Civilinė byla Nr. 3K-3-679/2006
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Virgilijaus Grabinsko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. A., L. A., E. A., J. M., A. M., S. R. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį A. S. A., L. A., E. A., J. M., A. M., S. R. atsakovui UAB „Zirzilė“ dėl įpareigojimo nukelti antenas nuo stogo, išmontuoti televizijos įrangą džiovykloje, atkurti buvusią patalpų padėtį; trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija „Puriena“.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai 2004 m. sausio 30 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad 1998 m. rugsėjo mėnesį atsakovas ant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) stogo įrengė kabelinės televizijos antenas, o namo devintojo aukšto džiovykloje, atitvėręs mūro siena šios patalpos ir laiptų aikštelės dalį, įrengė kabelinės televizijos stotį. Bendrijos nariai neturi teisės perduoti bendrosios konstrukcijos atsakovui naudotis ir eksploatuoti (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6 straipsnio 1 dalis, CK 4.82 straipsnio 2 dalis). Atsakovas neturėjo namo gyventojų notariškai patvirtinto sutikimo ir nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto (Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnis). Dėl to ieškovas, eksploatuodamas bendrojo naudojimo patalpas be bendraturčių sutikimo, pažeidžia jų teises (Daugiabučių namų savininkų įstatymo 2, 6, 8 straipsniai). Be to, įrengiant kabelinės televizijos antenas ir jas eksploatuojant buvo pažeistas namo stogas. Dėl to vanduo bėga į butus, elektros skydines. Atsakovas pažeidė statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 (Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka) 4.5.4 punktą, A priedo 9.8 punktą, nes, įrengdamas palydovinės televizijos priėmimo įrenginių antenas, rekonstruodamas bendrojo naudojimo patalpas, neturėjo daugiabutį namą eksploatuojančios institucijos ir visų namo savininkų sutikimo, suderinto su savivaldybės vyr. architektu ir teritoriniu visuomenės sveikatos priežiūros centru projekto. Atsakovo pažeidimas yra tęstinis, todėl jo veiksmai prieštarauja vėliau galiojusiems teisės aktams: aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 (Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka) 20.3 punktui, A priedo 9.9 punktui, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 199 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.05.06: 2002 (Statinio projektavimas) 52.3 punkto, aplinkos ministro 2000 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo projektų bei pasiūlymų keisti daugiabučio namo patalpų paskirtį viešojo aptarimo tvarkos 9.1 punkto, aplinkos ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 288 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2001 (Statinių konstrukcijos stogai) 56 punkto. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Rokiškio rajono statybos vyr. inspektorius 2000 m. rugpjūčio 18 d. įpareigojo ieškovą įrengti kabelinę televiziją pagal nustatytus reikalavimus arba atkurti patalpų ir stogo buvusią padėtį iki 2000 m. rugsėjo 18 d. Ieškovas 2000 m. rugsėjo 12 d. parengė kabelinės televizijos įrengimo projektą, suderintą su Panevėžio visuomenės sveikatos centro Rokiškio filialu, kuris 2000 m. gruodžio 20 d. šį suderinimą (5 punktą) atšaukė ir pripažino negaliojančiu 2000 m. rugsėjo 21 d. leidimo – higienos paso 6 punktą negaliojančiu. 2000 m. rugsėjo 25 d. įsteigta šio namo bendrija. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnį sprendimai dėl bendrojo naudojimo patalpų yra priimami namo savininkų susirinkime balsų dauguma.
