Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I2-2035-535/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03302-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjai J. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. N. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja J. N. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2020-08-27, Nr. 1IGP-2619); 2) panaikinti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2020-09-04, Nr. 1VSV-1332); 3) iš atsakovės priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas.

Pareiškėja paaiškina, kad 2020-05-16 paštu gavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau - Tarnyba) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) kvietimą (data nenurodyta). 2020-05-18 Skyriuje vykusio pokalbio metu Skyriaus specialistai informavo ją, kad gautas pranešimas iš vaiko mokyklos. Susitikimo metu jai buvo leista susipažinti su UAB „Pažinimo medis“ mokyklos (toliau – Mokykla) direktorės 2020-05-06 raštu „Pranešimas dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečiui vaikui“ (toliau – Raštas). Rašto kopiją Tarnybai atsiuntė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (toliau – Kontrolieriaus įstaiga) 2020-05-08 raštu Nr. (6.1.-2020-346)2-467 „Dėl informacijos pateikimo“, su kuriuo pokalbio metu ji nebuvo supažindinta.

Rašte nurodyta, kad „dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečio vaiko S. N. (...) atžvilgiu neleidžiant vaikui jungtis prie nuotolinių pamokų, o mokant vaiką savarankiškai namuose“. Rašte melagingai nurodyta, kad vaikas nuo 2020-03-23 „nė karto neprisijungė prie nuotolinių pamokų ir nesudalyvavo nė vienoje nuotolinėje pamokoje“, nes toks teiginys paremtas tik dalyvavimu tiesioginėse „Zoom“ pamokose. Nuotolinio mokymosi metu daugiau nei 50 proc. pamokų vyko „Zoom“ platformos pagalba, kita dalis pamokų buvo skirta savarankiškam mokinių darbui, atliekant užduotis pratybose, sąsiuviniuose, „Ema“ ir „Eduka“ el. mokymosi platformose ir kt. Kai mokiniai atlikdavo savarankiškas užduotis, nesijungdami prie „Zoom“ platformos, niekas Mokykloje ir šalyje netraktavo, kad vaikas tuo metu nedalyvauja (nuotoliniame) ugdyme. Rašte nurodytas teiginys, kad vaiko mamos sprendimas buvo „mokyti vaiką savarankiškai be mokytojų pagalbos“ yra klaidinantis, nes ne mama, bet mokytojai skirdavo jam užduotis ir jas vertindavo taip pat, kaip ir kitus klasės vaikų atliktas užduotis, vaikas gaudavo mokytojų pagalbą per nuotolines konsultacijas ir atliktų užduočių įvertinimus. 2020-05-08 mokytoja S. K.-K. (toliau – Mokytoja) el. dienyne „Tamo“ sužymėjo „n“ (neatvyko) raides atbuline data nuo nuotolinio mokymosi pradžios, t. y. nuo 2020-03-28.

Pareiškėja nurodo, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Ž. (toliau – Kontrolierė) rašte nepagrįstai akcentavo, kad vaikai „galimai nedalyvauja ugdymo procese“. Mokyklos Rašte yra pateikti duomenys, kad vaikas dalyvauja ugdyme („jis namuose atlieka visas savarankiško darbo ir namų užduotis, nurodytas el. dienyne, ir visuomet atsiskaito laiku“, „tėvų sprendimas yra užduotis atlikti per Tamo“ ir pan.), todėl nebuvo pagrindo teigti, kad vaikas galimai nedalyvauja ugdymo procese.

Pareiškėja teigia, kad 2020-05-18 susitikimo Skyriuje metu ji vyr. specialistams N. Š. ir V. T. (V. T.) išsamiai paaiškino visą jai žinomą situaciją: Mokykla nuotolinio mokymosi metu pasirinko naudoti „Zoom“ platformą, kurią Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija priskiria prie nepatikimų / nesaugių platformų, iš Mokyklos nebuvo privalomo reikalavimo naudotis „Zoom“ platforma, Mokytoja 2020-03-18 el. laiške rašė, kad jei vaikas „neturės galimybės naudotis kompiuteriu / planšete, užduotis rasite el. dienyne „Tamo“. Nuo nuotolinio mokymosi pradžios (2020-03-23) jos vaikas kiekvieną dieną dalyvavo nuotoliniame ugdyme, sekė užduotis el. dienyne „Tamo“, jas atlikdavo mokytojų nurodytu būdu. Mokytoja nuotolinio mokymosi pradžioje el. dienyne „Tamo“ buvo pradėjusi žymėti „n“ (neatvyko) raides, 2020-04-01 „n“ raides panaikino ir pripažino, kad vaikas dalyvauja pamokose (ugdyme), nors ir nesijungia prie „Zoom“ platformos. Mokykloje 2020-03-02 vykusio susitikimo metu (dalyvavo Mokyklos atstovai: direktorė, direktorės pavaduotoja, Mokytoja, psichologas ir vaiko tėvai) Mokyklos direktorė tėvams pareiškė, kad jų sūnus negalės tęsti mokslų naujais 2020-2021 mokslo metais, t. y. nepagrįstai atsisakė tęsti jo ugdymą mokykloje, nors dėl vaiko nebuvo gauta pastabų. Pareiškėja teigė, jog Mokykla parašė Raštą kerštaudama.

