Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. I2-3515-631/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00956-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dianos Butrimienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „IdeaLogical“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės 2022 m. vasario 10 d. sprendimą? Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas); 2) i?pareigoti atsakovę ar Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijoje iš? naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą? dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimo.

Pareiškėjas nurodo esantis (duomenys neskelbtini) pilietis, 13 metų gyvenęs, studijavęs ir dirbęs (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 18 d. skrydžio iš (duomenys neskelbtini) metu susipažinęs su (duomenys neskelbtini) piliečiu, UAB „IdeaLogical“ (duomenys neskelbtini), su kuriuo artimiau susibendravo ir kuris pasiūlė įsidarbinti jo bendrovėje ir dirbti kartu vykdant tarptautinę prekybą. Tam, kad galėtų dirbti Lietuvoje, buvo reikalinga gauti Lietuvos Respublikos Užimtumo tarnybos sprendimą dėl darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams bei nacionalinę D vizą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. sausio 4 dieną UAB „IdeaLogical“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė prašymą Lietuvos Respublikos Užimtumo tarnybai dėl sprendimo dėl darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams išdavimo. Užimtumo tarnyba sprendimą dėl darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams išdavimo priėmė 2022 metų sausio 25 dieną. Tarnyba priėmė teigiamą sprendimą, kad planuojamas pareiškėjo darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius.

Kaip pareiškėjas nurodo, užregistravus dokumentus dėl nacionalinės D vizos Lietuvos Respublikos ambasadoje Turkijoje (toliau – ir Ambasada), VFS centre Stambule 2022 m. sausio 14 dieną, atvykus į VFS centrą, jo darbuotojai atsisakė priimti iš pareiškėjo dokumentus. Dar kartą atvykus į VFS centrą ir dokumentus pateikus 2022 m. sausio 19 d., VFS centras, su ambasados nurodymu, dokumentus priėmė ir paprašė pasirašyti pasižadėjimą, jog per savaitę pateiks tris papildomus dokumentus: 1) lėktuvo bilietų rezervaciją; 2) darbo sutartį; 3) leidimą dirbti Lietuvoje. Lėktuvo bilietų rezervaciją pateikė pats, o darbo sutartį ir leidimą dirbti Lietuvoje (sprendimą dėl darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams) UAB „IdeaLogical“, kaip pareiškėjo darbdavys. 2022 m. sausio 26 dieną ambasada papildomai paprašė pateikti UAB „IdeaLogical“ registracijos dokumentus bei pareiškėjo išsilavinimo dokumentus.

Tą pačią 2022 m. sausio 26 dieną elektroniniu laišku Bendrovė pateikė Ambasadai: 1) įmonės registracijos dokumentus; 2) magistro diplomą ir jo priedą; 3) bakalauro diplomą; 4) Kanados migracijos institucijos 2020 metais atliktą vertinimą, kad magistro diplomas, pateiktas Kanados institucijai tiesiogiai iš JAV universiteto, atitinka Kanados magistro diplomo reikalavimus; 5) Veterinarijos tarnybos leidimą UAB „IdeaLogical“ vykdyti maisto produktų didmeninę prekybą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. sausio 31 dieną Ambasada pakvietė jį VFS centre į interviu, kuris vyko su Ambasados darbuotoja. Ambasada daugiau jokių dokumentų ar informacijos neprašė, viską, ko buvo paprašyta, buvo pateikta.

Nors ir pateikus visus prašomus dokumentus ir visą prašomą informaciją, Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje priėmė 2022-02-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą R. S.“, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti vizą.

Pareiškėjo įsitikinimu, toks Sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, prašo ji panaikinti. Nurodo Ambasadai pateikęs visus dokumentus ir informaciją, kurių Ambasada paprašė. Ambasados nurodyta prašymo atmetimo priežastis - negalėjimas pagrįsti numatomo buvimo tikslo, pasak pareiškėjo, yra neturinti pagrindo ir nelogiška. Pareiškėjas nesutinka su Ambasados vertinimu, kad jis kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nurodo jokių nelegalios migracijos planų neturintis, norintis dirbti Lietuvos bendrovėje UAB „IdeaLogical“, tarptautinės prekybos srityje. Iš studijų Didžiosios Britanijos ir JAV universitetuose, taip pat ankstesnių darbų turintis labai daug kontaktų tarp įvairių verslininkų, prekybos centrų, viešbučių, restoranų. Tiek šiems asmenims, tiek kitiems potencialiems klientams planuojama pardavinėti Lietuvos gamintojų ir kitų šalių produkciją. Turi išsilavinimą Jungtinės Karalystės ir JAV universitetuose, laisvai kalbantis prancūzų ir anglų, be to, italų, persų ir hebrajų kalbomis, turintis darbo patirties Ferrari, Vogue ir kitose tarptautinėse bendrovėse, tad jokių nelegalios migracijos tikslų nurodo neturintis.

