Dėl sprendimų panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-1400-631/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03864-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.1.4; 55.2

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Egidijos Puzinskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatams L. L. ir V. K., įmonės direktorei R. A.,

atsakovo atstovams R. D. ir advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Namita“ skundą atsakovei viešajai įstaigai „Inovacijų agentūra“ (buvęs pavadinimas viešoji įstaiga „Lietuvos verslo paramos agentūra“), tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir valstybės įmonė „Turto bankas“, dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Namita“ teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti atsakovės 2021 m. spalio 5 d. priimtus sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lėšų grąžinimo (toliau - Skundžiami sprendimai, Sprendimai), kuriais VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – ir LVPA) nusprendė, kad pareiškėjas yra įpareigojama grąžinti 63 791,12 Eur palūkanų (vėlesniu Skundžiamo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimu palūkanų suma sumažinta iki 48 104,78 Eur) bei 232 157,84 Eur delspinigių.

Pareiškėja nesutinka su Skundžiamais sprendimais, nurodo, kad jie prieštarauja 2021-07-14 tarp pareiškėjos ir LVPA sudarytos bei 2021-07-16 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties turiniui ir šalių valiai.

Pareiškėja skunde išdėsto faktines susiklosčiusias aplinkybes. Pareiškėja 2015-05-21 pateikė LVPA paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „UAB „Namita“ inovatyvių sveikatingumo paslaugų infrastruktūros sukūrimas (duomenys neskelbtini) kurorte“. LVPA patvirtino projektą ir suteikė finansavimą pagal 2016-01-21 iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „UAB „Namita“ inovatyvių sveikatingumo paslaugų infrastruktūros sukūrimas (duomenys neskelbtini) kurorte“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). LVPA 2019-04-09 pareiškėjos atžvilgiu priėmė sprendimą dėl pažeidimo, nuspręsdama pripažinti su pažeidimu susijusias Projekto 5 137 733,52 Eur išlaidas netinkamomis finansuoti; nutraukti Sutartį; bei susigrąžinti 1 742 926,71 Eur projekto išlaidų. Nesutikdama su 2019-04-09 LVPA sprendimu, 2019-04-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Grąžintinos lėšos“ bei 2019-04-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Grąžintinos lėšos“, pareiškėja 2019-05-13 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl šio sprendimo panaikinimo. Šiuo pagrindu buvo pradėta minėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Administracinė byla). Administracinės bylos nagrinėjimo metu tarp LVPA ir pareiškėjos vyko tęstinis mediacijos ir derybų procesas, kurio metu buvo siekiama sutarti dėl Taikos sutarties sąlygų. Mediacija ir derybos dėl Taikos sutarties sudarymo vyko tarp LVPA ir pareiškėjos, kuriose papildomai dalyvavo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau - Ministerija) bei valstybės įmonė Turto bankas (Turto bankas). Mediacija buvo sudėtinga ir truko apie du metus. Derybų eigoje buvo derinama taiko sutartis. 2020-11-06 pasiekus žodinių susitikimų rezultatus, pareiškėja išsiuntė LVPA ir Turto bankui Taikos sutarties projektą. Nei LVPA, nei Turto bankas jokių esminių pastebėjimų dėl Taikos sutarties turinio, konkrečiai dėl delspinigių ir palūkanų neįtraukimo (neskaičiavimo), neišreiškė. Pareiškėja tvirtina, kad mediacijos ir derybų dalyviai aiškiai tarėsi dėl konkrečiai 1 742 926,71 Eur sumos grąžinimo išdėstymo, neskaičiuojant jokių papildomų sumų (delspinigių ar palūkanų forma), išskyrus galimas palūkanas, taikomas 10 metų mokėjimų grafikui. Po užsitęsusių taikos sutarties detalių derinimo, 2021-07-14 tarp LVPA ir Pareiškėjo buvo pasirašytas galutinis Taikos sutarties tekstas, kur 1.4 ir 1.9 punktais šalys sutarė, kad LVPA sutinka, kad Projekto išlaidos 1 742 926,71 Eur sumai, kurias pareiškėja yra įpareigota grąžinti pagal 2019-04-09 LVPA sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-04-08 Sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) dėl grąžintinų lėšų, būtų grąžintos dalimis pagal su Turto banku suderintą grafiką, atsižvelgiant į Turto banko raštą, į sąskaitą, kuri bus raštu nurodyta po mokėjimų administravimo perdavimo Turto bankui; Šalys susitaria ir patvirtina, kad LVPA priėmus Sprendimą, kuriuo, be kita ko, buvo nutraukta Sutartis, bei Teismui patvirtinus šią Taikos sutartį, pareiškėja yra atleista nuo bet kokių įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo, įskaitant, bet neapsiribojant, nuo įsipareigojimų pasiekti stebėsenos rodiklius, apibrėžtus Sutartyje.