Ieškovai, remdamiesi CK 4.98, 4.103 straipsniais, 4.82 straipsnio 2 dalimi, 4.85 straipsnio 1 dalimi, prašė teismo įpareigoti ieškovą išmontuoti ir nukelti kabelinės televizijos antenas nuo daugiabučio gyvenamojo namo Rokiškyje, Panevėžio g.12, stogo, taip pat išmontuoti šio namo devintojo aukšto džiovykloje ir laiptinės aikštelėje įrengtą kabelinės televizijos aparatūrą ir atkurti šių patalpų buvusią padėtį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškinys negali būti tenkinamas tuo pagrindu, kad atsakovas 1998 metais pastatė ant namo stogo antenas ir džiovykloje patalpino kabelinės televizijos įrangą, neturėdamas projekto, suderinto su savivaldybės vyr. architektu ir teritoriniu visuomenės sveikatos priežiūros centru, ir privalomojo sveikatos leidimo – higienos paso. Nurodyti reikalavimai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus atsakovo veiklai nebuvo taikomi. Teismas nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2000 m. rugpjūčio 18 d. įpareigojo atsakovą įrengti kabelinę televiziją pagal nustatytus reikalavimus arba atkurti patalpų ir stogo buvusią padėti. Atsakovas nurodytus reikalavimus vykdė. Teismas padarė išvadą, kad, 2000 m. rugsėjo 25 d. įregistravus DNSB „Puriena“, klausimą dėl stogo, laiptinės ir džiovyklos naudojimo atsakovas turėjo spręsti vadovaudamasis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, bet ne vykdydamas nurodytą inspekcijos tarnybos reikalavimą. Teismas nustatė, kad atsakovas kreipėsi į bendriją kelis kartus ir prašė sušaukti butų savininkų susirinkimą, kuriame būtų nuspręsta, duoti ar ne atsakovui sutikimą naudotis namo stogu, kitomis stogo konstrukcijomis, džiovykla. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2002 m. spalio 9 d. sprendimu įpareigojo DNSB „Puriena“ sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą ir apsvarstyti nurodytą klausimą. Teismas taip pat nurodė, kad bendrijos narių susirinkimų nutarimai buvo panaikinti teismine tvarka. Teismas padarė išvadą, kad 61 proc. bendraturčių neprieštarauja atsakovo vykdomai veiklai, nes naudojasi atsakovo teikiama paslauga. Teismas konstatavo, kad atsakovas kreipėsi bendrijos pirmininką, prašydamas įpareigoti UAB „Rokiškio butų ūkis“ atlikti namo stogo remontą, ir įsipareigojo sumokėti už remonto darbus. Teismas nurodė, kad atsakovo įmonė veiklą pradėjo turėdama leidimą ir veiklą tęsia. Teismas padarė išvadą, kad bendraturčių valia dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo neišreikšta ne dėl atsakovo kaltės. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi CK 1.5 straipsnyje civilinių teisinių santykių subjektams nustatyta pareiga veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė ieškovų apeliacinį skundą ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad teisės normos neturi atgalinio veikimo. Dėl to būtina vadovautis teisės aktais, kurie galiojo įrengiant kabelinės televizijos antenas ir įrangą. Pagal statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 (Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka) A priedo 9.8 punktą, statant palydovinės televizijos priėmimo įrenginių antenas, statybos leidimas buvo nereikalingas, bet projektą būtina suderinti su savivaldybės vyr. architektu ir teritoriniu visuomeninės sveikatos priežiūros centru. Nurodyto reglamento 4.5.4 punkte buvo nustatyta, kad, rekonstruojant (remontuojant) bendrojo naudojimo patalpas, būtina gauti daugiabutį namą eksploatuojančios institucijos ir visų namo savininkų sutikimą. Kolegija konstatavo, kad, įrengiant kabelinės televizijos antenas ir įrangą, namą eksploatavo UAB „Rokiškio butų ūkis“, nes gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija „Puriena“ įstatai nebuvo pakeisti, bendrija neperregistruota į daugiabučių namų savininkų bendriją. Kolegija nenustatė, kad, atlikdamas kabelinės televizijos įrengimo darbus, atsakovas turėjo statybos leidimus, projektą, suderintą su savivaldybės vyr. architektu ir teritoriniu visuomeninės sveikatos priežiūros centru. UAB „Rokiškio butų ūkis“ leido atsakovo įmonei sumontuoti kabelinės televizijos antenas ir įrangą. Pagal Telekomunikacijų įstatymo 16 straipsnio 5 dalį (ši teisės norma atitiko Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio nuostatas), norint telekomunikacinę aparatūrą įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, buvo reikalingas visų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, esančių