V. M. pagal BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-257-697/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37254-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 2.1.7.4; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M., nuteistojo K. Z. gynėjo advokato Mariaus Zabitos, nuteistojo D. P. M. (D. P. M.) gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio; taip pat pagal nuteistojo V. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu:

V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu ketveriems metams. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d.

K. Z. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu ketveriems metams. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2016 m. spalio 24 d.

D. P. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu penkeriems metams. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2018 m. sausio 24 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu

panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria V. M. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija); K. Z. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija); D. P. M. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija); V. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį,

ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:

V. M. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

K. Z. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

D. P. M. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

V. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl D. P. M. inkriminuotos veikos – narkotinių medžiagų gabenimo.

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendis pakeistas:

K. Z. veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, palikta Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.

D. P. M. veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, palikta Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu

V. P. nuteistas:

pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų,

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu šešeriems metams,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams,

pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo sulaikymo dienos. BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas ir suėmimas nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. liepos 20 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi

panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria V. M. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Taip pat panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria V. M., K. Z. ir D. P. M. išteisinti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Taip pat panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria K. Z. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams ir kuria D. P. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas devyneriems metams, ir ši bylos dalis dėl paskirtų bausmių perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kita Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendis pakeistas:

V. M. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų;

V. M. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) į BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir palikta Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, V. M. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, ją nustatyta atlikti pataisos namuose.

K. Z. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų.

K. Z. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) į BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir palikta Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, K. Z. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų, ją nustatyta atlikti pataisos namuose.

D. P. M. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų.

D. P. M. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) į BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir palikta Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, D. P. M. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Kita Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendis: V. P. veiksmai iš BK 300 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

Kita Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. P. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu:

2. Pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad:

2.1. turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, vykdyti jų kontrabandą ir platinimą, taip gaunant neteisėtas pajamas, parengė nusikalstamos veikos planą, 2014 m. kovo–liepos mėn. organizavo planui įgyvendinti reikiamų įrankių įgijimą: per tarpininką R. P. 2014 m. kovo–liepos mėn. įgijo UAB „T“ ir UAB „E“ bei už nenustatytą piniginį atlygį per tarpininką R. P. inicijavo D. G. ir K. Š. tapimą statytiniais šių įmonės direktoriais bei perėmė visus įmonių dokumentus, antspaudus ir pats įgijo užsienio įmonių „S“, „I“ dokumentus bei antspaudus. Vykdydamas tolesnį nusikalstamą sumanymą, tiksliai nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. birželio mėn., subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš nenustatytų asmenų ir K. Z., D. P. M. bei V. M., paskirstė jiems užduotis, susijusias su labai didelių kiekių narkotinių medžiagų neteisėtu saugojimu, laikymu ir gabenimu, ir koordinavo grupės narių veiklą;

2.2. veikdamas pagal iš anksto suderintą planą su nenustatytais asmenimis ir siekdamas patikrinti būsimą narkotinių medžiagų gabenimo kanalo patikimumą, fiktyvios UAB „T“ vardu 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 27 d. ir fiktyvios UAB „E“ vardu 2014 m. gruodžio 14 d. ir 2015 m. vasario 19 d. į Lietuvos Respubliką atgabeno sieros granulių ir akmens anglių krovinius, pasitelkęs organizuotai grupei nepriklausančią tarpininkę, perduodamas jai UAB „T“, UAB „E“ ir užsienio įmonės „S“ bei „I“ dokumentus, antspaudus, organizavo nurodytų krovinių muitinės procedūrų atlikimą ir pervežimą į sandėlį, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini). Įsitikinęs krovinių gabenimo kanalo patikimumu ir saugumu, nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. birželio 26 d., susitarė su nenustatytu asmeniu dėl labai didelio kiekio kokaino įgijimo ir jo paslėpimo tarp akmens anglių krovinių, skirtų įmonėms „S“ ir „I“, ir taip įgijo labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 71 kg, kokaino;

2.3. vykdydamas tolesnį organizuotos grupės planą ir žinodamas, kad tarp įmonėms „S“ ir „I“ atgabento akmens anglių krovinio yra paslėptas labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 71 kg kokaino, nurodė tarpininkei panaudojant anksčiau jai perduotus dokumentus ir antspaudus pagaminti netikrus dokumentus: tariamai 2015 m. balandžio 5 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „E“ ir užsienio įmonės „I“, jas patvirtinant perduotais spaudais ir pasirašant už UAB „E“ direktorių K. Š. ir „I“ direktorių S. K. (S. K.), taip pat tariamai 2015 m. birželio 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį tarp UAB „T“ ir užsienio įmonės „S“, ją patvirtinant perduotais spaudais ir pasirašant už UAB „T“ direktorių D. G. ir „S“ direktorių A. R. (A. R.), bei šias sutartis panaudoti jas perduodant Lietuvos Respublikos muitinės Klaipėdos skyriaus pareigūnams muitinės procedūroms inicijuoti. Taip jis organizavo tariamai UAB „T“ ir UAB „E“ skirtų krovinių su akmens anglimis ir tarp jų paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino muitinės procedūrų atlikimą ir įgijęs ne mažiau kaip 71 kg kokaino bei išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda labai didelį kiekį narkotinės medžiagos atgabeno į Lietuvos Respubliką. Toliau per tarpininkę organizavo krovinių su labai dideliu kiekiu kokaino gabenimą ir taip neteisėtai gabeno labai didelį kiekį kokaino nuo Klaipėdos muitinės iki sandėlio, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), kur toliau narkotines medžiagas neteisėtai laikė;

2.4. vadovaudamas organizuotos grupės nariams, jis paskirstė užduotis K. Z. ir V. M., nurodydamas 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 2 d. pasitikti UAB „T“ ir UAB „E“ skirtus krovinius, juos iškrauti sandėlyje, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini). Taip pat vykdydamas bendrą organizuotos grupės sumanymą, nurodė K. Z. 2015 m. liepos 1 d. Vilniaus oro uoste sutikti organizuotos grupės narį D. P. M., jį atgabenti į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, ir kartu su D. P. M. ir V. M. iš atgabento akmens anglių krovinio išrinkti ten paslėptą labai didelį kiekį kokaino;

