Dėl galutinio atsiskaitymo suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-574/2006 Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Teodoros Staugaitienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB,,Novatoriška statyba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Novatoriška statyba“ ieškinį atsakovui AB,,Žemaitijos pienas“ dėl galutinio atsiskaitymo suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškiniu bankrutuojanti UAB „Novatoriška statyba“ prašė pripažinti negaliojančiu 2002 m. balandžio 12 d. AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Novatoriška statyba“ pasirašytą aktą Nr. 368 dėl galutinio atsiskaitymo. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. liepos 3 d. šalys sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 633, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parengti projektą, sąmatą bei pagaminti kilnojamuosius pieno surinkimo punktus, juos pastatyti atsakovo nurodytose vietose, o atsakovas - ieškovui sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. 2002 m. vasario 8 d. ieškovas išrašė PVM sąskaitą - faktūrą, pagal kurią pardavė atsakovui septyniolika kilnojamųjų pieno surinkimo punktų už 333 060,66 Lt. Atsakovas šiuos pieno supirkimo punktus priėmė, pretenzijų nepareiškė. Atsakovas 2001 m. liepos 9 d. išankstiniu mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovui 123 200 Lt avansą (35 proc. bendros sutartinės kainos), 2001 m. gruodžio 11 d. mokėjimo pavedimu - 30 000 Lt, 2002 m. balandžio 12 d. mokėjimo pavedimu - 54 016,73 Lt. Iš viso už gaminius atsakovas sumokėjo 207 216,73 Lt ir liko skolingas 125 843,93 Lt. Šalių atstovai 2002 m. balandžio 12 d. pasirašė aktą Nr. 368 prie 2001 m. liepos 3 d. sutarties Nr. 633 dėl galutinio atsiskaitymo. Šiuo aktu sutarta, kad ieškovui taikomos baudinės netesybos po 5000 Lt už kiekvieno pieno surinkimo punkto pastatymą ne laiku (iš viso 85 000 Lt), priskaičiuojama 34 000 Lt delspinigių ir 13 983,27 Lt dėl nekokybiškai atliktų darbų, šiomis sumomis sumažinant ieškovui už gaminius mokamą sumą, taip pat nustatoma, kad galutinai atsiskaitydamas atsakovas turi ieškovui sumokėti 54 016,73 Lt. Ieškovas nurodė, kad šis aktas yra pripažintinas negaliojančiu, nes buvo pasirašytas dėl atsakovo taikyto ekonominio spaudimo ieškovui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2005 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančia suderinimo akto dėl galutinio atsiskaitymo Nr. 368 (prie 2001 m. liepos 3 d. sutarties Nr. 633), sudaryto 2002 m. balandžio 12 d. AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Novatoriška statyba“, dalį, kuria šalys susitarė pritaikyti baudines netesybas po 5000 Lt už kiekvieno pieno supirkimo punkto pristatymą ne laiku (iš viso 85 000 Lt) ir šia suma sumažinti AB,,Žemaitijos pienas“ galutinį atsiskaitymą. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas pagal 2001 m. liepos 3 d. sutarties Nr. 633 sąlygas darbų grafikuose nustatytais terminais savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. 2001 m. rugsėjo 27 d. ieškovas perdavė atsakovui tik vieną pieno supirkimo punktą, o nuo 2002 m. kovo 19 d. pareiškė, kad savo įsipareigojimų nevykdys, todėl tą pačią dieną buvo surašyti septyniolikos pieno supirkimo punktų pastatymo darbų aktai, fiksuojantys ieškovo neatliktus darbus ir darbus su defektais. 