apskaitos standartą (T. 1, b. l. 129-130; civilinė byla Nr. 2-681-123/2006; T. 1, b. l. 43, 69). AB „Klaipėdos keliai“ 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta 173 416 Lt grynojo pelno; bendrovė už 2003 m. sumokėjo pelno mokestį (T. 1, b. l. 129); UAB „Kauno keliai“ 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta 1 840 014 Lt nuostolių (civilinė byla Nr. 2-681-123/2006; T. 1, b. l. 43). AB „Klaipėdos keliai“ 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaita, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie nurodytos bendrovės veiklos rezultatus 2003 m., parengta pagal 3-iąjį verslo apskaitos standartą „Pelno (nuostolių) ataskaita“, kuris, minėta, taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę.

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad teisinio reglamentavimo srityje galioja bendroji taisyklė: įstatymas atgaline tvarka negalioja (lot. lex retro non agit), kuri reiškia, kad norminiai teisės aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 872 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 773 dalinio pakeitimo“ atitikties Įmonių įstatymo 14 straipsnio 2 daliai ir įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“). Taigi nagrinėjamu atveju, nustatant AB „Klaipėdos keliai“ veiklos rezultatus 2003 m., negalėjo būti taikomas nurodytas 3–iasis verslo apskaitos standartas. Dėl to atsakovo viešųjų pirkimų komisija apie AB „Klaipėdos keliai“ kvalifikacijos atitiktį kriterijui dėl finansinės būklės 2003 m. turėjo spręsti pagal 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą vadovaujantis 1993 m. spalio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 804 nustatytomis taisyklėmis.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad AB „Klaipėdos keliai“ 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaita pakeitė 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, t. y. pakoregavo ją pagal 7–ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ 25 punktą, yra teisiškai nepagrįsta. Pagal nurodyto Standarto 28 punktą šis taikomas sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę. Standarto 2 punkte nustatyta, kad standartas turi būti taikomas: 2.1. registruojant apskaitoje ir parodant finansinėje atskaitomybėje pokyčius, kurie atsiranda dėl apskaitos politikos ar apskaitinio įvertinimo pakeitimo; 2.2. taisant klaidas, kurios buvo padarytos ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais ir nebuvo ištaisytos; 2.3. atsiradus pokyčiams pirmą kartą taikant Verslo apskaitos standartus. Standarto 25 punkte, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, reglamentuojamas ankstesnio laikotarpio esminės klaidos ištaisymas, tačiau byloje nėra duomenų, kad AB „Klaipėdos keliai“ 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje taisė ankstesnio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje padarytą esminę klaidą. AB „Klaipėdos keliai“ teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu paaiškino, kad 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje 2003 m. veikos rezultatai parodyti apskaičiavus juos pagal naujus apskaitos standartus, taikytinus rengiant sudarant 2004 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinę atskaitomybę; rezultatų neatitiktis atsirado dėl to, kad pagal naujus apskaitos standartus iš pelno reikėjo atimti rizikingas investicijas, kurios pagal konkurso sąlygas nesumažina 2003 m. grynojo pelno, nes 2003 m. galiojusiuose apskaitos standartuose tokio reikalavimo nebuvo (T. 2, b. l. 9-10, 41). Kasaciniame skunde nurodyta, kad AB „Klaipėdos keliai“, rengdama 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaitą pagal 3–iąjį verslo apskaitos standartą, laikydamasi 7–ojo verslo paskaitos standarto reikalavimų, parodė retrospektyviniu būdu apskaitos politikos pokyčius.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais kasatoriaus argumentus, kad AB „Klaipėdos keliai“ pateikė Konkurso sąlygų 10 punkto reikalavimus atitinkančią 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, todėl atsakovo viešųjų pirkimų komisija neturėjo teisinio pagrindo atmesti AB „Klaipėdos keliai“ pasiūlymą dėl neatitikties kvalifikacijos reikalavimui, susijusiam su finansine būkle.