to paties aukšto laiptinėje, vienu aukštu aukščiau ir žemiau, taip pat turinčių su tomis patalpomis bendras sienas savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų notariškai patvirtintas raštiškas sutikimas. Kolegija nustatė, kad atsakovas gavo tokį sutikimą, taip pat gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos „Puriena“ pirmininko sutikimą, bet jų gavimo data nenustatyta. Pagal aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 A priedo 4.6 punktą, 9.9 punktus, atsakovas, statydamas palydovinės televizijos priėmimo įrenginių antenas ir pertvarkydamas džiovyklos dalį, privalėjo turėti namą eksploatuojančios organizacijos ir daugumos namo gyventojų leidimą bei antenų išdėstymo projektą, suderintą su savivaldybės vyr. architektu ir visuomeninės sveikatos priežiūros centru. Kolegija nustatė, kad iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos vyr. inspektoriaus A. Vitkausko 2000 m. rugpjūčio 18 d. reikalavime Nr. 8 nustatyto termino atsakovas parengė ir suderino kabelinių sistemų projektą su sveikatos centru, gavo daugiau negu 1/2 dalies visų namo gyventojų, o po termino – namą prižiūrinčios UAB „Rokiškio butų ūkis“ sutikimą sumontuoti antenas ant stogo ir kabelinės televizijos įrangą 9-ojo aukšto džiovykloje. Nurodytas projektas nesuderintas su savivaldybės vyr. architektu, nes Rokiškio mero 2000 m. rugsėjo 25 d. potvarkiu įregistruota DNSB „Puriena“ ir jos įstatai, pagal kurių 2.2, 5.2 punktus teisę spręsti klausimus dėl bendrojo naudojimo patalpų turėjo bendrijos narių susirinkimas. Dėl to atsakovas 2000 m. lapkričio 21 d. prašė bendrijos narių susirinkimo leisti naudotis namo stogu ir devintojo aukšto džiovykla, bet bendrijos valdyba 2000 m. gruodžio 7, 16 d. nutarimais atsisakė sušaukti susirinkimą. DNSB „Puriena“ teismo sprendimu įpareigota sušaukti narių susirinkimą, bet iki šiol atsakovo prašymas neišspręstas. Kolegija konstatavo, kad atsakovas daugiau kaip septynerius metus naudojasi namo stogu ir devintojo aukšto džiovykla, neturėdamas bendrijos narių susirinkimo sutikimo. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis: kad 61 proc. butų savininkų, kurie naudojasi atsakovo paslaugomis, neprieštaravo tam, jog atsakovas naudotųsi stogu ir devintojo aukšto džiovykla; kad bendrijos narių susirinkimas negali priimti sprendimo ne dėl atsakovo kaltės. Kolegija nustatė, kad daugiau negu 1/2 dalies butų savininkų davė notarinį sutikimą atsakovui naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektais. Tai, kad kai kuriuos sutikimus davė ne butų savininkai, bet jų sutuoktiniai, nereiškia, kad tokie sutikimai neatitiko butų savininkų valios (preziumuojama, kad vienas sutuoktinis veikia turėdamas kito sutuoktinio sutikimą). Vadovaudamasi protingumo principu ir atsižvelgdama į tai, kad notariškai patvirtintas daugiau negu 1/2 dalies namo gyventojų sutikimas, kolegija atmetė ieškovų ieškinį, nors atsakovas naudojasi bendrosios dalinės nuosavybės objektais (daugiabučio namo stogu ir džiovykla) neturėdamas įstatymų nustatytų reikalavimų. Kolegija konstatavo, kad atsakovo veiklai vykdyti nereikalingas leidimas – higienos pasas, nes nevykdoma gamybinė veikla. Pertvarkyta devintojo aukšto džiovykla netrukdo naudotis laiptine kitiems butų savininkams. Dėl ko bėga vanduo pro stogą: ar dėl atsakovo veiksmų, ar dėl stogo dangos kokybės, nenustatyta. Be to, atsakovas sutinka sumokėti už stogo remonto darbus. Kolegija nurodė, kad stogo naudojimo klausimą turi išspręsti visi butų savininkai nedelsdami, bet toks sprendimas nepriimtas. Tai, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2004 m. birželio 22 d. sprendimu panaikintas Rokiškio rajono savivaldybės 2004 m. vasario 27 d. statybos leidimas, neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes jis panaikintas dėl to, kad negautas bendraturčių pritarimas. Projekto aptarimo procedūra buvo nereikalinga, nes 2000 metais ji nebuvo nustatyta įstatymuose.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimą, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismai pažeidė statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 (Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka) 4.5.4 punktą, A priedo 9.8 punktą, nes atmetė ieškinį, nors atsakovas neturėjo statybos leidimo, suderinto projekto, daugiabutį namą eksploatuojančios institucijos ir visų buto savininkų sutikimo.
