Dėl sprendimo pakeitimo

Administracinė byla Nr. eI3-1362-566/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03792-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.5; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės - Šipkauskienės, Gitanos Butrimaitės, Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Erikai Ramoškienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Linai Šimei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „A“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba, dėl sprendimo pakeitimo.

Teismas,

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja gyvenamųjų namų savininkų bendrija „A“ (toliau – Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) iš dalies panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau –Departamentas) 2021 m. spalio 11 d. sprendimą dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-180 (toliau – Sprendimas) ir pripažinti, kad pareiškėjai paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius už 2018-2020 metų mokestinius laikotarpius yra 24 711 Eur (o ne 82 370 Eur); 2) sumažinti pareiškėjai gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „A“ apskaičiuoto mokesčio dydį: netaikyti koeficiento 10; pritaikyti 50 procentų didesnį mokestį ir tokiu būdu sumažinti pareiškėjai apskaičiuotą mokestį už be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius už 2018-2020 metų mokestinius laikotarpius iki 3707 Eur (I tomas, e.b.l. 1-9).

2. Nurodė, kad pareiškėja yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurios tikslas yra įgyvendinti bendrijos teritorijoje esančių gyvenamųjų namų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio, naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Minėtame žemės sklype yra pastatyti vandentiekio tinklai ir vandens gręžiniai (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Nurodė, kad šis žemės sklypas ir jame esantys inžineriniai statiniai (vandentiekio tinklai ir vandens gręžiniai) pagal savo paskirtį tarnauja visiems kvartale esantiems gyvenamiesiems namams - aprūpina juos gėlu vandeniu namų reikmėms.

3. Pareiškėja nurodė, kad neturi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, bet ruošia dokumentus gręžinių registravimui Bendrijos nuosavybės vardu ir ketina sudaryti sutartį su UAB „Vilniaus hidrogeologija“ dėl dokumentacijos paruošimo leidimui gauti. Pareiškėja, siekdama kaip įmanoma greičiau pašalinti pažeidimą ir remdamasi Kvartalo vandenvietės išgaunamo gėlo vandens apskaitos žurnalo duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 20 d. užpildė ir pateikė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaraciją. Pareiškėja deklaravo 90 228 m3 kiekį požeminio vandens (už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.), pritaikė 0,03 Eur/m3 tarifą, apskaičiavo mokėtiną 3097 Eur mokestį ir sumokėjo minėtą sumą į valstybės biudžetą.

4. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. gavo atsakovo patikrinimo aktą Nr. (7.8)-PA-4708 (toliau - Patikrinimo aktas), kuriame atsakovas konstatavo, kad pareiškėja: 1) privalo turėti LGT išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, 2) pareiškėja per 2018-2020 metus išgavo iš viso 75 472 m3 požeminio vandens; 3) už 2018-2020 metus atsakovas priskaičiavo pareiškėjai 82 370 Eur mokestį (didesniu tarifu) už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį. Mokestis už be leidimo išgautą požeminį vandenį buvo apskaičiuotas taikant Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą koeficientą - 10 (t. y. 10 kartų didinant priskaičiuotą mokestį). Atsakovas, skaičiuodamas mokestį, taikė MVGIĮ 2 priedo 1c eilutėje nurodytą tarifą už kito (a ir b punktuose nenurodyto) požeminio vandens išgavimą - 0,10 Eur / m3.

5. Pareiškėja pateikė atsakovui raštą „Dėl Patikrinimo akto“, kuriame nurodė, kad gamtos ištekliai buvo deklaruoti 2021 m. rugpjūčio 20 dieną už 2021 m II ketvirtį, deklaruojant visą vandens kiekį pagal apskaitos duomenis. Pareiškėja paaiškino, kad mokesčio tarifas deklaracijoje buvo naudojamas 0,03 Eur /m3, kaip vandens tiekėjo tiekiamas namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui. Pareiškėja pažymėjo, kad po patikrinimo nedelsiant pradėjo LGT leidimui gauti dokumentacijos paruošimo paslaugos pirkimo kainų apklausą ir 2021 m rugsėjo 3 d. pasirašė sutartį su UAB „Vilniaus hidrogeologija“. Pareiškėja prašė netaikyti didesnio maksimalaus tarifo arba sumažinti mokestį iki minimalaus už be leidimo išgautus gamtos išteklius. Atsakovas 2021 m. spalio 11 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja „2018-2020 metų I-IV ketvirčius vykdė gamtos išteklių gavybą neturint LGT išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, tuo pažeidė LR Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, LR Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau MVGIĮ) 5 straipsnio 1 dalį bei LR Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. Nr. 454 nutarimo „Dėl LR Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.13 punktą, todėl vadovaujantis LR MVGIĮ 6 straipsnio 2, 3 dalis, Bendrijai paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius už 2018 - 2020 metų mokestinius laikotarpius iš viso 82 370 Eur.

