Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K–3–553/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4; 114.3 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. Ž.-V., A. Ž. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovams 553-iajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai (toliau – GNSB), A. Ž., L. Ž., E. Ž.-V., Z. A. dėl žalos atlyginimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja žemės ūkio bendrovė,,Pavasaris“, uždaroji akcinė bendrovė,,Biveka“, R. V., B. P., G. K., T. P., V. J., E. V., J. Š., L. A., R. P., T. M., D. P., V. B., I. K., O. F., A. K., A. M., R. L., B. O., S. J., A. P., T. Z., E. K., I. M., A. P., L. P., E. G., S. J., A. D., I. D..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė: 1) nutraukti 1999 m. liepos 20 d. gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartį; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 113 302 Lt žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų teismo išlaidas dėl žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos.

Ieškovė nurodė, kad 1999 m. liepos 20 d. ieškovės ir 553-iosios GNSB sudaryta sutartis vertintina kaip preliminarus susitarimas dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovė, vykdydama šią sutartį ir 1999 m. gruodžio 15 d. trišalį susitarimą, yra sumokėjusi 553-ajai GNSB 113 302 Lt, bet bendrija nesudarė su ieškove buto pirkimo-pardavimo sutarties ir neperdavė buto ir nuosavybės teisių į jį. Ieškovės teigimu, jai padarytą žalą privalo solidariai atlyginti atsakovai, nes jie elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teisėmis (1964 m. CK 483 straipsnis, 2000 m. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Ūkinių bendrijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nusprendė išieškoti iš atsakovo Z. A. 113 302 Lt žalai atlyginti, 3266,04 Lt žyminio mokesčio, 202,96 Lt išlaidų dėl skelbimo spaudoje ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė; nusprendė išieškoti iš atsakovo Z. A. 552 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2003 m. balandžio 7 d. nutartimi uždėtą areštą atsakovų 553-iosios GNSB, A. Ž., L. Ž., E. Ž.-V. turtui bendrai 113 302 Lt sumai.

Teismas nustatė, kad 1997 m. vasario 6 d. steigiamajame susirinkime, dalyvaujant A. Ž., R. V., D. M., E. Ž.-V., buvo nutarta įsteigti GNSB, jos pirmininku išrenkant A. Ž.. 1997 m. vasario 19 d. buvo įregistruota 553-oji GNSB.

ŽŪB,,Pavasaris“ iš ieškovės už buto statybą priėmė pagal 1998 m. liepos 29 d. kvitą – 10 000 Lt, pagal 1998 m. lapkričio 23 d. kvitą – 11 940 Lt, pagal 1999 m. sausio 11 d. kvitą – 23 880 Lt, pagal 1999 m. rugpjūčio 17 d. kvitą – 23 482 Lt.

1998 m. rugsėjo 7 d. 553-ioji GNSB, atstovaujama vykdančiojo direktoriaus Z. A., ir UAB,,Biveka“, kaip generalinis rangovas, sudarė darbų rangos sutartį dėl gyvenamojo namo Architektų g. statybos.

1999 m. liepos 20 d. ieškovė ir 553-ioji GNSB, atstovaujama vykdančiojo direktoriaus Z. A., sudarė gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutartį dėl dviejų kambarių buto Nr. 23 statybos už 43 028 JAV dolerius. Šalys susitarė, kad, sudarant šią sutartį, ieškovė iš karto sumoka 22 500 JAV dolerių, kurių 2 procentai yra stojamasis mokestis.

1999 m. gruodžio 15 d. ieškovė, UAB,,Biveka“ ir 553-ioji GNSB sudarė sutartį dėl apmokėjimo už statybą. Buvo susitarta, kad ieškovė lėšas buto statybai sumoka tiesiogiai generaliniam rangovui UAB,,Biveka“.

Nurodęs 1999 m. gruodžio 31 d. datą, Z. A. kaip kasininkas pasirašė UAB,,Biveka“ kasos pajamų orderio kvitą serija LAB Nr. 3415200 dėl 113 302 Lt priėmimo iš ieškovės, nors bendrovė šį kvitą įsigijo tik 2000 m. birželio 16 d.

2000 m. gegužės 19 d. UAB,,Biveka“ su Z. A. sudarė darbo sutartį dėl direktoriaus pareigų.

2000 m. birželio 6 d. raštu UAB,,Biveka“ direktorius Z. A. patvirtino ieškovei, kad 113 302 Lt įmokos į UAB,,Biveka“ kasą buvo įskaitytos kaip gautos iš 553-iosios GNSB už butą Nr. 23.