Teismai pažeidė aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 (Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka) 20.3 punktą, A priedo 9.9 punktą, nes statytojas privalėjo pateikti daugiabučio namo patalpų savininkų sprendimą, priimtą daugiau kaip 50 proc. balsų dauguma, projektą viešai aptarti su namo patalpų savininkais ir suderinti su bendrijos valdyba (pirmininkui) arba bendrosios nuosavybės administratoriumi.
Teismai pažeidė aplinkos ministro 1999 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 318 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 (Dėl statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarkos) 7.1.8 punktą, nes atsakovui neišduotos projektavimo sąlygos. Atsakovas, norėdamas įrengti savo reikmėms gyvenamąsias ar kitas patalpas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose visiems namo gyventojams patalpose, privalėjo gauti projektavimo sąlygas, kurios išduodamos tik po to, kai tos patalpos atidalijamos iš bendro turto CK nustatyta tvarka.
Teismai netaikė aplinkos ministro 1999 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 234 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:1999 (Statinio projektas ir ekspertizė) 7.4.2, 12.4 punktų, nors privalėjo tai padaryti. Atsakovas nesilaikė nurodytose teisės normose nustatytų reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė aplinkos ministro 2000 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 432 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.04:2000 (Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo projektų ir pasiūlymų keisti daugiabučio namo patalpų paskirtį viešojo aptarimo tvarkos) 5 punktą, nes padarė išvadą, kad nuo 2000 m. rugpjūčio 18 d. iki rugsėjo 18 d. viešas aptarimas nebuvo nustatytas teisės aktuose. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo padarytas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, dėl to viešo aptarimo procedūra turėjo būti vykdoma.
Apeliacinės instancijos teismas turėjo netaikyti Telekomunikacijų įstatymo 16 straipsnio 5 dalies, Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio, nes juose reglamentuotas telekomunikacinės įrangos įrengimas, ryšių paslaugų teikimas gyvenamosiose patalpose, bet ne bendrojo naudojimo objektuose – negyvenamosiose patalpose.
Teismai pažeidė sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 285 pirmo priedo 19 punktą, nes leidimas – higienos pasas yra privalomas įmonėms, kurios verčiasi ūkine–komercine veikla daugiabučiuose namuose.
Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad DNSB „Puriena“ valdyba atsisakė sušaukti bendrijos narių susirinkimą atsakovo prašymui išspręsti. 2002 m. gruodžio 4 d. buvo sušauktas bendrijos narių susirinkimas, bet sprendimas nepriimtas, nes balsavo mažiau kaip 50 proc. bendrijos narių, nors valią privalėjo išreikšti visi namo bendraturčiai.
Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes neteisingai nustatė, kad dauguma bendrijos narių išreiškė valią pasirašytuose sutikimuose. Iš 32 sutikimų 24 pasirašė bendrijos nariai, kitus – sutuoktiniai, kiti pašaliniai asmenys. Teismo išvada, kad bendrijos nario teises ir pareigas gali įgyvendinti vienas iš sutuoktinių, prieštarauja Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 4 punktui, kuriame nustatyta, jog bendrijos narys gali būti gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų savininkas, bet ne kurie nors kiti asmenys (pvz., savininkų šeimos nariai, patalpų nuomininkai).
Teismai nesivadovavo prejudiciniais faktais, kuriuos nustatė Panevėžio apygardos administracinis teismas 2004 m. birželio 22 d. sprendime, t. y. kad namo bendraturčiai nedavė atsakovui sutikimo statyti antenų, taip pat kad sutikimus pasirašė pašaliniai asmenys.
Teismai nepagrįstai vadovavosi tuo, kad 61 proc. namo gyventojų naudojasi atsakovo paslaugomis. Šis faktas nereiškia to, kad gyventojai pritaria atsakovo savavališkiems veiksmams bendrojo naudojimo objektuose.
