Teismingumo byla Nr. T-17/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01376-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2022 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Buta“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir neteisėta, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. K. ir S. K., rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 15 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. liepos 15 d. pranešimas), kartu pripažįstant negaliojančia 2018 m. lapkričio 28 d. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2018 m. lapkričio 28 d. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis; Įgyvendinimo sutartis) arba pripažinti, kad negalioja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 16 d. (21 d.) rašte (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. balandžio 16 d. (21 d.) raštas) išdėstytas reikalavimas (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini) įrengti 2 eismo juostų gatvę su 1,5 m pločio šaligatvių abiejose gatvės pusėse, lietaus nuotekų ir apšvietimo tinklais ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 15 d. pranešimas (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje nurodoma, jog siekiant išspręsti teisme nagrinėjamą ginčą dėl leistino blokuoto užstatymo, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Buta“ inicijavo 2001 metų Detalaus plano pakeitimą. 2018 m. gegužės 11 d. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartimi tretieji asmenys ir ieškovė įsipareigojo savo lėšomis ir jėgomis parengti 2001 m. Detalaus plano sprendinių koregavimo sklypuose, nustatant vienbutį blokuotą užstatymo tipą, tikslinant naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas ir numatant statinių užstatymo intensyvumą iki 0,4 ir užstatymo aukštį iki 3 aukštų bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus. Ieškovės teigimu, paruošus Detalaus plano sprendinių koregavimą, Vilniaus miesto savivaldybė iškėlė UAB „Buta“ reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos asfaltavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojui buvo persiųsta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos asfaltavimo sąmata ir 2018 m. rugsėjo 18 d. paruošta (duomenys neskelbtini) gatvės 160 m ilgio atkarpos asfaltavimo schema, su kuria savivaldybės administracija sutiko. 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas persiuntė UAB,,Buta“ Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties projektą, į kurį įrašytos UAB,,Buta“ pageidaujamos nuostatos. 2018 m. lapkričio 28 d. pasirašyta Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis. Sutarties 2 punkte detaliai neaprašyta reikalinga infrastruktūros plėtra, t. y. nenurodyta, kiek gatvės važiuojamoje dalyje numatoma juostų, ar bus šaligatviai, ar reikia numatyti saugumo saleles ir perėjas ir t. t. Ieškovė ir tretieji asmenys, pasirašydami ginčo sutartį, laikė, kad infrastruktūros plėtra – tik gatvės atkarpos asfaltavimo darbai. Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 16 d. (21 d.) rašte išdėstė poziciją, kad ieškovė ir tretieji asmenys įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti gatvės atkarpą, taip pat finansuoti 100 procentų infrastruktūros projektavimo ir statybos darbų (2 eismo juostų gatves, 1,5 m pločio šaligatvių abejose gatvės pusėse, lietaus nuotekų ir apšvietimo tinklų statybos darbus); nustatė papildomą 30 darbo dienų terminą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė mano, kad savivaldybės administracija plečiamai aiškina ginčo sutarties dalyką. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. liepos 15 d. pranešimu nurodė, kad po trisdešimties dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos ginčo sutartis nutraukiama, o 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė ieškinį dėl nuostolių, kilusių dėl ginčo sutarties neįvykdymo priteisimo.
Ieškovė nurodo, kad yra pagrindas prašyti pripažinti pranešimą dėl ginčo sutarties, kaip negaliojančio sandorio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje arba 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais), nutraukimo negaliojančiu arba, alternatyviai, pripažinti, kad ginčo sutarties 2 punktas apima tik asfalto dangos įrengimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 21 d. raštas bei 2021 m. liepos 15 d. pranešimas nesukėlė teisinių pasekmių.