6. Pareiškėja nurodė, kad pripažįsta savo pažeidimą, tačiau ji nesutinka su Sprendimu toje dalyje, kurioje atsakovas, apskaičiuodamas mokesčio dydį, taikė MVGIĮ 2 priedo 1c eilutėje nurodytą tarifą - 0,10 Eur/m3, todėl pareiškėja prašo teismo perskaičiuoti mokestį taikant 0,03 Eur /m3 ir sumažinti jai pritaikytą sankciją.

7. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad pareiškėja gavo LGT leidimą naudoti žemės gelmių išteklius. Nurodė, kad Bendrija pripažįsta Patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus, prašo sumažinti skirtą ekonominio poveikio priemonę.

8. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo pareiškėjos skundą dėl Sprendimo dalies panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. (II tomas, e.b.l. 1-6).

9. Atsakovas nurodė, kad atliko patikrinimą ir nustatė, jog pareiškėja nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išgavo požeminį vandenį, neturint LGT leidimo ir neturint išteklių naudojimo sutarties, todėl pareiškėjos visas išgautas požeminis vanduo laikytinas išgautas be leidimo. Nurodė, kad mokesčio mokėtojas privalo gamtos išteklius išgauti teisėtai, taip pat teisingai ir laiku registruoti išgaunamus gamtos išteklius, juos deklaruoti ir mokėti nustatytus mokesčius.

10. Pažymėjo, kad pareiškėja pagal savo veiklos pobūdį nėra ir negali būti geriamojo vandens tiekėja, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) nuostatos. Pareiškėja neturėjo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, todėl pareiškėjai negali būti taikomas MVGIĮ 2 priedo 1 dalies a) punkte nustatytas tarifas (0,03 Eur už m3 tarifas).

11. Nurodė, kad atsakovas, atlikęs patikrinimą ir priimdamas ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėja be leidimo išgavo tam tikrą gamtos išteklių kiekį, todėl neatsižvelgiant į tai, ar teisingai deklaravo visus sunaudotus vandens išteklius ir tinkamai sumokėjo mokėtinus mokesčius, ir ar tai buvo tyčinis veiksmas ar ne, pakanka, kad būtų taikomas didesnis mokesčio tarifas dauginant iš koeficiento 10. Atsakovas nurodė, jog MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalis aiškiai reglamentuojama, kada imperatyviai taikomas padidintas mokesčio tarifas, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį. Pažymėjo, kad tvirtinant patikrinimo rezultatus, atsakovui nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje.

12. Atsakovas nurodė, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mažinamas yra išskirtinai teismų kompetencijos dalykas, ir galimas tik tada, kai yra nustatomos pagrįstos išskirtinės aplinkybės. Atsakovo nuomone, skunde pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis ar šalinančiomis padarytą pažeidimą ir nesudarančios pagrindo mažinti apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Atsakovas nurodė, jog vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, be to, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu turėtų būti sprendimas pakeistas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo pareiškėjos skundą dėl Sprendimo dalies panaikinimo ir pareiškėjos prašymo sumažinti mokėtiną mokestį spręsti teismo nuožiūra.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Bendrija naudoja požeminio vandens gręžinius Nr. (duomenys neskelbtini), kurių savininke Žemės gelmių registro duomenimis yra nuo 2019 m. vasario 25 d. Gėlo požeminio vandens ištekliai naudojami iš gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „A“ vandenvietės (Žemės gelmių registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios ištekliai aprobuoti LGT direktoriaus 2021-10-29 įsakymu Nr. 1-450. Pažymėjo, kad Požeminio vandens išteklių naudojimą ir leidimų naudoti požeminio vandens išteklius išdavimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas ir Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ (toliau - Taisyklės). Leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes išduoda LGT (Žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 10 punktas 18 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu LGT leidimas naudoti požeminio vandens išteklius Bendrijai nebuvo išduotas (I tomas, e. b. l. 153-167).