Teismai turėjo taikyti CK 4.98, 4.103, 4.85 straipsnius, atsižvelgti į DNSB „Puriena“ įstatų 5.2 punktą, kuriame nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų visų savininkų sutikimu.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:
Pirmasis ir antrasis kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes jais iškreipiamos teisės normos. Statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 (Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka) A priede nustatyti pagalbiniai statiniai (darbai), kuriems statyti (atlikti) nereikia leidimo. Be to, nurodyto reglamento 4.5.4 punkte reglamentuojama rekonstrukcija, o antenų pritvirtinimas prie stogo nėra rekonstrukcija.
Pagal šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2002 (Nesudėtingi statiniai) 12.3.1, 12.3.2 punktus nesudėtingiems statiniams projektas ir leidimas neprivalomi. Reikalavimo derinti projektą su savivaldybės vyr. architektu taikymas atsakovui prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes ginčijamos antenos eksploatuojamos daugiau kaip aštuonis metus.
Penktasis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas, nes teismai pagrįstai pripažino, kad teisės normos negalioja atgaline tvarka.
Kasatoriaus argumentai dėl namo bendraturčių sutikimo atsakovui naudotis devintojo aukšto džiovykla yra negrįsti, nes atsakovas turi devintojo aukšto butų savininkų sutikimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2002, pripažino, kad pagal 1995 metų Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą nereikėjo bendrijos ar gyventojų sutikimo, jeigu nereikėjo pertvarkyti namo bendrojo naudojimo konstrukcijų, inžinerinių tinklų, įrengti atskiro įėjimo ir pan.
Kasacinio skundo argumentas dėl leidimo – higienos paso būtinumo nepagrįstas, nes atsakovui Sveikatos ministerija 2003 m. sausio 17 d. raštu atsakė, kad leidimas – higienos pasas atsakovo veiklai vykdyti nereikalingas.
Devintasis kasacinio skundo argumentas neteisingas, nes bendrovės narys gali įgalioti dalyvauti bendrovės veikloje kitą asmenį (šeimos narį, nuomininką ir pan.). Toks nenuginčytas atstovavimas sukelia teisines pasekmes bendrijai ir jos nariams. Tai patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. vasario 4 d. priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2002. DNSB „Puriena“ narių 2002 m. gruodžio 4 d. susirinkime sprendimas dėl antenų nepriimtas, nes susirinkimo pirmininkas ieškovas A. S. A. nepripažino 16 įgaliojimų balsuoti už leidimą naudoti stogą.
konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Atsakovas 1998 metų rugsėjo mėnesį ant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) stogo įrengė kabelinės televizijos antenas, o namo devintojo aukšto džiovykloje, atitvėręs mūro siena dalį šios patalpos ir laiptų aikštelės, įrengė kabelinės televizijos stotį. Atsakovui įrengiant kabelinės televizijos antenas ir įrangą, namą eksploatavo UAB „Rokiškio butų ūkis“. Ši bendrovė leido atsakovo įmonei sumontuoti kabelinės televizijos antenas ir įrangą. Atsakovas gavo devintojo aukšto butų savininkų sutikimą, taip pat gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos „Puriena“ pirmininko sutikimą džiovykloje įrengti kabelinės televizijos įrangą, bet jų gavimo data nenustatyta. Atsakovas neturėjo projekto, suderinto su savivaldybės vyr. architektu ir teritoriniu visuomenės sveikatos priežiūros centru, taip pat privalomojo sveikatos leidimo – higienos paso. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2000 m. rugpjūčio 18 d. įpareigojo atsakovą iki 2000 m. rugsėjo 18 d. įrengti kabelinę televiziją pagal nustatytus reikalavimus arba atkurti patalpų ir stogo buvusią padėtį. Atsakovas nesuderino projekto su savivaldybės vyr. architektu. Rokiškio rajono mero potvarkiu 2000 m. rugsėjo 25 d. buvo įregistruota DNSB „Puriena“. Atsakovas nuo 2000 m. lapkričio 21 d. kelis kartus kreipėsi į bendriją, įsipareigojo sumokėti už stogo remonto darbus, ir prašė sušaukti butų savininkų susirinkimą, kuriame būtų nuspręsta, duoti ar ne atsakovui sutikimą naudotis namo stogu, kitomis stogo konstrukcijomis, džiovykla. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2002 m. spalio 9 d. sprendimu įpareigojo DNSB „Puriena“ sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą ir apsvarstyti nurodytą klausimą. Šis klausimas neišspręstas iki dabar.