Pareiškėja teigia, kad jokiais kitais Taikos sutarties punktais šalys neaptarė jokių papildomų atsiskaitymų ar su Sutartimi susijusių lėšų grąžinimo LVPA. Atitinkamai tokiam Taikos sutarties turiniui pritarė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas Administracinėje byloje 2021-07-16 priimdamas Taikos sutartį patvirtinančią nutartį, kuri yra įsiteisėjusi.

Pareiškėjos įsitikinimu, tai, kad Taikos sutartimi buvo sutarta dėl palūkanų ir delspinigių netaikymo patvirtina ir pačios LVPA veiksmai. LVPA 2021-09-20 raštu dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanų bei delspinigių paskaičiavimo patikslinimo Ministerijai pranešė, jog 2021-07-14 buvo pasirašyta Taikos sutartis, kurios pagrindu pareiškėja įsipareigojo per 10 metų grąžinti 1 742 926,71 Eur finansavimo sumą. Atsižvelgdama į tai, kad Taikos sutartyje įtvirtinta nuostata, kad Taikos sutartis atitinka šalių valią ir interesus, taikytiną teisę ir nepažeidžia jokių žinomų šalių, trečiųjų asmenų ar viešųjų interesų, taip pat taikytinų imperatyvių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, LVPA siūlė perduoti skolos reikalavimo teisę CVVTV (VĮ Turto bankui) tik į 1 742 926,71 Eur skolą (neįskaičiuojant palūkanų ir delspinigių).

Tačiau nepaisant tokio rašto, LVPA 2021-10-06 raštu „Dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanų bei delspinigių paskaičiavimo tikslinimo“, Ministerijai pateikė pasiūlymą perduoti Turto bankui reikalavimo teisę į: 1 742 926,71 Eur finansavimo lėšų sumą; 232 157,84 Eur delspinigių sumą, bei 63 791,12 Eur palūkanų sumą. Ir šiuo atveju LVPA net nebeminėjo Administracinėje byloje tarp LVPA ir pareiškėjos sudarytos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo patvirtintos Taikos sutarties.

Pareiškėja nurodo 2021-10-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipusis į LVPA su prieštaravimais dėl Skundžiamų sprendimų. Pareiškėja pabrėžė, jog Taikos sutartimi šalys buvo sutarusios Administracinę bylą dėl 1 742 926,71 Eur finansavimo lėšų sumos grąžinimo baigti tokiu būdu, kad grąžinamos tik 1 742 926,71 Eur finansavimo lėšos per su Turto banku suderintą grafiką (buvo planuojama per 10 metų). LVPA klausimo geranoriškai nesprendė, atsisako bet kokių kontaktų su pareiškėjos atstovais ir vadove.

Kaip teigia pareiškėja, vietoje geranoriško bendradarbiavimo su pareiškėja, LVPA 2021-10-22 priėmė Skundžiamo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą, kuriuo sumažino reikalaujamą palūkanų sumą iki 48 104,78 Eur, tačiau nepaaiškindama tokio pakeitimo pagrindo.