2002 m. kovo 29 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, kad šis netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Aktais suderinta atsakovo lėšomis atliktų darbų šalinant ieškovo darbų defektus suma yra 13 983,27 Lt. Be to, pagal sutarties 6.3 punktą priskaičiuojami 34 000 Lt delspinigiai už vėlavimą atlikti darbus bei 85 000 Lt bauda už netinkamą sutarties vykdymą, todėl atsakovas už pieno supirkimo punktų pastatymą ir įrengimą yra skolingas ieškovui 54 016,73 Lt. 2002 m. balandžio 12 d. šalys pasirašė ginčijamą suderinimo aktą dėl galutinio atsiskaitymo. Po šio akto pasirašymo atsakovas už pastatytus pieno surinkimo punktus sumokėjo ieškovui 54 016,73 Lt. Suderinimo akto dalį dėl galutinio atsiskaitymo sumažinimo 85 000 Lt baudinių netesybų suma teismas pripažino negaliojančia dėl atsakovo daryto ekonominio spaudimo ieškovui. Teismas akcentavo, kad tokių baudinių netesybų nenumatyta šalių sudarytoje 2001 m. liepos 3 d. sutartyje. Iš atsakovo 2002 m. kovo 29 d. rašto matyti, kad skaičiuodamas 85 000 Lt baudinių netesybų jis vadovavosi sutarties 6.3 punktu, tačiau nenurodė, už kokius netinkamus darbus skaičiuoja tokias netesybas. Šiame rašte atsakovas netesybų nesusiejo su konkrečiais nuostoliais, nepateikė ieškovui nuostolių ar žalos dėl pavėluoto pieno supirkimo punktų pastatymo apskaičiavimo.

Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Novatoriška statyba“ ir atsakovo AB,,Žemaitijos pienas“ apeliacinius skundus išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovo apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 29 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovo bankrutuojančios UAB „Novatoriška statyba“ ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija priimtą sprendimą motyvavo tuo, kad nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios reikštų pagrindą pripažinti, jog ieškovo ginčijamas susitarimas dėl galutinio atsiskaitymo (ar jo dalis), kaip sandoris, buvo sudarytas dėl atsakovo daryto ekonominio spaudimo. Pagal ieškinio pareiškimo turinį ieškovas neteisėta laikė tik tą ginčijamo suderinimo akto dalį, kurioje išreikštas susitarimas taikyti ieškovui 85 000 Lt baudą. Dėl to ieškovui laikant neteisėta tik sandorio dalį nebuvo teisinio pagrindo ieškiniu reikalauti pripažinti negaliojančiu visą sandorį, nes galima daryti prielaidą, kad sandoris dėl galutinio atsiskaitymo galėjo būti sudarytas ir neįtraukiant ginčijamos jo dalies (CK 1.96 straipsnis). Civilinėje byloje nėra įrodyta, kad atsakovas objektyviais nesąžiningais veiksmais, realiai grasindamas nenaudingais ieškovui ekonominiais padariniais, būtų jį privertęs ginčijamame suderinimo akte pasirašyti susitarimą dėl baudinių netesybų taikymo ir jų dydžio. Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad ieškovo nurodytu pagrindu sandorį galima pripažinti negaliojančiu esant tokioms nustatytoms aplinkybėms: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sandorį; 2) kitas asmuo grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo grasinančiojo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Nors pirmosios instancijos teismas ir vertino, kad sutarties 6.4 punkte buvo numatytos neprotingai didelės netesybos, teisėjų kolegija pažymėjo, kad šių sutartinių netesybų dydžio vertinimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Suderinimo aktą dėl 85 000 Lt baudinių netesybų ieškovas pasirašė siekdamas išvengti sutartyje numatytų dar didesnių netesybų galimo mokėjimo. Ši aplinkybė neduoda pagrindo manyti, kad 2002 m. balandžio 12 d. susitarimas, kaip sandoris, buvo sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis ieškovui sąlygomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas bankrutuojanti UAB „Novatoriška statyba“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 29 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Šis principas reikalauja atsižvelgti į abiejų sutarties šalių ketinimus, analizuoti visą sutartį. Aiškinantis sutartį taip pat būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Sudarydamos sutartį šalys nesusitarė, kad ieškovui bus taikoma 5000 Lt bauda už kiekvieną kilnojamąjį namelį, iš viso 85 000 Lt, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šią sumą įskaičiavo į šalių tarpusavio atsiskaitymus.

