Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-266-648/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28459-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1; 1.2.4.4.2.6; 1.2.4.4.2.7; 1.2.4.4.2.8;

1.2.4.4.2.10; 1.2.4.4.2.13 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistųjų J. K. ir A. M. gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai,

nukentėjusiojo I. T. S. A. (I. T. S. A.) įgaliotam atstovui Erikui Borusevičiui,

viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo I. T. S. A. ir jo įgalioto atstovo Eriko Borusevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tęsti darbą, o jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. M. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti ar tęsti tarnybą, o darbo netekus ar nutraukus tarnybą kariuomenėje, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Civiliniams ieškovams nukentėjusiajam I. T. S. A. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. T. S. A. ir jo atstovo Eriko Borusevičiaus apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendis pakeistas: pakeistas įrodytos veikos aprašymas, nuosprendžio įžanginės dalies 1 pastraipoje po žodžių „o nukentėjusiajam I. T. S. A. partrenkus J. K. automobiliu Mazda 3 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini))“ papildant žodžiais, kad „A. M. pribėgęs prie nukentėjusiojo I. T. S. A. vairuojamo automobilio tris kartus iššovė iš teisėtai laikomo pistoleto HS XDS-9 4.0, 9x19, Nr. H900804 į I. T. S. A. vairuojamą automobilį Mazda 3 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip sugadindamas automobilį Mazda 3 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini))“; taip pat iš nuosprendžio aprašomosios dalies – nuosprendžio 39 lapo 6 pastraipos po žodžių „nukentėjusysis važiavo į J. K. ir A. M.“ pašalinti žodžiai „tyčia, šiems keršydamas“.

Taip pat A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – ketveriems metams atimta teisė naudotis specialiosiomis teisėmis – laikyti ir nešioti ginklus, o jam priklausantis pistoletas konfiskuotas.

Priteista solidariai iš J. K. ir A. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 202,60 Eur už nukentėjusiojo M. A. (M. A.) gydymą. Taip pat Vilniaus teritorinei ligonių kasai pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl I. T. S. A. gydymo išlaidų atlyginimo priteisimo patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo atstovo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistųjų gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. K. ir A. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeitus įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aprašymą jį papildant) pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami su asmeniu, kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas ir paskelbta paieška, 2018 m. birželio 15 d. apie 15.10 val. viešoje vietoje – automobilių aikštelėje prie autoserviso, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 143, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: po žodinio konflikto su I. T. S. A. ir M. A. bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiesiems I. T. S. A. ir M. A. tiksliai nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam I. T. S. A. partrenkus J. K. automobiliu „Mazda 3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), A. M., pribėgęs prie nukentėjusiojo I. T. S. A. vairuojamo automobilio, tris kartus iššovė iš teisėtai laikomo pistoleto „HS XDS-9 4.0, 9x19“ Nr. H900804 į I. T. S. A. vairuojamą automobilį „Mazda 3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip sugadindamas automobilį; J. K. ir A. M., tęsdami nusikalstamą veiką, pabėgusiam į UAB „Infosiūlas“ administracines patalpas (esančias Vilniuje, Kalvarijų g. Nr. 143) nukentėjusiajam I. T. S. A. bendrais veiksmais sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Šiais bendrais veiksmais J. K., A. M. ir asmuo, kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas ir paskelbta paieška, nežymiai sutrikdė M. A. sveikatą, suduodami jam ne mažiau nei dešimt smūgių ir padarydami odos nubrozdinimus kaktoje, abiejuose pečiuose, kairėje alkūnėje, plaštakose, abiejuose keliuose, gleivinės nubrozdinimus apatinėje lūpoje, ir nesunkiai sutrikdė I. T. S. A. sveikatą, suduodami jam ne mažiau nei septynis smūgius ir padarydami poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, abiejų akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėse, poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose, nosikaulių lūžį, žaizdą nugaros dešinėje pusėje.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aprašymą jį papildydamas aplinkybėmis, susijusiomis su šaunamojo ginklo panaudojimu, t. y. kad A. M., pribėgęs prie nukentėjusiojo I. T. S. A. vairuojamo automobilio, tris kartus iššovė iš teisėtai laikomo pistoleto į I. T. S. A. vairuojamą automobilį ir taip jį sugadino. Taip pat iš nuosprendžio aprašomosios dalies – nuosprendžio 39 lapo 6 pastraipos po žodžių „nukentėjusysis važiavo į J. K. ir A. M.“ pašalinti žodžiai „tyčia, šiems keršydamas“.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Nukentėjusysis I. T. S. A. ir jo įgaliotas atstovas E. Borusevičius kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nuosprendį: perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalį; pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktuose nurodytas sunkinančias aplinkybes; paskirti nuteistiesiems realią laisvės atėmimo bausmę, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto kvalifikuojančio požymio. Tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nereiškia, jog jis negali būti padarytas itin žiauriai, nes jokiuose teisės aktuose nenustatyta, kad šio kvalifikuojančio požymio buvimas būtų siejamas tik su sunkiu sveikatos sutrikdymu. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino padarytų sužalojimų kiekio ir lokalizacijos, panaudoto smurto pobūdžio bei įrankių, kuriais buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, smurtinių veiksmų trukmės ir intensyvumo: smūgiai nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno sritis (galvą ir pilvą) buvo suduoti ne tik rankomis ir kojomis, bet ir metaliniu strypu, į jo vairuojamą automobilį buvo šauta tris kartus, viena kulka sužeidė ir nukentėjusįjį; fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo tęsiamas ilgą laiką (tiek serviso patalpoje, tiek lauke, tiek UAB „Infosiūlas“ patalpose, kuriose sumuštas ir peršautas nukentėjusysis bandė pasislėpti nuo užpuolikų); nuteistieji nepaisė kitų asmenų pastangų sustabdyti konfliktą, o smurtauti liovėsi tik patys nusprendę, kad toliau naudoti smurtą netikslinga. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nuteistųjų veiksmus kvalifikuoti kaip sveikatos sutrikdymą, padarytą itin žiauriai.