Dėl visų išdėstytų aplinkybių pareiškėja įsitikinusi, kad atsakovės priimti Skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti bei tiesiogiai pažeidžiantys įstatymų nuostatas.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, o Skundžiami sprendimai prieštarauja tarp šalių sudarytai ir teismo patvirtintai Taikos sutarčiai. Taikos sutartimi šalys įtvirtino savo tikrąją valią, jog iš pareiškėjos UAB „Namita“ bus reikalaujama grąžinti tik 1 742 926,71 Eur Projekto finansavimo lėšas, o palūkanų ir delspinigių sumokėjimo nebus reikalaujama. Taikos sutartimi pareiškėja su LVPA tiesiogiai sutarė, jog vienintelė suma, kurią pareiškėja įsipareigoja mokėti LVPA, yra 1 742 926,71 Eur Projekto finansavimo lėšų. Nuo visų kitų įsipareigojimų, įskaitant palūkanų ir delspinigių mokėjimą, pareiškėja buvo atleista Taikos sutarties 1.9 punkto pagrindu.

Be kita ko, pareiškėja skunde paaiškina, kad Skundžiamuose sprendimuose pateikiami palūkanų ir delspinigių apskaičiavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) LVPA nurodo, jog faktinė lėšų grąžinimo data - 2021-09-27, nors finansavimo (1 742 926,71 Eur, dėl kurių sudaryta Taikos sutartis) lėšų grąžinimo tvarka ir terminai turi būti sutarti su Turto banku, kadangi grąžinimas turi būti atliekamas būtent Turto bankui. Kadangi reikalavimas Turto bankui taip ir nebuvo perduotas, grąžinimo terminai, ypač reikalavimų, dėl kurių nebuvo sutarta, negali būti nustatomi LVPA nuožiūra; nepagrįstas ir nurodomas 90 dienų lėšų grąžinimo terminas. Kaip minėta, grąžinimas turi būti atliekamas pagal su Turto banku suderinta grafiką, kuris iki šiol negali būti suderintas, kadangi reikalavimo teisė į finansavimo grąžinimą nėra perleista; Skundžiamais sprendimais LVPA be jokios teisėtos priežasties papildomai skaičiuoja delspinigius nuo jau ir taip nepagrįstai reikalaujamos palūkanų bei delspinigių sumos.

Pareiškėjos vertinimu, LVPA veiksmai vertintini tik kaip siekis nepagrįstai, vienašališkai atsisakyti Taikos sutarties bei reikalauti kur kas didesnės kompensacijos negu buvo tartasi teismo patvirtinta Taikos sutartimi. LVPA priimti Skundžiami sprendimai pažeidžia Administracinėje byloje patvirtintos Taikos sutarties turinį bei šalių valią, teismo nutartį, VAĮ nuostatas, dėl to turėtų būti panaikinti.

Atsakovė LVPA atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Agentūra teigia, kad pareiškėja neįrodė ir nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindai teigti, kad Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) galėtų prieštarauti šalių sudarytai taikos sutarčiai.

LPVA įsitikinimu, šalys Taikos sutartyje nesusitarė, jog iš pareiškėjos nebus reikalaujama mokėti palūkanų ir delspinigių. Priešingai, Taikos sutartyje expressis verbis numatyta, kad šalys susitaria tik dėl Taikos sutartyje nurodytų lėšų, t. y. 1 742 926,74 Eur grąžinimo tvarkos. Tokią išvadą Agentūra daro, remdamasi lingvistiniu sutarčių aiškinimo metodu, analizuodama Taikos sutarties 1.3, 1.4, 1.9 punktus ir teigdama, kad šių Taikos sutarties nuostatų lingvistinė, sisteminė bei struktūrinė analizė patvirtina, kad šalys Taikos sutartyje aptarė ir susitarė tik dėl konkrečiai apibrėžtos sumos, t. y. 1 742 926,74 Eur (Taikos sutarties 1.3. p.), grąžinimo tvarkos (Taikos sutarties 1.4. p.).