Iš Ambasados Sprendimo pareiškėjui nėra aišku, kokios yra tikrosios vizos atmetimo priežastys. Ambasadai buvo pateikti visi prašomi dokumentai ir informacija, tačiau dėl neįsigilinimo į situaciją, galbūt didelio Ambasados krūvio ar kitokių pareiškėjui nesuprantamų priežasčių prašymas dėl vizos buvo atmestas.

Pažymi, kad Ambasados Sprendimą prašo panaikinti ir todėl, kad jis ateityje faktiškai gali sukliudyti pareiškėjui gauti vizas kitose valstybėse. Pateikiant paraišką dėl vizos gavimo Europos bei daugelyje kitų valstybių reikia atsakyti į klausimą, ar anksčiau buvo atmesti prašymai dėl vizos išdavimo. Atsakius, kad Lietuvos ambasada Turkijoje atmetė prašymą dėl vizos gavimo, ypač dėl vienos iš dviejų nurodytų priežasčių - „gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė“, yra labai didelė tikimybė, kad vien dėl tokio Sprendimo ateityje bus atmesti prašymai gauti kitų valstybių vizas. Tai nurodo esant pagrindine priežastimi, kodėl prašo panaikinti Sprendimą (b. l. 1-5, 31-35, t. I).

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog 2022-01-20 pareiškėjas per VFS centrą Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje, Irano Islamo Respublikai, Pakistano Islamo Respublikai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: 1) šeiminė padėtis - nevedęs; 2) darbdavys - įmonė JAV Niujorke, 3) pagrindinis kelionės tikslas - pateiktas prašymas; 4) numatomas atvykimas į Lietuvą - 2022-01-13, išvykimas - 2022-06-12 (29-30 punktai); 5) kviečiantis asmuo - UAB „IdeaLogical“, (duomenys neskelbtini) (32 punktas); 6) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs pats užsienietis (33 punktas). Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą išduoti vizą, duomenis apie UAB „IdeaLogical“, 2022-01-07 darbo sutartį, 2021-05-05 Prekių saugojimo ir sandėliavimo paslaugų teikimo sutartį, pareiškėjo kvalifikacinius dokumentus ir kita. Ketinant įsitikinti deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, su pareiškėju buvo atliktas pokalbis – interviu, kurio metu pareiškėjas neišsklaidė abejonių dėl tikrojo kelionės tikslo, nes jis negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl, turėdamas solidžią ilgametę vadybininko darbo patirtį ir daug kontaktų įvairiose tarptautinėse įmonėse ir organizacijose, ketina vykti dirbti į vieno asmens, veiklos dar nevykdžiusią įmonę. Pareigūnui pasiteiravus apie pareiškėjo gyvenimo sąlygas Lietuvoje - kur ketina gyventi, kiek kainuotų buto nuoma, aiškino, kad jo pajamos didės, kai tik įmonė pradės verslą. Paklaustas, kodėl Šveicarija 2020 m. ir 2021 m. atsisakė jam išduoti vizas, jis aiškino, kad vizų negavo dėl to, kadangi visą tą laiką Šveicarija nagrinėjo jo prašymą dėl leidimo gyventi (tuo tarpu abiem atvejais buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą esant abejonių, kad pareiškėjas išvyks iš Šengeno erdvės iki vizos galiojimo pabaigos).