3.2. Nuteistųjų nusikalstama veika taip pat turėjo būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą kaip padaryta kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nes į nukentėjusiojo automobilį buvo šauta tris kartus, todėl galėjo būti sužaloti ir kiti žmonės (rikošetu arba tiesiogiai).

3.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinto kvalifikuojančio požymio – veikos padarymo dėl chuliganiškų paskatų – buvimo nuteistųjų veikoje. Byloje nustatyta, kad nuteistieji konfliktą pradėjo dėl mažareikšmės dingsties, t. y. automobilio pastatymo vietos, kurią nuteistieji (be jokio teisėto pagrindo) laikė priklausančia išskirtinai jiems. Be to, fizinį smurtą nuteistieji prieš nukentėjusįjį panaudojo ir dėl to, jog jis apie įvykusį konfliktą bandė pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, taip išreikšdami panieką elementarioms moralės ir elgesio normoms. Kasatoriai mano, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog veika nelaikoma padaryta dėl chuliganiškų paskatų, jei ji padaroma tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu, gali būti taikoma tik tada, kai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jau anksčiau yra įvykęs asmeninis nesutarimas ar konfliktas. Šioje byloje iki konflikto pradžios nukentėjusieji su nuteistaisiais nebuvo pažįstami, dėl to tarp jų nebuvo ir negalėjo būti jokių tarpusavio asmeninių konfliktų ar nesutarimų.

3.4. Šioje byloje nuteistųjų veiksmuose taip pat turėjo būti pripažintas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintas kvalifikuojantis požymis – veika padaryta dėl piliečio pareigų vykdymo. Nuteistuosius suerzino nukentėjusiojo bandymas apie kilusį konfliktą pranešti policijai, dėl to jie ir pradėjo muštynes. Nors nukentėjusiojo skambutis policijos pareigūnams nebuvo vienintelė priežastis, sukėlusi konfliktą, tačiau nusikalstama veika gali būti padaryta ne tik dėl vieno, bet ir dėl kelių skirtingų priežasčių ar motyvų, o BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte nenustatyta, kad šiai teisės normai taikyti piliečio pareigų vykdymas turėtų būti esminė ir vienintelė priežastis, išprovokavusi nusikalstamą veiką.