Atsakovė atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad Taikos sutartimi nei LPVA 2019-04-10 sprendimas dėl pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), nei Sprendimai dėl grąžintinų lėšų nepanaikinti ir nepripažinti negaliojančiais, nes pareiškėja visų savo skundo reikalavimų atsisakė, todėl pareiškėja negali ir neturi teisinio pagrindo teigti, kad Taikos sutartyje susitarus dėl 1 742 926,74 Eur grąžinimo tvarkos, išnyko ar galėjo būti apribota pareiškėjos pareiga mokėti palūkanas bei delspinigius, kurie apskaičiuoti ne Sprendimais dėl grąžintinų lėšų, bet Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikos sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra minimas susitarimas dėl jokių kitų sumų, įskaitant, bet neapsiribojant, dėl pareigos nemokėti palūkanų ir delspinigių. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nurodo turėjusi įstatyminį pagrindą ir pareigą priimti tiek Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Sprendimą Nr. (duomenys nesskelbtini), kuriais pareiškėja įpareigota grąžinti atitinkamo dydžio palūkanas ir delspinigius.

Atsakovė argumentuoja, kad pareiškėja sąmoningai nutyli, kad palūkanų ir delspinigių skaičiavimo bei mokėjimo tvarkos nereglamentuoja nei 2016-01-21 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nei Taikos sutartis. Palūkanų ir delspinigių mokėjimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – „Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės“), Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – „Finansinės paramos grąžinimo taisyklės“). Tuo tarpu konkretų palūkanų bei delspinigių dydį nustato Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017-09-18 įsakymas Nr. 1K-328 „Dėl Delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanų už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo 2017 m. ketvirtajam ketvirčiui“ (toliau tekste – 2017-09-18 Įsakymas).

Agentūra remiasi minimais teisės aktais delspinigių ir palūkanų skaičiavimui, kartu pažymėdama, kad pagal Finansinės paramos grąžinimo taisyklių 11.7. punktą, palūkanos neskaičiuojamos tik jeigu projekto vykdytojas yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų. Taisyklių 11.5. p. numato, kad delspinigiai neskaičiuojami tik jeigu projekto vykdytojas yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų.

Agentūros teigimu, pareiškėjai palūkanos ir delspinigiai privalo būti skaičiuojami. Kartu teigia, kad ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika expressis verbis įpareigoja atsakovę reikalauti palūkanų mokėjimo. Kas savaime patvirtina, kad šalys Taikos sutartyje nei susitarė, nei objektyviai galėjo susitarti dėl palūkanų ir delspinigių nemokėjimo.

Pažymi tarp šalių nesant ginčo, kad Taikos sutartimi susitarta grąžinti neteisėtai (nepagrįstai) pareiškėjai suteiktą pagalbą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Aktualioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Europos Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad nacionalinė valdžios institucija, susigrąžindama pagal Reglamentą Nr. 800/2008 suteiktą pagalbą, privalo reikalauti iš pagalbos gavėjo sumokėti palūkanas pagal taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytas taisykles. SESV 108 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad šiomis taisyklėmis būtų užtikrintas visos neteisėtos pagalbos susigrąžinimas ir todėl pagalbos gavėjui būtų nurodyta sumokėti palūkanas už visą laikotarpį, kuriuo jis naudojosi ta pagalba, o palūkanų norma turi būti tokia pati, kokia būtų taikyta, jei jis šiuo laikotarpiu būtų skolinęsis aptariamą pagalbos sumą rinkoje.

Atsakovė vadovaujasi atsiliepime išvardintu teisiniu reglamentavimu ir laiko, kad imperatyvių teisės normų šalys savo susitarimu negali pakeisti. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis.