2.5. organizuotos grupės nariai K. Z., D. P. M. ir V. M. 2015 m. liepos 3 d., laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 14.15 val., vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, sandėlyje Alytuje, (duomenys neskelbtini), tarp 129 tonų akmens anglių atrinko ir į atskirą maišą supakavo daugiau kaip 11 kg kokaino, paslėpto tarp akmens anglių, o likusios dalies išrinkti ir atskirai supakuoti nespėjo, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Ši K. Z. gabenta atrinkto kokaino daugiau kaip 11 kg dalis ir likusi dalis kokaino, paslėpta tarp akmens anglių krovinio, buvo surasta ir išimta;

2.6. be to, V. P., vykdydamas bendrą organizuotos grupės sumanymą, veikdamas su tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, neteisėtai įgijo ir 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. liepos 9 d. atgabeno tris jūrinius konteinerius su UAB „E“ skirtu akmens anglių kroviniu bei tarp jo paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino ir tris jūrinius konteinerius su akmens anglių kroviniu, skirtu UAB „T“, bei tarp jo paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino, kurio bendra masė virš 302 kg, ir išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda narkotinę medžiagą atgabeno į Lietuvos Respubliką;

2.7. žinodamas apie K. Z., V. M. ir D. P. M. sulaikymą ir siekdamas apsaugoti neteisėtai į Lietuvos Respubliką atgabentą kokaino krovinį, nurodė tarpininkei panaudojant jau anksčiau jai perduotus dokumentus ir antspaudus pagaminti netikrus dokumentus: 2015 m. liepos 8 d. sutartį Nr. DTF/T15/97 tarp UAB „D“ ir UAB „E“, šią sutartį patvirtinti UAB „E“ antspaudu ir pasirašyti už UAB „E“ direktorių K. Š. bei sutartį pateikti UAB „D“ muitinės procedūroms inicijuoti, siekdamas tris jūrinius konteinerius su juose paslėptu kokainu išgabenti į Ispanijos Karalystę.

3. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad:

3.1. būdamas įgijęs UAB „T“ ir UAB „E“ bei užsienio įmonių „S“ ir „I“ dokumentus bei antspaudus, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. balandžio mėn., šiuos dokumentus ir antspaudus perdavė E. M. ir nurodė jai pagaminti netikrus dokumentus bei juos panaudoti perduodant UAB „D“ ir IĮ „B“, teikiančioms muitinės tarpininko paslaugas, žinodamas, kad šie dokumentai bus perduoti Lietuvos Respublikos muitinės Klaipėdos skyriaus pareigūnams;

3.2. nurodydamas E. M. pagaminti netikrą pirkimo–pardavimo sutartį, tariamai 2015 m. balandžio 5 d. sudarytą tarp UAB „E“ ir užsienio įmonės „OOO I“, šią sutartį patvirtinant V. P. jai perduotais UAB „E“ ir įmonės „OOO I“ antspaudais ir pasirašant už UAB „E“ direktorių K. Š. ir įmonės „OOO I“ direktorių S. K., taip bendrais veiksmais su E. M. pagamino netikrą dokumentą ir E. M. šį dokumentą pateikus UAB „D“, teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą;

3.3. nurodydamas E. M. pagaminti netikrą pirkimo–pardavimo sutartį, tariamai 2015 m. gegužės 26 d. sudarytą tarp UAB „E“ ir užsienio įmonės „OOO I“, šią sutartį patvirtinant V. P. jai perduotais UAB „E“ ir įmonės „OOO I“ antspaudais ir pasirašant už UAB „E“ direktorių K. Š. ir įmonės „OOO I“ direktorių S. K., taip bendrais veiksmais su E. M. pagamino netikrą dokumentą ir, E. M. šį dokumentą pateikus įmonei IĮ „B“, teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą;

3.4. nurodydamas E. M. pagaminti netikrą pirkimo–pardavimo sutartį, tariamai 2015 m. birželio 22 d. sudarytą tarp UAB „T“ ir užsienio įmonės „OOO S“, šią sutartį patvirtinant V. P. jai perduotais UAB „T“ ir įmonės „OOO S“ antspaudais ir pasirašant už UAB „T“ direktorių D. G. ir įmonės „OOO S“ direktorių A. R., bendrais veiksmais su E. M. pagamino netikrą dokumentą ir E. M. šį dokumentą pateikus įmonei IĮ „B“, teikiančiai muitinės tarpininko paslaugas, panaudojo šį netikrą dokumentą;

3.5. nurodydamas E. M. pagaminti netikrą sutartį Nr. DTF/T15/97 tarp UAB „D“ ir UAB „E“, šią sutartį patvirtinant V. P. jai perduotu UAB „E“ antspaudu ir pasirašant už UAB „E“ direktorių K. Š., bendrais veiksmais su E. M. pagamino netikrą dokumentą ir, E. M. šį dokumentą pateikus UAB „D“, teikiančios muitinės tarpininko paslaugas, atstovams, panaudojo šį netikrą dokumentą.

4. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo–liepos mėn. per tarpininką R. P. organizavo juridinių asmenų – UAB „E“ ir UAB „T“, naudojamų neteisėtai veiklai nuslėpti, įgijimą ir vadovavo šiems juridiniams asmenims. V. P., pasitelkęs R. P., įgijo UAB „E“ ir UAB „T“ bei už pažadėtą piniginį atlygį inicijavo D. G. ir K. Š. tapimą statytiniais šių įmonės direktoriais, žinodamas, kad įmonės nevykdys teisėtos veiklos ir bus panaudotos neteisėtai veiklai nuslėpti. R. P. organizavus UAB „E“ ir UAB „T“ įgijimą ir D. G. bei K. Š. įregistravus kaip šių įmonių direktorius, iš R. P. perėmė įmonių dokumentus ir antspaudus bei toliau vadovavo šioms įmonėms ir panaudodamas netikrus dokumentus tariamai sudarė sandorius dėl akmens anglių įgijimo, muitinės procedūrų atlikimo ir transportavimo paslaugų suteikimo.