Teismas

konstatuoja:

15. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. spalio 11 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-180 teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad gyvenamųjų namų savininkų bendrija „A“ (toliau – Bendrija) yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas ir veikiantis pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą. Iš byloje pateiktų Bendrijos įstatų 1.2 punkto matyti, kad jos tikslas yra įgyvendinti bendrijos teritorijoje esančių gyvenamųjų namų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Bendrija įsteigta 2013 m. sausio 7 d. (I tomas, e.b.l. 10-20). Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Bendrijai nuosavybės teise nuo 2019 m. vasario 25 d. priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I tomas, e.b.l. 26-30). Minėtame žemės sklype yra pastatyti vandentiekio tinklai ir vandens gręžiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso Bendrijai (I tomas, e.b.l. 81-99).

17. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius informavo Bendriją, jog ketina atlikti mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį teminį patikrinimą už 2018-2020 metus, bei prašė pateikti patikrinimui reikalingą informaciją (LGT teikiamą Požeminio vandens gavybos duomenų ataskaitą 1-PV, patvirtintas kopijas; įmonėje vedamą išgaunamų gamtos išteklių apskaitą, patvirtintas kopijas; LGT išduotą leidimą naudoti naudingųjų iškasenų, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes) (I tomas, e.b.l. 100-102) Bendrija atsakydama į paklausimą nurodė, kad LGT leidimo naudoti požeminio vandens išteklius neturi, tačiau ruošia dokumentus gręžinių registravimui Bendrijos nuosavybės vardu ir leidimų gavimui (I tomas, e.b.l. 103-108) Be to, Bendrija, remdamasi Kvartalo vandenvietės išgaunamo gėlo vandens apskaitos žurnalo duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 20 d. užpildė ir pateikė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaraciją KIT708, kurioje deklaravo 90 228 m3 kiekį požeminio vandens (už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.), pritaikė 0,03 Eur / m3 tarifą ir apskaičiavo mokėtiną 3097 Eur mokestį (90 228 m3 X 0,03 Eur / m3 X indeksavimo koeficientas 1,144). 2021 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo į valstybės biudžetą 3 097 Eur mokestį (I tomas, e.b.l. 109-114).

18. Nustatyta, kad atsakovas atliko planinį Bendrijos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius patikrinimą už 2018 – 2020 metus ir 2021 m. rugsėjo 8 d. Patikrinimo akte Nr. (7.8)-PA-4708 konstatavo, kad Bendrija 2018-2020 metų I-IV ketvirčius vykdė gamtos išteklių gavyba neturint LGT išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, tuo įmonė pažeidė MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį. Per 2018 – 2020 m. laikotarpį pareiškėja iš viso išgavo 75 472 m3 požeminio vandens. Patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad Bendriją už 2018 - 2020 metus ne buvo pateikusi mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708, tuo pažeidė MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalį LR aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. D1-614/VA-99 „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės“ 12.3 punkto reikalavimus. Todėl Bendrijai, vadovaujantis MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už be leidimo 2018-2020 m. (I-IV ketv.) mokestiniais laikotarpiais išgautą 75 472 m3 požeminio vandens kiekį apskaičiuotas mokėtinas mokestis, taikant didesnį mokesčio tarifą: už 2018 m. I ketv. 5751 Eur; už 2018 m. II ketv. 5827 Eur; už 2018 m. III ketv. 5778 Eur; už 2018 m. IV ketv. 5887 Eur; už 2019 m. I ketv. 6671 Eur; už 2019 m. II ketv. 6801 Eur; už 2019 m. III ketv. 6739 Eur; už 2018 m. IV ketv. 6807 Eur; už 2020 m. I ketv. 6327 Eur; už 2020 m. II ketv. 8170 Eur; už 2020 m. III ketv. 10126 Eur; už 2019 m. IV ketv. 7486 Eur. Mokėtinas mokestis, taikant didesnį mokesčio koeficientą, apskaičiuotas MVGIĮ 2 priedo c punkte nustatytą 0,10 Eur/m3 tarifą dauginant iš koeficiento „10“. Iš viso Bendrijai už 2018-2020 m. (I-IV ketv.) mokestiniais laikotarpiais be leidimo išgautą 75 472 m3 požeminio vandens kiekį, paskaičiuotas 82 370 Eur mokestis (I tomas, e.b.l. 115-120).

19. Nustatyta, kad Bendrija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 131 straipsnio 1 dalimi, nesutikdama su Patikrinimo akto išvadomis, pateikė rašytines pastabas (I tomas, e.b.l. 124, 127). Departamentas, įvertinęs Bendrijos pateiktas rašytines pastabas, 2021 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. AS-180 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 82 370 Eur didesniu tarifu paskaičiuotą valstybinių gamtos išteklių mokestį, mokėtiną už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį (I tomas, e.b.l. 128-132).