3.5. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad asmens pavadinimas „muslimu“, „musulmonu“ nėra pagrindas taikyti BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punktą, nes nuteistieji neturėjo tyčios smurtauti prie nukentėjusįjį siekdami išreikšti neapykantą dėl jo priklausymo tam tikrai rasei ar tautybei. Visi trys nukentėjusieji tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme parodė, kad nuteistasis J. K. spjovė ant nukentėjusiojo M. A. ir pasakė „eik tu <...>, musulmone“, vadino jį „gipsy“, „čigonu“, „muslimu“. Tai, kad nusikalstamą veiką padarė siekdami išreikšti neapykantą, patvirtino ir patys nuteistieji, teisiamojo posėdžio metu parodydami, kad jokių panašių konfliktų su lietuviais, kurie statytų savo automobilius toje pačioje vietoje prie baikerių klubo, nėra buvę. Tai leidžia daryti išvadą, kad konfliktas su nukentėjusiaisiais kilo ir dėl jų tautybės, kilmės, kalbos ar tikėjimo. Abu nuteistieji melavo, neva nukentėjusysis, judėdamas automobiliu, šaukė „Allach Akbar“, todėl jie šaunamąjį ginklą panaudojo dėl terorizmo grėsmės.

3.6. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra pagrindo pripažinti sunkinančių aplinkybių, nurodytų BK 60 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktuose, buvimo. Tai, kad panaudojant šaunamąjį ginklą nebuvo padarytas veikos kvalifikavimui esminis sužalojimas, neeliminuoja BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos sunkinančios aplinkybės buvimo, nes šiai aplinkybei konstatuoti pakanka vien tik šaunamojo ginklo panaudojimo fakto. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieš nėščią moterį, nes nuteistųjų veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti prieš nukentėjusiąją R. S.-A.

3.7. Nuteistiesiems paskirtos bausmės (laisvės apribojimas) yra per švelnios. BK 138 straipsnio 2 dalis nustato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki penkerių metų, todėl tokia bausmės rūšis būtų pati teisingiausia. Be to, nuteistųjų elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidedant jos vykdymą: nuteistieji kritiškai nevertina savo elgesio, nusikalstamą veiką siekia pateisinti mažareikšmėmis dingstimis (automobilio statymas aikštelėje, skambinimas bendruoju pagalbos telefonu), viso proceso metu melavo apie trečiąjį bendrininką A. G. (A. G.), nuteistasis J. K. pažeidinėjo jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nukentėjusiojo I. T. S. A. ir jo įgalioto atstovo E. Borusevičiaus kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl baudžiamojo įstatymo – BK 138 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 10 ir 13 punktų – taikymo

5. Nukentėjusysis I. T. S. A. ir jo atstovas kasaciniame skunde teigia, kad byloje yra pagrindas nuteistųjų J. K. ir A. M. nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 10 ir 13 punktus. Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinį skundą, neišsamiai vertino faktines bylos aplinkybes, nevertino įrodymų visumos, nesivadovavo kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

6. Kasaciniame skunde nukentėjusiojo I. T. S. A. ir jo atstovo pateikiami argumentai dėl nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančio požymio „itin žiauriai“ (BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktas) buvimo nuteistųjų veikoje yra nepagrįsti.

6.1. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal šią normą, kai kaltininko veika sukeliant nesunkų sužalojimą ar susargdinant dėl jos įvykdymo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, taip pat būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nesunkaus sužalojimo ar susargdinimo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nesunkiai sužaloja ar susargdina kitą žmogų itin žiauriai.