Kaip nurodo atsakovė, Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, 2022-02-07 kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos specialiąsias tarnybas. 2022-02-08 VSD raštu nurodė, kad buvusi įmonės vadovė ir steigėja K.T (užsiima naujų įmonių steigimu, įsteigęs apie 40 naujų UAB). Įmonės steigimo adresu (duomenys neskelbtini), yra įsteigta apie 280 įmonių; Įmonė įkurta 2021-02-01 ir nuo 2021-05-07 perleista kitam vadovui; darbo užmokestis nemokamas; kyla pagrįstų abejonių dėl realios įmonės veiklos bei galima „pilkoji migracija“; rekomenduojame vizos neišduoti“. 2022-02-08 Migracijos departamentas raštu nurodė, kad Bendrovės vadovas yra įdarbintas tik 2022-01-20, duomenys apie jam išmokėtą darbo užmokestį nėra pateikti, daugiau darbuotojų nebuvo įdarbinta nuo įmonės įkūrimo; pareiškėjas 2022-01-26 pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, prašymo nagrinėjimas sustabdytas 2022-02-03; pareiškėjas, pateikdamas dokumentus bei informaciją, į klausimą, ar buvo atsisakyta išduoti jums vizą ar leidimą gyventi arba uždrausta atvykti į užsienio valstybę? - atsakė: ne, nors buvo duomenų, kad 2020 m. ir 2021 m. Šveicarijos ambasada (duomenys neskelbtini) atsisakė pareiškėjui išduoti vizas; esant pagrįstų abejonių dėl realios įmonės veiklos bei galimos „pilkosios migracijos“; rekomenduojame „vizos neišduoti“.

Konsulas nustatė, kad pareiškėjo pateikta 2022-01-07 datuota darbo sutartis, sudaryta su UAB „IdeaLogical“ direktoriumi M. V., pareiškėjo pasirašyta 2022-01-08, nors šios įmonės direktoriumi M. V. įdarbintas tik 2022-01-20. Pareiškėjo pateikta 2021-05-05 Prekių saugojimo ir sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis, pasirašyta UAB „IdeaLogical“ direktoriaus M. V., nors šios įmonės direktoriumi M. V. įdarbintas tik 2022-01-20.

Pokalbio su pareiškėju bei pastarojo pateiktų dokumentų ir konsulo gautos informacijos turinys konsului sukėlė pagrįstas abejones dėl užsieniečio pareiškimų patikimumo, tiek dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų teisingumo, todėl Konsulas, priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, nes nustatyti faktai leido pagrįstai abejoti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, kilus pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, nes yra pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, jis nepateikė jokių įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu patikimumu.

Atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus Užsienio reikalų ministerija prašo skundą atmesti (b. l. 52-57, t. I).

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „IdeaLogical“ atsiliepimu į skundą sutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo pareiškėjo skundą patenkinti bei Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2022-02-10 Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą R. S. panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su atsakovės atsiliepimu, kad UAB „IdeaLogical“ neplanuoja realiai vykdyti veiklos ar neplanuoja realiai įdarbinti R. S., o tik vykdo nelegalią migracijos schemą. Nurodo, kad ginčijamas Sprendimas ir jame išdėstytos aplinkybės turi didelės neigiamos įtakos Bendrovei bei jos akcininko ir direktoriaus teisėms ir pareigoms. Jeigu Sprendimas nebus panaikintas, ateityje Ambasada, VSD bei kitos valstybės institucijos laikys Bendrovę ir jos akcininką bei direktorių nelegalios migracijos schemos vykdytojais. Dėl to UAB „Idealogical“ bus neįmanoma arba labai sunku įdarbinti užsienietį arba vykdyti kitokią veiklą, kurios vykdymui reikalinga VSD išvada. Bet kuriai institucijai kreipusis į VSD dėl UAB „IdeaLogical“, ši visada atsakys, kad, neva, praeityje UAB „IdeaLogical“ vykdė nelegalią migracijos schemą.

UAB „IdeaLogical“ teigia sėkmingai vykdanti veiklą ir tiekianti prekes tokioms bendrovėms kaip Švedijos LIDL, anksčiau tiekusi prekes IKI prekybos tinklui, bei realiai siekia įdarbinti R. S., kuris turi išskirtinės patirties ir kontaktų aukšto lygio pardavimuose. Bendrovė nurodo, be kita ko, šiuo metu vykdanti derybas su Austrijos prekybos tinklu Billa, turinčiu apie 2000 parduotuvių Austrijoje, taip pat su Vokietijos prekybos tinklu Penny (abu tinklai kartu su Lietuvos prekybos tinklu IKI priklauso tai pačiai REWE grupei; be to, planuoja plėstis į Lietuvos prekybos tinklus bei kitų šalių LIDL prekybos tinklus, tačiau to šiuo metu nespėja to padaryti, nes UAB „IdeaLogical“ vadovas negali visko padaryti vienas, be darbuotojo, kurį planavo įdarbinti nuo veiklos pradžios. Be to, UAB „Idealogical“ derasi su finansų bendrove dėl 5 milijonų eurų kredito savo veiklai vykdyti. Šį kreditą turėtų gauti per poros mėnesių laikotarpį.