20. Byloje nustatyta, kad Bendrijai 2021 m. gruodžio 6 d. išduotas leidimas Nr. PV95-5140-21 naudoti požeminio vandens išteklius (II tomas, e.b.l. 70-71). Iš byloje pateiktos Bendrijos finansinės būklės ataskaitos matyti, kad Bendrija 2019 m. patyrė 5835 Eur nuostolio, 2020 metais - 700 Eur nuostolio, trumpalaikis bendrijos turtas (atsargos, per vienus metus gautinos sumos, pinigai ir piniginiai ekvivalentai) 2020 m. pabaigoje sudarė 8874 Eur (I tomas, e.b.l. 140-147).

21. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės gelmių įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau - GVTNTĮ) MVGIĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintos Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės (aktuali redakcija nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. liepos 1 d.).

22. Žemės gelmių įstatymo (aktuali redakcija nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

23. MVGIĮ 4 straipsnyje nurodyta kokie valstybiniai gamtos ištekliai yra mokesčio objektas. Mokesčio objektu laikytinos naudingosios iškasenos, nurodytos MVGIĮ 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (MVGIĮ 4 straipsnio 1 punktas); vanduo ir gruntas, nurodyti MVGIĮ 2 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 2 punktas); medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 3 punktas). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys MVGIĮ apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis MVGIĮ 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalis). Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).

24. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtoja, kad ji požeminį vandenį išgavo be leidimo ir laiku išgauto vandens kiekio nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsižvelgiant į tai ir įvertinęs bylos medžiagą, teismas minėtas aplinkybes pripažįsta nustatytomis ir dėl jų plačiau neapsisako.

25. Nagrinėjamu atveju, byloje kilo ginčas dėl atsakovo Patikrinimo akte ir Sprendime pritaikyto (0,10 Eur/m) mokesčio tarifo. Pareiškėjos manymu, Bendrijai turėjo būti taikomas MVGIĮ 2 priedo 1a eilutėje nurodytas tarifas - 0,03 Eur/m, nes požeminis vanduo, Bendrijos buvo tiekiamas namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui.

26. MVGIĮ 2 priedo 1 dalyje nustatyta, kad požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį: vandens tiekėjo tiekiamas namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui apmokestinamas 0,03 Eur už m3 tarifu (a punktas); juridinių asmenų naudojamas komerciniams tikslams, supilstytas į tarą apmokestinamas 4,29 Eur už m3 tarifu (b punktas); kitas (a ir b punktuose nenurodytas) požeminis vanduo apmokestinamas 0,10 Eur už m3 tarifu (c punktas).

27. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius yra GVTNTĮ, kurio tikslas nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTNTĮ 1 straipsnis). Pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 11 dalį geriamojo vandens tiekimas suprantamas kaip geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (arba) vartotojams. Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas - juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka tiekiantis geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją (GVTNTĮ 3 straipsnio 10 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas ir veikiantis pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, kurios tikslas yra įgyvendinti bendrijos teritorijoje esančių gyvenamųjų namų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Byloje taip pat nustatyta, kad Bendrija iš jai nuosavybės teise priklausančių ir eksploatuojamų gręžinių vandenį išgauna ir naudoja tik Bendrijos gyvenamųjų namų savininkų reikmėms. Tačiau, Bendrijos veikla nesusijusi su geriamojo vandens išgavimu, paruošimu ir tiekimu (pardavimu) abonentams (vartotojams). Be to, Bendrija neturi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, kaip tai numatyta GVTNTĮ. Tokiu būdu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad Bendrijos veikla atitinka GVTNTĮ 3 straipsnio 11 dalyje nustatytus geriamojo vandens tiekimui keliamus reikalavimus ir sąlygas. Teismui nepateikta duomenų patvirtinančių, kad Bendrija yra licencijuota vandens tiekėja, kuriai taikomas MVGIĮ 2 priedo 1 dalies a punkte numatytas tarifas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pareiškėja šiuo atveju laikytina geriamojo vandens naudotoja, kuri savo veikloje naudoja požeminį vandenį kitoms reikmėms (Bendrijos narių poreikiams tenkinti), todėl Bendrijos išgautam gamtos išteklių (vandens) kiekiui negali būti taikomas MVGIĮ 2 priedo 1 dalies a) punkte nustatytas tarifas - 0,03 ct m3. Todėl už sunaudotą laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. 75 472 m3 vandens kiekį mokėtino mokesčio suma sudaro 8237 Eur (2018 m. – 2324,30 Eur, 2019 m. – 2701,80 Eur, 2020 m. – 3210,90 Eur). Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai Bendrijos išgautam vandens išteklių kiekiui taikė MVGIĮ 2 priedo 1 dalies c punkte nustatytą 0,10 Eur už m3 tarifą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šioje dalyje naikinti skundžiamo Sprendimo pareiškėjos nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