Pareiškėja paaiškina, kad karantino ir vasaros atostogų metu Tarnyba kelis kartus siuntė Skyriaus budėtojus į namus, kad apklaustų vaiką ir įvertintų jo gyvenamąją aplinką, tai galima traktuoti kaip Tarnybos piktnaudžiavimą ir efektyvumo principo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 str. 1 d. 6 p.) pažeidimą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 36 straipsnyje pažymima, kad Skyriaus ar Tarnybos specialistai pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką. Tarnyba ir Skyrius pažeidė jos šeimos teises, 2020-05-13 vykdami į jų gyvenamąją vietovę, kai vaikui nebuvo pavojaus dėl jo saugumo. Neaišku, kodėl vaiko bei tėvų nuomonės nebuvo išklausoma elektroninio ryšio priemonėmis. Tarnyba dar neatsakė į jos 2020-07-13 siųstą paklausimą Skyriui ir klausimus, susijusius su vizitacija. Neaišku, kodėl Skyriaus specialistai įvardina, kad „tėvai galimai neužtikrina vaiko teisės į mokslą“, jei vaikas mokosi, kodėl Mokyklos Raštas buvo traktuojamas kaip pagrįstas. Situacijos vertinimas atliekamas tik tada, kai pastebimos rizikos vaikui.

Pareiškėja nurodo, kad Skyriui 2020-08-24 pateikė nustatytos formos „Prašymą dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus“ dėl sūnaus M. N.. Skyrius 2020-08-27 surašė Informaciją apie gautą pranešimą dėl jos sūnaus Simo pagal Mokyklos Raštą, o po to 2020-08-31 užpildė Informaciją apie pažeidimą dėl pareiškėjos sūnaus M. N. ir tendencingai pateikė informaciją, kad „atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą“, taigi atsirado melagingas teiginys „vaikų“. Skyrius 2020-09-01 surašė raštą Nr. 1SD-6274 „Dėl Jūsų kreipimųsi“, kuriame pateikė tik kai kuriuos atsakymus į jos 2020 -07-13 ir 2020-07-23 el. paklausimus (iš dvylikos klausimų atsakyta tik į tris). Ji 2020-09-01 raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – Ministerija) bei Tarnybą. Kai Ministerija, Tarnyba ir Skyrius gavo jos 2020-09-01 raštą, institucijos nenutraukė veiksmų. Skyriaus specialistai, ignoruodami reikalavimą ir diskredituodami jos vaiką ir šeimą, 2020-09-03 atvyko į naują vaiko mokyklą tam, kad jį apklaustų. Apie tai tėvų neinformavo, to neleido daryti ir mokyklos administracijai. Vaikui tai sukėlė didelį stresą, ypač įvertinus tai, kad jis buvo tik pradėjęs mokslo metus naujoje mokykloje, Skyriaus specialistai neleido dalyvauti apklausoje net mokyklos psichologei. Tokiu elgesiu Skyriaus specialistai atvirai diskreditavo jos šeimą, ją pažemino, pažeidė jos šeimos teises, dėl to buvo patirtas stresas, gilūs neigiami išgyvenimai, stiprus nesaugumo jausmas, trauma. Nuo 2020-09-04 ji pradėjo badauti (badavimas truko 12 dienų), vaikas 2020-09-04 – 2020-09-07 neatvyko į mokyklą.

Pareiškėja teigia, kad skundžiama Informacija apie gautą pranešimą, kurio reikalavimus nustato Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. Al-803 (toliau – Aprašas), turi trūkumų:

3 punkte cituojama Kontrolieriaus įstaigos rašto frazė „nuo 2020 m. kovo 23 d. galimai nedalyvauja ugdymo procese, t. y. neprisijungia prie nuotolinio mokymo ir kt.“. Nėra nurodytas „kas yra galimas vaiko teisių pažeidėjas“, jo vardas, pavardė;

4 punkte nurodyta, kad Skyriaus specialistai vaiko gyvenamojoje vietoje bandė apsilankyti 2020-06-02, 2020-04-08, 2020-07-02, tačiau nei Tarnyba, nei Skyrius nėra pateikę informacijos apie 2020-06-02 apsilankymą, nenurodė, kokie specialistai vyko į vaiko gyvenamąją vietą nurodytomis dienomis;

6 punkte nepažymėtas nei vienas variantas;

8 punkte „Bendravimo su vaiko motina“ nėra vaiko mamos duomenų, datos, parašo. 2020-05-18 vykusio pokalbio metu jai nebuvo leista susipažinti su informacija, nors Tarnybos 2020 -07-01 rašte Nr. S-1806 „Dėl Jūsų 2020-06-04 skundo“ teigiama, kad vyr. specialistai 2020-05-18 vykusio susitikimo metu jos nuomonę įrašė į Aprašo 1 priedą (Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą), tačiau dokumento neužregistravo. Tarnyba nepaaiškino, kodėl Skyriaus specialistai aplaidžiai atliko savo pareigas ir kodėl buvo pažeista jos teisė susipažinti su informacija;

neaišku, kuris specialistas užrašė 9 punktą, kadangi raštas neatitinka vyr. specialistės N. Š. rašto;