Dėl viešųjų pirkimų principų

Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Nagrinėjamoje byloje UAB „Kauno keliai“ ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad atsakovo viešųjų pirkimų komisija, vertindama tiekėjų kvalifikacijos atitiktį minimaliems reikalavimams dėl finansinio pajėgumo, pažeidė lygiateisiškumo principą.

Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Astrum Magnificum“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-677/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008).

Teisingumo Teismo ne kartą pažymėta, kad lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas (pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1996 m. balandžio 25 d. Sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-87/94, Rink. p. I-2043), o perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis šio principo atitinka viešųjų pirkimų direktyvų esmę, net šio principo expressis verbis neįtvirtinant [anuomet] viešųjų darbų pirkimų direktyvoje (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1993 m. birželio 22 d. Sprendimas Komisija prieš Daniją, C-243/89, Rink. 1993, p. I-3353).

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją lygiateisiškumo ir su juo itin susijęs nediskriminavimo principai bendrąja prasme reiškia perkančiųjų organizacijų pareigą tapačias situacijas vertinti vienodai ir nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jeigu toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. Sprendimą Arnold André, C-434/02, Rink. 2004, p. 11825). Kartu pažymėtina, kad Teisingumo Teismo yra nurodyta ir tai, jog tam tikrais atvejais tapačių ar panašių aplinkybių skirtingas vertinimas arba netapačių situacijų vienodas vertinimas savaime nereiškia lygiateisiškumo principo pažeidimo ar diskriminacijos, jeigu toks vertinimas objektyviai pateisinamas ir proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2002 m. kovo 19 d. Sprendimą Komisija prieš Italiją, C-224/00, Rink. 2002, p. I-2965; 2002 m. balandžio 25 d. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją, C-52/00, Rink., 2002, p. I-3827).

Taigi lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia reikalavimą vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, nebent skirtingą jų vertinimą būtų galima pateisinti.

Taikant lygiateisiškumo principą, siekiama užtikrinti efektyvią tiekėjų konkurenciją. Lygiateisiškumo principas taikomas tiek rangovams rengiant pasiūlymus, tiek perkančiajai organizacijai juos vertinant (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725).

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Kauno keliai“ lygiateisiškumo principo pažeidimą grindė tuo, kad atsakovas, vertindamas jo ir trečiojo asmens AB „Klaipėdos keliai“ kvalifikacijos atitiktį finansinio pajėgumo kriterijui, neva nevienodai taikė Konkurso sąlygų 10 punkto reikalavimą, kad tiekėjo metinis grynasis pelnas 2003-2005 m. būtų teigiamas. Anot ieškovo, dėl to, kad UAB „Kauno keliai“ 2003 m. turėjo nuostolių, ji pripažinta neatitinkančia nurodyto kvalifikacijos reikalavimo, tuo tarpu AB „Klaipėdos keliai“, kuri taip pat 2003 m. turėjo nuostolių, pripažinta atitinkančia šį reikalavimą, jai leista dalyvauti konkurse ir netgi pripažinta laimėtoja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia ir perkančiosios organizacijos pareigą vienodai aiškinti ir taikyti viešųjų pirkimų dokumentų sąlygas visiems konkurso dalyviams. Lygiateisiškumo principas bus neišvengiamai pažeistas, jeigu skirtingiems tiekėjams bus nevienodai aiškinamos ir taikomos viešųjų pirkimų teisės ir pirkimo dokumentų normos (žr., pvz., 2001 m. spalio 18 d. Sprendimą SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725).

Taigi nagrinėjamu atveju būtų pagrindas konstatuoti lygiateisiškumo principo pažeidimą, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovas, spręsdamas dėl UAB „Kauno keliai“ ir AB „Klaipėdos keliai“ atitikties Konkurso sąlygų 10 punkto reikalavimams, nurodytų dalyvių 2003 m. veiklos rezultatus nustatė pagal skirtingus kriterijus.