Trečiasis asmuo nurodo, kad Ambasados Sprendimo dalis dėl UAB „IdeaLogical“ veiklos nerealumo neatitinka realybės bei yra nepagrįsta. Dėl šios priežasties spekuliacijomis grįstas Sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, nes priimdama Sprendimą, Ambasada iš esmės ignoravo UAB „IdeaLogical“ veiklos realumą pagrindžiančius įrodymus. Ambasada nevertino Veterinarijos tarnybos leidimo ir sutarties dėl sandėlio nuomos kaip dokumentų, pagrindžiančių bendrovės būsimos veiklos realumą.

Bendrovė taip pat atsiliepime išdėsto argumentus, kad Bendrovės vadovas M. V. anksčiau vykdė tokią pačią prekybos veiklą, kokią deklaravo vykdysiantis per UAB „IdeaLogical“, per kitą bendrovę UAB „Cibus fortius“, kas yra dar vienas įrodymas, kad nuo pat pradžių buvo planuota vykdyti realią veiklą, o M. V. negali būti laikomas nelegalių migracijos schemų tarpininku, kaip teigiama Ambasados Sprendime.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su Sprendime iškeltomis abejonėmis dėl buvusio bendrovės steigėjos ir įmonės steigimo adreso, mano, kad Ambasada klaidingai interpretavo VSD pateiktą išvadą.

Bendrovė nurodo, kad jos vienintelis akcininkas ir direktorius M. V. UAB „IdeaLogical“ ne steigė kaip naują, o įsigijo jau įsteigtos bendrovės akcijas iš teisininkų kontoros, kurios viena iš veiklų yra įmonių steigimas. Ši teisininkų kontora yra įsteigusi daug bendrovių, nes tai tiesiog yra jos veikla. Interneto svetainėje https://www.lamigra.lt/parduodamos-imones/ yra viešai pateiktas parduodamų įmonių sąrašas, kurias gali bet kas įsigyti. Įsigyti jau įsteigtą bendrovę (jos akcijas), o ne steigti naują buvo greičiau ir paprasčiau.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su atsakovės teiginiais, kad Bendrovės vadovas pareiškėjo įdarbinimo metu nebuvo įdarbintas UAB „IdeaLogical“. Patikslina, kad M. V. Bendrovės direktoriumi buvo paskirtas 2021 metų gegužės 7 dieną, o nebuvo įdarbintas, nes bendrovė tuo metu nevykdė pirkimo ir pardavimo operacijų.

Trečiasis asmuo tvirtina, kad UAB „IdeaLogical“ pasirašyta darbo sutartis su R. S. bei sutartis dėl sandėlio nuomos yra galiojančios bei atitinka Akcinių bendrovių įstatyme numatytus bendrovės vadovo įgaliojimus pasirašyti sutartis. Be to, ir visi kiti pareiškėjo, trečiojo asmens pateikti dokumentai yra autentiški ir teisingi. Prašymo dėl vizos nagrinėjimo metu Ambasada neišreiškė jokių dvejonių dėl pateiktų dokumentų, neuždavė papildomų klausimų, nepaprašė papildomų dokumentų, kurie patvirtintų ar paneigtų jau pateiktų dokumentų ar juose esančios informacijos teisingumą.

Kaip pabrėžia trečiasis suinteresuotas asmuo, Sprendime nėra nurodyta jokių argumentų dėl dokumentų, pagrindžiančių išvykimą pasibaigus vizai, nepateikimo, tad nėra jokių duomenų, kad Ambasada, priimdama sprendimą, rėmėsi argumentais, kurie nenurodyti pačiame Sprendime, kas neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Ambasada niekada neprašė pateikti įrodymų dėl ketinimo išvykti iš Lietuvos pasibaigus vizai. Tokio prašymo nėra nei bylos dokumentuose, nei apskritai toks prašymas egzistuoja. Pareiškėjas planavo vykti į Lietuvą dirbti Bendrovėje pardavimų vadybininku. Pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie planavimą išvykti iš Lietuvos, jeigu išvykti neplanavo, nes turėjo pagal darbo sutartį dirbti UAB „IdeaLogical“.