2. Atsakovas naudojo prieš ekonomiškai silpnesnį ieškovą ekonominį spaudimą, būtent: atsakovas 2002 m. kovo 29 d. rašte Nr. 01-978 dėl apmokėjimo pagal 2001 m. liepos 3 d. sutartį Nr. 633 vienašališkai nurodė ieškovui, kad bus taikomos 85 000 Lt baudinės netesybos; 2002 m. balandžio 12 d. suderinimo akte dėl galutinio atsiskaitymo Nr. 368 (T. 1, b. l. 144) nurodyta, kad netinkamo sutarties vykdymo pasekmės buvo tolygios sutarties nutraukimui dėl UAB „Novatoriška statyba“ kaltės, tai pagal sutarties 6.4 punkto nuostatas UAB „Novatoriška statyba“ reikštų pareigą grąžinti AB „Žemaitijos pienas“ gautą avanso (123 200 Lt) sumą ir dar sumokėti 100 proc. sutarties dydžio netesybas, t. y. 340 000 Lt. Dėl to nepagrįsti Lietuvos apeliacinio teismo motyvai, kad šioje civilinėje byloje nėra įrodyta, kad atsakovas objektyviais nesąžiningais veiksmais, realiai grasindamas nenaudingais ieškovui ekonominiais padariniais, būtų šį privertęs ginčijamame suderinimo akte pasirašyti susitarimą dėl baudinių netesybų taikymo ir jų dydžio. Byloje yra įrodymų, atitinkančių sandorio negaliojimo pripažinimo sąlygas pagal CK 1.91 straipsnį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB,,Žemaitijos pienas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo ir įvertino šalių elgesį prieš ir po sandorio sudarymo, nagrinėjo jo sudarymo aplinkybes, kurios paneigia ekonominio spaudimo naudojimo prieš ieškovą faktą. 2002 m. kovo 29 d. raštu Nr. 01-978 atsakovas nurodė faktines aplinkybes dėl sutarties netinkamo vykdymo bei pasiūlė jau sudarytoje sutartyje pakeisti sulygtas sąlygas (oferta). 2002 m. balandžio 9 d. atsakovas sutiko (akceptavo) su pasiūlymu, taigi šalys vadovaudamosi sutarties laisvės principu sudarė naują sandorį. Vertinant tarp atsakovo 2002 m. kovo 29 d. rašto Nr. 01-978 ir ieškovo 2002 m. balandžio 9 d. sandorio patvirtinimo laikotarpį, teigtina, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko suvokti, jo manymu, galimo sandorio ydingumą ir priimti atitinkamą sprendimą. Ieškovas netinkamai vykdė sutartį, tai tapo pagrindu taikyti netesybas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2001 m. liepos 3 d. atsakovas AB,,Žemaitijos pienas“ su ieškovu UAB,,Oratrix“ ir Ko“ (vėlesnis pavadinimas – UAB,,Novatoriška statyba“) sudarė sutartį Nr. 633, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti sutarties prieduose Nr. 1 ir 3 detalizuotus kilnojamuosius pieno supirkimo punktus, o atsakovas - atsiskaityti sutartyje nurodytomis sąlygomis. Šiai sutarčiai galiojant šalys sudarė ieškovo ginčijamą 2002 m. balandžio 12 d. suderinimo aktą dėl galutinio atsiskaitymo prie 2001 m. liepos 3 d. sutarties. Šiuo aktu susitarta dėl galutinio atsiskaitymo visiškai įvykdant 2001 m. liepos 3 d. sutartį, taip pat dėl šios sutarties pasibaigimo. Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą dėl nurodyto akto nuginčijimo remdamasis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą sandorio pripažinimą negaliojančiu.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realus grasinimas yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Tai reiškia, kad sandoris gali būti pripažintas sudarytas dėl ekonominio spaudimo tais atvejais, kai ne tik nustatomas tokio spaudimo faktas (realūs grasinimai), bet ir šalies valią sudaryti tokį sandorį nulemia grasinimas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005 AB,,Lietuvos dujos“ v. AB,,Lietuvos energija“ ir kt.).