2000 m. rugpjūčio 1 d. 553-iosios GNSB pirmininkas A. Ž. ir vykdantysis direktorius Z. A. nutarė nutraukti 1999 m. liepos 20 d. sutartį su ieškove, nes ji daugiau kaip tris mėnesius neįnešė jokių įnašų dėl buto statybos ir nesusitvarkė dėl jos ankstesnių įnašų į ŽŪB,,Pavasaris“ pervedimo į 553-iąją GNSB.

2001 m. sausio 5 d. 553-iosios GNSB visuotiniame narių susirinkime buvo nutarta priimti 553-osios nariais visus trisdešimt du asmenis, sudariusius butų statybos sutartis ir padavusius prašymus tapti bendrijos nariais, ir patenkinti D. M. prašymą dėl išstojimo iš bendrijos.

2001 m. spalio 22 d. buvo surašytas Revizijų departamento prie Finansų ministerijos aktas dėl 553-iosios GNSB dokumentinės revizijos, o 2001 m. lapkričio 7 d. – išvados dėl 553-iosios GNSB buvusio pirmininko A. Ž. 2001 m. lapkričio 5 d. paaiškinamojo rašto.

2001 m. gruodžio 27 d. 553-iosios GNSB narių susirinkime buvo nutarta nutraukti 553-iosios GNSB veiklą ir ją likviduoti, paskiriant likvidatoriumi E. Ž.-V..

2002 m. kovo 13 d. 553-ioji GNSB buvo perregistruota į likviduojamąją.

2002 m. rugsėjo 30 d. buvo surašytas Revizijų departamento prie Finansų ministerijos aktas dėl UAB,,Biveka“ ir 553-iosios GNSB papildomos dokumentinės revizijos.

Teismas konstatavo, kad 553-iosios GNSB teisinė registracija nebuvo panaikinta ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad 553-ioji GNSB savo veikla viršijo Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 280 ribas, kad bendriją įsteigę asmenys vertėsi ūkine ir komercine veikla, panaudodami bendrijos teisinę formą ir siekdami pasipelnyti. Teismas nurodė, kad ieškovė pripažino, jog tiesiogiai 553-iajai GNSB piniginių įnašų nemokėjo. Teismas konstatavo, kad 553-ioji GNSB neturi prievolės grąžinti ieškovei 113 302 Lt, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bendrija šią sumą iš ieškovės gavo. Teismas nurodė, kad Revizijų departamento aktai dėl 553-iosios GNSB ir UAB,,Biveka“ dokumentinių revizijų nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir šiai bylai neturi prejudicinės galios. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės dokumentinės revizijos aktu revizuoti privatinę nuosavybę, sandorius, kylančius iš civilinių teisinių santykių, ir konstatuoti priežastinį ryšį tarp asmenų veiksmų ir revizoriaus apskaičiuotų piniginių sumų (Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), Finansų ministerijos 1995 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 131 patvirtinti Revizijų darymo nuostatai).

Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo 1999 m. liepos 20 d. dvišalę sutartį ir 1999 m. gruodžio 15 d. trišalę sutartį vertinti kaip preliminarius susitarimus dėl būsimo buto pirkimo-pardavimo, nes šių sandorių metu galiojusio CK nuostatos nenumatė galimybės šalims susitarti dėl nekilnojamojo turto objekto, kuris dar nėra pastatytas, pirkimo. Tai, kad 553-osios GNSB pirmininkas A. Ž. ir vykdantysis direktorius Z. A. nutarė nutraukti 1999 m. liepos 20 d. sutartį, patvirtina aplinkybę, kad ieškovė tiesiogiai į 553-iosios GNSB kasą pinigų nebuvo sumokėjusi.

Teismas konstatavo, kad atsakovas Z. A., nuo 2000 m. gegužės 19 d. būdamas UAB,,Biveka“ direktorius, 2000 m. birželio 6 d. raštu patvirtindamas ieškovei, kad 113 302 Lt įmokos į UAB,,Biveka“ kasą įskaitytos kaip gautos iš 553-iosios GNSB, elgėsi nesąžiningai. Šie atsakovo veiksmai pažeidė Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10, 11 straipsnių nuostatas. Tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės prašomos priteisti sumos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes Z. A. dėl ikisutartinių santykių elgėsi nesąžiningai, pažeidė pareigą nepiktnaudžiauti savo teise ir nedaryti savo veiksmais žalos kitam asmeniui. Teismas nusprendė, kad atsakovui Z. A. taikytina deliktinė atsakomybė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2006 m. kovo 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: 1) panaikino teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta išieškoti iš Z. A. žalos atlyginimą ir teismo išlaidas, panaikintas areštas, atmestas ieškinys kitiems atsakovams; 2) priteisė ieškovei iš atsakovų 553-iosios GNSB, A. Ž., E. Ž.-V. solidariai 113 302 Lt žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 3266,04 Lt žyminio mokesčio ir 202,96 Lt išlaidų, susijusių su paskelbimu spaudoje apie bylos nagrinėjimą; priteisė valstybei iš šių atsakovų po 184 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 3) ieškinį atsakovui Z. A. atmetė. Teisėjų kolegija kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė valstybei iš atsakovų 553-iosios GNSB, A. Ž., E. Ž.-V. po 1088 Lt žyminio mokesčio ir po 59,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso taisykles, nustatytas CPK 3, 177, 183, 185, 265, 270 straipsniuose, netinkamai įvertino bylos įrodymus, neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo praktiką, taip pat ir į šioje civilinėje byloje priimtos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimus.