11 punkte įrašyta „būtina atlikti vaiko situacijos vertinimą, kadangi gauta informacija apie galimai pažeidžiamą vaiko teisę į mokslą, o vaiko tėvai atsisako bendradarbiauti su skyriaus specialistais bei sudaryti sąlygas išklausyti vaiko nuomonę“. Šioje dalyje turi būti nurodyti tokį sprendimą patvirtinantys realūs faktai, bet remiamasi pradinio pranešimo informacija, paliekant žodį „galimai“. Tėvai niekada neatsisakė bendradarbiauti;

13 punktas neužpildytas, tėvai nesupažindinti su Aprašo 1 priedu;

Apraše yra nurodyti trys specialistai, tačiau nenurodytas vyr. specialistas V. T..

Pagal Aprašo 10 punktą, vaiko situacija turi būti įvertinta per 5 darbo dienas nuo pirmojo pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą gavimo dienos. Skyrius gavo informaciją iš Kontrolieriaus įstaigos 2020-05-11, Aprašo 1 priedą užpildė 2020-08-27.

Pagal Aprašo 3 punktą, Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (Aprašo 1 priedas) Skyrius ar Tarnyba nepildo, jei pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą pateiktas raštu. Todėl Aprašo 1 priedas yra perteklinis dokumentas, užpildytas neobjektyviai ir yra naikintinas.

Skundžiama Informacija apie pažeidimą dėl jos sūnaus Mato turi šių trūkumų:

Nors pažymėta, kad nenustatytas vaiko teisių pažeidimas, tačiau paryškintu šriftu įrašyta pastaba „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko(-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“. Tai galima vertinti kaip Tarnybos ir Skyriaus piktnaudžiavimą. Po to, kai 2020-08-24 ji pateikė Skyriui „Prašymą dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus“ dėl sūnaus Mato, Skyrius dirbtinai sukūrė 2020-08-27 dokumentą Nr. 1IGP-2619 dėl sūnaus Simo ir šio dokumento pagrindu sąmoningai tyčia įrašė perteklinę pastabą 2020-08-31 dokumente Nr. 1SD-6251. Pastarasis dokumentas turėjo būti pateiktas atskirai, jis nesusijęs su Mokyklos Raštu ir šio pranešimo nagrinėjimu. Skyrius jos neinformavo, kad šį dokumentą, kaip priedą, pridėjo prie 2020-09-01 rašto Nr. 1SD-6274.

Pareiškėja teigia, kad Informacijoje apie pažeidimą pastaba „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko(-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“ yra perteklinė.

Skyriaus specialistai, 2020-09-03 įvykdę vaiko apklausą Vilniaus „Šviesos“ pradinėje mokykloje (toliau – Pradinė mokykla), surašė Aprašo 2 priedą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2020-09-04 Nr. 1VSV-1332) (Anketą), kuris turi trūkumų:

4 punkte nurodytas Kontrolieriaus įstaigos 2020-05-08 rašto gavimo registracijos Nr. 1VTP-1229. Neaišku, kodėl nenurodytas Aprašo 1 priedas, jei jis visgi buvo pildomas (2020-08-27);

5 punkte nenurodyta, kas yra galimas vaiko teisių pažeidėjas, jo vardas, pavardė;

II skyriaus „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ 7 punkte yra pateiktas reikalavimas aprašyti bendravimo su vaiku turinį, tačiau pateikta informacija apie kelionę į Bulgariją, stovyklą, buto išdėstymo planą, – abejotina, jog tokia informacija aktuali nagrinėjant Mokyklos Raštą. Ji 2020-05-18 vyr. specialistei N. Š. paaiškino, jog sprendimas nedalyvauti nuotolinėse pamokose yra suderintas su vaiku, tačiau kodėl vaiko apklausos metu Skyriaus specialistai nebeklausia vaiko apie nuotolinį mokymąsi karantino metu ir jungimąsi prie „Zoom“ platformos, vaikui buvo užduotas klausimas „kodėl prie „Zoom“ nenorėjai jungtis?“. Vaikas atsakė, kad nenorėjo ilgai sėdėti prie kompiuterio, todėl ir nesijungė. Šiame punkte melagingai įrašyta frazė „tik mamai ankstesnė mokytoja nepatiko“. Vaikas to nesakė, bet specialistai tai įrašė;

7 punkte nėra užrašyta „ar vaiko pasakojimas patvirtino pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą aplinkybes“, nėra kalbama apie „Zoom“ platformą. Visa tai rodo, kad vaikas buvo apklaustas nesant tam poreikio;

III skyriaus „Vaiko situacijos aptarimas su kitais asmenimis ir (ar) specialistais“ 10 punkte nurodoma Pradinės mokyklos ugdymo skyriaus vedėja Danutė Purienė, kaip asmuo, pranešęs „apie galimą vaiko teisių pažeidimą“. Nėra aišku, kodėl neįrašytas tikrasis skundą pateikęs asmuo – Mokyklos direktorė;