Kadangi ieškovas aptariamu pagrindu ginčija 2002 m. balandžio 12 d. suderinimo aktą dėl galutinio atsiskaitymo, kuris yra išvestinis iš pagrindinės 2001 m. liepos 3 d. rangos sutarties, tai reikia įvertinti šios pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybes pagal išdėstytus įstatyme formuluojamus kriterijus, nulemiančius ekonominio spaudimo kaip sandorio nuginčijimo pagrindo buvimą arba nebuvimą. Bylą nagrinėję teismai pagal byloje esančius įrodymus nenustatė, kad šalims sudarant 2001 m. liepos 3 d. sutartį ieškovui būtų taikytas ekonominis spaudimas. Ši sutartis sudaryta šalims laisvai išreiškus valią, komerciniais pagrindais, pradėta vykdyti, galiojanti ir šalių neginčijama. Nurodyta sutartimi ieškovas įsipareigojo atsakovui kokybiškai pagaminti, pristatyti ir sumontuoti 17 vnt. kilnojamųjų pieno supirkimo punktų (gaminių) pagal suderintą grafiką, o atsakovas - pervesti 35 proc. sutarties kainos avansą prieš 25 darbo dienas iki gaminių pagaminimo, likusią sutarties kainos dalį sumokėti per trisdešimt darbo dienų po perdavimo-priėmimo akto sudarymo (T. 1, b. l. 10). Sutarties sąlygose apie šalių atsakomybę dėl sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo nustatyta, kad bet kuriai iš šalių, vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus daugiau kaip 3 dienas, skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną po 0,2 proc. nuo visos sutarties sumos, bet ne daugiau kaip 10 proc. sutarties sumos (sutarties 6.3 punktas). Rangovui nepateikus gaminių ilgiau kaip 5 darbo dienas, nei numatyta pagal sutarties vykdymo terminus, sutartis gali būti nutraukta, tokiu atveju rangovas per 5 darbo dienas turi grąžinti pradinę įmoką bei sumokėti 100 proc. sutarties dydžio netesybas (sutarties 6.4 punktas). 2001 m. liepos 9 d. mokėjimo pavedimas apie užsakovo sumokėtą 123 200 Lt avansą patvirtina, kad užsakovas sumokėjo sutartyje numatytą 35 proc. sutarties kainos avansą (T. 1, b. l. 13), tuo tarpu pagal kitus įrodymus yra akivaizdu, kad rangovas neįvykdė iš sutarties kylančios pareigos ir praleido sutartyje numatytą gaminių pagaminimo per 25 darbo dienas terminą. Atsakovas taip pat nesilaikė darbų atlikimo pagal nurodytą sutartį grafiko (T. 1, b. l. 16). Priėmimo naudotis aktuose ir defektų žiniaraščiuose yra aiškiai užfiksuoti darbų atlikimo termino praleidimo trukmė ir darbų trūkumai (T. 1, b. l. 26-97). Užsakovą AB,,Žemaitijos pienas“ informuodamas apie atliekamus darbus rangovas UAB,,Oratrix“ ir Ko“ (vėlesnis pavadinimas – UAB,,Novatoriška statyba“) 2001 m. gruodžio 6 d., 2001 m. gruodžio 12 d. ir 2002 m. sausio 28 d. raštuose pripažino tai, kad darbai nėra visiškai atlikti, nors turėjo būti atlikti pagal sutarties sąlygas (T. 1, b. l. 132-134). Tuo tarpu užsakovas AB,,Žemaitijos pienas“ 2001 m. rugpjūčio 17 d. raštu paragino rangovą vykdyti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus ir paspartinti darbus, neatidėliojant jų atlikimo, tuo užsakovas patvirtino, kad sutarties terminų laikymasis turi svarbią reikšmę (T. 1, b. l. 136). Tokių byloje teismų nustatytų faktų apie sutarties vykdymo termino praleidimą, taip pat apie darbų trūkumus ieškovas UAB,,Novatoriška statyba“ neginčija.

Iš 2001 m. liepos 3 d. sutarties vykdymo padarytus pažeidimus ir susidariusią žalą užsakovui šalys užfiksavo ginčijamame 2002 m. balandžio 12 d. suderinimo akte dėl galutinio atsiskaitymo prie 2001 m. liepos 3 d. sutarties, kuriame nurodyta, kad užsakovas įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tuo tarpu rangovas įsipareigojimų neįvykdė. Akte šalys susitarė dėl sutarties neįvykdymo pasekmių, t. y. padarytos žalos užsakovui atlyginimo. Atsižvelgdamos į rangovo UAB,,Novatoriška statyba“ pastangas užbaigti darbus, pagal pagrindinės sutarties 6.4 punktą apskaičiuojamas 100 proc. sutarties kainos netesybas, sudarančias 340 000 Lt, šalys geranoriškai susitarė dėl šių netesybų sumažinimo iki 85 000 Lt ir įskaitymo į pagal pagrindinę sutartį užsakovo turimas mokėti sumas už atliktus faktinius darbus.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, kai dėl netinkamai įvykdžiusio pagrindinį sandorį ir praleidusio sutartinius terminus skolininko yra sudaroma atskira sutartis (aktas), kurioje yra ne tik nepasunkinama, bet, priešingai, palengvinama skolininko padėtis, jam nustatant mokėtinas mažesnes netesybas, nei jos buvo nustatytos ir taikytinos skolininkui pagal pagrindinį sandorį, reiškia, kad skolininkas atleidžiamas nuo dalies prievolės pagal pagrindinį sandorį. Dėl to sudarius byloje ginčijamą 2002 m. balandžio 12 d. suderinimo aktą rangovo (skolininko pagal pagrindinį sandorį) skola užsakovui sumažėjo. Byloje nenustačius akivaizdžių sandorio šaliai nenaudingų ekonominių sąlygų, esančių pagal įstatymą kaip būtinas reikalavimas siekiant įrodyti sandorio sudarymą dėl ekonominio spaudimo, toks sandoris, t. y. šalių ginčijamas aktas, negali būti laikomas sudarytu dėl ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnio 1, 4 dalys).

Be to, ginčijamas sandoris, šalims konstatavus pasekmes, tiesiogiai kylančias iš netinkamai įvykdytos šalių sudarytos pagrindinės sutarties, negali būti laikomas sudarytu dėl vienos iš šalių ekonominio spaudimo arba grasinančių veiksmų, nes tokios pasekmės yra iš anksto numatytos pagrindinėje sutartyje ir jos neišvengiamai kyla netinkamai įvykdžius sutartį pagal šios sutarties nuostatas ir CK 6.256 straipsnio 4 dalį. Pagrindinę sutartį pažeidusios šalies sutartinė atsakomybė atsiranda pagal šios sutarties nuostatas, nepriklausomai nuo to, ar šalys atskiru (išvestiniu) susitarimu (sandoriu) pripažįsta tas pasekmes, nebent pagrindinės sutarties viena šalis atleistų kitą – pažeidusią sutartį šalį - nuo sutartinės atsakomybės. Sudarydamos byloje ginčijamą 2002 m. balandžio 12 d. suderinimo aktą šalys susitarė dėl pagrindinės sutarties neįvykdymo pasekmių – netesybų apimčių pagrindinę 2001 m. liepos 3 d. sutartį pažeidusiam ieškovui.

Konstatuotina, kad bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įvertino ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes ir byloje šalių pateiktų sandorių turinį, nepažeisdamas sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus apie šalių ketinimus ir elgesį sudarant sandorius bei juos vykdant, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.91 straipsnyje nustatytomis sandorio nuginčijimo sąlygomis, padarė teisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų 2002 m. balandžio 12 d. sandorio nuginčijimo pagrindą. Kasacine tvarka išnagrinėjus bylą nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, dėl to šis sprendimas turi būti paliktas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Teodora Staugaitienė Aloyzas Marčiulionis