6.2. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-235-222/2016, 2K-271-976/2020 ir kt.). Itin žiaurų nusikalstamos veikos pobūdį taip pat gali lemti kaltininko veiksmų kryptingumas ir tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-507/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje požymis „itin žiauriai“ dažniausiai nustatomas nužudymo bylose, kai kito žmogaus gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14/2012">2K-14/2012</a>, 2K-364/2014, 2K-72-746/2015, 2K-316-1073/2018 ir kt.). Tuo tarpu bylose dėl sveikatos sutrikdymo itin žiaurus nusikaltimo padarymo būdas paprastai konstatuojamas, kai kitas žmogus sunkiai sužalojamas, pavyzdžiui, pilant jam ant kūno verdantį vandenį, apipilant veidą sieros rūgšties tirpalu, daug kartų duriant peiliu į veidą, kaklą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-333/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-333/2011">2K-333/2011</a>, 2K-213/2014, 2K-193-507/2015).

6.3. Taigi, požymis „itin žiauriai“ BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtyje apibūdina nusikalstamos veikos padarymo būdą, kai kaltininkas ne tik sutrikdo nukentėjusiojo sveikatą, bet tai padaro elgdamasis ypač žiauriai ir taip nukentėjusiajam sukeldamas papildomas labai dideles fizines kančias (itin didelį skausmą ar daug kūno sužalojimų) ir (ar) dvasines kančias (veika padaroma tyčiojantis iš nukentėjusiojo, trukdant suteikti pagalbą, sužalojant artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems didelius dvasinius išgyvenimus ir pan.).

6.4. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal byloje nuteistiesiems inkriminuotų panaudotų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį I. T. S. A. pobūdį ir specialistų nustatytus objektyvius fizinio smurto požymius – nukentėjusiojo kūno sužalojimus, jų kiekį – nėra pagrindo konstatuoti nuteistųjų veikos ar pačių nuteistųjų ypatingo žiaurumo, taip pat dėl nusikaltimą kvalifikuojančio požymio „itin žiauriai“ buvimo nuteistųjų veikoje (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 40 punktas). Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada sutiktina.

6.5. Byloje teismai nustatė, kad iš nukentėjusiajam kaltinime nurodytų padarytų kūno sužalojimų kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą specialistai vertino tik nosikaulių lūžį. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistieji siekė kuo stipriau sužaloti nukentėjusįjį, net pasivijo jį į patalpas, kur šis bandė pasislėpti, ir toliau smurtavo, tačiau nuteistųjų aktyvūs smurtavimo veiksmai šiuo atveju nėra pagrindas kvalifikuoti nuteistųjų veiką kaip padarytą „itin žiauriai“. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes nuteistųjų padaryti smurtiniai veiksmai, t. y. smūgiai rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, atsižvelgiant į nukentėjusiajam nustatytus objektyvius kūno sužalojimus, šiuo konkrečiu atveju nėra tie veiksmai, kuriuos būtų galima laikyti itin skausmingais, sukėlusiais nukentėjusiajam dideles fizines kančias. Nors pagal byloje nustatytas aplinkybes, atlikdami prieš nukentėjusįjį jiems inkriminuotus smurtinius veiksmus, nuteistieji neabejotinai suvokė tokių savo veiksmų padarinius, kad gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir to norėjo, tačiau konstatuoti nuteistųjų tyčią sužaloti nukentėjusįjį veikiant itin žiauriai nėra pagrindo.

7. Taip pat nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad nuteistųjų veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, t. y. kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

7.1. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kai sveikata sutrikdoma kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, t. y. kai kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik asmeniui, kurio sveikatą siekiama sutrikdyti, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM0LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-334-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-334-699/2018">2K-334-699/2018</a>). Kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi būti reali. Pavojingas būdas gali apimti įvairiausius kaltininko veiksmus – padegimą, sprogdinimą, geriamojo vandens, maisto, aplinkos užnuodijimą chemikalais ar radioaktyviosiomis bei kitokiomis medžiagomis, transporto priemonių, kitų didesnio pavojaus šaltinių panaudojimą, šaudymą ir kt. Šaudoma gali būti iš įvairiausių ginklų: kovinių, sportinių, medžioklinių, savadarbių ir kt. Svarbu, kad iš tokio ginklo paleistas šūvis būtų pavojingas žmonių gyvybei (ar sveikatai) ir kad kaltininkas tai suvoktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-530/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-530/2010">2K-530/2010</a>, 2K-65/2012).

7.2. Be to, BK 138 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos nusikalstamos veikos sudėtys yra materialiosios, todėl tam, kad kaltininkas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, būtina nustatyti, jog ginklo panaudojimas (šaudymas į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį) šiuo atveju kėlė ne tik realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, bet būtent veikiant pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu atsirado baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai – nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Jei kaltininkui veikiant pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu įstatyme nurodytų padarinių nekyla, kaltininkas gali būti traukiamas atsakomybėn už pasikėsinimą padaryti šį kvalifikuotą nusikaltimą, jei nustatoma, kad jis veikė tiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu.

7.3. Baudžiamojoje byloje teismai nustatė, kad nuteistasis A. M. šaunamąjį ginklą panaudojo tada, kai nukentėjusysis, aikštelėje vairuodamas automobilį, partrenkė nuteistąjį J. K., tada A. M. iš legaliai laikomo ginklo tris kartus šovė iš nedidelio atstumo į nukentėjusiojo I. T. S. A. vairuojamą automobilį, kuris judėdamas apdaužė kitus automobilius. Teismai nustatė, kad A. M. šaunamąjį ginklą panaudojo ne siekdamas sužaloti nukentėjusįjį, o iš labai arti buvo šauta į judančią transporto priemonę, reaguojant į pavojingą manevravimą ir siekiant ją sustabdyti, be to, šaudamas į automobilį jis nekėlė realios grėsmės aplink esantiems žmonėms. Teismų nustatytos aplinkybės neleidžia sutikti su kasatorių kasaciniame skunde išsakytu teiginiu, jog pats šaudymas konkrečioje situacijoje teismo turėjo būti vertinamas kaip pavojingas kitų žmonių gyvybei. Minėta, kad kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi būti reali. Teismai nenustatė tokios aplinkybės. Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sužalojimas (nosikaulių lūžis) buvo padarytas ne panaudojant šaunamąjį ginklą, o suduodant smūgius rankomis ar kojomis. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

8. Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistųjų veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jie viešoje vietoje pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį dėl mažareikšmės dingsties – automobilio pastatymo vietos.

8.1. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzE2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-716/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-716/2007">2K-716/2007</a>, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).??????

8.2. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2008">2K-24/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136/2008">2K-136/2008</a>). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136/2008">2K-136/2008</a>, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-194-895/2020 ir kt.).

8.3. Pažymėtina, kad, pagal byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų viešoje vietoje kilusį konfliktą galima suskaidyti į dvi dalis: žodinį konfliktą ir po to smurto naudojimą prieš nukentėjusiuosius automobilių stovėjimo aikštelėje ir smurtą prieš nukentėjusįjį I. T. S. A. UAB „Infosiūlas“ patalpose. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje nėra galimybės objektyviai nustatyti, kuriuo metu nuteistiesiems naudojant fizinį smurtą prie nukentėjusįjį jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – nosikaulių lūžis.

8.4. Byloje nustatyta, kad automobilių aikštelėje tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų kilo žodinis konfliktas dėl nesutarimo statant automobilį, t. y., nukentėjusiesiems atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, nuteistasis J. K. neleido statyti automobilio prie baikerių klubo; nukentėjusysis I. T. S. A. automobilį perstatė į kitą vietą, skambino Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC); tada prie jo priėjo agresyviai nusiteikęs nuteistasis J. K. ir pradėjo įžeidinėti nukentėjusįjį, grasino panaudoti fizinį smurtą; vėliau prasidėjo muštynės, jose dalyvavo ir nuteistasis A. M., nukentėjusiesiems I. T. S. A. ir M. A. nuteistieji sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nors nuteistieji viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje – elgėsi įžūliai ir naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, fizinis smurtas prieš jį buvo panaudotas ne dėl chuliganiškų, o dėl asmenių paskatų – nuteistųjų manymu, ne vietoje statomo nukentėjusiojo automobilio, nukentėjusiojo siekio susisiekti telefonu su policija ir kilusio tarpusavio ginčo.

8.5. Teismai taip pat nustatė, kad, smurtiniams veiksmams automobilių stovėjimo aikštelėje pasibaigus, nukentėjusysis I. T. S. A. sėdo į automobilį ir važiuodamas atsitrenkė į nuteistąjį J. K.; tada nuteistasis A. M. išsitraukė šaunamąjį ginklą ir keletą kartų šovė į automobilį; po atliktų šūvių nukentėjusysis toliau vairavo automobilį, šis judėdamas apdaužė kelis kitus automobilius; nukentėjusysis, kai išlipo iš automobilio, pabėgo į UAB „Infosiūlas“ patalpas, ten jį nusivijo nuteistieji ir sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Taigi UAB „Infosiūlas“ patalpose nuteistųjų smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį lėmė pyktis, kerštas dėl to, kad nukentėjusysis automobiliu užvažiavo ant nuteistojo J. K., o ne noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimas.

8.6. Taigi iš bylos medžiagos išplaukia, kad nuteistieji smurtą prieš nukentėjusįjį I. T. S. A. automobilių stovėjimo aikštelėje ir UAB „Infosiūlas“ patalpose naudojo dėl skirtingų motyvų, tačiau nė vieno iš jų nėra pagrindo pripažinti chuliganišku. Todėl, atsižvelgiant į teismų nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas dėl asmeninių priežasčių, esant konfliktinei situacijai, t. y. nuteistųjų nusikalstamus veiksmus lėmė konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, yra teisinga.

8.7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų veiksmuose padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą nėra chuliganiškų paskatų, t. y. nėra būtinojo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto subjektyviojo požymio. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

9. Taip pat nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad nuteistųjų veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, nes smurtas prieš nukentėjusįjį panaudotas dėl to, kad jis vykdė savo piliečio pareigą ir skambino policijai siekdamas civilizuotai išspręsti konfliktą.

9.1. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą kaltininkas traukiamas atsakomybėn, kai nustatomas būtinasis nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – motyvas, t. y. kaltininko siekis nesunkiai sutrikdyti sveikatą asmeniui dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo dabar ar ateityje, taip pat kerštaujant už tokią veiklą, įvykdytą praeityje, nepriklausomai nuo to, ar sveikatos sutrikdymo metu nukentėjusysis vykdė tarnybinę ar pilietinę pareigą, ar jau nebevykdė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasakyta, kad tarnybos pareigų vykdymas – tai ne tik valstybės tarnautojų veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, išplaukiančias iš įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių nuostatų, pareiginių instrukcijų, darbo sutarties ir pan., valstybinėje, visuomeninėje ar privačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, veikla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcyLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-172-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-172-942/2016">2K-172-942/2016</a>). Pilietinės pareigos vykdymas – tai asmens, kaip valstybės piliečio ar visuomenės nario, vykdymas bet kokios visuomenei naudingos veiklos, kurią vykdyti tiesiogiai įpareigoja ar įgalioja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, kiti teisės aktai, taip pat ir kitos visuomenei naudingos veiklos vykdymas (liudijimas teisme, pranešimas teisėsaugos institucijoms apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, užpulto asmens gynimas, nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymas ir pan.).

9.2. Minėta, kad baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, padarė išvadą, jog konfliktas tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo kilo dėl nuteistųjų pykčio dėl jų teritorijoje statomo automobilio, o fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį pradėtas naudoti praėjus tam tikram laiko tarpui po tarpusavio apsižodžiavimo. Tai, kad konflikto metu nukentėjusysis I. T. S. A. skambino į BPC, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nelaikė aplinkybe, jog nuteistieji nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė būtent keršydami pastarajam dėl piliečio pareigos vykdymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė nusikalstamos veikos būtinojo sudėties požymio – motyvo, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistųjų veikoje nebuvo nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančio požymio – sveikatos sutrikdymo padarymo dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, taigi teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

10. Taip pat nėra pagrindo padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punktą kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą siekiant išreikšti neapykantą dėl nukentėjusiųjų tautybės, kalbos, kilmės ir tikėjimo.

10.1. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punktą atsako tas, kas sužalojo žmogų taip siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

10.2. BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytas kvalifikuojantis požymis susijęs su nusikaltimo tikslu – siekiu išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Taigi, kvalifikuojant veiką būtina nustatyti, kad nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas ar buvo pasikėsinta tai padaryti būtent dėl jo priklausymo atitinkamai asmenų grupei, kurios atžvilgiu kaltininkas yra susiformavęs neigiamą subjektyvų požiūrį.

10.3. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį asmeninio pobūdžio priežastis, taip pat nustatė, kad konflikto metu buvo vartojami įžeidžiantys ir necenzūriniai žodžiai, nukreipti į nukentėjusįjį. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliantų apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiojo sužalojimo dėl jo tautinio, religinio ir pan. išskirtinumo, pakartotinai įvertino bylos įrodymus ir padarė išvadą, kad nenustatė, jog nuteistieji nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė siekdami išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl jo tautybės, kalbos, kilmės ar tikėjimo. Priešingai nei kasaciniame skunde teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas savo išvadą dėl aptariamo kvalifikuojamojo požymio nebuvimo nuteistųjų veikoje grindė įvertinęs tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visumą, todėl nepagrįsti kasatorių teiginiai dėl teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Nors pagal teismų nustatytas aplinkybes konflikto metu prieš nukentėjusįjį buvo vartojami necenzūriniai ir įžeidžiantys žodžiai, tačiau, teismui nenustačius nuteistųjų tikslo smurtauti būtent siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl jo tautybės, kalbos, kilmės ar tikėjimo, nėra pagrindo jų nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punktą.

11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad teismai pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistiesiems baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių (BK 54 straipsnio 2 dalis)

12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį paskirtos laisvės apribojimo bausmės yra per švelnios, nuteistieji kritiškai nevertina savo elgesio, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes. Be to, teismai nepagrįstai nepripažino sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad veika buvo padaryta nėščiai moteriai (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir veika padaryta naudojant šaunamąjį ginklą (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

13. Atkreiptinas kasatorių dėmesys, kad kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, jog teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Todėl bausmės švelnumo ar griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-2-693/2019, 2K-72-489/2020, 2K-147-489/2021, 2K-144-942/2021, 2K-179-942/2021 ir kt.).

14. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-746/2016">2K-184-746/2016</a>, 2K-99-511/2018).

15. BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-693/2015">2K-202-693/2015</a>, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.). Taigi, bausmės griežtumo ir švelnumo klausimai pagal BPK priskirti apeliacinės instancijos teismo kompetencijai.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis ir jo atstovas analogišką klausimą dėl nuteistiesiems paskirtų, jų manymu, per švelnių bausmių kėlė ir apeliaciniame skunde, į šį klausimą apeliacinės instancijos teismas pateikė detalius motyvus jį atmesdamas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į visas svarbias BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (abu nuteistieji yra jauno amžiaus, nevedę, padarė po vieną nesunkų smurtinį ir po vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, padarytos veikos yra baigtinės, tyčinės), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius motyvus, kodėl nuteistiesiems paskirtos laisvės apribojimo bausmės yra pagrįstos ir teisingos, kartu atsakė į apeliacinio skundo argumentus, kodėl nepripažįsta sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad veika buvo padaryta nėščiai moteriai (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir veika padaryta naudojant šaunamąjį ginklą (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

17. Kasacinės instancijos teismas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo nesutikti, nes nuteistiesiems paskirtos laisvės apribojimo bausmės atitinka BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nėra aiškiai per švelnios ar per griežtos, todėl darytina išvada, kad jos pakankamos BK 41 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti. Aplinkybių, dėl kurių laisvės apribojimo bausmių paskyrimą būtų galima pripažinti neatitinkančiu bausmės paskirties ar pažeidžiančiu bausmės skyrimo taisykles, nenustatyta. Todėl nesant reikšmingų argumentų, pagrindžiančių BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių pažeidimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

18. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neteisingos bausmės paskyrimo nuteistiesiems yra nepagrįsti, jais remiantis naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo I. T. S. A. (I. T. S. A.) ir jo įgalioto atstovo Eriko Borusevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Aurelijus Gutauskas

Artūras Pažarskis