Minėta, kad abu atsakovo vykdyto viešojo pirkimo konkurso dalyviai vienodai suprato Konkurso sąlygų 10 punkte nustatytą reikalavimą dėl finansinės būklės 2003-2005 m. ir pateikė 2003, 2004, 2005 m. pelno (nuostolių) ataskaitas, parengtas pagal atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu galiojusius norminius teisės aktus. Minėta ir tai, kad viešųjų pirkimų komisijai UAB „Kauno keliai“ pateikė 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodyti nuostoliai, o AB „Klaipėdos keliai“ 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodytas pelnas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokius bylos faktus, konstatavo, kad lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas; tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad, atsižvelgiant į tai, jog AB „Klaipėdos keliai“ 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog 2003 m. bendrovė turėjo nuostolių, ši taip pat neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų dėl finansinio pajėgumo, todėl neteisėtai pripažinta laimėjusia konkursą. Taigi apeliacinės instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad atsakovas, vertindamas ieškovo ir trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį reikalavimui dėl finansinio pajėgumo, pažeidė lygiateisiškumo principą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad jau nurodyta, jog perkančioji organizacija neturėjo teisinio pagrindo dėl AB „Klaipėdos keliai“ 2003 m. finansinės veiklos spręsti pagal 2004 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, nes šioje pateikti duomenys apie bendrovės veiklą 2004 m., o 2003 m. veiklos rezultatai perskaičiuoti pagal naują apskaitos standartą, siekiant parodyti pokyčius, kurie atsirado nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms apskaitos taisyklėms, t. y. 3–iajam verslo apskaitos standartui. Minėta, kad perkančioji organizacija tiek dėl UAB „Kauno keliai“, tiek AB „Klaipėdos keliai“ finansinės veiklos rezultatų 2003 m. sprendė pagal šių bendrovių 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitas, parengtas pagal ataskaitiniu laikotarpiu galiojusias apskaitos taisykles. Pažymėtina, kad šios ataskaitos bendrovių buvo pateiktos ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsiskaitant už 2003 m.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytus bylos faktus nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas, spręsdamas dėl dalyvių kvalifikacijos atitikties finansinio pajėgumo kriterijui, vertino tiekėjų pasiūlymus nevienodai ir dėl to pažeidė lygiateisiškumo principą.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą, ypač tais atvejais, kai nėra aiškių VPĮ nuostatų atitinkamoje srityje, reikėtų atsižvelgti ir į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamas pasekmes. Tam taikytinas tiekėjų nepagrįsto konkurencinio pranašumo vertinimo kriterijus. Reikia įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo faktiškai (realiai) paveikė kitus tiekėjus ir ar pirmajam tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai. Panašios pozicijos laikomasi ir Teisingumo Teismo praktikoje. Vienoje iš bylų Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, vertinant su perkančiąja organizacija susijusių tiekėjų galimybę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, reikia atsižvelgti į tai, ar toks dalyvavimas nekels jokios grėsmės konkurso dalyvių tarpusavio konkurencijai (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. kovo 3 d. Sprendimas Fabricom, C-21/03 ir C-34/03, Rink. 2005, p. I-1559).

Pagal nagrinėjamu atveju byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytus faktus nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, vykdydamas ginčijamo viešojo pirkimo procedūras, konkrečiai – vertindamas dalyvių kvalifikacijos atitiktį finansinio pajėgumo kriterijui, suteikė AB „Klaipėdos keliai“ daugiau teisių, negu UAB „Kauno keliai“. Minėta, kad byloje nustatyta, jog tiek dėl AB „Klaipėdos keliai“, tiek UAB „Kauno keliai“ 2003 m. veiklos rezultatų buvo spręsta pagal šių asmenų 2003 m. pelno (nuostolių) ataskaitas, parengtas atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu galiojusias apskaitos taisykles.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovas, vykdydamas ginčijamo viešojo pirkimo procedūras, konkrečiai – spręsdamas dėl AB „Klaipėdos keliai“ atitikties Konkurso sąlygų 10 punkte nustatytam tiekėjo kvalifikacijos reikalavimui, pažeidė lygiateisiškumo principą.

Dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų ir jų pagrindu sudarytų viešųjų pirkimų sandorių pripažinimo negaliojančiais bei šių sandorių negaliojimo teisinių pasekmių

Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, aiškinimo ir taikymo praktiką imperatyvaus pobūdžio VPĮ nuostatų, tarp jų ir viešųjų pirkimų principų, pažeidimas yra pagrindas konstatuoti ne tik konkretaus viešųjų pirkimų komisijos sprendimo, bet ir šio sprendimo pagrindu sudarytų viešųjų pirkimų sandorių negaliojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje yloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-295/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Abovita“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-295/2007).

Nagrinėjamu atveju atsakovo viešųjų pirkimų komisija, vertindama AB „Klaipėdos keliai“ atitiktį minimaliems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, nepažeidė imperatyviųjų viešųjų pirkimų nuostatų, taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2007 m. balandžio 20 d. sprendimo, taip pat pripažinti niekinėmis šio sprendimo pagrindu atsakovo ir trečiojo asmens sudarytų viešojo rangos darbų pirkimo sutarčių. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkinta dalis ieškinio reikalavimų, panaikinama ir dėl šios dalies paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs niekinėmis atsakovo ir trečiojo asmens sudarytas viešojo rangos darbų pirkimo sutartis, neišsprendė šių sutarčių negaliojimo teisinių padarinių. Kasacinio teismo jau ne kartą nurodyta, kad, konstatavęs niekinio viešojo pirkimo sandorio faktą, teismas kiekvienu atveju privalo išspręsti tokio sandorio negaliojimo teisinių padarinių klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje yloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-295/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008).

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą, kuriuo atmestas UAB „Kauno keliai“ pasiūlymas. Dėl šios teismų sprendimo ir nutarties dalies nepaduota kasacinio skundo. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria patenkinta dalis ieškinio reikalavimų, kita nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, lieka galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3, 4 dalys).

Pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo UAB „Kauno keliai“ ieškinys atmestas, iš jo priteistina valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, suma padidinama nuo 22,25 Lt iki 44,50 Lt, o trečiojo asmens UAB „Klaipėdos keliai“ naudai priteistina atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma – nuo 2098,27 Lt iki 4196,54 Lt; taip pat priteisiama trečiajam asmeniui 130 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartį pakeisti:

Panaikinti nutarties dalį, kuria: pripažinta negaliojančia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2007 m. balandžio 20 d. sprendimo dalis dėl Ištisinių asfaltbetonio dangų remonto konkurso 6, 7, 9, 10, 17, 18 sąlygų; konstatuota, kad visos Klaipėdos savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2007 m. balandžio 20 d. sprendimo pagrindu sudarytos rangos sutartys yra niekinės ir negaliojančios; pripažinta, kad AB „Klaipėdos keliai“ neatitinka Ištisinių asfaltbetonio dangų remonto konkurso minimalių kvalifikacijos reikalavimų; priteista iš atsakovo Klaipėdos savivaldybės administracijos ieškovo UAB „Kauno keliai“ naudai 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą.

Priteistą iš UAB „Kauno keliai“ valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, sumą padidinti nuo 22,25 Lt iki 44,50 Lt (keturiasdešimt keturi litai 50 ct).

Priteistą iš ieškovo UAB „Kauno keliai“ (juridinio asmens kodas 135640993) trečiojo asmens UAB „Klaipėdos keliai“ (juridinio asmens kodas 140357858) naudai atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų sumą padidinti nuo 2098,27 Lt iki 4196,54 Lt (keturi tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt šeši Lt 54 ct).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Kauno keliai“ UAB „Klaipėdos keliai“ naudai 130 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Dangutė Ambrasienė

Birutė Janavičiūtė