5. V. M. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad:

5.1. dėl savanaudiškų paskatų ne vėliau kaip nuo 2015 m. birželio 29 d. dalyvavo kito asmens suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš minėto kito asmens, D. P. M. ir K. Z. ir užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda bei platinimu, veikloje ir turėdamas atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje vykdė užduotis, susijusias su labai didelių kiekių narkotinių medžiagų neteisėtu saugojimu, laikymu ir gabenimu. Dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje ir kitam asmeniui neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, jį paslėpus tarp įmonėms UAB „E“ ir UAB „T“ gabenamų akmens anglių ir taip nepateikiant muitinės kontrolei, į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą per du kartus: 2015 m. birželio 26 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „E“ gabenamų akmens anglių ir 2016 m. liepos 1 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „T“ gabenamų akmens anglių, kontrabandos būdu atgabenus labai didelį kiekį (ne mažiau kaip 71 kg) narkotinės medžiagos – kokaino, V. M., atlikdamas savo atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje, 2015 m. birželio 29 d. pasitiko UAB „C“ atgabentus jūrinius konteinerius Nr. MSKU8558714, Nr. TGHU7865575, Nr. MSKU0265788 su juose esančiu akmens anglių kroviniu ir jose paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino ir bendrais veiksmais su K. Z. iškrovė sandėlyje, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį kokaino ir ten jį toliau neteisėtai laikė;

5.2. tęsdamas bendrą nusikalstamą organizuotos grupės sumanymą, 2015 m. liepos 3 d. apie 10.30 val. kartu su D. P. M. K. Z. atvyko į sandėlį, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini), kuriame tarp 129 t akmens anglių buvo neteisėtai laikomas labai didelis kiekis (ne mažiau kaip 71 kg) narkotinės medžiagos – kokaino, ir bendrais veiksmais kartu su K. Z. ir D. P. M. laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 14.15 val. atrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos – kokaino ir pagal išankstinį susitarimą šį labai didelį kiekį kokaino perdavė K. Z., kad kokainas būtų toliau gabenamas ir platinamas.

6. K. Z. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad:

6.1. dėl savanaudiškų paskatų ne vėliau kaip nuo 2015 m. birželio 29 d. dalyvavo kito asmens suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš minėto kito asmens, D. P. M. ir V. M. ir užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda bei platinimu, veikloje ir turėdamas atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje vykdė atskiras užduotis, susijusias su labai didelių kiekių narkotinių medžiagų neteisėtu saugojimu, laikymu ir gabenimu;

6.2. dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje ir kitam asmeniui neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, jį paslėpus tarp įmonėms UAB „E“ ir UAB „T“ gabenamų akmens anglių ir taip nepateikiant muitinės kontrolei, į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą per du kartus: 2015 m. birželio 26 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „E“ gabenamų akmens anglių ir 2016 m. liepos 1 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „T“ gabenamų akmens anglių, kontrabandos būdu atgabenus labai didelį kiekį (ne mažiau kaip 71 kg) narkotinės medžiagos – kokaino, K. Z., atlikdamas savo atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje, 2015 m. birželio 29 d. pasitiko UAB „C“ atgabentus jūrinius konteinerius Nr. MSKU8558714, Nr. TGHU7865575, Nr. MSKU0265788 su juose esančiu akmens anglių kroviniu ir jose paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino, organizavo akmens anglių su kokainu iškrovimą sandėlyje, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), ir tolesnį neteisėtą kokaino laikymą ir saugojimą šiame sandėlyje. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2016 m. liepos 2 d. pasitiko dar tris UAB „C“ atgabentus jūrinius konteinerius Nr. MSKU2173016, Nr. MSKU2113038, Nr. MSKU2594036 su juose esančiu akmens anglių kroviniu ir jose paslėptu labai dideliu kiekiu kokaino, vėl organizavo akmens anglių su kokainu iškrovimą tame pačiame sandėlyje, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), ir tolesnį neteisėtą kokaino laikymą ir saugojimą šiame sandėlyje. 2015 m. liepos 1 d., tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus, nukreiptus į labai didelio kiekio kokaino gabenimą ir tolesnį platinimą, susitiko su iš užsienio atvykusiu kitu organizuotos grupės nariu – D. P. M., organizavo pastarojo apgyvendinimą savo namuose, esančiuose Alytuje, (duomenys neskelbtini);

6.3. 2015 m. liepos 3 d., tęsdamas nusikalstamą organizuotos grupės sumanymą, apie 10.30 val. kartu su D. P. M. ir V. M. atvyko į sandėlį, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini), kuriame tarp 129 t akmens anglių buvo neteisėtai laikomas labai didelis kiekis (ne mažiau kaip 71 kg) narkotinės medžiagos – kokaino, ir bendrais veiksmais su V. M. ir D. P. M. laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 14.15 val. atrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos – kokaino. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas bendrą organizuotos grupės narių sumanymą, maiše supakuotus 11 kg 800 g kokaino neteisėtai gabeno automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), Alytuje, iki (duomenys neskelbtini), Alytuje, ten buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o neteisėtai laikoma ir gabenta narkotinė medžiaga surasta ir paimta.

7. D. P. M. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad:

7.1. dėl savanaudiškų paskatų ne vėliau kaip nuo 2015 m. birželio 26 d. dalyvavo kito asmens suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš minėto kito asmens, K. Z. ir V. M. ir užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda bei platinimu, veikloje ir turėdamas atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje vykdė atskiras užduotis, susijusias su labai didelių kiekių narkotinių medžiagų surinkimu, t. y. neteisėtu narkotinių medžiagų laikymu ir gabenimu. Dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje ir kitam asmeniui neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, jį paslėpus tarp įmonėms UAB „E“ ir UAB „T“ gabenamų akmens anglių ir taip nepateikiant muitinės kontrolei, į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą per du kartus: 2015 m. birželio 26 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „E“ gabenamų akmens anglių ir 2016 m. liepos 1 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „T“ gabenamų akmens anglių, kontrabandos būdu atgabenus labai didelį kiekį (ne mažiau kaip 71 kg) narkotinės medžiagos – kokaino, D. P. M., vykdydamas bendrą organizuotos grupės sumanymą ir atlikdamas savo atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje, 2015 m. liepos 1 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, ten susitiko su kitais organizuotos grupės nariais K. Z., o vėliau – ir V. M.;

7.2. 2015 m. liepos 3 d., tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus, nukreiptus į labai didelio kiekio kokaino gabenimą ir tolesnį platinimą, D. P. M., atlikdamas savo vaidmenį tarp 129 t akmens anglių krovinio surasti bei išimti ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos – kokaino ir kartu kokaino paieškoms apmokyti K. Z., V. M., 2015 m. liepos 3 d. apie 10.30 val. atvyko į kito asmens išnuomotą sandėlį, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai buvo laikomas labai didelis kiekis kokaino. Būdamas sandėlyje ir taip bendrais veiksmais, kaip organizuotos grupės narys, neteisėtai laikydamas labai didelį kiekį (ne mažiau kaip 71 kg) kokaino kartu su kitais organizuotos grupės nariais V. M. ir K. Z., turėdamas tikslą platinti, 2015 m. liepos 3 d., laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 14.15 val., iš viso ne mažesnio kaip 71 kg kokaino kiekio išrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos – kokaino ir pagal išankstinį susitarimą šį labai didelį kiekį kokaino perdavė K. Z., kad kokainas būtų toliau gabenamas ir platinamas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad visuose keturiuose apeliaciniuose skunduose yra ginčijama, jog inkriminuotas nusikalstamas veikas V. P., K. Z., V. M. ir D. P. M. padarė veikdami organizuota grupe.

9. Teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Kolumbijos kilmės asmenys ir V. P. pažinojo vieni kitus, o V. P. pažinojo K. Z.. Kolumbijos kilmės asmenys žinojo, kaip atrodo K. Z., ir jo bruožus apibūdino D. P. M., kad pastarasis žinotų, koks asmuo jį pasitiks Vilniaus oro uoste ir nuveš iki sandėlio, kuriame buvo sukrautos akmens anglys su jose paslėptomis narkotinėmis medžiagomis. Kolumbijos kilmės asmenys duodavo nurodymus D. P. M. ir bendravo dėl krovinio su V. P., o V. P. duodavo nurodymus K. Z., kuris į nusikalstamą veiką įtraukė V. M.. Tokie ryšiai tarp visų nuteistųjų yra nustatyti. Šie ryšiai rodo organizuotos grupės narių hierarchiją bei vaidmenų pasiskirstymą. Organizuotos grupės hierarchijoje V. P. buvo veiksmų organizatorius ir koordinatorius Lietuvoje: per jį kokaino krovinys buvo atvežtas į Lietuvą, jis kontaktavo ir tarėsi dėl jo su Kolumbijos gyventojais, jis rūpinosi krovinio išmuitinimu ir jo gabenimu Lietuvoje, jis organizavo sandėlio nuomą kroviniui saugoti ir susitarė su K. Z., kad šis krovinį iškraus ir iš jo išrinks kokainą. K. Z. vykdė V. P. nurodymus ir organizavo į Alytų atvežto krovinio iškrovimą ir padėjimą į sandėlį, tam pasitelkė V. M. ir kitus asmenis, kartu su V. M. ieškojo krovinyje kokaino, jį surinko, V. P. nurodymu į sandėlį atvežė D. P. M., jį apgyvendino, vežiojo jį ir juo rūpinosi. V. M. vaidmuo organizuotoje grupėje buvo padėti K. Z. iš anglių krovinio išrinkti kokainą. Visi šie asmenys turėjo kruopščiai apgalvotą nusikalstamų veikų darymo mechanizmą ir planą, iš bendrininkų veiksmų matyti, kad jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš jų atliko konkrečias užduotis, turėdami bendrą tikslą. Be kiekvieno jų padarytų veiksmų, be jų indėlio neįmanoma būtų padaryti nusikaltimo.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Kasaciniu skundu nuteistojo V. P. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

10.1. Šioje byloje įrodinėjant V. P. kaltę buvo remtasi liudytojos E. M. parodymais, duotais baudžiamojoje byloje Nr. 1-160-498/2017 (teisminio proceso Nr. 1-03-2-00555-2016-0). E. M. parodymai buvo itin svarbūs sprendžiant dėl V. P. kaltės vykdant kontrabandą bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, žinojimo, kad akmens anglių kroviniuose buvo paslėptos narkotinės medžiagos. Byloje nustatyta, jog V. P. susitarė su E. M., kad ši išmuitintų importuojamus ir tranzitu vežamus akmens anglių krovinius. E. M. šiam tikslui klastojo įmonių UAB „E“, UAB „T“ bei užsienio įmonių „S“, „I“ dokumentus, suklastotus dokumentus panaudojo perduodama juos įmonėms UAB „D“, IĮ „B“, teikiančioms muitinės tarpininko paslaugas, žinodama, jog šie dokumentai bus perduoti Lietuvos Respublikos Klaipėdos skyriaus pareigūnams. E. M. ir pati atvykdavo prie atplaukusių į Klaipėdos jūrų uostą krovinių, savarankiškai organizavo jų logistiką iš uosto į Alytų bei iš Alytaus į Ispaniją, pati vyko į Klaipėdos jūrų uostą siekdama skubiai išsiųsti paskutinius akmens anglių krovinius į Ispaniją (2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 1 d.). Kartais E. M. ieškodavo pirkėjų V. P. kroviniams, naudojosi V. P. jai duotais telefonais, turėjo V. P. perduotas banko korteles, elektroninės bankininkystės korteles, slaptažodžių generatorių, jais naudodamasi savarankiškai apmokėdavo muitinės tarpininko paslaugas (2015 m. liepos 14 d. įtariamosios ir 2016 m. gruodžio 14 d. liudytojos apklausos protokolai). Taigi, E. M. parodymai itin reikšmingi sprendžiant dėl galimybės V. P. objektyviai žinoti apie akmens anglių kroviniuose paslėptas narkotines medžiagas (t. y. sprendžiant esminį kaltės klausimą). Todėl buvo būtina ne tik sudaryti galimybę E. M. duoti parodymus teisiamojo posėdžio metu, bet ir užtikrinti V. P. (jo gynėjo) teisę užduoti E. M. klausimus, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę; Balčiūnas prieš Lietuvą) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNi8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-6/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-6/2009">2K-6/2009</a>, 2K-102/2009, 2K-476/2013, 2K-115/2014).

10.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad, siekiant baudžiamajame procese panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje duotus liudytojo parodymus, turi būti užtikrintos kaltinamojo teisės, susijusios su liudytojo apklausa (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNjkzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-693/2015">2K-36-693/2015</a>). Todėl nepritartina praktikai, kai asmens kaltei pagrįsti panaudojami kitoje byloje duoti liudytojo parodymai, kurie, nesant galimybės apklausti šį liudytoją nagrinėjamoje byloje, yra teismo nepatikrinami. Tam tikrais atvejais galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo tokio liudytojo apklausti. Viena iš svarbių priežasčių, pateisinančių tokį panaudojimą, yra galimybės rasti liudytoją (arba užtikrinti jo dalyvavimą procese) nebuvimas. Pagal EŽTT praktiką, tokiais atvejais svarbu, kad valstybės institucijos imtųsi pozityviųjų priemonių aktyviai ieškoti šio liudytojo, kad kaltinamasis galėtų jį apklausti, o kai to užtikrinti, nepaisant minėtų priemonių, vis dėlto nepavyksta, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių) kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus ir tinkamai bei teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Garantijų užtikrinant bylos nagrinėjimo teisingumą apimtis priklauso nuo nedalyvaujančių liudytojų parodymų įrodomosios reikšmės (Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę).