LPVA įsitikinusi, kad šalys ne tik Taikos sutartyje nesusitarė dėl privalomų mokėti palūkanų ir delspinigių nemokėjimo ar mokėjimo tvarkos, bet ir objektyviai negalėjo sutarti. Nes toks susitarimas būtų niekinis ir negaliojantis kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Aplinkybę, kad šalys Taikos sutartyje nesusitarė dėl palūkanų ir delspinigių nemokėjimo patvirtina ir pačios pareiškėjos kartu su skundu pateikti įrodymai ir nurodomos aplinkybės, o būtent 2020-11-06 elektroninis laiškas dėl taikos sutarties derinimo ir kartu su juo siųstas taikos sutarties projektas, kurio 1.5. punkte buvo numatyta nuostata dėl palūkanų. Kadangi tokia nuostata prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, atitinkamai, Taikos sutartyje jos buvo atsisakyta. Agentūros vertinimu, aplinkybę, kad Taikos sutartyje šalys nesusitarė dėl palūkanų ir delspinigių patvirtina ir tai, kad Taikos sutartis patvirtinta teismo. Atsakovo įsitikinimu, jeigu šalys Taikos sutartyje būtų susitarę dėl palūkanų ir delspinigių pareiškėjos siūlomu būdu, teismas tokią Taikos sutartį būtų atsisakęs tvirtinti, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Atsakovė pažymi, kad palūkanų ir delspinigių skaičiavimo nei Sutartis, nuo kurios vykdymo atleista pareiškėja, nei Taikos sutartis nereglamentuoja. Pareiškėjos pareiga kyla iš įstatymo. Todėl taikos sutartimi objektyviai pareiškėja negalėjo būti atleista nuo pareigos mokėti minėtas sumas.

Atsakovė paaiškina, kad pirminiu Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo reikalaujama grąžinti 63 791,12 Eur dydžio palūkanas dėl to, kad lėšų grąžinimo atidėjimo data buvo nurodyta 2020-07-10. Tačiau pačios pareiškėjos prašymu, vadovaujantis Finansinės paramos grąžinimo taisyklėmis, palūkanų skaičiavimas ir mokėjimas buvo atidėtas 90 dienų laikotarpiui. Atitinkamai, priėmus Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą, lėšų grąžinimo atidėjimo data pakeista į 2020-04-11, t. y. buvo atsižvelgta į 90 dienų atidėjimo terminą. Būtent tai ir lėmė grąžintinos palūkanų sumos sumažėjimą iki 48 104,78 Eur. Visa tai patvirtina prie ginčijamų sprendimų pridėtos palūkanų apskaičiavimo lentelės.

Atsikirsdama į pareiškėjos teiginius, kad Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) tariamai negalėjo būti priimti, nes mokėjimų administravimas neperduotas Turto bankui, LVPA pažymi, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir šioje administracinėje byloje neturi teisinės reikšmės. Pagal Taikos sutarties 1.4. punktą, valstybės įmonei Turto bankui turi būti perleistas tik 1 742 926,71 Eur grąžintinos sumos administravimas, bet ne palūkanų ir delspinigių. Būtent dėl tos priežasties atsakovė 2021-09-20 rašte Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir nurodė, kad atsakovė siūlo perduoti skolos reikalavimo teisę tik į 1 742 926,71 Eur sumą, bet ne į palūkanas bei delspinigius. Ir tik po to buvo priimtas sprendimas valstybės įmonei Turto bankui perleisti visų grąžintinų sumų administravimą. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo kvestionuoti pareiškėjos pareigos mokėti palūkanas bei delspinigius.

Agentūra laikosi pozicijos, kad Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįsti ir teisėti, o skundas ir juo pareikšti reikalavimai nepagrįsti ir turi būti atmesti visa apimtimi.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skundo reikalavimus skunde išdėstytų argumentų pagrindu, paaiškindami, kad šalys taikos sutartimi buvo išsprendę visus iš finansavimo sutarties kylančius klausimus, buvo aiški pozicija neskaičiuoti palūkanų ir delspinigių. Prašo skundą tenkinti ir panaikinti atsakovės priimtus 2021 m. spalio 5 d. sprendimus.