Ieškovė pažymėjo, kad Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis turi atitikti Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265, nuostatas, pagal kurio 2 priedą, sutartyje privaloma detaliai aprašyti reikalingą infrastruktūros plėtrą. Nustačius, kad ginčo sutartis priskirtina prie teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarčių, pripažintina, kad ji negalioja pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį. Ieškovė taip pat nurodo, jog Detaliojo plano koregavimo sprendinių įgyvendinimui inžinierinės infrastruktūros plėtra reikalinga nebuvo, todėl ginčo sutartis objektyviai nepriskirtina prie teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarčių. Ieškovės teigimu, ginčo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuris pridengia kitą sandorį (Civilinio kodekso 1.87 straipsnis). Ginčo sutarties 3.1.–3.3. punktai atitinka neatlygintinos pavedimo sutarties dalyką, su išlyga dėl darbų apmokėjimo (Civilinio kodekso 6.191 straipsnis, 6.756 straipsnio 2 dalis, 6.757 straipsnis, 6.759 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės administracija neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, kad būtų sudarytos sąlygos tretiesiems asmenims ir (ar) ieškovei tinkamai veikti pagal ginčo sutartį. Ieškovė, remdamasi ikisutartiniais santykiais su atsakove, ginčo sutarties nuoroda į ieškovės 2018 m. rugsėjo 18 d. prašymą, turėjo svarų pagrindą tikėtis, kad ginčo sutarties 2 punktas yra susijęs tik su asfalto danga; normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs, nes toks sandoris nebuvo būtinas Detalaus plano koregavimo sprendinių įgyvendinimui ir pernelyg brangus, todėl, ieškovės teigimu, konstatuotinas trečiųjų asmenų ir ieškovės suklydimas dėl sutarties 2 punkto turinio ir sutarties negaliojimas Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Ieškovės nuomone, ji turi teisę reikalauti, kad teismas Civilinio kodekso 6.195 straipsnio pagrindu sukonkretintų ginčo sutarties 2 punktą, nustatydamas, kad pagal šį punktą tretieji asmenys ir ieškovė privalo (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje įrengti asfalto dangą. Taip pat pripažintina, kad negalioja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 16 d. (21 d.) rašto reikalavimas (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje įrengti 2 eismo juostų gatvę su 1,5 m pločio šaligatvių abiejose gatvės pusėse, lietaus nuotekų ir apšvietimo tinklais; todėl negalioja, kaip išvestinis, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 15 d. pranešimas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 31 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui; išaiškino ieškovei, kad su ieškiniu ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teismas nutartyje nurodė, kad šiuo atveju ieškovė iš esmės ginčija teritorijų planavimo procedūros metu kompetentingų institucijų ar asmenų priimtus sprendimus, atliktus ar netinkamai atliktus veiksmus ir procedūras. Teritorijų planavimas, teritorijų planavimo sąlygų išdavimas, teritorijų detalaus plano koregavimo sprendinių įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnis) yra viešosios teisės reglamentuojama sritis, ir pagal bendrąją taisyklę, ginčai, kylantys šioje srityje, yra teismingi administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 31 d. nutarties panaikinimo, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismo vertinimu, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 34 punkte, 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad teritorijų detalaus plano koregavimo sprendinių įgyvendinimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atsakovė, sudarydama sutartį, veikė kaip viešojo administravimo subjektas.
Kita vertus, kaip pažymėjo teismas, sutartiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai. Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo 26 punkte numatyta, kad Įgyvendinimo sutartis sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir Aprašu; planavimo iniciatorius sudaro įgyvendinimo sutartį savo valia ir sprendimu. Planavimo iniciatoriaus atsisakymas bet kuriuo metu sudaryti įgyvendinimo sutartį nėra pagrindas taikyti planavimo iniciatoriui civilinę atsakomybę (Aprašo 29 punktas).
Ieškovė siekia Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nurodydama sandorio negaliojimo pagrindus, numatytus Civiliniame kodekse; nesutinka su ginčijamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimų (dėl papildomo termino sutartyje numatytiems įsipareigojimams įvykdyti nustatymo ir sutarties nutraukimo) turiniu, kuris susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, sutarties aiškinimu; siekia pranešimo dėl sutarties nutraukimo panaikinimo.
Remdamasis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reguliavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, prie ieškinio pridėtų dokumentų, tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (Planavimo organizatorius), E. K., E. K. ir UAB „Buta“ (Planavimo iniciatorius) 2018 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis. Pagal šios sutarties 1.1. punktą, šalys susitarė dėl sklypų (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinių koregavimo sklypuose (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendinių įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Pagal minėtos sutarties 2.1. punktą, šalys konstatavo, kad teritorijų planavimo dokumento sprendiniams įgyvendinti reikalinga ši infrastruktūros plėtra – (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini).