11 punkte pateikta informacija visiškai nesusijusi su nuotoliniu mokymu Mokykloje;

IV skyriaus „Vaiko apsaugos poreikio vertinimas“ 12 punkte nurodytas rizikos veiksnys – įrašyta „galimai pažeista vaiko teisė į mokslą, nes pradinės mokyklos „Pažinimo medis“ rašte pažymima, jog vaikas nedalyvauja ugdymo procese, t. y. neprisijungia prie nuotolinio mokymo“. 12 punkte perrašyta ta pati informacija iš Mokyklos Rašto, kuri buvo gauta Skyriuje 2020-05-11 Skyriaus specialistai po daugiau nei 3 mėnesių situacijos nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis, bet nurodė, kad rizikos veiksnys kelia realų pavojų vaiko saugumui, nenurodė, kuriam vaiko tėvui nustatyta.

Pareiškėja teigia, kad V skyriaus 15 punkte, kaip ir 12 punkte, nustatant rizikos veiksnius turi būti nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai, pagrindžiantys situacijos vertinimą, tačiau tokia informacija 15 punkte nepateikta. Nurodytas rizikos veiksnys – įrašyta „galimai pažeista vaiko teisė į mokslą, nes pradinės mokyklos „Pažinimo medis“ rašte pažymima, jog vaikas nedalyvauja ugdymo procese, t. y. neprisijungia prie nuotolinio mokymo“. Pagal Aprašo 34 punktą, jei yra nustatomas bent vienas iš Aprašo 29 punkte nurodytų rizikos veiksnių, nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Neaišku, kodėl nebuvo vertinamas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis, jei Skyrius nustatė rizikos veiksnį.

18 punkte nepažymėtas nei vienas variantas.

Pagal Aprašo 25 punktą, tėvai pasirašytinai supažindinami su užpildyta ir užregistruota Vaiko situacijos vertinimo anketa (Aprašo 2 priedas). Taip pat tėvai gali pateikti nuomonę dėl šio dokumento, siūlyti pašalinti klaidingai nurodytus duomenis. Tačiau jiems ši teisė nebuvo suteikta. Aprašo 21 punkte nėra vaiko tėvų parašų. Dokumentas bus laikomas įteiktu vaiko tėvams, kai Skyrius supažindins vaiko tėvus su dokumentu pagal Aprašo reikalavimus.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Atsakovė nurodo, kad Mokykla nurodė, jog 2020-03-27 išsiuntė pareiškėjai užklausą, dėl kokių priežasčių vaikas nedalyvauja nuotolinėse pamokose, į kurią pareiškėja atsakė, nurodydama, jog priėmė sprendimą mokyti vaiką savarankiškai, be mokytojų pagalbos, vadovaujantis „Tamo“ nurodytomis pamokų temomis ir namų darbais.

Atsakovė nurodo, kad Aprašo 29.1.1. punkte, įtvirtinti rizikos veiksniai: „vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į ugdymo įstaigą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir kt.“ Atsižvelgiant į tai, kad vienu iš rizikos veiksnių yra vaiko sistemingas pamokų praleidimas be pateisinamos priežasties ir tai, kad 2020-03-16 Lietuvoje paskelbus karantino režimą, ugdymo procesas buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, kurio metu vaikų dalyvavimas pamokose buvo vykdomas mokytojui bei mokiniams prisijungiant per nuotolinių susirinkimų programėles, pavyzdžiui, „Zoom“, Skyrius privalėjo reaguoti į pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko S. N. teises teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovė teigia, kad pareiškėja nesudarė sąlygų ir galimybių pabendrauti su S. N. ir išklausyti vaiko nuomonę, todėl Skyriaus specialistai 2020-09-03 Vilniaus Šviesos pradinėje mokykloje išklausė nepilnamečio vaiko S. N. nuomonę, t. y. atliko privalomą atlikti veiksmą nagrinėjant gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą - susitikti su vaiku ir pabendrauti su juo be apribojimų. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, - nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą.

Atsakovė nurodo, kad 2020-09-04 vaiko situacijos vertinimas užbaigtas nenustačius vaiko teisių pažeidimų (Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV -1332). Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2020-08-27 Nr. 1IGP-2619) yra Vaiko situacijos vertinimo tvarkos 1 priedas. 2020-09-07 Vaiko situacijos vertinimo anketa buvo išsiųsta pareiškėjai ir vaiko tėvui susipažinimui.