Teisėjų kolegija nurodė, kad nors 1964 m. CK ir nenumatė preliminarių nepastatyto gyvenamojo namo, buto pirkimo-pardavimo sutarčių, bet ir nedraudė sudaryti tokių sutarčių. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė 1999 m. liepos 20 d. dvišale ir 1999 m. gruodžio 15 d. trišale sutartimis susitarė dėl būsimo buto pirkimo-pardavimo. Bendrija nutraukė sutartį su ieškove dėl jos nemokumo. Butas, dėl kurio statybos buvo susitarusios ieškovė ir bendrija, pastatytas ir parduotas trečiajam asmeniui, tačiau ieškovei negrąžinti jos sumokėti už buto statybą pinigai. Bendrija turi pareigą grąžinti ieškovei jos įmokėtus įnašus. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad bendrija viršijo Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 280 ribas, užsiimdami ūkine ir komercine veikla.

III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai E. Ž.-V. ir A. Ž. prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti iš ieškovės kasatorių turėtas atstovavimo išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė jokiais įrodymais išvados, kad ieškovė preliminariai susitarė su bendrija dėl būsimo buto pirkimo-pardavimo. Byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad ieškovė nesumokėjo pagal sutartis su bendrija. Teismas taip pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punkto normą.

Teismas, teigdamas, kad ieškovė sumokėjo 113 302 Lt, ir vadovaudamasis atgaline data surašytu ir neturinčiu juridinės galios kasos pajamų orderiu, pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalies, 1964 m. CK 43 straipsnio 1 punkto ir Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnio normas. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. I-2654 redakcija) buvo nustatyta, kad įmonės išrašytas apskaitos dokumentas, kuriame nėra privalomų rekvizitų, juridinės galios neturi. Atgaline data surašyto kasos pajamų orderio nepasirašė UAB,,Biveka“ vyriausiasis buhalteris ir kasininkas, todėl šis dokumentas neturi juridinės galios, ir teismas juo negalėjo remtis.

Teismas, atmesdamas įrodymus, kurie akivaizdžiai paneigė ieškovės pinigų sumokėjimo aplinkybę (ieškovės paaiškinimai pirmosios instancijos teismo 2004 m. gruodžio 6 d. posėdyje, ieškovės 2001 m. sausio 23 d. prašymas Vilniaus miesto Ekonominės policijos komisarui, atsakovo Z. A. paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2005 m. lapkričio 12 d.), nenurodė jokių argumentų, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto normą. Teismas, pažeisdamas CPK 176 straipsnio 1 dalies normą, padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad ieškovė sumokėjo lėšas už buto statybą.

2. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas deliktinę atsakomybę vieniems bendrijos nariams ir atleisdamas nuo šios atsakomybės kitus, nenustatė kiekvieno iš jų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų: kaltės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos, taip pažeisdamas 1964 m. CK 483 straipsnio 2, 3 dalių, CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punkto normas. Be to, teismas netyrė kiekvieno iš atsakovų neteisėtumo, tai padaryti buvo nurodęs Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gruodžio 12 d. nutartyje, jau nagrinėjęs šią civilinę bylą kasacine tvarka. Teismas taip pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies normą.

Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodė, kad už bendrijos prievoles tretiesiems asmenims neatsako tie jos nariai, kurie dalyvavo GNSB turėdami tik vieną tikslą – įsigyti gyvenamąsias patalpas, t. y. veikė teisėtai (1964 m. CK 483 straipsnio 2, 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas nuo civilinės atsakomybės bendrijos narius R. V. ir D. M., iš viso nesiaiškino šių bendrijos narių kaltės, jų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, nenurodė jokių atleidimo nuo civilinės atsakomybės motyvų. Teismas, patraukdamas civilinėn atsakomybėn bendrijos narius A. Ž., E. Ž.-V., nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais reiškėsi bendrijos panaudojimas komercinei-ūkinei veiklai ir nesąžiningas bei neteisėtas šių asmenų elgesys, nenurodė priežastinio ryšio tarp šių asmenų veiksmų ir tariamos žalos ieškovei, neišsiaiškino šių asmenų kaltės.