Atsakovės atstovai prašė skundą atmesti, laikydamiesi atsiliepime išdėstytų nesutikimo argumentų.

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl LVPA 2021 m. spalio 5 d. priimtų sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais pareiškėjai priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai už pavėluotas grąžinti ES paramos lėšas.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 21 d. pareiškėja buvo pateikusi LVPA paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „UAB „Namita“ inovatyvių sveikatingumo paslaugų infrastruktūros sukūrimas (duomenys neskelbtini) kurorte“. LVPA patvirtino Projektą ir suteikė finansavimą pagal 2016-01-21 iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „UAB „Namita“ inovatyvių sveikatingumo paslaugų infrastruktūros sukūrimas (duomenys neskelbtini) kurorte“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

LVPA 2019 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė (i) pripažinti su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas - 5 137 733,52 Eur - netinkamomis finansuoti; (ii) nutraukti Sutartį su pareiškėja; bei (iii) susigrąžinti dalį projekto išlaidų - 1 742 926,71 Eur.

UAB „Namita“, nesutikdama su tokiu LVPA priimtu sprendimu jos atžvilgiu, 2019 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini); VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Grąžintinos lėšos“; VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Grąžintinos lėšos. Šiuo pagrindu buvo iškelta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).

Remiantis minėtos Administracinės bylos duomenimis, pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, ginčas buvo perduotas spręsti teisminės mediacijos būdu. Derybų proceso metu kompromiso keliu buvo pasiektas susitarimas tarp šalių ir pateikta teismui į Administracinę bylą tvirtinimui LVPA ir pareiškėjos sudaryta Taikos sutartis (taip pat kartu dalyvavo tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei valstybės įmonė Turto bankas). Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties, kuria patvirtina šalių Taikos sutartis, rezoliucinės dalies, kurioje išdėstytas taikos sutarties tekstas, sutarties dalykas apėmė:

„1.3. Šia Taikos sutartimi Namita, dėl žemiau Šalių sutartos gražintinų lėšų sumokėjimo tvarkos, atsisako visų savo skundo reikalavimų, pareikštų Byloje;

1.4. LVPA sutinka, kad Projekto išlaidos 1 742 926,71 Eur sumai, kurias Namita yra įpareigota grąžinti pagal Sprendimą ir Sprendimus dėl grąžintinų lėšų, būtų grąžintos dalimis pagal su Turto banku suderintą grafiką, atsižvelgiant į Turto banko raštą, į sąskaitą, kuri bus raštu nurodyta po mokėjimų administravimo perdavimo Turto bankui.

1.5. Šalys susitaria, kad bylinėjimosi išlaidos, kurias Šalys patyrė Bylos nagrinėjimo metu, įskaitant ir išlaidas, patirtas teisminės mediacijos metu, yra paliekamos Šalims, t. y. nėra paskirstomos. Teismo išlaidas, jeigu tokios būtų priteistos, įsipareigoja atlyginti Namita.

1.6. Šalys susitaria pateikti šią Taikos sutartį tvirtinti Teismui Byloje.

1.7. Šalys susitaria ir patvirtina, kad Bylos nutraukimas ir bet kokių kitų likusių procesinių klausimų išsprendimas gali būti atliekamas rašytinio proceso tvarka, Šalims nedalyvaujant.

1.8. Šalys imsis visų reikalingų priemonių ir (ar) dės visas pastangas bendradarbiaujant tam, kad ši Taikos sutartis būtų patvirtina Teismo, įskaitant, bet neapsiribojant, pasirašymą, parengimą ir pateikimą Teismui visų reikalingų patvirtinimų, sutikimų ir (ar) kitokių reikalingų dokumentų.

