Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-635/2006

Procesinio sprendimo kategorija 43.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB,,Vilniaus ūkas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 25 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,Vilniaus ūkas“ ieškinį atsakovui A. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui V. K., dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus ūkas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo A. S. 31 100 Lt žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas 1999-2000 m. dirbo UAB,,Vilniaus ūkas“ direktoriumi. 2000 m. liepos 26 d. pasibaigus jo, kaip direktoriaus, įgaliojimams, atsakovas privalėjo perduoti ieškovui įmonės turtą ir dokumentus, tačiau neperdavė 1996 m. laidos automobilio VW SHARAN (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad 2000 m. gegužės 4 d. atsakovas išdavė įgaliojimą trečiajam asmeniui V. K. neatlygintinai naudotis šiuo automobiliu. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pripažino šį įgaliojimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Antstolių pagalba automobilis iš V. K. valdymo buvo grąžintas ieškovui. Nepriklausomam turto vertintojui įvertinus automobilį, buvo nustatyta, kad automobilio vertė 2000 m. gegužės mėnesį buvo 51 000 Lt, o 2003 m. spalio 28 d. jo rinkos vertė sumažėjo iki 19 900 Lt. Dėl automobilio nuvertėjimo ieškovas patyrė 31 100 Lt žalą, kurią turi atlyginti atsakovas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nepraleido CK nustatyto ieškinio senaties termino. Atsakovo veiksmai, ieškovo manymu, jam sukėlę žalą, buvo atlikti 2000 m. gegužės mėnesį. Būdamas UAB,,Vilniaus ūkas“ direktorius atsakovas 2000 m. balandžio 27 d. sudarė su UAB,,Vilniaus ūkas“ akcininku V. K. panaudos sutartį, pagal kurią perdavė panaudos gavėjui naudotis UAB,,Vilniaus ūkas“ priklausančiu 1996 m. laidos automobiliu VW SHARAN (duomenys neskelbtini) dešimties metų laikotarpiui. Šios sutarties pagrindu atsakovas išdavė V. K. įgaliojimą valdyti įmonei priklausantį automobilį. Šis įgaliojimas pripažintas negaliojančiu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. sprendimu. Automobilio perdavimo ir naudojimosi juo be pagrindo laikotarpiu įvykęs šio automobilio nuvertėjimas yra natūralus, nepriklausantis nuo atsakovo atliktų veiksmų. Tarp atsakovo veiksmų ir automobilio nuvertėjimo nėra priežastinio ryšio. Pagal CK 6.249 straipsnį turtinė žala apibūdinama turtinių vertybių sunaikinimu, jų vertės sumažinimu ar turtinės padėties grąžinimu į ankstesnę padėtį, t. y. reali tiesioginė žala. Negautos pajamos - tai negautas pelnas, t. y. kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis; šios pajamos taip pat turi būti realios, o ne tikėtinos; žalos buvimo faktą turi įrodyti ieškovas. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kokias realias pajamas jis būtų gavęs, jei 2000-2003 metais būtų turėjęs galimybę naudotis automobiliu, kokią realią naudą dėl naudojimosi automobiliu gavo atsakovas. Teismas rėmėsi atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, kad naudojimasis automobiliu pagal atsakovo išduotą įgaliojimą nepažeidė ieškovo interesų, nes naudojantis automobiliu buvo vykdoma UAB,,Vilniaus ūkas“ ūkinė-komercinė veikla. Pagal rašytinius dokumentus, ieškovas automobilį įgijo 2000 m. kovo 2 d. už 15 000 Lt, todėl negalėjo dėl jo nuvertėjimo patirti 31 100 Lt nuostolių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 4 d. nutartimi netenkino ieškovo apeliacinio skundo ir nutarė palikti nepakeistą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 25 d. sprendimą. Kolegija nurodė, kad ieškovas byloje turėjo įrodyti civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas, tačiau neįrodė, kad atsakovo veiksmais jam buvo padaryta žala ir kad tarp atsakovo veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Automobilio statistinė rinkos vertė per laiką kinta objektyviai, nepriklausomai nuo to, ar automobilis buvo per tą laiką eksploatuojamas ir kaip. Taigi daugiau kaip per trejus metus automobilio rinkos vertė natūraliai sumažėjo, ir ji būtų sumažėjusi net ir tuo atveju, jeigu automobilį būtų eksploatavęs pats ieškovas arba jis apskritai nebūtų eksploatuojamas. Statistinis rinkos vertės sumažėjimas negali būti pripažįstamas ieškovo nuostoliais. Pateiktoje vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad vertinimo momentu automobilis buvo apžiūrėtas, nustatyta jo būklė, todėl vertinimo dieną automobilio vertė nustatyta ne tik pagal jo markę, pagaminimo metus, eksploatavimo laikotarpį, bet ir pagal jo realią būklę. Tuo tarpu automobilio vertė, buvusi 2000 m. gegužės mėnesį nustatyta tik statistiškai, nes tuometė jo būklė nebuvo žinoma ir negalėjo būti įvertinta. Dėl to ir šiuo požiūriu vertinimo ataskaita negali būti įrodymu, pagrindžiančiu žalos padarymo faktą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB,,Vilniaus ūkas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 25 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose tiesioginiais nuostoliais laikomas tik turto sunaikinimas ir tiesiogiai patirtos išlaidos, o turto dalies vertės praradimas, kaip vienos iš tiesioginių nuostolių rūšies, klausimas nėra sprendžiamas, nors tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina turto nuvertėjimą priskiria prie tiesioginių nuostolių. Teismai nepagrįstai tapatino automobilio vertę su jam įsigyti išleistomis lėšomis, kurių dydis gali skirtis. Ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita įrodo automobilio vertės sumažėjimą, kartu ir ieškovo nuostolius. Nepagrįsta teismų išvada, kad ataskaitoje nustatytas tik tikėtinas statistinės turto rinkos vertės pasikeitimas, nurodyta konkretaus ieškovui nuosavybės teise priklausančio automobilio vertė. Dėl automobilio vertės nustatymo pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje (civilinė byla UAB,,Coris Vilnius“ v. M. M., bylos Nr. 3K-3-230/2005), kurioje automobilio rinkos vertės įrodymas, vertinant analogiškų naudotų automobilių kainas, buvo pripažintas tinkamu. Byloje priimtais teismų sprendimais gali būti suformuota ydinga praktika, kai dėl asmens nesąžiningumo ne tik prarandamas turtas, bet ir dirbtinai dėl tų pačių asmenų neteisėtų veiksmų pasunkėja turto apžiūros ir įvertinimo galimybės. Atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl apskaičiuojant piniginį ekvivalentą turėtų būti imama didžiausia turto vertė (CK 6.147 straipsnis).

2. Padarę išvadą, kad tarp atsakovo veiksmų ir žalos ieškovui nėra priežastinio ryšio, teismai netinkamai taikė CK 6.247 straipsnį, pagal kurį priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Civilinės atsakomybės pagrindu gali būti ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tai reikštų, kad priežastinis ryšys yra konstatuotinas ir tuo atveju, kai neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002). Jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, tai automobiliu būtų disponavusi pati bendrovė, iš to gavusi naudą, kuri būtų didesnė už bet kokį vertės natūralų kritimą (savaiminį nusidėvėjimą). Priešingu atveju bendrovė būtų turėjusi laisvą galimybę automobilį parduoti, išnuomoti ir kitaip ekonomiškai tinkamai panaudoti.

3. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl patirtų nuostolių, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepasiūlė ir neįpareigojo ieškovo pateikti papildomų įrodymų dėl nuostolių dydžio (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. S. prašo nutraukti kasacinį procesą. Prašymas motyvuojamas tuo, kad pagal pridedamą valstybės įmonės Registrų centro 2006 m. rugpjūčio 24 d. Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą UAB „Vilniaus ūkas“ direktorė yra J. K., o ne kasacinį skundą pasirašęs R. V. Dėl to, nesant jokių duomenų apie R. V. išrinkimą UAB „Vilniaus ūkas“ direktoriumi, konstatuotina, kad R. V. nebuvo įgaliotas 2006 m. liepos 20 d. pasirašyti ieškovo kasacinį skundą. Be to, atsiliepime nurodyta, kad pagal CK 6.149 straipsnį sumažėjus turto vertei skolininkas privalo kreditoriui atlyginti jo vertės sumažėjimą, išskyrus atvejus, kai turto vertė sumažėjo dėl normalaus nusidėvėjimo. Pagal atsakovo išduotą įgaliojimą automobilį naudojo trečiasis asmuo, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovo atsakomybei už trečiojo asmens veiksmus atsirasti. Teisėje laikomasi nuostatos, kad tarp neteisėto veikimo ir žalos egzistuojantis tokio pobūdžio ryšys yra nepakankamas teisinei atsakomybei, kaip pernelyg nutolęs, vadinamas atsitiktiniu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės

Būdamas UAB,,Vilniaus ūkas“ direktorius atsakovas 2000 m. balandžio 27 d. sudarė su UAB,,Vilniaus ūkas“ akcininku V. K. panaudos sutartį, pagal kurią perdavė panaudos gavėjui naudotis UAB,,Vilniaus ūkas“ priklausančiu 1996 m. laidos automobiliu VW SHARAN (duomenys neskelbtini) dešimties metų laikotarpiui. Šios sutarties pagrindu atsakovas išdavė V. K. įgaliojimą valdyti įmonei priklausantį automobilį. Šis įgaliojimas pripažintas negaliojančiu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. sprendimu. Automobilio perdavimo ir naudojimosi juo be pagrindo laikotarpiu įvykęs šio automobilio nuvertėjimas yra natūralus, nepriklausantis nuo atsakovo atliktų veiksmų.

V. Kasacinio teismo argumentai

Byloje pateiktas kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.

Teisminės gynybos teisę, t. y. asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą pažeistai jo teisei ar įstatymų saugomam interesui ginti, turi kiekvienas suinteresuotas asmuo (CPK 7 straipsnis). Teisės į teisminę gynybą principas apima ir suinteresuoto asmens teisę apskųsti teismo priimtus procesinius sprendimus apeliacine bei kasacine tvarka. Kasacinį procesą gali inicijuoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 342 straipsnis). Tuo atveju, kada byloje dalyvaujančiu asmeniu yra juridinis asmuo, taikomos teisės normos, reglamentuojančios atstovavimą juridiniams asmenims (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CPK 55 straipsnis). Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas, tarp jų ir teisę kreiptis teisminės gynybos, įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.82 straipsnis 1, 2 dalys).

Nagrinėjama civilinė byla iškelta pagal ieškovo juridinio asmens UAB „Vilniaus ūkas“ ieškinį. Ieškinio pareiškimą, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla, pasirašė ir taip bendrovės atstovavimo teisme teisę įgyvendino bendrovės direktorė J. K., kuri bendrovės administracijos vadove - direktore išrinkta bendrovės 2000 m. liepos 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime (b. l. 6, UAB „Vilniaus ūkas“ įstatų 4.3.2, 8.2.2 punktai). Faktas, kad būtent J. K. 2000 m. liepos 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkta bendrovės direktore ir atitinkamai turi įgijusi bendrovės atstovavimo teisę, fiksuotas ir Juridinių asmenų registre, kurio 2006 m. rugpjūčio 24 d. išduotą išrašą atsakovas pateikė kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą (b. l. 189-191). Bendrovės direktorė J. K. įgyvendino savo turimą bendrovės atstovavimo teisę pirmosios instancijos teisme, suteikdama įgaliojimus atstovauti bendrovei (b. l. 81), taip pat apeliacinės instancijos teisme, pateikdama apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (b. l. 119-120, 134-135). Tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad bendrovės atstovavimo teisė buvo tinkamai įgyvendinta pateikiant kasacinį skundą ir kad yra galimas kasacinis procesas pateikto kasacinio skundo pagrindu. Bendrovės teisė paduoti kasacinį skundą taip pat turi būti įgyvendinama tiksliai laikantis atstovavimo juridiniams asmenims nuostatų – teisę paduoti kasacinį skundą, atstovaujant bendrovei, turi atitinkamas tam įgalintas valdymo organas, nagrinėjamos bylos atveju - bendrovės direktorius. 2006 m. liepos 20 d. pateiktą ieškovo UAB „Vilniaus ūkas“ kasacinį skundą pasirašė ne J. K., bet įvardytas bendrovės direktoriumi R. V. (b. l. 166-173). Tačiau su kasaciniu skundu teismui nepateikti duomenys, patvirtinantys bendrovės direktoriaus pasikeitimo faktą, ar duomenys, patvirtinantys įgaliojimų pasirašyti kasacinį skundą suteikimo R. V. faktą, o, minėta, pagal pateiktus Juridinių asmenų registro duomenis bendrovės direktoriaus pasikeitimo faktas nenustatytas. Atsakovo atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą buvo iškeltas netinkamo ieškovo bendrovės atstovavimo klausimas dėl kasacinio proceso inicijavimo, šis atsiliepimas ieškovui buvo išsiųstas (b. l. 193), tačiau iki kasacinio teismo posėdžio ieškovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų kasacinį skundą pasirašiusio asmens teisėto atstovavimo ieškovo bendrovei teisės turėjimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinį skundą pasirašė neįgaliotas asmuo, todėl, vadovaudamasi CPK 340 straipsnio 5 dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paduotą kasacinį skundą palieka nenagrinėtą. Analogiškai, nustačius neįgalinto asmens atstovavimo atvejį, kasaciniame teisme buvo sprendžiama byla Nr. 3K-3-214/2006 (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. viešoji įstaiga „Alitos“ krepšinio klubas).

Palikus nenagrinėtą kasacinį skundą, naikintinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2006 m. liepos 25 d. nutartimi atsakovo A. S. 31 000 Lt vertės turtui paskirtas areštas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Ieškovo UAB „Vilniaus ūkas“ vardu paduotą kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo palikti nenagrinėtą.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2006 m. liepos 25 d. nutartimi atsakovo A. S. 31 000 Lt vertės turtui paskirtą areštą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Egidijus Laužikas

Virgilijus Grabinskas