10.3. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai ėmėsi visų įmanomų objektyvių priemonių, kad E. M. būtų rasta ir iškviesta liudyti baudžiamojoje byloje: „Bylos nagrinėjimo metu Migracijos departamento išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pasibaigęs, duomenų, kad toks leidimas būtų pratęstas, nebuvo gauta, gyvenamosios vietos deklaracija panaikinta, E. M. nepavyko surasti ir iškviesti į teismą apklausai.“ Taigi, teismų veiksmai apsiribojo patikrinimu, ar ši liudytoja dar turi galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje ir ar yra registravusi gyvenamosios vietos adresą. Kasatoriaus vertinimu, buvo objektyviai įmanoma bent jau teikti teisinės pagalbos prašymą kompetentingoms Rusijos Federacijos institucijoms, siekiant nustatyti E. M. gyvenamąją vietą ir įteikti šaukimą atvykti į teismą Lietuvoje, tačiau tokių priemonių imtasi nebuvo. Taigi, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesiėmė aktyvių veiksmų, kad liudytoja būtų iškviesta į teisiamąjį posėdį. Šiuo aspektu kaip teismo precedentu galima remtis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtOTc2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-976/2015">2K-23-976/2015</a>, kurioje konstatuota, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiėmė pakankamų priemonių, jog liudytojas, kurio parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, buvo grindžiama nuteistojo kaltė, būtų apklaustas teisiamojo posėdžio metu.

10.4. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta: „Apelianto skunde nėra nurodyta, kokie kiti klausimai, galimai lemsiantys V. P. versijos patvirtinimą ir kitokį teismo sprendimą, nėra užduoti.“ Įprastai konkretūs klausimai, susiję su konkretaus liudytojo apklausa, tiek gynybai, tiek kitiems bylos dalyviams kyla po to, kai toks liudytojas yra apklausiamas, jo duoti parodymai sugretinami su kita bylos medžiaga, todėl nei V. P., nei jo gynėjas, teikdami apeliacinį skundą, negalėjo suformuluoti konkrečių klausimų, o dėl taktinių priežasčių ir nenori klausimų turinio atskleisti apeliaciniame skunde. E. M. parodymai buvo itin svarbūs, sprendžiant klausimą dėl V. P. objektyvios galimybės žinoti, kad akmens anglių kroviniuose buvo paslėptos narkotinės medžiagos (o tai yra esminis kaltės klausimas). Teismai apsiribojo minimaliais ir gana pasyviais veiksmais, siekdami surasti E. M. ir ją apklausti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Šių aplinkybių visuma, remiantis EŽTT ir nacionalinių teismų praktika, suponuoja įtariamojo (kaltinamojo) teisės pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, pažeidimą, o šis pažeidimas laikytinas esminiu.

10.5. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje nuo 2015 m. liepos mėn. buvo organizuojamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00555-16, jo metu įtarimai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų veikų buvo pareikšti ne tik V. P., bet ir E. M., V. M., K. Z. ir D. P. M.. Vėliau šis baudžiamasis procesas buvo išskirtas į tris dalis, dėl to asmenys buvo nuteisti skirtingu metu, skirtingose bylose. Tačiau, 2019 m. balandžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį ir šią bylą grąžinus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, o šiam teismui tuo pačiu metu priėmus nagrinėti V. P. apeliacinį skundą dėl 2019 m. lapkričio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio, abi baudžiamosios bylos buvo sujungtos ir išnagrinėtos vienu 2022 m. sausio 27 d. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Byloje esančioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje (18 punkte), kurioje buvo sprendžiama dėl V. M., K. Z. ir D. P. M., nenagrinėjant V. P. kaltės dėl jam ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotų veikų ir tuo metu nesant dėl V. P. priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio, buvo konstatuota, jog V. P. padarė nusikalstamas veikas, nes buvo susitaręs su kolumbiečiais gabenti narkotines medžiagas į Lietuvą ir vėliau, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, V. P. nurodė K. Z. išrinkti iš akmens anglių kokainą. Tai laikytina nekaltumo prezumpcijos (Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis ir BPK 44 straipsnio 6 dalis) pažeidimu.

10.6. Byloje nustatyta, kad akmens anglių krovinių pirminis pardavėjas buvo Kolumbijoje registruotas juridinis asmuo „G“, kuris anglių krovinius pardavė įmonėms „I“ ir „S“. Kaip liudytojas šioje baudžiamojoje byloje apklaustas D. P. M. parodė, kad jis į Lietuvą atvyko iš akmens anglių krovinio išrinkti brangakmenių. Jį šio darbo į Lietuvą siuntė O. R. C. (O. R. C.) ir C. J. R. C. (C. J. R. C.). Šie žmonės jam (D. P. M.) paaiškino, kad smaragdai bus specialiai pažymėtuose anglių maišuose.

10.7. Prokuroras dar ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi teisinės pagalbos į Kolumbijos generalinę prokuratūrą: 1) surinkti dokumentus iš Bogotos prekybos rūmų apie įmonę „G“; 2) nustatyti, ar šioje įmonėje dirbo O. R. Cortezas ir C. J. R. Cortezas; jei taip – nustatyti šių fizinių asmenų buvimo vietą; 3) apklausti įmonės „G“ teisėtus atstovus ir nustatyti, ar ši įmonė 2014 m. rugsėjo mėn. – 2015 m. liepos mėn. laikotarpiu turėjo verslo sandorių su įmonėmis „I“ ir „S“, bei 4) apklausti O. R. C. ir C. J. R. C., ar jie pažįsta V. P., ar turėjo su pastaruoju verslo santykių. Akivaizdu, kad prokuroras inicijavo teisinės pagalbos prašymą dėl svarbių priežasčių. Iš minėtų užsienio fizinių ir juridinių asmenų suteiktos informacijos galima būtų vertinti, patikrinti V. P. ir D. P. M. parodymus dėl ketinimo akmens anglyse vežti smaragdus, o ne narkotines medžiagas. Lietuvoje smaragdai tuo metu nebuvo akcizinė prekė, todėl tai buvo būdas užsidirbti. Tai esminis kaltės klausimas šioje byloje.