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Pagrindiniai kasacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su įvairių kasaciniame skunde nurodytų Statybos techninių reglamentų taikymu įrengiant kabelinės televizijos antenas ir kabelinės televizijos stotį. Tai yra fakto klausimai dėl kurių kasacinis tesimas negali pasisakyti. Nagrinėjamoje byloje esminis klausimas yra teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę, taikymas ir aiškinimas, įrengiant kabelinės televizijos antenas ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo bei kabelinės televizijos stotį džiovykloje ir laiptų aikštelėje. Taigi šioje byloje reikia išsiaiškinti tai, kaip daugiabučio namo buto savininkas turi įgyvendinti teisę naudotis bendrojo naudojimo namo konstrukcijomis ir patalpomis, t. y. stogu ir laiptinės dalimi (drabužių džiovykla).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. gamybinės–komercinės įmonės ieškinį atsakovui DNSB „Puriena“ dėl bendrijos nario teisių pažeidimo ir valdybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl pažeistų bendrijos teisių nurodė, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnio nuostatas šioje byloje turi būti vadovaujamasi 2001 metų CK normomis, reglamentuojančiomis bendrosios nuosavybės įgyvendinimą. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe pripažįstama bendrojo naudojimo objektai, taip pat daugiabučio namo laikančios konstrukcijos – stogai, bendrojo naudojimo patalpos – laiptinės (dėl šiuose objektuose sumontuotos, ieškovui priklausančios įrangos yra kilęs ginčas).
Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Vadinasi, butų ir kitų patalpų savininkai gali susitarti ir nustatyti bendrijos įstatuose tai, kokios yra balsų pasiskirstymo proporcijos ar kokią kompetencijos bendrojo naudojimo objektų valdymo ar naudojimo klausimu dalį perduoti bendrijos valdybai (pirmininkui). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DNSB „Puriena“ įstatų nuostatose, reglamentuojančiuose bendrijos valdymo organų (susirinkimo ir bendrijos valdybos) kompetenciją (atitinkamai 14 ir 17 punktuose) nėra nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo klausimai yra perduoti spręsti DNSB „Puriena“ valdybai.
Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovų keliami klausimai dėl bendrojo naudojimo objektų – stogo, laiptinės, džiovyklos – valdymo ir naudojimo yra tiesiogiai susiję su savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl tuo klausimu reikalingas butų ir kitų patalpų savininkų valios išreiškimas įstatymo nustatyta forma ir tvarka (CK 4.85 straipsnio 1, 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. gamybinės–komercinės įmonės ieškinį atsakovui DNSB „Puriena“ dėl bendrijos nario teisių pažeidimo ir valdybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl pažeistų bendrijos teisių nesutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ieškovas S. G. siekė, jog bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo klausimas būtų sprendžiamas bendrijos narių susirinkime, t. y. kad sprendimą priimtų aukščiausiasis bendrijos organas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. gamybinė–komercinė įmonė prieš DNSB „Puriena“, byla Nr. 3K-3-599/20003). Tokia išvada iš esmės buvo pagrindas atmesti ieškovų ieškinį dėl atsakovui priklausančios kabelinės televizijos įrangos išmontavimo. Nurodytoje byloje kasacinis teismas DNSB „Puriena“ priešieškinio pareiškimą S. G. dėl antenų ir kabelinės televizijos įrangos išmontavimo paliko nenagrinėtą ir nurodė, kad atmesti priešieškinį tokiu atveju, kada nuspręsta, kad galimybė eksploatuoti kabelinės televizijos įrangą bendrojo naudojimo objektuose priklauso nuo bendrijos narių valios, dar nesant išreikštos tokios valios, yra neteisingas sprendimas, nes jis gali sukurti procesines kliūtis, esant poreikiui, pareikšti tokį ieškinį ateityje (CPK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 243 straipsnio 3 punktas). Taigi nurodytoje byloje, palikdama nenagrinėtą priešieškinio pareiškimą, kuriame pareikštas reikalavimas iš esmės atitinka nagrinėjamoje byloje nenagrinėtą reikalavimą, teisėjų kolegija nurodė, kad klausimo dėl kabelinės televizijos įrangos eksploatavimo bendrojo naudojimo objekte išsprendimas priklauso nuo bendrijos narių valios, įgyvendinamos įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.85 straipsnis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnis). Pažymėtina, kad bendrija nurodyto klausimo neišsprendė iki dabar.
Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tuo metu galiojusio Telekomunikacijų įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi (jos nuostatos atitiko Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio 2 dalį), kurioje nustatyta, kad, norint telekomunikacinę aparatūrą įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, buvo reikalingas visų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, esančių to paties aukšto laiptinėje, vienu aukštu aukščiau ir žemiau, taip pat turinčių su tomis patalpomis bendras sienas savininkų notariškai patvirtintas raštiškas sutikimas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šie sutikimai buvo gauti. Iš bylos duomenų matyti, kad kabelinės televizijos antenos įrengtos ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo, ne tik virš laiptinės, kurioje yra įrengta kabelinės televizijos stotis.
Kai atsakovas 1998 metų rugsėjo mėnesį įrengė ginčijamas antenas ir kabelinės televizijos stotį, galiojo 1992 m. balandžio 7 d. įstatymo Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (1997 m. spalio 30 d. įstatymo Nr. 98–2483 redakcija) 3 straipsnio 2 dalis ir ją detalizuojantis Vyriausybės 1997 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 656 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio įgyvendinimo“ 1 punktas, kuriuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų, bet ne bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo daugiabučio namo patalpų pertvarkymo ir naudojimo negamybinėms reikmėms tvarka. Pagal statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 (Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka) A priedo 9.8 punktą, statant palydovinės televizijos priėmimo įrenginių antenas, statybos leidimas buvo nereikalingas, bet projektą būtina suderinti su savivaldybės vyr. architektu ir teritoriniu visuomeninės sveikatos priežiūros centru. Nurodyto reglamento 4.5.4 punkte buvo nustatyta, kad, rekonstruojant (remontuojant) bendrojo naudojimo patalpas, būtina gauti daugiabutį namą eksploatuojančios institucijos ir visų namo savininkų sutikimą. Pagal aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 A priedo 4.6, 9.9 punktus atsakovas, statydamas palydovinės televizijos priėmimo įrenginių antenas ir pertvarkydamas džiovyklos dalį, privalėjo turėti namą eksploatuojančios organizacijos ir visų namo gyventojų leidimą bei antenų išdėstymo projektą, suderintą su savivaldybės vyr. architektu ir visuomeninės sveikatos priežiūros centru. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (2000 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. 56–1639 redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo (palėpių, rūsių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų esminio pertvarkymo ir (ar) paskirties keitimo, papildomų aukštų statybos, sienų apšiltinimo, telekomunikacijų įrangos ir kitų darbų, nesusijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais) priima bendrijos narių susirinkimas ar bendrijos valdyba bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų naudojimo, taigi sprendžiant ginčą turėjo būti vadovaujamasi daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis. Taikant nurodytas teisės normas, turėjo būti išsiaiškinta, ar džiovyklos ir laiptinės dalies atitvėrimas yra esminis ar ne bendrojo naudojimo patalpų pertvarkymas, atsižvelgta į tai, ar buvo gauti visų devintojo aukšto butų savininkų sutikimai.
Nagrinėjamoje byloje svarbu atsižvelgti taip pat į tai, kad teismai nustatė, jog antenų ir kabelinės televizijos įrangos įrengimo metu daugiabutį namą administravusi UAB „Rokiškio butų ūkis“ leido atsakovo įmonei sumontuoti kabelinės televizijos antenas ir įrangą; vėliau atsakovas gavo visų gyvenamųjų patalpų, esančių devintojo aukšto laiptinėje, vienu aukštu žemiau, taip pat turinčių su tomis patalpomis bendras sienas savininkų notariškai patvirtintą raštišką sutikimą, taip pat gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos „Puriena“ pirmininko sutikimą. Vis dėlto bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad byloje yra pateiktas įsiteisėjęs Rokiškio apylinkės teismo 2001 m. sausio 11 d. sprendimas, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal S. G. įmonės ieškinį atsakovei T. G., trečiajam asmeniui DNSB „Puriena“ dėl kliudymo įgyvendinti bendraturčio teisę naudotis bendrais namo objektais (T. 1, b. l. 5–6, 9–11). Nurodytoje byloje ieškovas S. G. prašė įpareigoti atsakovę, kaip devinto aukšto gyventoją, duoti ieškovui sutikimą įrengti antenas ant stogo ir kabelinės televizijos stotį džiovykloje. Nurodytoje byloje nustatyta, kad leidimus S. G. davė penki iš šešių devintojo aukšto gyventojų. Ieškovo ieškinys buvo atmestas nurodant, kad toks antenų įrengimas ant devintojo aukšto stogo pažeidžia atsakovės teises ir jos atsisakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje, taikydami Telekomunikacijų įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neįvertino šios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat turėjo vertinti tą aplinkybę, kad kabelinės televizijos antenos ir stotis buvo įrengtos 1998 metais, o daugumos gyventojų sutikimai notarine tvarka gauti 2000 metais, kai dar nebuvo įregistruota DNSB „Puriena“. Vėliau, įregistravus bendriją, visuotiname bendrijos narių susirinkime buvo bandoma ne kartą svarstyti šį klausimą, bet sprendimai nepriimti arba buvo panaikinti teismine tvarka, nors teismo sprendimu bendrija įpareigota sušaukti visuotinių narių susirinkimą, kuriame būtų išspręstas antenų ir kabelinės televizijos eksploatavimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. gamybinė–komercinė įmonė prieš DNSB „Puriena“, byla Nr. 3K-3-599/2003). Taip pat svarbu tai, kad iš 54 butų savininkų 32 savininkai yra išreiškę sutikinimus įrengti antenas ant stogo ir kabelinės televizijos įrangą devintojo aukšto džiovykloje (c. b. Nr. 2-138-03/2002, T. 2, b. l. 114–129; 158–159). Dėl to, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 14 d. nutartį (civilinė byla Nr. 3K-3-599/2003), teisėjų kolegija daro išvadą, kad įstatymuose nustatyta tvarka turi būti priimtas atitinkamas visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimas dėl sutikimo įrengti antenas ant stogo ir kabelinės televizijos stotį devintojo aukšto džiovykloje.
Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrojo naudojimo patalpos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o kiekvieno savininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir viso gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 1, 5 dalys). Atskiromis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis turi būti naudojamos bendru bendraturčių susitarimu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad izoliuota patalpa įrengta devintojo aukšto džiovykloje ir laiptų aikštelėje – bendrosios dalinės nuosavybės objektuose. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kokia dalis bendroje dalinėje nuosavybėje priklauso atsakovui, ar taip įrengiant kabelinės televizijos patalpas nebuvo pažeistos kitų bendraturčių teisės naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektais, ar taip nebuvo atidalytos bendrojo naudojimo patalpos iš bendrosios dalinės nuosavybės (pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį tai daryti draudžiama). Teismai taip pat nesiaiškino, nors nagrinėjamo ginčo atveju tai turi esminę reikšmę, kokius ieškovų interesus pažeidžia atsakovo veiksmai, kokius nuostolius ieškovai patiria dėl to, kad ant daugiabučio namo stogo įrengtos antenos ir devintojo aukšto laiptinėje – kabelinės televizijos stotis. Sprendžiant šalių ginčą, svarbu vadovautis civilinių teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyros principu ir atsižvelgti į tai, ar ginant ieškovų interesus nebus padaryta neproporcingos žalos atsakovui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Tik išsiaiškinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, bus galima įvertinti reikalavimą pašalinti antenas nuo stogo ir kabelinės televizijos įrangą iš devintojo aukšto džiovyklos ir laiptinės dalies.
Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas, o Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Teodora Staugaitienė
Egidijus Laužikas
Virgilijus Grabinskas