Tuometinis 553-iosios GNSB pirmininkas A. Ž. ieškovės atžvilgiu elgėsi sąžiningai, nepažeidė įstatymų nustatytos pareigos nedaryti savo veiksmais žalos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai jam taikė civilinę atsakomybę. D. M., L. Ž., E. Ž. –V. įnešė jiems priklausančius įnašus į bendriją turėdami tik vieną tikslą – įsigyti gyvenamąsias patalpas. E. Ž.-V. pasistatė butą bendrijos statomame name, o L. Ž. su A. Ž. pasistatė pagalbines patalpas su garažu. D. M. išstojo iš bendrijos ir atgavo įneštus į bendriją pinigus. Byloje nustatyta, kad 553-iosios GNSB pirmininkas A. Ž., nutraukdamas 1999 m. liepos 20 d. sutartį su ieškove, dėl atsakovo Z. A. tyčios nebuvo informuotas ir negalėjo žinoti apie 1999 m. gruodžio 15 d. trišalę sutartį, taip pat tariamo pinigų sumokėjimo į UAB,,Biveka“ kasą fakto. Revizijos departamento prie Finansų ministerijos akte nurodyta, kad 2000 m. gruodžio 31 d. tarp įnašų, nurodytų bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir patvirtintų dokumentais, ieškovės įnašas neapskaitytas. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino ir, spręsdamas minėtų asmenų civilinės atsakomybės klausimą, į jas neatsižvelgė.

3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 483 straipsniu, atleisdamas nuo atsakomybės atsakovą Z. A., dėl kurio buvo priimtas nuosprendis už aplaidų pareigos tvarkyti buhalterinę apskaitą vykdymą, turėjo nustatyti, ar pastarasis nepažeidė pareigos elgtis sąžiningai, nepiktnaudžiauti savo teise, ar nepadarė savo veiksmais žalos kitam asmeniui. Akivaizdu, kad Z. A., nuslėpdamas 1999 m. gruodžio 15 d. trišalės sutarties sudarymo faktą, atgaline data surašydamas kasos pajamų orderį, pagal kurį į UAB,,Biveka“ kasą nebuvo įnešta jokių grynųjų pinigų, elgėsi nesąžiningai, pažeidė įstatymų nustatytą bendrą pareigą nedaryti savo veiksmais žalos, t. y. savo kaltais veiksmais padarė ieškovei žalą.

Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovas 553-ioji GNSB prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašė atmesti kasacinį skundą ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti iš kasatorių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Kasacinio skundo argumentai, kad ieškovė nesumokėjo už statomą butą, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė A. Ž. ir E. Ž.-V. konkrečių nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, yra fakto klausimai.

2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

Byloje esantys įrodymai (1999 m. liepos 20 d. sutartis, 1999 m. gruodžio 15 d. trišalė sutartis, Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 2001 m. spalio 22 d. akte pateikti faktai) patvirtina, kad ieškovė buvo realiai netiesiogiai sumokėjusi 553-iajai GNSB 113 302 Lt už statomą butą. Visi šie įrodymai laikytini tinkamais (CPK 177 straipsnis). Be to, ir Aukščiausiasis Teismas, jau nagrinėjęs šią civilinę bylą kasacine tvarka, 2002 m. gruodžio 12 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovė sumokėjo nurodytą sumą už butą. Dėl to kasatoriai neteisingai teigia, kad 113 302 Lt suma nebuvo sumokėta vien dėl to, kad kasos orderis LAB Nr. 3415200 neatitinka CPK reikalavimų.

1999 m. gruodžio 15 d. trišale sutartimi 553-ioji GNSB perleido UAB,,Biveka“ reikalavimo teisę į mokėtinas pinigų sumas pagal 1999 m. liepos 20 d. sutartį, tačiau neperleido prievolės grąžinti ieškovei jos įmokėtų sumų, vienašališkai nutraukus sutartį.

Aukščiausiasis Teismas, jau nagrinėjęs šią civilinę bylą kasacine tvarka, dar 2002 m. gruodžio 12 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovė realiai sudarė preliminariąją nepastatyto buto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl kasatoriai neteisūs, teigdami, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė su bendrija preliminariai susitarė dėl būsimo pirkimo-pardavimo.