Atsakovė 2021 m. balandžio 21 d. raštu „Dėl papildomo termino 2018 m. lapkričio 28 d. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytiems sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti nustatymo“ nustatė planavimo iniciatoriams papildomą 30 darbo dienų terminą pašalinti sutarties pažeidimą ir įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Atsakovė 2021 m. liepos 15 d. raštu „Dėl 2018 m. lapkričio 28 d. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“, vadovaudamasi Civiliniu kodeksu, Sutarties 3.3, 3.4, 7.3 ir 8.5 punktais, informavo, kad po 30 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos nutraukia 2018 m. lapkričio 28 d. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Buta“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje E. K., E. K. dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo (nutraukus 2018 m. lapkričio 28 d. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį) (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTY0LTc5NC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-964-794/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-964-794/2022">e2-964-794/2022</a>). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai; priteista ieškovei (Vilniaus miesto savivaldybės administracijai) iš atsakovės (UAB „Buta“) atitinkamo dydžio nuostoliai.
Teritorijų planavimas yra viešosios teisės reglamentuojama sritis ir pagal bendrąją taisyklę, ginčai, kylantys šioje srityje, yra teismingi administraciniam teismui (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-58/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-58/2020">T-58/2020</a>, 2020 m. kovo 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0yMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-23/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-23/2020">T-23/2020</a>, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC04Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-87/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-87/2018">T-87/2018</a>).
Teritorijų planavimo organizatoriai – Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 34 dalis).
Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis prieš tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą sudaro teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu šiems sprendiniams įgyvendinti reikalingas žemės sklypų pertvarkymas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams, būsto perdavimas į savivaldybės būsto fondą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, kitais Vyriausybės nustatytais atvejais.
Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties sudarymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašas (šio Aprašo VI skyrius). Pagal minėto Aprašo 26 punktą, įgyvendinimo sutartis sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir Aprašu. Planavimo iniciatorius sudaro įgyvendinimo sutartį savo valia ir sprendimu; planavimo iniciatoriaus atsisakymas bet kuriuo metu sudaryti įgyvendinimo sutartį nėra pagrindas taikyti planavimo iniciatoriui civilinę atsakomybę (Aprašo 29 punktas). Pasirašyta įgyvendinimo sutartis įsigalioja patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą (Aprašo 31 punktas). Įgyvendinimo sutartis galioja iki šalių sutartiniai įsipareigojimai įvykdomi (Aprašo 35 punktas). Kuriai nors vienai iš šalių pažeidus įgyvendinimo sutartį ir nepašalinus pažeidimo per 30 darbo dienų nuo įspėjimo apie pažeidimo padarymą pateikimo dienos terminą, kita šalis turi teisę nutraukti įgyvendinimo sutartį vienašališkai ir reikalauti iš pažeidusios įgyvendinimo sutartį šalies atlyginti nuostolius (Aprašo 37 punktas).
Ieškovė 2018 m. lapkričio 28 d. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį ginčija keletu Civiliniame kodekse įtvirtintų sandorių negaliojimo pagrindų; atitinkamai, ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 16 d. (21 d.) raštas, 2021 m. liepos 15 d. pranešimas; ieškinyje taip pat pateikiami kiti argumentai, susiję su įvairių sutarčių teisės nuostatų aiškinimu ir taikymu tarp šalių susiklosčiusiems ginčo santykiams. Ieškovė, be kita ko, taip pat kelia klausimą, ar ginčo sutartis apskritai (ne)priskirtina prie teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarčių.
Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtą teisinį reguliavimą, ieškinyje dėstomas aplinkybes ir jas pagrindžiančius teisinius bei faktinius argumentus, konstatuoja, kad kilusio ginčo, nors ir susijusio su teritorijų planavimo teisiniais santykiais, atveju dominuoja ne administraciniai, bet civiliniai (sutartiniai) teisiniai santykiai. Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Vilniaus apygardos teismui ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimui įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Buta“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir neteisėta, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. K. ir S. K., Vilniaus apygardos teismui ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimui įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotoja
Skirgailė Žalimienė
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
