Administracinė byla Nr. ATP-68-380/2012
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00575-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija: 41.3.; 79.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. sausio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimo ir
n u s t a t ė:
J. M. pareiškimu dėl akcininko teisių pažeidimo ir kalto asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Pareiškimu prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui I. F. (I. F.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 505 str. 1 d. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskirti administracinę nuobaudą. Pareiškime nurodyta, kad J. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) akcininkė, nuosavybės teisėmis nuo 2010-04-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-482-637/2010 valdanti 505422 vienetų 1 lito nominalios vertės (12,33 proc.) paprastųjų vardinių akcijų. Teigia, kad, remdamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 str., 29 str. 5 d., Bendrovės įstatų 19.3 p., ji 2010-09-24 išsiuntė Bendrovės direktoriui I. F. prašymą suteikti informaciją bei gauti dalies dokumentų kopijas, leisti susipažinti su grynųjų pinigų išmokėjimo avansu dokumentais. Į 2010-09-24 prašymą, 2010-10-04 gavo R. D. raštą, kad kopijos bus pateiktos apmokėjus PVM sąskaitą-faktūrą – 210,83 Lt už darbą, susijusį su kopijų darymu. Pareiškėjos atstovas 2010-10-04 raštu Nr. 23-10/S/D dar kartą kreipėsi į I. F. ir dar kartą gavo 2010-10-12 R. D. raštą kad kopijos bus pateiktos apmokėjus PVM sąskaitą-faktūrą – 210,83 Lt už darbą, susijusį su kopijų darymu, be to buvo nurodyta, kad duomenys apie avansinius mokėjimus grynais pinigais yra komercinė paslaptis, todėl jai nebus galima susipažinti. Mano, kad tokiu būdu Bendrovės direktorius I. F. pažeidė jos, kaip akcininkės teises, nes nepateikė prašomos informacijos, neleido susipažinti su bendrovėje esančiais dokumentais, neišdavė dokumentų kopijų. Pažymėjo, kad vėliau dalį dokumentų - 2010 m. balandžio mėnesio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją ir keletą su tuo susijusių dokumentų gavo, po to gavo balansus. J. M. mano, kad 2010-09-29 Bendrovės ir advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo sutartis yra negaliojanti, nes yra pasirašyta tik vieno advokato - R. D., o R. K. nepasirašė. Ir tokiu būdu, mano, kad kontora, neturėdama teisės atstovauti bendrovę, be teisėto pagrindo atsisakė suteikti informaciją. Po to nurodė, kad advokatas R. K. 2011-01-05 bendrovėje J. M. supažindino su 2010-04-08 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, su kitais visuotinių akcininkų susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolais susipažinti neleido dėl juose esančių komercinių paslapčių. Pažymi, kad pareiškėjos teisių pažeidimas buvo tęsiamas toliau, nes po 2011-04-29 vykusio susirinkimo, 2011-05-09 kreipėsi į Bendrovės direktorių I. F. dėl dokumentų ir informacijos pateikimo, tačiau per 7 dienas, kaip priklauso pagal įstatymą, nei duomenų, nei informacijos bei (duomenys neskelbtini) atstovo apostilizuoto įgaliojimo dėl dalyvavimo 2011-04-29 akcininkų susirinkime negavo. Tik 2011-05-20 advokatė R. D. atsiuntė raštą bei 23 dokumentus – 2011-04-29 protokolą su kitais jį lydinčiais dokumentais, o informacijos apie dukterines įmones negavo, motyvuojant tuo, kad J. M. nėra dukterinių Bendrovės įmonių akcininkė. Mano, kad tokiu būdu nebuvo suteikta informacija bei nepateikti dokumentai, kuriuos ji turi teisę gauti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimu nutraukė administracinę bylą, kurioje I. F. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 505 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu J. M. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui I. F. pagal ATPK 505 str. 1 d. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskirti administracinę nuobaudą. Nurodo, kad atstovavimo sutartis pagal kurią su J. M. bei jos atstovu susirašinėjo advokatų kontora „(duomenys neskelbtini)“ yra niekinė, nes sudaryta akivaizdžiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Šią sutartį vertina, kaip dokumentą, kuriame yra tikrovės neatitinkantis įrašas, t.y. iš pateiktos sutarties matyti, kad sutartį sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas I. F., ir advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ advokatai R. D., R. K., bet nėra R. K. parašo, kitoje pateiktoje sutartyje, yra R. K. parašas, nors anksčiau buvo informuota, kad R. K. 2010-09-29, t.y. sutarties sudarymo dieną, buvo užsienyje. Teismas dėl sutarties visiškai nepasisakė. J. M. nurodo, kad I. F. pažeidė jos teisę gauti informaciją per 7 d. teigia, kad tinkamai patvirtintų prašomų dokumentų kopijų negavo, nes protokolą atsiuntė advokatė, kuri neturėjo teisės tvirtinti šio protokolo. Teigia, kad į 2011-06-10 prašymą I. F. per nustatytą laikotarpį atsakymo nepateikė, o advokatė R. D. pateikė voką su pašto atžyma, kad atsakymas buvo išsiųstas, tačiau, kadangi J. M. išsiskraustė iš buto, tai pašto darbuotojai atsakymo negalėjo įteikti. Apeliantė teigia, kad gyvena ten pat, o vokas neįrodo, kad atsakymas galėjo būti siunčiamas paštu. J. M. teigia, kad teismas neišnagrinėjo jos skundo, buvo subjektyvus ir vienpusiškas. Teismas negynė akcininkės pažeistų teisių, o jo padarytos išvados, kad „Vien termino pateikti informaciją pažeidimas, negali būti vertinamas kaip informacijos nepateikimas“ prieštarauja Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo fomuojamai praktikai. Teigia, kad 2010-09-29 atstovavimo sutarties teisinis vertinimas turi esminę reikšmę apeliantės teisių pažeidimui konstatuoti. Teismas nevertino ir to, kad reikalavimai bei keliami klausimai bendrovei, jos vadovui, susiję su apeliantės įstatyminių teisių gynimu, nes Bendrovė nepagrįstai ir neteisėtai, daugiau nei 25 mln. gryno pelno nepaskirsto, o nepagrįstai perkelia į kitus metus, nors ji turi teisę reikalauti ir gauti dividentus, proporcingai savo akcijų paketui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. F. advokatas R. K. prašo palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-11-10 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad J. M. apeliacinis skundas buvo subjektyvus ir vienpusiškas, visiškai neįsigilino į skundo esmę ir teisinius argumentus, skundo dalyką siejo su infomacijos nepateikimu, o ne su J. M. teisių pažeidimu. J. M. teiginys, kad teismas nepasisakė dėl atstovavimo sutarties yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Bendrovės direktorius turėjo teisę sudaryti sutartį dėl teisinių paslaugų pirkimo su advokatų kontora „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas dėl 2010-09-29 atstovavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“, jau yra pasisakęs kitoje byloje, kur buvo vertinami iš esmės analogiški argumentai. Klaipėdos apygardos teismas 2011-11-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1811-513/2011, nustatė, kad atstovavimo sutartis yra galiojanti. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad į J. M. prašymą buvo atsakyta ir informacija, kurią ji turi teisę gauti, jai yra pateikta. 2011-05-19 registruotu laikšku buvo išsiųstas 2011-04-29 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas su priedais. Tuo pačiu buvo paaiškinta, kad dalies jos prašomų dokumentų Bendrovė pateikti negali, nes ši informacija yra susijusi su Bendrovės komercinėmis paslaptimis. J. M. registruotu laišku buvo išsiųstas atsakymas į jos paklausimą, jos gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėja nenurodo kito infomacijos pateikimo būdo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 121 str. 2 d. numatyta, kad dokumentai laikomi įteiktais, jeigu jie išsiųsti paskutiniu žinomu adresu, todėl advokato manymu, J. M. teisės nebuvo pažeistos.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 505 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą.
Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą akcininkai turi neturtinę teisę gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip ½ akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, kuri valdo 505422 vienetų 1 lito nominalios vertės (12,33 proc.) paprastųjų vardinių akcijų. J. M. 2011-05-09 prašo pateikti 2011-04-29 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir jo priedus (b. l. 36). Advokatė R. D. 2011-05-19 raštu praneša, kad J. M. 2011-05-09 prašymas buvo gautas 2011-05-13 ir siunčia prašomą 2011-04-29 vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir jo priedus. Paaiškina, kad kitos prašomos informacijos negali pateikti, nes su tuo susiję dokumentai yra priskiriami prie informacijos, susijusios su Bendrovės komercine paslaptimi (b. l. 39). Kaip matyti, J. M. 2011-05-09 prašymas buvo gautas 2011-05-13 ir atsakyta į jį 2011-05-19, t.y. nepažeidus 7 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos termino. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog Bendrovės direktorius įvykdė jam Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytą pareigą Bendrovės akcininkui, kuriam nuosavybės teisėmis priklauso mažiau nei ½ Bendrovės akcijų, pateikti atitinkamus dokumentus ir šios J. M. neturtinės teisės nepažeidė. Todėl Bendrovės direktoriaus I. F. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 505 str. 1 d., įvykio ir sudėties.
J. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstai Bendrovės generalinis direktorius atsisakė pateikti dalį jos reikalaujamos informacijos, motyvuodamas tuo, kad ši informacija yra komercinė paslaptis. Pažymėtina, kad ginčijama akcininkės teisė gauti informaciją turėtų būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Klaipėdos apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2S-1811-513/2011, 2011-11-16 priėmė nutartį, kuria nustatė, kad 2010-09-29 atstovavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ yra galiojanti, nes šis sandoris nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl J. M. teiginys, kad atstovavimo sutartis yra niekinė yra nepagrįstas. Kadangi 2010-09-29 atstovavimo sutartis yra galiojanti, tai advokatė R. D. šios sutarties pagrindu turėjo teisę tvirtinti J. M. Bendrovės pateiktų dokumentų kopijas.
ATPK 30210 str. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. J. M. reikalauja apeliacinį skundą nagrinėti žodine tvarka, iškviesti pašto skyriaus atstovą, kurio darbuotojas įrašė, kad ji persikraustė. Tačiau neįtikėtina, kad pašto skyriaus atstovas galėtų paaiškinti, kodėl prieš pusę metų darbuotoja ant voko pažymėjo prie „persikraustė“. Todėl įvertinus bylos aplinkybes, nuspręsta ją nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
J. M. 2011-06-10 kreipėsi į Bendrovės generalinį direktorių I. F. su prašymu nurodyti S. S., dalyvavusio akcininkų susirinkime pagal įgaliojimą, adresą ir šio įgaliojimo kopiją (b. l. 76). Advokatė R. D. 2011-06-16 atsakymą adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė registruotu paštu, tai patvirtina byloje esančio voko kopija (b. l. 93). Tačiau laiškas grįžo neįteiktas, nurodant, kad adresatas „neatsiėmė“, „persikraustė“. Su apeliacinio skundo argumentu, kad ant voko aiškiai pažymėtas žodis „persikraustė“, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes pateiktoje voko kopijoje, abu žodžiai „neatsiėmė“, „persikraustė“ yra pažymėti. Pateikto voko kopijoje aiškiai matyti, kad laiškas buvo gautas pašte, bet neįteiktas. Todėl tai, kad pašto darbuotojai neįteikė J. M. siųsto laiško, negalima vertinti, kaip per nustatytą laikotarpį nepateiktą atsakymą ar atsisakymą pateikti informaciją.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
J. M. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Aurelija Sadauskaitė
