Baudžiamoji byla Nr. 1- 735-786/2018
Proceso Nr 1-01-1-39380-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.4.1; 1.2.26.2;2.3.4.4;2.3.2.2.8; 2.10.2;2.3.6.4.5;
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 12 d.
Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,
sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,
nukentėjusiajai D. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., gim. (duomenys neskelbtini) Utenos r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, ŽŪB "(duomenys neskelbtini)" darbininkas, teistas 2018-05-30 Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.
Teismas išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
kaltinamasis R. B. 2018 m. rugpjūčio 15 d., apie 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, parduotuvėje-bare, esančiame Anykščių r., Anykščių sen., Ažuožerių k., Sturtupio g. 2-1, iš asmeninių paskatų įvykus tarpusavio konfliktui, sugriebęs už drabužių ir tyčia stumdamas pargriovė D. P. ant grindų, tokiais veiksmais padarydamas jai dešinio žastikaulio išnirimą su didžiojo gumburėlio lūžiu, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.
Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. su pažįstamais J. P. ir S. P. buvo parduotuvėje-bare, esančiame Anykščių r., Ažuožerių k., ir išgėrinėjo. Apie 13 val. į barą užėjo buvusi sugyventinė D. P. ir liepė eiti namo. Nuo galvos nuėmė kepurę ir kelis kartus jam sudavė. Supykęs ją iškeikė necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais, sugriebęs už drabužių pastūmė. D. P. pargriuvo ant grindų ir šaukė, kad jai skaudą dešinę ranką, petį. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Teigė, jog gailisi dėl savo poelgio. Padarytos žalos neatlygino, tačiau padeda atlikti kai kuriuos darbus.
Baudžiamoji byla teismo posėdyje nagrinėta LR BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo R. B. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais bei išvardintais posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusioji D. P. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. R. B. sakė, jog ateis pas ją į namus pasiimti daiktų. Ji pamačiusi, kad R. B. nuėjo į barą-parduotuvę, nuėjo ir ji. R. B. liepusi eiti pasiimti likusių daiktų. R. B. iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, suėmęs už drabužių pastūmė į sieną, stumdamas parvertė ant grindų. Griūdama ji susižalojo dešinę ranką ir petį.
Parodymų patikrinimo vietoje metu D. P. patvirtino savo parodymus ir parodė kur sėdėjo R. B., kaip ją stūmė, kur ji pargriuvo ir susižalojo (b. l. 33-36, 37-41).
Iš byloje esamo liudytojos G. D. apklausos protokolo matyti, jog apklausos metu ji nurodė, kad 2018-08-15 matė kaip parduotuvėje-bare, kur dirba, R. B. pastūmė D. P., kuri pargriuvo ant grindų ir pradėjo šaukti, kad jai skauda ranką, petį. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą (b. l. 53-55).
Iš byloje esamo liudytojo J. P. apklausos protokolo matyti, jog apklausos metu jis nurodė, kad 2018-08-15 su S. P. ir R. B. gėrė alkoholį parduotuvėje-bare, esančiame Anykščių r., Anykščių sen., Ažuožerių k. Į barą atėjusi D. P. pradėjo konfliktuoti su R. B., jie susistumdė. Kaip R. B. pastūmė D. P., jis nematė, tačiau girdėjo kaip gulinti ant grindų D. P. šaukė, kad jai skauda dešinį petį. (b. l. 57-58).
2018-08-29 specialisto išvadoje Nr. G 1120/2018 (05) nurodyta, kad D. P. nustatytas dešinio žastikaulio išnirimas su didžiojo gumburėlio lūžiu padarytas kietu buku daiktu (paviršiumi) vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l.49).
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo R. B. kaltė, jog jis viešoje vietoje – Anykščių r. Ažuožerių km., parduotuvėje- bare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų kilus konfliktui, sugriebęs už drabužių ir tyčia stumdamas pargriovė D. P. ant grindų ir tokiais veiksmais padarydamas jai dešinio žastikaulio išnirimą su didžiojo gumburėlio lūžiu, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, visiškai įrodyta. Parduotuvė – baras yra vieša vieta, kuriame be kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo ir daugiau žmonių. Taigi, R. B. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.
Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam R. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).
Kaltinamasis R. B. padarė tyčinį apysunkį ir nesunkų nusikaltimą. Darydamas nusikaltimas veikas suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimai padarytas žmogaus sveikatai ir viešai tvarkai, padaryti tyčia, nusikaltimai yra baigti.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Vertindamas kaltinamojo R. B. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas, nusikalto per bausmės vykdymo laiką, teisiamas už analogišką nusikaltimą, dirba, administracine tvarka metų bėgyje baustas.
Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad R. B. skirtina sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus ir taip bus įgyvendinti bausmės tikslai (LR BK 41, 46 str.). Nustatant bausmės trukmę teismas atsižvelgia į tai, jog R. B. pripažino padaręs nusikaltimą, žadėjo atlyginti teismo priteistą žalą, padeda nukentėjusiajai, skirtinas bausmės dydis, mažintinas nuo vidurkio link minimumo. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str.). LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 trečdaliu.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį 1190 eurų nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir prašo priteisti teisinės pagalbos išlaidas (b.l.121-134).
LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos (LR BPK 109 str.).
Posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nukentėjusioji D. P. paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų ji turėjo važiuoti pas gydytoją, turėjo nedarbingumo pažymą, už kurią nebuvo mokama, už tas dienas negavo atlyginimo, turėjo vykti į policijos komisariatą apklausai ir dėl to patyrė kelionės išlaidas. Nurodė, kad mėnesį laiko dirbo ŽŪB „Anykščių vaismedžiai“ pagal kvitus ir gavo 415 eurų. Mano, kad dar būtų dirbusi 2,5 mėnesio ir gavusi 1040 eurų pajamų. Dėl kelionės turėjo 150 eurų išlaidų, nes prašydavo, kad kas nors nuvežtų pas gydytojus į Uteną, policijos komisariatą. Važiavo pas gydytojus į Uteną 2 kartus,, keletą kartų pas gydytojus į Anykščius, į policijos komisariatą tyrimo metu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali. Ji duodavo pinigų kurui. Posėdžio metu kaltinamasis sutiko su nukentėjusios nurodytomis išlaidomis kelionei ir sutiko atlyginti. Taip pat nurodo, kad reiks operuoti ranką ir turės išlaidų.
Žala yra apibrėžta LR CK 6.249 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Sprendžiant žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimą, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo ir kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.
Iš byloje esamos medžiagos ir nukentėjusiojo paaiškinimo, nustatyta, kad ji buvo sužalota 2018 m. rugpjūčio 15 d. ir jai padarytas dešinio žastikaulio išnirimas su didžiojo gumburėlio lūžiu, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų kaltu pripažintas kaltinamasis R. B.. Dėl patirtų sužalojimų patyrė išlaidų. Pateikė medicininę pažymą, kvitą, pagal kurį dirbo ir gavo užmokestį. Iš pateikto kvito matyti, kad nukentėjusioji ŽŪB „Anykščių vaismedžiai“ dirbo 2018 m. rugpjūčio 1,2,3,6,7,8,9 dienomis ir gavo 415 eurų užmokestį (b.l.124). Pateiktas darbo kvitas nepatvirtina, kad nukentėjusioji D. P. būtų dirbusi dar 2,5 mėnesio ir tai nėra įrodymas, pagrindžiantis dokumentas patirtas nukentėjusios išlaidas. Nukentėjusioji taip pat nurodo, kad turės išlaidų ir dėl busimos rankos operacijos.
Teismas pažymi, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Taigi, žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Kadangi nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovė.
Nukentėjusioji D. P. bylos nagrinėjimo metu nepateikė būsimų išlaidų dėl sužalojimo, operacijos atlikimo. Nukentėjusioji pateikė tik kvitą, kad ji dirbo 7 dienas ŽŪB „Anykščių vaismedžiai“ ir tai nėra įrodymas, jog ji būtų dirbusi dar 2,5 mėnesio. Taip pat nepateikė jokių duomenų apie busimos operacijos išlaidas. Byloje pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad nukentėjusioji būtent tokią žalą tikrai patyrė.
Esant nurodytoms aplinkybėms nukentėjusios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 150 eurai turtinei žalai atlyginti. Turėtų papildomų gydymo išlaidų klausimas galės būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, pareiškiant ieškinį dėl papildomų išlaidų (CK 6.283 str.).
Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu kaltinamajam, padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamojo, neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusioji prašė priteisti 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. B., panaudodamas fizinį smurtą, nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą, praradimus.
Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu, R. B., padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamojo, neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus.
Kaip matyti iš specialisto išvados nukentėjusiajai D. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. nustatytas sužalojimas –dešinio žastikaulio išnirimas su didžiojo gumburėlio lūžiu ir nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą. Šios paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą.
Įvertinus visas bylos aplinkybes – tiek su nukentėjusiąja, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines aplinkybes, padarytų sužalojimų lokalizaciją, spręstina, kad nukentėjusios ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kas yra pagrįsta LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji D. P. teismui pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus – kvitą (b.l.123), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji advokatui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 100 eurų. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajai.
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297,304, 305, 307 straipsniais,-
n u s p r e n d ž i a :
R. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir nubausti:
- pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį - vieneriems metams laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus - per bausmės vykdymo laiką būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę 150 eurų žalą, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje;
- pagal LR BK 284 straipsnį – šešiems mėnesiams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. B. paskirti subendrintą bausmę vienerius metus laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus: per bausmės vykdymo laiką būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę - 150 eurų žalą, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktais, įpareigoti per bausmės vykdymo laiką būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę - 150 eurų žalą, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. P. iš kaltinamojo R. B. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų turtinei žalai ir 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti bei 100 (vieną šimtą)eurų teisinės pagalbos išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.
Teisėja Vitalija Ragauskienė