2020-08-31 informacijoje apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1SD-6251 (forma patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2020-07-01 įsakymu Nr. B V- 226) konstatuota, jog vaiko teisių pažeidimų nenustatyta kito pareiškėjos vaiko M. N. atžvilgiu, tačiau Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti. 2020- 08-31 rašto Nr. 1SD-6251 dalies „Pažymėtina, kad Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko(-ų) teisių į mokslą. Atvejis baigtas vertinti 2021-01-21, surašant Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-122.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. N. atsiliepime į skundą nurodo, jog palaiko pareiškėjos skundą visa apimtimi.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovo atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020-08-27 Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-2619 (toliau – Informacija apie pranešimą) ir 2020-09-04 Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-1332 (toliau – Anketa), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Skyrius 2020-05-11 gavo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2020-05-08 raštą Nr. (6.1.-2020-346)2-467 dėl nepilnamečio S. N., kuris galimai nedalyvauja ugdymo procese, neprisijungia prie nuotolinio mokymo, su prašymu pagal kompetenciją įvertinti vaiko padėtį šeimoje ir galimo jo teisės į mokslą pažeidimo aplinkybes. Prie Kontrolieriaus įstaigos rašto pateiktas mokyklos „Pažinimo medis“ 2020-05-06 raštas (toliau -Mokyklos raštas), kuriame nurodoma, kad nepilnametis S. N. mokosi trečioje klasėje, nuo 2020-03-23 mokykla vaikų ugdymą vykdo nuotoliniu būdu ir daugiau nei 50 proc. pamokų vyksta „Zoom“ platformoje, tačiau S. N. nė karto neprisijungė prie nuotolinių pamokų ir nedalyvavo nuotolinėse pamokose. Minėtame mokyklos rašte akcentuojama, kad vaiko akademiniai pasiekimai yra labai aukšti, jis namuose atlieka visas savarankiško ir namų darbų užduotis, nurodytas elektroniniame dienyne ir visuomet atsiskaito laiku. Mokykla nurodė, jog 2020-03-27 išsiuntė pareiškėjai užklausą, dėl kokių priežasčių vaikas nedalyvauja nuotolinėse pamokose, į kurią, mokykla pažymi, pareiškėja atsakė nurodydama, jog priėmė sprendimą mokyti vaiką savarankiškai, be mokytojų pagalbos, vadovaujantis „Tamo“ nurodytomis pamokų temomis ir namų darbais.

2020-05-18 vyko pareiškėjos pokalbis su Tarnybos specialistais dėl Mokyklos rašte nurodytų aplinkybių.

Pareiškėja 2020-08-24 pateikė prašymą Tarnybai dėl Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą išdavimo.

Tarnyba 2020-08-27 surašė Informaciją apie pranešimą, kuriame nurodė, kad tiriant pranešimą apie galimai pažeistas teises, tėvai atsisako bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas išklausyti vaiko nuomonę, todėl nuspręsta, kad būtina atlikti vaiko situacijos vertinimą.

Tarnyba 2020-08-31 surašė Informaciją apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1SD-6251, kurioje konstatavo, kad vaiko teisių pažeidimų nenustatyta kito pareiškėjos vaiko M. N. atžvilgiu, tačiau įrašė tekstą „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“.

2020-09-03 įvyko Tarnybos specialistų pokalbis su pareiškėjos vaiku (S. N.) dėl kurio buvo surašytas Mokyklos raštas.

Tarnyba 2020-09-04 sudarė Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-1332, kurioje nenustatytas apsaugos vaikui poreikis, taip pat nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas (1 str.). Reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą tvarka reglamentuojama, be kita ko, minėto įstatymo 36 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat reglamentuojami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiksmai nustačius poreikį atlikti vaiko situacijos vertinimą (361 str.), vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (362 str.), vaiko apsaugos poreikį (363 str.) bei vaiko laikinosios priežiūros ir vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka (364 ir 365 str.).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo V skyriaus Ketvirtajame skirsnyje aptariamas atvejo vadybos organizavimas. Pagal minėto įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, atvejo vadybininkas paskiriamas paaiškėjus, kad pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, ir nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba nustačius vaiko apsaugos poreikį. Atvejo vadybos procesas gali būti inicijuotas ir vaiko tėvų ar pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų prašymu, vadovaujantis atvejo vadybos tvarkos aprašu. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama. Informacija apie pagalbos vaiko ir (ar) šeimai poreikio vertinimo rezultatus perduodama savivaldybės administracijai. Pradėjus atvejo vadybos procesą, su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų grupė, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus, sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų atstovai ar kitų sričių specialistai pagal vaiko ir šeimos poreikius. Taip pat gali būti kviečiami dalyvauti seniūnai, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ir išvengti informacijos apie privatų šeimos gyvenimą paviešinimo, posėdžio dalyviams taikomi konfidencialumo reikalavimai. Konfidencialumo reikalavimai netaikomi vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą reglamentuoja Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas (1 p.). Pagal Aprašo 7 punktą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus ir: 1. nenustatę vaiko teisių pažeidimo, baigia nagrinėti pranešimą, užpildydami Aprašo 1 priedą, ir su pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo rezultatais pasirašytinai susitikimo metu arba atsiųsdami Informacijos apie gautą pranešimą, kad galimai pažeistos vaiko teisės (Aprašo 1 priedas), kopiją elektroniniu paštu supažindina vaiko atstovus pagal įstatymą. Jei buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą dėl vaiko, kurio tėvai gyvena skyriumi, o pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą aplinkybės, susijusios tik su vienu iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, kitas tėvas, gyvenantis skyriumi, nenustačius galimo vaiko teisių pažeidimo, su užpildytu Aprašo 1 priedu nėra supažindinamas; 2. jei yra akivaizdžiai melagingo pranešimo požymių (pavyzdžiui, pranešta, kad kūdikis nuolat verkia, o šeimoje auga tik paaugliai arba nurodytu adresu vaikai negyvena, arba nurodytu adresu negyvena šeima su vaikais, arba gautas pranešimas apie be priežiūros paliktus mažamečius vaikus, o nuvykus vaikai rasti su vaiko atstovais pagal įstatymą ar panašūs atvejai), priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytų priemonių taikymo; 3. nustatę vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketą (Aprašo 2 priedas); 4. jei vaiko situacijos vertinimas atliekamas šeimoje, kurioje vaiko atstovai pagal įstatymą gyvena skyriumi, pildoma Vaiko situacijos vertinimo anketa (Aprašo 2 priedas), tačiau, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, Vaiko situacijos vertinimo anketos 1 ir 2 priedai pildomi atskirai, pateikiant tik to konkretaus vaiko tėvo ar kito jo atstovo pagal įstatymą duomenis. Kitam vaiko tėvui ar atstovui pagal įstatymą šie duomenys nėra teikiami.

Aprašo 4 punkte nustatyta, kad gavę pranešimą apie galimą smurtavimą prieš vaiką, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento (jei pranešimas gautas iš policijos pareigūnų, ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo gavimo), o gavę pranešimą apie kitą galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, nuvykti į vaiko buvimo vietą, susitikti su vaiku ir jį išklausyti dėl aplinkybių, susijusių su pranešimu.

Aprašo 5 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius su vaiku bendrauja individualiai, jei reikia, nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą (pavyzdžiui, jei galimas smurtautojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą, jei, Tarnybos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus nuomone, vaiko atstovas pagal įstatymą daro (gali daryti) įtaką vaiko nuomonei dėl situacijos ir pan.).

Aprašo 6 punktas nustato, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius taip pat privalo susitikti su vaiko atstovais pagal įstatymą ir juos išklausyti. Jeigu pabendrauti su vaiko atstovais pagal įstatymą nėra galimybės (pavyzdžiui, dėl fizinės ar psichinės jų būklės), jie išklausomi naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis arba Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius vaiko atstovus pagal įstatymą juos išklauso šioms aplinkybėms išnykus, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, per kurias turi būti atliktas vaiko situacijos vertinimas, išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, vaiko atstovai pagal įstatymą yra dingę, negali bendrauti dėl sunkios sveikatos būklės ir pan.).

Aprašo 7 punktas nustato: „Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus ir: 7.1. nenustatę vaiko teisių pažeidimo, baigia nagrinėti pranešimą, užpildydami Aprašo 1 priedą, ir su pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo rezultatais pasirašytinai susitikimo metu arba atsiųsdami Informacijos apie gautą pranešimą, kad galimai pažeistos vaiko teisės (Aprašo 1 priedas), kopiją elektroniniu paštu supažindina vaiko atstovus pagal įstatymą. <...>7.3. nustatę vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketą (Aprašo 2 priedas).

Aprašo 15 punktas nustato: „15. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, vertindami vaiko situaciją, užpildo Vaiko situacijos vertinimo anketą (Aprašo 2 priedas) šiuo eiliškumu: 15.1. pirmiausia įvertina, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį (pagal Aprašo 2 priedo IV skyrių (esant poreikiui – ir V skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo II skyriaus trečiajame skirsnyje, bei galimus apsaugos veiksnius, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui; 15.2. nenustatę vaiko apsaugos poreikio, įvertina, ar yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (pagal Aprašo 2 priedo V skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo II skyriaus trečiajame skirsnyje, bei galimus apsaugos veiksnius, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaikui; 15.3. užpildo likusias Vaiko situacijos vertinimo anketos (Aprašo 2 priedas) dalis ir abu priedus.“

Aprašo 29.1.1. punkte įtvirtinti rizikos veiksniai: „vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į ugdymo įstaigą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir kt.“. Iš anksčiau pacituotų teisės aktų nuostatų matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nenustatę vaiko teisių pažeidimų, baigia nagrinėti pranešimą, užpildydami Aprašo 1 priedą, o tokius pažeidimus nustatę – atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketą (Aprašo 2 priedas), ir, esant poreikiui, atlieka tolesnius Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytus veiksmus,

Kaip minėta, šiuo nagrinėjamu atveju Tarnybos Skyrius nenustatė vaiko teisių pažeidimo ir priėmė sprendimą - užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai, todėl baigė pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, užpildydamas Aprašo 1 priedą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ ir Aprašo 2 priedą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“.

Pareiškėja šiame administraciniame ginče iš esmės nesutinka su atsakovės veiksmais, užtikrinant pareiškėjos vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, t. y. nesutinka su atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, išreikšta valia – sprendimu užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai.

Kaip nustatyta byloje, Skyriaus specialistai, reaguodami į Mokyklos raštą, 2020-05-13 apsilankė pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, tačiau nieko neradę, paliko kvietimą susisiekti su Skyriaus specialistais. Pareiškėja 2020-05-18 susitikimo metu Skyriuje paaiškino situaciją, jog priėmė sprendimą mokyti vaiką savarankiškai, be mokytojų pagalbos. Įvertinus Skyriaus 2020-06-11 ir 2020-06-04 pareiškėjos rašto Tarnybos direktorei turinį, matyti, kad 2020-05-18 pokalbio metu Skyriaus specialistai siekė įtikinti pareiškėją leisti pasikalbėti su jos vaiku S. N. dėl Mokyklos rašte nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu pareiškėja su tuo nesutiko (ką ir nurodo savo 2020-06-04 rašte). Skyriaus specialistų pastangas pasiklabėti su vaiku įrodo ir tarnybiniai pranešimai, pranešimai pareiškėjai. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2020-05-20 pareiškėjai buvo siųstas kvietimas Nr. 1SD-3510 atvykti pokalbiui su vaiku 2020-05-22. Pareiškėja pateikė atsakymą, kad neatvyks. Pakartotinai 2020-06-02 pareiškėjai buvo išsiųstas kvietimas Nr. 1 SD-3840 atvykti pokalbiui su vaiku į skyrių 2020-06-04, tačiau ji neatvyko. Skyriaus specialistai bandė telefonu susisiekti su vaiko tėvu R. N., tačiau jis neatsakė į telefono skambučius. Atsižvelgiant į tai, kad su vaiko tėvais nebuvo galima susisiekti, buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 1TSD-1717 ir suformuota užduotis naktį dirbantiems skyriaus specialistams apsilankyti šeimoje bei įvertinti vaiko gyvenimo sąlygas ir išklausyti vaiko nuomonę, tačiau to padaryti specialistams nepavyko, nes niekas neatidarė buto durų. Situacija buvo užfiksuota 2020-06-09 specialistų tarnybiniame pranešime Nr. 1TSD-1791.

Kaip minėta, pareiškėja teigia, kad vyksta nuolatiniai nesutarimai su vaiko klasės mokytoja bei su ugdymo įstaigos direktore. Pareiškėja rėmėsi tuo, kad vaikas atlieka užduotis savarankiškai, jo mokymosi rezultatai geri, todėl nėra pagrindo Tarnybos specialistams su juo kalbėtis. Pareiškėja pabrėžė, kad ji nepasitiki „Zoom“ programa, todėl nenori ja naudotis ir kad vaikas naudotųsi dalyvauti pamokose nuotoliniu būdu.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėja atsisakė sudaryti sąlygas Skyriaus specialistams susitikti ir pabendrauti su vaiku. Tačiau tokia Skyriaus pareiga nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti, esminė aplinkybė, dėl kurios Skyrius nutarė tęsti atvejo tyrimo procedūrą ir atlikti vaiko situacijos vertinimą, buvo tai, kad nepavyko susitarti su pareiškėja dėl susitikimo su vaiku. Pareiškėja neneigia, kad būtų sudariusi tam sąlygas. Iš esmės toks pokalbio turinys aprašytas Informacijos apie pranešimą 8 punkte, o 11 punkte nurodytas pagrindas tolimesnei procedūros eigai, t. y. vaiko situacijos vertinimui, dėl to, kad pareiškėja atsisako bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas išklausyti vaiką. Taigi šios aplinkybės nurodytos pagrįstai. Nei Skyrius, nei pareiškėja negalėjo ignoruoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio nuostatos, kuri įpareigoja išklausyti vaiką dėl galimo jo teisių pažeidimo.

Byloje pareikti įrodymai patvirtina, kad Skyrius aiškinosi situaciją, tačiau Aprašo 29.1.1 punkte nustatytas rizikos veiksnys „vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į ugdymo įstaigą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir kt.“ nebuvo paneigtas, vaikas nebuvo išklausytas, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pažeidimų nėra ir netęsti tyrimo procedūros.

Teismo įsitikinimu, kiti pareiškėjos nurodyti Informacijos apie pranešimą trūkumai, nėra esminiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos esminės procedūros, sutrukdžiusios priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad Informacija apie pažeidimą surašyta per vėlai, pažymėtina, kad Skyrius ėmėsi aktyvių priemonių tam, kad teisės aktų nustatyta tvarka, išklausytų vaiką, tačiau pareiškėja nesutiko to daryti. Teismo įsitikinimu, Informacija apie pažeidimą laiku nebuvo surašyta ne dėl Skyriaus neveiklumo ar vilkinimo. Skyrius elgėsi aktyviai, dėjo visas pastangas, kad Informacija apie pažeidimą būtų surašyta laiku, tačiau dėl pareiškėjos elgesio negalėjo to padaryti. Nagrinėjamu atveju vėlesnis akto surašymas nėra pagrindas daryti išvadą, kad buvo pažeistos esminės procedūros, kas nulėmė neobjektyvų ir nepagrįstą sprendimą.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad Skyrius, surašydamas Informaciją apie pažeidimą, tinkamai reagavo į gautą pranešimą ir laikėsi teisės aktų reikalavimų.