Ambasada taip pat ignoravo visus pareiškėjo paaiškinimus, kodėl jis nori atvykti į Lietuvą, būtent dirbti UAB „IdeaLogical“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat kategoriškai nesutinka su Ambasados pozicija, kad Bendrovė, neva, teikusi klaidingą informaciją ir vadovas daręs spaudimą dėl vizos išdavimo. Nurodo, kad noras, kad ambasados darbuotojai paaiškintų, kokius dokumentus turi pateikti ir kur yra numatytas pagrindas kiekvienam dokumentai, nėra neteisėtas spaudimas. Valstybės institucijų, įskaitant ambasadą, darbuotojai privalo profesionaliai konsultuoti savo darbo klausimais, atsakyti į laiškus, suteikti informaciją telefonu.

Dėl visų atsiliepime išvardintų priežasčių Bendrovė teigia, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas (b. l. 87-100, t. I, 65-92, t. II).

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti Nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje, Irano Islamo Respublikai, Pakistano Islamo Respublikai per VFS centrą pateikė prašymą išduoti Nacionalinę vizą (toliau – Prašymas), nurodydamas formos pildyme būtinus duomenis, tarp kurių: šeiminė padėtis – nevedęs (9 punktas); darbdavys - įmonė JAV Niujorke (20 punktas); pagrindinis kelionės tikslas - pateiktas prašymas (21 punktas); numatomas atvykimas į Lietuvą: 2022-01-13, išvykimas: 2022-06-12 (29-30 punktai); kviečiantis asmuo - UAB „Idealogical“, (duomenys neskelbtini)(32 punktas); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs pats vizos prašantis užsienietis (33 punktas).

Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą išduoti vizą, duomenis apie UAB „IdeaLogical“, 2022-01-07 Darbo sutartį, 2021-05-05 Prekių saugojimo ir sandėliavimo paslaugų teikimo sutartį, pareiškėjo kvalifikacinius dokumentus ir kita (b. l. 58-69, t. I).

2022 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje priėmė sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ (duomenys neskelbtini) piliečiui R. S., kuriame nurodė, kad išnagrinėjus 2022 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą išduoti nacionalinę vizą, buvo nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnyje nurodyta aplinkybė: „užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (19 str. 1 d. 2 p.) ir kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (19 str. 1 d. 10 p.) (b. l. 21-22, t. I).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas) <...>; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Pagal Įstatymo 21 straipsnio 9 dalį, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo tvarką nustato Vidaus reikalų ministras kartu su Užsienio reikalų ministru; ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas.

2017-12-28 Vidaus reikalų ministro bei Užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Vizų išdavimo tvarkos aprašo 73(1) punktas nustato, kad prašymui išduoti nacionalinę vizą kartu su apraše nurodytais dokumentais pateikti ir nagrinėti mutatis mutandis taikomos Vizų kodekso 6 straipsnio, taip pat II ir III skyrių nuostatos.

Europos Parlamento ir Tarybos 2016-03-09 reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t. y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo į Šengeno valstybių zoną sąlygos: 1) jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą; 2) jie turi pagrįsti numatomo buvimo sąlygas; 3) jie turi pagrįsti, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą (Preambulės 3 str.). Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų, todėl Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti galimos migracijos pavojų, atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui.

Vizų kodekso 10 straipsnis nustato bendrąsias prašymo išduoti vizą pateikimo taisykles, kur reglamentuota, kad pareiškėjas turi pateikti (3 dalis): 1) prašymo formą pagal 11 straipsnį (a punktas); 2) patvirtinamuosius dokumentus pagal 14 straipsnį ir II priedą (f punktas).

Vizų kodekso 14 straipsnis nurodo patvirtinamuosius dokumentus, kuriuos turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo: 1) dokumentus, nurodančius kelionės tikslą; 2) dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą; 3) dokumentus, pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktą nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; 4) informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01NDQtODIyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-544-822/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-544-822/2015">A-544-822/2015</a>). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas savaime nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą. Turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis. Nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui.