1.9. Šalys susitaria ir patvirtina, kad LVPA priėmus Sprendimą, kuriuo, be kita ko, buvo nutraukta Sutartis, bei Teismui patvirtinus šią Taikos sutartį, Namita yra atleista nuo bet kokių įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo, įskaitant, bet neapsiribojant, nuo įsipareigojimų pasiekti stebėsenos rodiklius, apibrėžtus Sutartyje.“

Derinant šios taikos sutarties įgyvendinimo sąlygas, 2021 m. rugsėjo 20 d. LVPA raštu „Dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanų bei delspinigių paskaičiavimo patikslintas“ Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų Ministerijai patikslino ir priminė, kad 2021-07-14 buvo pasirašyta Taikos sutartis, kurios pagrindu pareiškėja įsipareigojo per 10 metų grąžinti 1 742 926,71 Eur finansavimo sumą; kad Taikos sutartyje apibrėžta, kad „Namita“ grąžins 1 742 926,71 Eur finansavimo sumą per 10 metų laikotarpį, ir LVPA sutinka, kad Projekto išlaidos 1 742 926,71 Eur sumai, kurias „Namita“ yra įpareigota grąžinti pagal Sprendimą ir Sprendimus dėl grąžintinų lėšų, būtų grąžintos dalimis pagal su Turto banku suderintą grafiką, atsižvelgiant į Turto banko raštą, į sąskaitą, kuri bus raštu nurodyta po mokėjimų administravimo perdavimo Turto bankui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją bei į tai, kad Taikos sutartyje įtvirtinta nuostata, kad Taikos sutartis atitinka Šalių valią ir interesus, taikytiną teisę ir nepažeidžia jokių žinomų Šalių, trečiųjų asmenų ar viešųjų interesų, taip pat taikytinų imperatyvių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, vadovaujantis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėmis, 2014-2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėmis ir 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu dėl lėšų grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu dėl lėšų grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), LVPA rašte nurodė siūlanti perduoti skolos reikalavimo teisę CVVTV (VĮ Turto bankui) tik į šią skolą (neskaičiuojant palūkanų ir delspinigių): 1 742 926,71 Eur finansavimo lėšų suma.

2021 m. spalio 6 d. raštu „Dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanų bei delspinigių paskaičiavimo tikslinimo“ Ministerijai LVPA pateikė pasiūlymą perduoti Turto bankui reikalavimo teisę jau į: 1) 1 742 926,71 Eur finansavimo lėšų sumą; 2) 232 157,84 Eur delspinigių sumą, bei 3) 63 791,12 Eur palūkanų sumą.

Šiame paskesniame rašte atsakovė nebemini tarp šalių sudarytos taikos sutarties ir remiasi Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto taisyklėmis, patvirtintomis 2005 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 590 „Dėl finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“, bei 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių patvirtinimo“.

Savo atsiliepimo į pareiškėjos skundą 2.11 – 2.13 punktuose LVPA išdėsto teisės normas, kuriomis remiasi, tvirtindama, kad pareiškėja turi pareigą mokėti palūkanas ir delspinigius, o būtent: Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau tekste – „Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės“), Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“ (toliau tekste – „Finansinės paramos grąžinimo taisyklės“); Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017-09-18 įsakymu Nr. 1K-328 „Dėl Delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanų už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo 2017 m. ketvirtajam ketvirčiui“ (toliau tekste – „2017-09-18 Įsakymas“) - konkrečiam palūkanų bei delspinigių dydžiui nustatyti; Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 333 punktu, kuriame įtvirtinta, kad projekto vykdytojui negrąžinus grąžintinų lėšų per sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą terminą, skaičiuojami delspinigiai Finansinės paramos grąžinimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Teismas sutinka, kad atsakovės LVPA nurodytas teisinis reglamentavimas taikytinas sprendžiant klausimą dėl pavėluotai grąžintinos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, tačiau nagrinėjamu atveju šalis sieja minėti 2019-04-08 sprendimas dėl grąžintinų lėšų Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-04-10 sprendimas dėl grąžintinų lėšų Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl šių sprendimų iškeltame administraciniame ginče sudaryta Taikos sutartis, kuria, kaip anksčiau nurodyta, pareiškėja ir LVPA susitarė dėl Projekto išlaidų 1 742 926,71 Eur sumai grąžinimo dalimis pagal su Turto banku suderintą grafiką.

Paminėtina, kad Sprendimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatyta, kad negrąžinus lėšų iki nustatyto termino taikomas 2017 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-328 nustatytas 0,03 delspinigių dydis; palūkanų, kai teikiama neteisėta ar netinkamai taikoma valstybės pagalba arba kai yra priimtas sprendimas atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą mokant palūkanas, taikomas 2017 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-328 nustatytas 0,01 palūkanų dydis.

Vertinant, kad šalys, iškėlus Administracinę bylą teisme, vesdamos mediacijos procesą ir sudarydamos taikos sutartį, siekė išspręsti visus ginčytinus klausimus, susijusius su Sutarties pažeidimu ir priimtais Sprendimais dėl lėšų grąžinimo, daroma išvada, kad Taikos sutartis apėmė minėtų Sprendimų dėl palūkanų ir delspinigių dalis. Priešinga išvada neatitiktų sąžiningumo, protingumo principų, ir apskritai, pačios taikos sutarties sudarymo tikslo, tariantis ginčą užbaigti taikiai, kompromiso keliu, tačiau paliekant vienai iš šalių galimybę reikalauti papildomų mokėjimų pagal Sprendimus, dėl kurių įvykdymo šalys jau susitarė taikos sutartimi, kurią teismas patvirtino.

Dar kartą akcentuotina, kad Taikos sutarties 1.9 punktu pareiškėja ir LVPA aiškiai susitarė ir patvirtino, kad teismui patvirtinus šią taikos sutartį, „Namita“ yra atleista nuo bet kokių įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad patvirtinta teismo sutartis įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (lot. pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra papildomai nurodyta, jog teismas vykdo teisingumą, ir jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią.

Nagrinėjamu atveju, teismas Administracinėje byloje patvirtino šalių taikos sutartį, šalys išreiškė savo valią, nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis byloje, neskundė.

Teismas vertina, jog skundžiami 2021-10-05 Sprendimai prieštarauja tarp šalių sudarytai ir teismo patvirtintai Taikos sutarčiai. LVPA visiškai be pagrindo, nepaisydama sudarytos ir teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygų ir įsipareigojimų, nusprendė reikalauti pareiškėjos atžvilgiu nebetaikytinų sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (juos pakeitė Taikos sutartis) pagrindu palūkanų ir delspinigių.

Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, ji yra saistoma gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Iš gero administravimo principo kyla atsakovės pareiga padėti paramos gavėjui įgyvendinti jam Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais suteiktas teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-10-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, LVAT biuletenis Nr. 20, 2010; dėl pareigos padėti taip pat žr. LVAT 2012-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1261/2012). Viešojo administravimo institucijai apsiribojus formaliu klausimo išsprendimu, tokie veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais (žr. LVAT 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTUwLTQ5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2150-492/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2150-492/2015">A-2150-492/2015</a>).

Atsižvelgiant į visas nurodytas bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundas tenkintinas, ginčijami LVPA 2021-10-05 sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naikintini (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja UAB „Namita“ prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 4 988,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, prideda išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.17 ir 8.19 punktus, įvertinus 2021 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, sudariusį 1 679,3 Eur, ir pareiškėjos advokatų teiktą skundą, paaiškinimus, kitus procesinius dokumentus ir dalyvavimą teismo posėdyje, vertintina, kad pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, susijusi su nagrinėjama byla ir neviršija maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio. Todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas ir jai iš atsakovės priteisiama patirta 4 988,24 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Namita“ skundą tenkinti.

Panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Grąžintinos lėšos“ ir 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Grąžintinos lėšos“.

Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Namita“ naudai iš atsakovės viešosios įstaigos Inovacijų agentūros, juridinio asmens kodas 125447177, 4 988,24 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 24 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana Butrimaitė

Indrė Pukanasytė-Biekšė

Egidija Puzinskaitė