Byloje pateikto

Taigi, atsakovė, kaip nustatyta Apraše, atliko vaiko situacijos vertinimą. 2020-09-04 vaiko situacijos vertinimas užbaigtas nenustačius vaiko teisių pažeidimų.

Pareiškėja teigia, kad pokalbis su vaiku buvo naujoje mokykloje, pokalbiu buvo nepagrįstai žeminamas vaiko ir šeimos orumas. Pokalbio su vaiku metu buvo užduodami neaktualūs situacijai klausimai, jis turėjo būti klausimas apie dalyvavimą/nedalyvavimą pamokose naudojant „Zoom“ programą. Pareiškėja neneigia fakto, kad nesudarė skyriaus specialistams sąlygų ir galimybių pabendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi, išklausyti jo nuomonę, įvertinti vaiko situaciją ir užbaigti Kontrolieriaus įstaigos 2020-05-08 rašto ir mokyklos pranešimo dėl galimo vaiko teisių į mokslą pažeidimo nagrinėjimą.

Kaip minėta, VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas Skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą.

Teismo įsitikinimu, Tarnybos specialistai, susitikę su pareiškėjos nepilnamečiu sūnumi mokykloje, nepažeidė VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėja tik abstrakčiai nurodo, kad Skyriaus specialistų pokalbis su vaiku galėjo sukelti neigiamą nuomonę apie šeimą, tačiau nenurodo konkrečių aplinkybių, kuo tai pasireiškė. Aplinkybė, kad Skyriaus specialistai bendravo su vaiku, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vaikas ar šeima buvo žeminama.

Pažymėtina, kad VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalis nenustato privalomo psichologo dalyvavimo išklausant vaiko nuomonę ir leidžia Skyriaus darbuotojams bendrauti su vaiku be apribojimų, jeigu yra poreikis, nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą.

Taip pat pažymėtina, kad tai, ar pokalbis sukėlė neigiamą nuomonę, neturi įtakos Vaiko situacijos vertinimo anketos teisėtumui.

Iš Vaiko situacijos anketos 8 punkto duomenų matyti, kad jame glaustai aprašytas pokalbio su vaiku turinys. Nurodyta, kad vaikas pasisakė, jog jam labiau patinka mokytis klasėje, o ne nuotoliniu būdu. Taigi, buvo kalbama apie nuotolinį mokymąsi ir klausiama vaiko nuomonės, ji buvo įvertinta. Glaustai perteiktas pokalbio turinys iš esmės atitinka ir pareiškėjos teiginį, kad vaikas sakė, jog nenori ilgai sėdėti prie kompiuterio, t. y. toks buvo ir paties vaiko pasirinkimas. Kiti aptarti klausimai (pavyzdžiui, atostogos) taip pat susiję su vaiko santykių su tėvais vertinimu (tokios aplinkybės numatytos VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje).

Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad Skyriaus specialistai įrašė melagingus duomenis į anketą ir tuo pagrindu buvo priimtas neobjektyvus ir nepagrįstas sprendimas.

Anketoje 12 punkte buvo įvertintas rizikos veiksnys (galimai pažeista teisė į mokslą) ir apsaugos veiksniai (akademiniai pasiekimai yra labai aukšti, užduotis atlieka laiku, santykiai mokykloje geri, kt.), o 3 punkte padaryta išvada, kad nenustatytas apsaugos vaikui poreikis. Taip pat nebuvo nustatyta, kad yra pagalbos vaikui ir (ar) šeimai būtinybė, kaip tai numato Aprašo 15.2 punktas (Anketos15 punktas).

Dėl kitų pareiškėjos skunde nurodomų Informacijos apie pranešimą trūkumų, konstatuotina, kad jie nėra esminiai ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos esminės procedūros, sutrukdžiusios priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą.

Skyrius, surašęs Vaiko vertinimo anketą, baigė pažeidimo tyrimo procedūrą, pažeidimai nebuvo konstatuoti, jokios priemonės pareiškėjos šeimos atžvilgiu nebuvo taikytos.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vaiko vertinimo anketa surašyta laikantis teisės aktų reikalavimų, ji paremta nustatytais faktais, pareiškėjos subjektinių teisių nepažeidžia. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji nebuvo pasirašytinai supažindinta su Vaiko situacijos vertinimo anketa, taigi nebuvo tinkamai supažindinta, pažymėtina, kad 2020-09-07 Vaiko situacijos vertinimo anketa buvo išsiųsta vaiko tėvams susipažinimui, taigi jos turinys pareiškėjai buvo žinomas.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, p. 20, par.), todėl teismas detaliai dėl jų nepasisako.

Teismas, išanalizavęs aptartą teisinį reglamentavimą bei skundžiamų aktų turinį, prieina prie išvados, kad skundžiamu Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedas „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2020-08-27, Nr. 1IGP-2619) ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedas „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2020-09-04, Nr. 1VSV-1332) yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos J. N. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos

Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė