Civilinė byla Nr. e2YT-3608-1231/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00974-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.6.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 12 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT prie AM).
Teismas
nustatė:
pareiškėjas R. K. B. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. ir A. B. buvo brolis ir sesuo (juridinis faktas nustatytinas B. B. palikimo paveldėjimo tikslais).
Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo pusseserė B. B., kuri buvo pareiškėjo motinos A. B. brolio J. B. dukra. B. B. vardu daiktinės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: 3.5000 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Prieš mirdama B. B. testamento nepaliko. B. B. netekėjusi, duomenų apie vaikus nėra. Pareiškėjas, kaip vienintelis įstatyminis įpėdinis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė B. B. palikimą, 2025 m. sausio 14 d. paduodamas Prienų rajono 3-iajam notaro biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, pareiškėjo pareiškimo pagrindu užvesta paveldėjimo byla, tačiau, paveldėjimo teisės liudijimas į B. B. palikimą nėra išduotas, kadangi pareiškėjas nėra notarei pateikęs jo giminystės ryšį su palikėja įrodančių dokumentų. Pareiškėjo motinos A. B. gimimo liudijimas nėra išlikęs, taip pat nėra išlikęs B. B. tėvo J. B. gimimo liudijimas. Siekdamas gauti motinos bei dėdės J. B. gimimo įrašų dokumentus pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, tačiau pareiškėjui buvo pranešta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Pakuonio Romos katalikų bažnyčios 1902 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti A. B., J. dukters gimimo pažymos ir J. B., J. sūnaus gimimo pažymos negali. A. B. tėvas – J. B., motina – A. B. Duomenų apie J. B. tėvą, motiną, brolius ir seseris nėra. J. B. (duomenys neskelbtini) mirties akto įraše, nurodytas tėvavardis J. Kadangi nėra išlikę duomenų apie pareiškėjo dėdės J. B. tėvus, brolius ir seseris, nėra galimybės atkurti jo gimimo akto įrašo.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui ir prašo R. K. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VMI prie FM atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VMI prie FM neturi duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. B. ir A. B. buvo brolis ir sesuo, VMI prie FM neprieštaraus pareiškėjo pareiškimui dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo NŽT prie AM atsiliepimu į pareiškimą prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus.
konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo R. K. B. motina buvo A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 10 d. VĮ Registrų centras gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad A. B. tėvas – J. B., motina – A. B.. Iš B. B. gimimo liudijimo matyti, kad motina – A. L., tėvas – J. B. 2025 m. kovo 12 d. VĮ Registrų centras gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad B. B. mirė būdama nesusituokusi. 2025 m. kovo 6 d. VĮ Registrų centras pažymoje apie asmens J. B. duomenis nurodyta, kad duomenų apie tėvą ir motiną, brolius ir seseris gyventojų registre nėra. Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad Pakuonio Romos katalikų bažnyčios 1902 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti A. B., J. dukters gimimo pažymos ir J. B., J. sūnaus gimimo pažymos negali. Iš (duomenys neskelbtini) mirties akto įrašo Nr. 3 matyti, jog J. B., tėvavardis J., mirė (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408-421/2015">3K-3-408-421/2015</a> ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, o priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-422/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-422/2006">3K-3-422/2006</a>; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-208/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-208/2007">3K-3-208/2007</a>; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-324/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-324/2008">3K-3-324/2008</a>). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-695/2018">e3K-3-35-695/2018</a>, 29 punktas).
Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, buvo išaiškinta, jog trūksta pareiškėjo ir B. B. giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų, t. y., kad pareiškėjo motina A. B. ir pareiškėjo pusseserės B. B. tėvas J. B. buvo brolis ir sesuo. Lietuvos valstybės istorijos archyvas pareiškėją informavo, kad negavo saugoti 1902 m. metrikų knygų, todėl negali išduoti A. B. ir J. B. gimimo pažymų. Pareiškėjas, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių aiškią giminystę tarp jo motinos A. B. ir J. B., kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad J. B. ir A. B. buvo brolis ir sesuo. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius, teisę į paveldėjimą (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas siekia įrodyti, kad B. B. yra jo pusseserė (t. y. jo motinos A. B. brolio J. B. dukra) tam tikslui, kad ketina pagal įstatymą paveldėti turtą, likusį po B. B. (pagal giminystę – pareiškėjo pusseserės) mirties. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) yra šeštos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi, norint paveldėti mirusiosios B. B. turtą, pareiškėjas metrikų dokumentais ar teismo sprendimu notarui turi įrodyti, kad jis yra B. B. pusbrolis, t. y. šeštos eilės giminaitis (CK 3.134 straipsnis).
Teismas vertina, kad nors byloje ir nėra konkrečių duomenų apie pareiškėjo motinos A. B. ir jos brolio J. B., gimimo įrašus, tačiau tai, kad gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad pareiškėjo motinos A. B. tėvas yra J. B., o J. B. mirties akto įraše tėvavardis nurodytas J., bei tai, kad jų gyvenamosios vietos buvo toje pačioje vietoje, leidžia pagrįstai spręsti, kad pareiškėjo motinos A. B. ir J. B. tėvas buvo J. B.
Atsižvelgiant į tai, kas minėta, išvardintų duomenų visetas suponuoja aplinkybes apie A. B. ir J. B. giminystės ryšius ir įgalina konstatuoti, kad jie buvo brolis ir sesuo, todėl pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto giminystės ryšio nustatymo, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. K. B. patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės santykių faktą, kad pareiškėjo R. K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirties įraše nurodyta gimimo data (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) ir J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo brolis ir sesuo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėjas Paulius Rimeikis