Byloje neginčijamas faktas, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.

Kaip minėta, pareiškėjas savo prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė pateiktą prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir darbą UAB „IdeaLogical“, todėl tokiu atveju būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad užsieniečio vykimo į Lietuvą tikslas – darbas nurodomoje Bendrovėje.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pokalbio – interviu su konsulu metu pareiškėjas neišsklaidė abejonių dėl tikrojo kelionės tikslo ir ketinimo išvykti iš Lietuvos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjas negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl, kaip jis teigė turintis solidžią ilgametę vadybininko darbo patirtį ir daug kontaktų įvairiose tarptautinėse įmonėse ir organizacijose, ketina dirbti vieno asmens vadovaujamoje ir veiklos nevykdančioje įmonėje. Pareigūnui pasiteiravus apie pareiškėjo gyvenimo sąlygas Lietuvoje (kur ketina gyventi, kokios išlaidos buto nuomai ir pan., jis paaiškino, kad supranta, kad numatomas 2 400 Eur darbo užmokestis nėra didelis, tačiau jo pajamos didės, kai tik įmonė pradės verslą. Į klausimą, kodėl Šveicarija 2020 m. ir 2021 m. atsisakė jam išduoti vizas, pareiškėjas aiškino, kad vizų negavo dėl to, kad visą tą laiką Šveicarija nagrinėjo jo prašymą dėl leidimo gyventi. Tačiau Ambasados duomenimis, abiem atvejais Šveicarijoje buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą esant abejonių, kad pareiškėjas išvyks iš Šengeno erdvės iki vizos galiojimo pabaigos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „IdeaLogical“ pateikė į bylą didelės apimties rašytinių įrodymų, siekdama patvirtinti įmonės veiklos realumą ir teigdama, kad Bendrovės ketinimai priimti į darbą pareiškėją, yra rimti (b. l. 101-168, t. I).

Teismas, susipažinęs su trečiojo asmens atsiliepimo argumentais, pateiktais rašytiniais įrodymais, vertina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, pateikęs į bylą eilę sąskaitų-faktūrų, mokėjimo nurodymų, datuotų 2022 m. balandžio – gegužės mėnesiais, nepaneigia Ambasados nustatytų prieštaravimų tarp pareiškėjo nurodytos informacijos interviu metu, Bendrovės Ambasadai teiktų įrodymų dėl įmonės veiklos ir jos atstovavimo vieno akcininko ir direktoriaus M. V. asmenyje. 2022 m. vasario 10 d. priimant Ambasadai ginčijamą Sprendimą, buvo pagrindas vertinti kviečiančiąją organizaciją – UAB „IdeaLogical“ kaip nepatikimą ir nevykdančią realios veiklos.

Ginčijamo Sprendimo turinys patvirtina, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs surinktą informaciją, pasitelkęs konsultacijai pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus dokumentus ir interviu metu surinktą informaciją, nustatė, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų. Pareiškėjas nei konsului, nei teismui į bylą nepateikė konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų, galinčių išsklaidyti abejones dėl pareiškėjo kelionės tikslo ir nelegalios migracijos grėsmės.

Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl galimos nelegalios migracijos, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos bei darbo Bendrovėje realumo. Tokiu būdu, pripažintinas pagrįstu konsulinio pareigūno atsisakymas išduoti vizą pareiškėjui.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ambasada, pagrįstai priimdama ginčijamą sprendimą vertino pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir jame pateiktą informaciją apie pareiškėjo vykimo tikslus ir sąlygas, su prašymu pateiktus dokumentus.

Teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, kad vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai, nuodugniai nagrinėjo pareiškėjo prašymą, taigi, Ambasada priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, teismas nenustatė kitų ginčijamo spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje.

Darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Ambasados sprendimą yra nepagrįstas ir atmestinas. Antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją ar Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Nacionalinės vizos išdavimo – laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo Ambasados sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Proceso dalyviai savo dokumentuose išdėstė ir daugiau aplinkybių ir argumentų, tačiau teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), visus likusius proceso dalyvių argumentus laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundui atmesti, dėl šios priežasties šių argumentų detaliau nedėsto ir neanalizuoja.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė

Gitana Butrimaitė

Diana Butrimienė