3. Klausimas, ar konkretūs veiksmai yra sąžiningi (subjektyviuoju požiūriu), yra fakto klausimas, o sąžiningumas (objektyviuoju požiūriu) yra teisės klausimas. Kasatoriai prašė, kad būtų tiriami fakto klausimai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje tiksliai, aiškiai ir argumentuotai nurodė konkrečius kasatorių nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CK normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę.

Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kad 553-oji GNSB, nepaisant formalios šio juridinio asmens rūšies, buvo įsteigta jos pirminių narių komerciniams tikslams siekti, panaudojant GNSB teisinę formą: net iki 2001 m. sausio 5 d. bendrijos nariais buvo tik keturi asmenys; iš ieškovės ir kitų asmenų, sudariusių sutartis su bendrija, buvo imamas 2 procentų mokestis; priėmimo į bendriją klausimų sprendimas buvo priskirtas tuometinio bendrijos pirmininko A. Ž. kompetencijai; formalios ir įstatus atitinkančios bendrijos narių priėmimo procedūros nebuvo laikomasi. Be to, Revizijų departamento akte yra ne kartą akcentuota, kad atsakovas A. Ž. ir kiti atsakovai elgėsi nesąžiningai ir yra tiesiogiai atsakingi už jai padarytą žalą. Remiantis tuo metu galiojusio Ūkinių bendrijų įstatymo nuostatomis (3 straipsnio 2 dalis), Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. nutartimi, atsakovai A. Ž., E. Ž.-V. privalo solidariai atlyginti ieškovei jos reikalaujamą 113 302 Lt sumą.

4. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai ir argumentuotai nurodė, kodėl netaikoma civilinė atsakomybė Z. A. ir L. Ž..

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog atsakovas Z. A. netinkamai vykdė pareigas, neįtraukė ginčo pinigų į bendrijos buhalterinę apskaitą, padarė kitus finansinius pažeidimus, nepaneigia bendrijos ir jos steigėjų atsakomybės patikslintame ieškinyje nurodytais pagrindais, pagal kuriuos atsakovas Z. A. negali atsakyti dėl bendrijos ir jos steigėjų padarytos žalos ieškovei.

L. Ž. nebuvo bendrijos narė ir steigėja tuo metu, kai buvo sudaromos sutartys su ieškove; neatliko neteisėtų veiksmų.

Nei R. V., nei D. M. šioje civilinėje byloje nėra dalyvaujantys asmenys. Be to, šie asmenys iš bendrijos veiklos pasitraukė 1997 m. gruodžio 18 d. Jų civilinės atsakomybės klausimas peržengia bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas.

V. Kasacinio teismo argumentai

k o n s t a t u o j a :

Dauguma kasacinio skundo argumentų yra susiję su fakto klausimais, nes jame teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir jų pagrindu padarė klaidingas išvadas, jog žalą privalo atlyginti kasatoriai. Kasacinis teismas dėl tokių, susijusių su faktų vertinimu, kasacinio skundo argumentų nepasisako, nes pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas pasisako tik teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais.

1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo patikrinimas. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos dalis, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali tam tikras aplinkybes pripažinti nenustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nustatytomis.

2. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pinigai buvo panaudoti GNSK namo statybai. Ši teismo konstatacija pagrįsta trišale GNSB, UAB „Biveka“ ir ieškovės 1999 m. gruodžio 15 d. sudaryta sutartimi. Pažymėtina, kad ieškovės pinigų panaudojimas buto statybai konstatuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje šioje nagrinėjamoje byloje. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai vadovavosi atsakovų GNSB, A. Ž. ir E. V. ir ieškovės sutartiniais santykiais, todėl šiems atsakovams solidarioji atsakomybė taikyta pagrįstai. Ši apeliacinės instancijos teismo konstatacija kasaciniame skunde teisiniais argumentais nepaneigta.

Atsakovas A. Ž., kaip ir atsakovė E. V., buvo vieni iš atsakovo GNSB steigėjų. Be to, atsakovas A. Ž. buvo šios bendrijos pirmininkas. Nurodytos trišalės sutarties sudarymo metu atsakovas Z. A. buvo atsakovo GNSB vykdantysis direktorius. Savo teisine padėtimi jis nepakeitė ir nepanaikino atsakovo GNSB valdymo organų kompetencijos. Naudos gavėjas buvo atsakovas GNSB, todėl šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakomybės atsakovui Z. A..

3. Atsiliepime ieškovė prašo jai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nepaaiškina ir nepagrindžia atitinkamais dokumentais, todėl kasacinis teismas dėl jų nesprendžia.

4. Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas materialinės teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jas taikė tinkamai, todėl paliktina galioti šios instancijos teismo nutartis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis