Dėl 39 000 Lt priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-681/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.4; 104.10; 112; 121.19.8 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovei N. M. dėl 39 000 Lt priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „Augida“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė, remdamasi CK 1.136, 6.256, 6.260, 6.305 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovės 39 000 Lt nuostolių, kuriuos patyrė, atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Ji nurodė, kad, 2005 m. birželio 14 d. sudariusios preliminariąją sutartį, šalys nepasirašė pagrindinės sutarties, nes atsakovė neįvykdė preliminariosios sutarties sąlygų: neparengė dokumentų, būtinų pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, neįteisino žemės sklypo padalijimo į du atskirus sklypus ir iki 2005 m. rugsėjo 1 d. nepardavė 20 arų žemės sklypo. Ieškovė, vykdydama preliminariąją sutartį, iš anksto sumokėjo atsakovei 2000 Lt įmoką, be to, 2005 m. liepos 13 d. pardavė už 90 000 Lt vieno kambario butą, dalį gautų lėšų skyrė žemės sklypui pirkti. Atsakovė 2005 m. gruodžio 5 d. atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl pagal preliminariosios sutarties 5 punktą privalo grąžinti ieškovei šios sumokėtą 2000 Lt įmoką, taip pat sumokėti 2000 Lt baudą ir atlyginti 35 000 Lt nuostolių, atsiradusių dėl buto rinkos kainų pokyčio.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės ieškovei 2000 Lt įmoką, 35 000 Lt nuostoliams atlyginti ir 1110 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad pagal šalių 2005 m. birželio 14 d. sudarytą preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei žemės sklypą iki 2005 m. rugsėjo 1 d., atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį – grąžinti ieškovei šios sumokėtą 2000 Lt įmoką, sumokėti 2000 Lt baudą ir atlyginti nuostolius. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė iš anksto sumokėjo atsakovei 2000 Lt įmoką, tačiau ši neįvykdė sutartimi jai nustatytų įsipareigojimų, atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl teismas pripažino, jog preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl atsakovės kaltės. Preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį turi atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Teismas pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, kad ji butą pardavė tam, jog gautas lėšas galėtų panaudoti žemės sklypui iš atsakovės pirkti; kartu teismas pripažino tinkamu ieškovės pateiktą dokumentą jos apskaičiuotiems nuostoliams pagrįsti; laikė, kad per laikotarpį nuo preliminariosios sutarties sudarymo iki tol, kol atsakovė atsisakė parduoti sklypą, buto rinkos kaina padidėjo nuo 90 000 Lt iki 125 000 Lt; kainų skirtumas, t. y. 35 000 Lt, yra ieškovės patirti nuostoliai. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti 2000 Lt netesybos įskaitytinos į 35 000 Lt nuostolių atlyginimą (CK 1.5, 6.71–6.75, 6.261 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2006 m. gegužės 18 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą paliko nepakeistą, apeliacinį skundą atmetė. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, nes ji neįvykdė preliminariojoje sutartyje nustatytų pareigų, t. y. ji žemės sklype nesuformavo atskirų sklypų ir jų teisiškai neįregistravo, atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir iki 2005 m. rugsėjo 1 d. nepardavė žemės sklypo. Kolegija taip pat laikė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovė pardavė butą įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį įvykdymui užtikrinti, tačiau, atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, patyrė nuostolių dėl butų rinkos kainų pasikeitimo. Kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo byloje esančių įrodymų įvertinimo; skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant atsakovei ir jai nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kolegija pripažino nepagrįstu; bylos duomenimis, šaukimas dalyvauti teismo posėdyje atsakovei buvo įteiktas asmeniškai; pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, teismas turi teisę nagrinėti bylą iš esmės, jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių. Apeliacinio skundo argumentus, kad teismas pažeidė bendruosius civilinio proceso principus, kolegija laikė deklaratyviais, jų neanalizavo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl preliminariosios sutarties nutraukimo teisinių padarinių (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), taip pat CK 6.249 straipsnio normas dėl žalos ir nuostolių. Teismų išvada, kad dėl preliminariosios sutarties nevykdymo ieškovė patyrė nuostolių, nes nurodytos sutarties įsipareigojimams įvykdyti pardavė butą už kainą, kuri vėliau padidėjo, ir kad būtent kainų skirtumas yra nuostoliai, neatitinka CK 6.249 straipsnyje nustatyto reglamentavimo. Turto kainos rinkoje padidėjimas pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nėra jo netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ar negautos pajamos; nurodyta aplinkybė taip pat nėra pakankamas ir pagrindinis kriterijus vertinant, ar ieškovė apskritai patyrė žalą dėl preliminariosios sutarties nevykdymo. Žala negali būti siejama vien su ekonomine objekto verte, šiuo atveju – pasikeitusia buto kaina rinkoje, ji turi būti padaroma tiesiogiai teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Nuostoliai dėl pasikeitusios buto kainos rinkoje ieškovei galėtų kilti tik iš 2005 m. liepos 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos ieškovės su buto pirkėja. Nors CK 6.259 straipsnio 2 dalyje nenustatyta, kokių priemonių turi imtis kreditorius nuostoliams sumažinti, tačiau iš UNIDROIT principų išplaukia, kad jis turi pasirinkti ir atlikti protingus veiksmus, mažinančius nuostolius. Pripažintina, kad ieškovė veikė nenaudingomis jai sąlygomis, nes pardavė butą, kai iki pagrindinės sutarties sudarymo buvo likę beveik du mėnesiai, be to, gautas lėšas ji galėjo panaudoti kitiems tikslams, tačiau, to nepadariusi, veikė neekonomiškai, todėl ji neturi teisės į patirtų nuostolių atlyginimą.

2. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Bylą nagrinėję teismai nenustatė ir nevertino šios sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti. Teismai sprendė, kad dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo yra kalta atsakovė, tačiau, net ir įvertinus atsakovės veiksmus kaip neteisėtus ir konstatavus jos kaltę dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, teismai turėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, nes priežastinis ryšys yra viena iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti ir yra nepreziumuojamas. Priežastinio ryšio nebuvimas atleidžia asmenį visais atvejais nuo pareigos atlyginti žalą. Civilinės atsakomybės taikymas negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Sandorio šalis negali prisiimti visos su kainų pokyčiu rinkoje susijusios rizikos, tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Tuo tarpu atsakovės veiksmai, šalims nesudarius pagrindinės sutarties, neturėjo įtakos ieškovės galimiems nuostoliams dėl butų kainos rinkoje pasikeitimo.

3. Teismai pažeidė CPK 177, 185 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų pakankamumo taisyklės taikymo civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje G. Ū. ir kt. prieš O. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-862/2002). Pažeidžiant procesinės teisės normas padaryta teismų išvada dėl ieškovės patirtų nuostolių bei jų dydžio, pripažintina nepagrįsta; nors teismai nustatė, kad ieškovė už žemės sklypą turėjo sumokėti 84 000 Lt, t. y. dalį už parduotą butą gautos sumos, tačiau teismai be pagrindo pripažino, jog ieškovė patyrė nuostolių dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo, ir šie nuostoliai yra parduoto buto 90 000 Lt ir 125 000 Lt kainų skirtumas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali įrodyti, jų dydį nustato teismas; tokia šios normos aiškinimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Raimondas ir draugai“ prieš UAB „H. P. L. Alytus“, bylos Nr. 3K-3-252/2004, ir kt.; dėl to teismai privalėjo įvertinti, ar yra pakankamai įrodymų, kad tam tikri nuostoliai yra patirti; tai konstatavus, spręsti, ar ieškovė įrodė prašomų priteisti nuostolių dydį. Dėl įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo teismai padarė kitą nepagrįstą išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai, būtini civilinei atsakomybei atsirasti, yra jos atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį. Teismai, tai konstatuodami, rėmėsi ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, tačiau šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų paaiškinimus teismas turėjo vertinti kritiškai, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais; tuo tarpu nurodyti asmenys tik išdėstė savo nuomonę apie tai, kad atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau tokia jų nuomonė nepagrįsta kitais įrodymais, todėl apskritai negalėjo būti pripažinta įrodymu. Be to, teismų išvada, kad ieškovė pardavė butą, turėdama tikslą įvykdyti preliminariąją sutartį, be ieškovės aiškinimo, kuris nelaikytinas įrodymu, taip pat nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.

4. Teismai pažeidė teisės būti išklausytam (audiatur et altera pars) principą, kuris atskleidžiamas CPK normų reglamentuojamoje teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarkoje (CPK 117–134 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pažeidė nurodytas procesinės teisės normas, nes atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Teismo šaukimas atsakovei nebuvo įteiktas asmeniškai, bet kartu su kitais teismo procesiniais dokumentais jį gavo pavėluotai – įvykus teismo posėdžiui. Nurodytas procesinės teisės normos pažeidimas pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kartu tai reiškia asmens teisės į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme due process principo pažeidimą.

Atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Ieškovė nurodo, kad pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatytą reglamentavimą preliminariosios sutarties įvykdymas yra užtikrinamas šalies, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, turtine atsakomybe; jai taikomos bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Teismai padarė pagrįstą išvada, kad ieškovė preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pardavė butą nenaudingomis sau sąlygomis, dėl kainų pokyčio ji patyrė nuostolių, nes atsakovė neįvykdė preliminariosios sutarties ir žemės sklypo nepardavė; dėl to buto kainų skirtumas yra dėl teisės pažeidimo ieškovės negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismai taip pat teisingai nustatė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės: ji per visą preliminariosios sutarties galiojimo laiką elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, žinojo, kad žemės sklypas, kurį rengėsi parduoti ieškovei, areštuotas, vėliau apskritai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Dėl to teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovei turi būti atlyginami nuostoliai, kurie gali būti laikomi atsakovės veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Ieškovė taip pat nurodo, kad teismai nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų ir jų įvertinimo, ieškovės pateiktą nuostolių apskaičiavimo dokumentą pagrįstai laikė tinkamu įrodymu dėl patirtų nuostolių ir jų dydžio. Kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei nesudarė galimybės ginti pažeistas teises, nes pranešimas jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą laikytinas netinkamu, yra nepagrįsti; teismas nepažeidė CPK 246 straipsnio reikalavimų, kad, atsakovei neatvykus į teismo posėdį, bylą išnagrinėjo iš esmės.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

2005 m. birželio 14 d. sudaryta preliminariąja sutartimi atsakovė įsipareigojo parengti reikiamus dokumentus pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, įteisinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimą į dvi namų valdas ir iki 2005 m. rugsėjo 1 d. parduoti ieškovei 20 arų žemės sklypą už 84 000 Lt. Ieškovė pagal preliminariąją sutartį iš anksto sumokėjo atsakovei 2000 Lt įmoką; ieškovė sukaupė pinigų sumą, reikalingą numatomam 20 arų žemės sklypui pirkti, 2005 m. liepos 13 d. pardavusi vieno kambario butą už 90 000 Lt. Atsakovė iki preliminariojoje sutartyje nustatytos datos neįteisino žemės sklypo padalijimo į dvi namų valdas, 2005 m. gruodžio 5 d. atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį atlyginimo, kai nuostolius pirkėjas patiria dėl turto, parduoto siekiant įgyti žemės sklypą, rinkos kainos padidėjimo per laikotarpį nuo preliminariosios sutarties sudarymo iki tol, kol pardavėjas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsakovės kasaciniame skunde keliami materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuostolių, atlygintinų pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, aiškinimo ir taikymo klausimai, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių byloje dalyvaujančių asmenų informavimą apie teismo posėdžio laiką ir vietą, taikymo teisinių padarinių klausimai; teigiama, kad kasatorei nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį pirmosios instancijos teisme; nurodoma, kad teismo šaukimas jai nebuvo įteiktas, bet kartu su kitais procesiniais dokumentais paliktas, juos gavo teismo posėdžiui pasibaigus.

Teismo šaukimai ir pranešimai yra teismo procesiniai dokumentai, nes juos asmenims siunčia bylą nagrinėjantis teismas. Tokių procesinių dokumentų tikslas – informuoti byloje dalyvaujančius asmenis arba kitus proceso dalyvius apie teismo posėdį ir bylos nagrinėjimo ar konkretaus procesinio veiksmo atlikimo vietą ir laiką (CPK 133 straipsnio 1 dalis). Teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas teisės būti išklausytam principas, paneigiama teisė į tinkamą procesą ir kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą.

Bylą 2006 m. vasario 2 d. parengiamajame teismo posėdyje pradėjęs nagrinėti pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad skundo argumentai dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo atsakovei yra paneigti bylos medžiaga; šaukimas jai yra įteiktas asmeniškai (b. l. 45). Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias šaukimų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims. Vadovaujantis bendrąja taisykle, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai įteikiami adresatui asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o jeigu ir jų nėra, – namo (bendrijos) administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Procesinio dokumento įteikimo diena yra laikoma jo įteikimo nurodytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 straipsnio 5 dalis). Įteikus procesinius dokumentus bet kuriuo iš nurodytų būdų, pripažįstama, kad jie įteikti tinkamai. Pagal CPK 124 straipsnio 1 dalį teismo šaukimas ir ieškinio nuorašas adresatui yra įteikiamas pasirašytinai; kai teismo šaukimas ar ieškinio nuorašas įteikiamas ne pačiam adresatui, jį priėmęs asmuo privalo nustatytos formos pažymoje įrašyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad jai šaukimas į 2006 m. vasario 2 d. teismo posėdį nebuvo įteiktas, bet buvo paliktas (tai patvirtina užrašas ant voko); kadangi atsakovė buvo išvykusi, tai šaukimą kartu su kitais procesiniais dokumentais gavo pavėluotai, t. y. pasibaigus teismo posėdžiui. Apeliacinės instancijos teismas pagal CPK 320 straipsnyje nustatytus reikalavimus privalėjo tirti byloje esančius duomenis ir nutartyje argumentuotai pasisakyti dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų faktų ir procesinės teisės normų pažeidimo. Pripažinęs pirmosios instancijos teismo išvadą dėl šaukimo atsakovei tinkamo įteikimo pagrįsta, apeliacinės instancijos teismas nenurodė argumentų, kuriais grindžia tokią išvadą; kolegija taip pat nepasisakė dėl atsakovės nurodyto šaukimo jai įteikimo būdo atitikties pirmiau nurodytoms CPK normoms, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė apeliacinio skundo argumentų nurodytų procesinės teisės normų reikalavimų požiūriu ir nutartyje nepaneigė atsakovės teiginių dėl netinkamo šaukimo jai įteikimo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK 232 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, jog teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje; nutartyje, be bendrų teismo procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nurodomas paskirto teismo posėdžio laikas ir vieta, pavedimai išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt. CPK 231 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Pagal CPK 234 straipsnį civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. Pranešimas šiuo atveju reiškia ne bet kokį informavimą, bet informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teisme. Sisteminis šių procesinės teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriėmęs nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi byloje dalyvaujantys asmenys arba jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šią bylą pirmosios instancijos teismas iš karto po parengiamojo teismo posėdžio išnagrinėjo iš esmės ir priėmė sprendimą atsakovei nedalyvaujant; be to, minėta, byloje nepaneigti atsakovės argumentai, kad jai apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta netinkamai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, palikęs nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalyje atsakovei nustatytas procesines teises ginti savo poziciją dėl jai pareikšto reikalavimo ir siekti teisingo teismo sprendimo, t. y. pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti klausimus ir kt. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nesant nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe skundžia teismo sprendimą, pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

Dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti nuo pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijos (329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi civilinė byla perduodama iš naujo nagrinėti, tai teisėjų kolegija negali pasisakyti dėl teisės klausimų, keliamų tuose kasacinio skundo argumentuose, kur kalbama apie nuostolių atlyginimą, kai kita preliminariosios sutarties šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju tik pažymėtina, kad kai kurie preliminariosios sutarties instituto teisės klausimai ir teismų praktikoje kylančių problemų sprendimo būdai atskleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje V. Š. prieš A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006, kategorijos: 42.4; 45.1; 45.6, ir daugelyje kasacinio teismo nutarčių, kuriose taikytos CK normos dėl nuostolių, atlygintinų pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Į šiuos išaiškinimus atsižvelgtina, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo preliminariosios sutarties pažeidimo atveju, kai preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti nuo pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijos Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Virgilijus Grabinskas

Egidijus Laužikas