29. Pareiškėja taip pat prašo teismo įvertinti, ar Sprendimu paskirta sankcija neprieštarauja proporcingumo ir teisingumo principui ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos veiksmuose susijusiuose su MVGIĮ pažeidimu nėra tyčios ir savanaudiškų paskatų, Sprendimu paskirtą sankciją sumažinti.

30. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk4LTU1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-298-556/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-298-556/2016">eA-298-556/2016</a>).

31. Teismas taip pat pažymi, kad proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes.

32. MVGIĮ nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk4LTU1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-298-556/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-298-556/2016">eA-298-556/2016</a>). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

33. Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio 6 dalis nustato, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į padaryto pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes, į pareiškėjos finansinę situaciją, jos galimybę sumokėti finansinę sankciją ir galimas to pasekmes.

34. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja Patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus būtų padariusi tyčia ar turėdama tikslą nuslėpti išgautą vandens kiekį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ar kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Be to, pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą ir bendradarbiavo su Departamentu, t. y. pateikė prašomą informaciją. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad pareiškėja būtų siekusi ar trukdžiusi Departamentui atlikti patikrinimus ir (ar) nustatyti svarbias bei reikalingas aplinkybes. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja, nors ir pavėluotai bei pritaikiusi netinkamą tarifą, tačiau, pateikė Deklaracijas KIT708 už 2018-2020 m. I-IV ketv. ir sumokėjo mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja 2021 m. gruodžio 6 d. gavo LGT leidimą išgauti gamtos išteklius. Todėl, teismo vertinimu, pažeidimo pavojingumas šiuo atveju nebuvo didelis. Be to, kaip minėta, pareiškėja yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kuri yra finansuojama tik namų savininkų surenkamomis lėšomis, todėl paskirta ekonominė sankcija Bendrijos finansinei padėčiai yra reikšminga. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTMwLTU1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1130-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1130-556/2018">A-1130-556/2018</a>, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE2Ni01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2166-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2166-575/2016">eA-2166-575/2016</a> ir kt.).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE2Ni01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2166-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2166-575/2016">eA-2166-575/2016</a>, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUyNS01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3525-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3525-575/2016">eA-3525-575/2016</a>, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTMwLTU1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1130-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1130-556/2018">A-1130-556/2018</a>). Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. spalio 14 d. teisės aktų registre yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės užregistruotas įstatymo projektas Nr. 20-13835 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo“, kuris numato, kad asmeniui už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas požeminio vandens kiekį ir (ar) be leidimo išgautą požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) kiekį būtų taikomas 2 kartus didesnis mokesčio tarifas vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio mokesčio tarifo. Taip pat 2021 m. kovo 16 d. yra registruotas iš esmės analogiškas Seimo narių grupės parengtas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIVP-145(2), kuris 2 kartus didesnį tarifą vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio tarifo, numato taikyti būtent požeminio vandens naudojimo pažeidimams (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTI3MTAtNTk1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2710-595/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2710-595/2021">eI3-2710-595/2021</a>, 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTI3NzAtMzMxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2770-331/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2770-331/2021">eI3-2770-331/2021</a>, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021).

36. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimu patvirtintas 82 370 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei MVGIĮ numatytoms ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį dėl be leidimo išgautų ir laiku nedeklaruotų gamtos išteklių kiekio už 2018–2020 m. I–IV ketv. laikotarpį padidinti 2 kartus. Dėl tų pačių motyvų pareiškėjos reikalavimas sumažinti atsakovo apskaičiuotą mokestį už be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius už 2018-2020 metų mokestinius laikotarpius iki 3707 Eur atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir ginčijamu Departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-180 apskaičiuotas 82 370 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 16 474 Eur (8237 Eur x 2) (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „A“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. AS-180 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą 82 370 Eur didesnį mokesčio tarifą sumažinant jį iki 16 474 Eur (šešiolikos tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt keturių eurų).

Likusioje dalyje pareiškėjos gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „A“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė

Gitana Butrimaitė

Diana Butrimienė