10.8. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gautas Kolumbijos generalinės prokuratūros atsakymas, iš kurio matyti, kad teisinės pagalbos prašymas įvykdytas tik iš dalies – surinkta su juridiniu asmeniu „G“ susijusi informacija (juridinio asmens istorija) bei informacija apie įmonės vadovus, kuriais nebuvo nei O. R. C., nei C. J. R. C.. Į kitus teisinės pagalbos prašyme pateiktus prašymus (klausimus) atsakyta nebuvo, nors iš atsakymo matyti, kad kiti klausimai Kolumbijos teisėsaugai žinomi. Kolumbijos generalinė prokuratūra neatsisakė vykdyti kitos dalies teisinės pagalbos prašymo, neinformavo, kad toks pagalbos prašymas negalimas ar nevykdytinas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek O. R. C. ir C. J. R. C., tiek įmonės „G“ teisėtų atstovų galima pateikti informacija yra itin svarbi sprendžiant dėl V. P. parodymų ketinant akmens anglyse gabenti smaragdus, o ne narkotines medžiagas patikimumo, bei į tai, kad, kaip matyti iš gauto atsakymo, minėtas juridinis asmuo iš tiesų egzistavo ir vykdė veiklą, manytina, jog apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakymu į teisinės pagalbos prašymą, turėjo imtis priemonių, gauti atsakymus į visus teisinės pagalbos prašymus ar bent jau patvirtinimą, kad tokio atsakymo pateikti nėra galimybės ar kita teisinės pagalbos prašymo dalis yra nevykdytina. Tačiau apeliacinės instancijos teismas jokių priemonių nesiėmė ir Kolumbijos generalinės prokuratūros atsakymo neišsamumo nevertino, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą teismui išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes.

11. Kasaciniu skundu nuteistojo K. Z. gynėjas advokatas M. Zabita prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalis, kuriomis K. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir dėl šių dalių perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria K. Z. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti; pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį dėl bausmės dydžio ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

11.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, priimdami nuosprendžius, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įpareigojantį teismą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, bei teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kad tais atvejais, kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bylos nagrinėjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendžio ar kito baigiamojo teismo akto aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje šios abejonės turi būti išanalizuotos ir turi būti padaryta kategoriška išvada, laikytini tie duomenys įrodymais ar ne (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų aprobuota Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga).

11.2. Susidarius tokiai situacijai, kai byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir prie grąžintos nagrinėti iš naujo bylos prijungiama kita baudžiamoji byla, procesas pagal kaltinimą iš esmės pasikeičia tiek dėl kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens veiksmų apimties, tiek dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje apimties, laiko, trukmės ir aplinkybių, tiek ir dėl inkriminuotų veikų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį padarymo aplinkybių, o šiuo atveju – ypač kontrabandos. Todėl sujungus bylas turėjo būti iš esmės patikslintas ir kaltinimas, kuris negali būti prieštaraujantis esminėmis aplinkybėmis dėl tų pačių veiksmų veikiant organizuota grupe nuteistiems asmenims. K. Z. kaltės klausimas dėl atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį turėjo būti sprendžiamas iš naujo atsižvelgiant į kaltinimo visumą ir du skirtingus pirmosios instancijos teismo nuosprendžius. Skundžiamo apeliacinio nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino net nėra analizuojamas K. Z. apeliacinis skundas ir į apeliacinio skundo motyvus nėra atsakoma; teisėjų kolegija visą dėmesį skyrė V. P. bei V. M. kaltei pagrįsti. Galima teigti, kad iš dalies kaltės klausimas buvo sprendžiamas kolegijai atsakant į V. P. apeliacinį skundą ir sprendžiant klausimą dėl V. M. kaltės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau toks sprendimo būdas yra netinkamas ir diskriminuojantis. Viena vertus, tai reiškia, kad kaltės klausimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl K. Z. jau yra išspręstas atsižvelgiant į LAT 2019 m. balandžio 12 d. nutartį. Antra vertus, V. M. ir juo labiau V. P. kaltė (kai sujungiamos bylos su dėl esminių aplinkybių prieštaraujančiais kaltinimais) yra nuspręsta į ateitį. Tai neatitinka nekaltumo prezumpcijos ir daro šį procesą nesąžiningą.

11.3. K. Z. apeliaciniu skundu buvo ginčijama aplinkybė dėl 2015 m. liepos 3 d. atliktos kratos metu paimtų daiktų atitikties BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Teismai neįsigilino į ypač svarbią aplinkybę, kad kratos metu paimti daiktai (pirštinės ir respiratoriai, atitinkamai su nuteistųjų DNR ir kokaino pėdsakais) buvo sudėti, saugomi ir gabenami vienoje pakuotėje, pažeidžiant daiktinių įrodymų rinkimo procedūrą, o po to policijos pareigūnų buvo perpakuoti ir pateikti specialiems tyrimams atlikti. Taigi, paimti daiktai iki perpakavimo į atskirus vokus galėjo kryžminiu būdu užsiteršti kokaino ir DNR pėdsakais. Todėl šie duomenys negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad jis abejoja, jog dideliame sandėlyje tarp labai didelio kiekio akmens anglių esantis kokainas pats savaime taip dulkėjo, kad kokaino dulkių nusėdo ant nuteistųjų pirštinių ir jų naudotų respiratorių, gali reikšti ir priešingą išvadą, ir abejonę, ir klaidingą teismo išvadą šiuo klausimu.

11.4. Dėl dalyvavimo narkotinių medžiagų kontrabandoje K. Z. yra inkriminuota tai, kad jis dalyvavo organizuotoje grupėje nuo 2015 m. birželio mėn., bet ne vėliau kaip 2015 m. birželio 26 d., nes tuo metu buvo išmuitinti kroviniai ir 2015 m. birželio 29 d. pristatyti į sandėlį, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini). Analizuojant kaltinimo formuluotę matyti, kad K. Z. visiškai neatliko jokių veiksmų, susijusių su muitinės veiksmais, nedalyvavo nei pakraunant, nei gabenant krovinį (laivu), nei iškraunant, nei apskritai yra kokių nors duomenų apie tai, kad jis žinojo, kokiu būdu, iš kur ir kada toks krovinys atplauks, jau nekalbant apie susitarimą su krovinį gabenančiais ar organizuojančiais asmenimis. Jo dalyvavimas nurodytas tik deklaratyviai, nes visus veiksmus iki atgabenimo į sandėlį, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini), atliko kiti asmenys. Be to, 2016 m. liepos 1 d. nebuvo jokio įvykio, susijusio su šia byla, ir ši klaida tęsiasi per visas instancijas nuo pat kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo pirmosios instancijos teismui, todėl ji turi būti ištaisyta. Tai reikšminga data, todėl rodo tam tikrą neatidumą.

11.5. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kada buvo įsteigtos įmonės UAB „E“ ir UAB „T“, bei į tai, kad analogiški kroviniai (akmens anglys) analogišku būdu ir net su dokumentuose nurodytais tais pačiais tolesniais kontrahentais „S“ ir „I“ buvo atgabenti į tą patį sandėlį dar 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. gruodžio 14 d., 2015 m. vasario 19 d., 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. kovo 27 d., kai K. Z. pagal kaltinimą net nebuvo inkriminuotos organizuotos grupės narys. Pagal kaltinimą, vienintelis apčiuopiamas laikas, kada jis tampa organizuotos grupės nariu, yra 2015 m. birželio 26 d., kai atplaukė kiti kroviniai, kurie neaišku kiek laiko ir kokiu maršrutu plaukė. Svarbus elementas ir tai, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolų, daiktų apžiūros protokolų ir kratos protokolų net negalima spręsti, kurie maišai buvo atgabenti iki 2015 m. birželio 29 d., o kurie – po to, t. y. K. Z., V. M. ir D. P. M. inkriminuojamu laikotarpiu. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad minėtame sandėlyje, dar iki šiems asmenims inkriminuojamų veiksmų, maišai su akmens anglimis buvo, nes kratos metu buvo rasta ir siera, kuri atplaukė ankstesniu laikotarpiu, ir akmens anglys, kurios nebūtų tilpusios į tokį skaičių konteinerių, atgabentų po 2015 m. birželio 29 d. Šie duomenys kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl narkotinių medžiagų kontrabandos organizuota grupe įvykdymo, bet ir dėl BK 260 straipsnio 3 dalies inkriminavimo pagrįstumo. Šie motyvai buvo iškelti ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas apsiribojo atsakymu tik į V. P. ir V. M. apeliacinio skundo motyvus. Tai yra nepagrįsta šioje bylų sujungimo situacijoje, nes duomenų kiekis ir atskiriems tariamos organizuotos grupės nariams inkriminuotų veikų apimtys šioje byloje padidėjo ir tai laikytina BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 7 dalies pažeidimu, nes nuosprendis pakeistas be objektyvių motyvų.

11.6. Sujungus V. P. bylą su šia byla ir sugretinus kaltinimus bei duomenis, išryškėja esminiai prieštaravimai ir svarbios aplinkybės dėl inkriminuoto veikimo organizuota grupe įvykdant narkotinių medžiagų kontrabandą. Ši veika taip pat buvo skundžiama apeliaciniu skundu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl šios dalies, tiesiog perkėlė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės E. Matuizienės pateikto kasacinio skundo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 12 d. nutarties motyvus, vadinasi, savarankiškai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos apeliacine tvarka. Tai vertintina kaip BPK 324 straipsnio 10 dalies, 302 straipsnio pažeidimas.

11.7. Ši byla pradėta 2015 m. liepos 3 d., sulaikius K. Z. ir kitus asmenis bei pareiškus jiems įtarimus. Nuo to laiko iki 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo įsiteisėjo 2018 m. sausio 24 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendis, praėjo šešeri metai šeši mėnesiai. Per šį laikotarpį nuteistasis K. Z. nuo sulaikymo momento iki 2016 m. spalio 24 d. buvo suimtas (iš viso daugiau kaip vienerius metus tris mėnesius), o po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuris buvo panaikintas LAT 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi, atliko dar šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į proceso trukmę, yra ypač žalojančios asmens psichikos sveikatą dėl ateities neužtikrintumo, tai lemia nuolatinį nerimą, įtampą ir tikrumo jausmo nebuvimą viso šio ilgo proceso metu.

11.8. Ikiteisminio tyrimo metu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs K. Z. gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės, nutartyje 2016 m. spalio 24 d. nurodė, kad įtariamiesiems (taip pat ir K. Z.) inkriminuotas vienas nusikalstamų veikų epizodas; ši ikiteisminio tyrimo byla pagal įrodinėtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius nėra ypač sudėtinga, o pagal pateiktus byloje dokumentus ir įvertintus atliktų procesinių veiksmų kiekius akivaizdžiai nėra didelės apimties; buvo priimti nutarimai net penkiems įtariamiesiems nutraukti ikiteisminius tyrimus; byloje atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai yra įprasti, paskirti tyrimai būdingi tokio pobūdžio bylose; byloje neatliekamos jokios sudėtingos ir daug laiko reikalaujančios ekspertizės arba kokie nors kiti sudėtingi, ilgai trunkantys ikiteisminio tyrimo veiksmai; ši byla nepasižymi nei proceso dalyvių, nei proceso veiksmų arba dokumentų gausumu. Šis teismo motyvas iš esmės reiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neintensyviai ir nepagrįstai ilgai. Dėl to, be kita ko, 2016 m. gruodžio 15 d. gynyba dar teikė ir skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

11.9. Pirmosios instancijos teismas įvertino proceso trukmę, tai buvo įvertinęs ir 2018 m. spalio 24 d. nuosprendį priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas. Tačiau, bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, teismas panaikino nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Tai, kad bendrai procesas, iki įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis, vyko šešerius metus šešis mėnesius dėl teismų sprendimų pakeitimų, COVID-19 ligos ir kitų ne nuo K. Z. ir jo gynėjo valios priklausančių priežasčių, neturi būti pripažinta pateisinama proceso trukme sprendžiant bausmės dydžio klausimą būtent K. Z., kadangi bausmės klausimas iš esmės yra individualiai spręstinas dalykas. Jau tris kartus, pradedant ikiteisminiu tyrimu, tęsiant teismų nuosprendžiais, buvo pripažinta, kad procesas užtruko per ilgai, o per papildomą trejų metų laikotarpį nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, kai šios normos taikymo klausimas buvo eliminuotas, proceso trukmė nesutrumpėjo.

12. Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalis, kuriomis jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir dėl šių dalių perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

12.1. Bylą nagrinėję teismai nesivadovavo BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vertindami bylos duomenis sprendimuose deklaratyviai nurodė, kad kasatoriaus V. M. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrindžia įrodymų visuma. Tačiau nė viename iš teismų sprendimų konkrečiai nėra įvardyti ar atskleisti duomenys, kurie pagrindžia šias aplinkybes. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kokiais duomenimis remiantis kasatorius buvo nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Pateikiant apeliacinį skundą buvo pažymėta apie šį BPK pažeidimą, tačiau jis nebuvo ištaisytas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad neanalizuoti V. M. apeliaciniu skundu kelti argumentai dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų bei netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, susijusių su tuo, kad, nuteisiant jį pagal BK 260 straipsnio dalį, jo veiksmuose nebuvo nustatyta tyčia padaryti nusikalstamą veiką ir kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), nes nėra šios nusikalstamos veikos sudėties – nenustatyta tyčia ir bendras susitarimas daryti narkotinių medžiagų kontrabandą bei vėliau šiomis medžiagomis disponuoti, juolab dalyvaujant organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis). Šiais aspektais atskirai nepasisakyta, pateikiant nuorodas į teismų suformuotos praktikos pavyzdžius dėl analogiškų veikų suplakant į bendrą visumą ir darant išvadas, kad atitinkami epizodiniai kasatoriaus atlikti veiksmai neva atitinka inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtis.

12.2. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma V. M. apeliaciniame skunde. Sprendime aptariami liudytojų parodymai, kitų nuteistųjų veiksmai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados, o V. M. toje visumoje tarsi išvis nėra, tiesiog pažymint, kad jo kaltę patvirtina įrodymų visuma. Teismas iš esmės tik deklaratyviai atsakė į apeliacinio skundo argumentus, fragmentiškai įterpdamas kasatoriaus neva padarytas nusikalstamas veikas tarp bendro nuosprendžio turinio pasisakant dėl kitų nuteistųjų kaltės. Esminė ir didžioji apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis skirta tik atsikirsti į nuteistojo V. P. gynėjo advokato G. Danėliaus pateikto apeliacinio skundo argumentus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio. Dėl V. P. ikiteisminis tyrimas ir byla buvo apskritai atskirti ir jo kaltės klausimas nei Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zOS00OTgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-39-498/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-39-498/2018">1-39-498/2018</a>, nei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu nebuvo sprendžiamas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi šio asmens pagrindu nėra apskritai pateikta jokių išvadų.

12.3. Kasacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra ir negali būti laikomas konkrečiu nurodymu, kokį sprendimą turi priimti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Prokurorė apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį dėl V. M. ginčijo dviem aspektais: 1) dėl nepagrįsto jo išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį; 2) dėl nepagrįsto šio ir kitų nuteistųjų šioje byloje išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija); bei prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas prokurorės skundą tenkino, tačiau tai negalėjo tapti vada apeliacinės instancijos teismui tiesmukai suvokti priimtos kasacinės nutarties turinio esmę išimtinai kaltinančia prasme, t. y. priimant dėl V. M. apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas proceso klaidas. Teismas turėjo vertinti visus byloje esančius įrodymus (įskaitant netiesioginius), susieti juos į vientisą įrodinėjimo grandinę ir pateikti motyvuotas išvadas, o ne grįsti kasatoriaus kaltę neva tik jo paties pareiškimais dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tai vertinant tik kaip gynybinę versiją, ir pateikti motyvuotas išvadas, tačiau to nepadarė.

12.4. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenuoseklus, jo išvados prieštaringos, pavyzdžiui, teigiama, kad V. M., K. Z. ir D. P. M. patys neatliko jokių BK 199 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašytų objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jų kaltės dalyvavus labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandoje (43 p.). Taip pat nuosprendyje aptariant V. P., K. Z. ir D. P. M. veiksmus ir pripažįstant juos dalyvavus organizuotoje grupėje apskritai nesuprantama, kokiais bylos duomenimis remiantis į ją kaip grupės narys įtrauktas ir V. M.. Aptardamas pernelyg ilgo proceso klausimą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 21 straipsnio 4 dalį, įtvirtinančią teisę atsisakyti duoti parodymus, pažymėdamas, kad kasatorius nebuvo suinteresuotas proceso spartumu. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys įrodo, kad pateikti teismo kontrargumentai, neva įrodantys kasatoriaus kaltę, kone pažodžiui perkelti iš prokurorės E. Matuizienės pateikto kasacinio skundo bei LAT 2019 m. balandžio 12 d. nutarties. Vadinasi, šioje byloje teismas dėl kasatoriaus pats savarankiškai proceso baigiamojo akto – nuosprendžio – nesurašė. Tai vertintina kaip BPK 324 straipsnio 10 dalies, 302 straipsnio pažeidimas.

13. Kasaciniu skundu nuteistojo D. P. M. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį ir D. P. M. išteisinti dėl visų kaltinimų; arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą aštuoneriems metams; visais atvejais panaikinti kaltinimą dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje; iš kaltinimo panaikinti inkriminuojamą narkotikų dalį, kuri buvo rasta paketuose su plombomis Nr. 0027503 ir Nr. 0027506, ir pavesti prokurorui išsiaiškinti, kas pasisavino paketą su plomba Nr. 002750, bei pradėti dėl to ikiteisminį tyrimą; arba grąžinti bylą pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatorius skunde nurodo:

13.1. Abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 302 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 10 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, savo sprendimuose deklaratyviai nurodė, kad D. P. M. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrindžia įrodymų visuma, tačiau nė viename iš skundžiamų nuosprendžių konkrečiai nėra įvardyti duomenys, kurie pagrindžia šiuos teismų motyvus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje apskritai nėra atskleistas įrodymų visumos turinys, teismas iš esmės net deklaratyviai neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, o tik perrašė kasacinės instancijos teismo suformuotas taisykles. Kasacinės instancijos teismo nutartis panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra ir negali būti laikoma konkrečiu nurodymu, kokį sprendimą turi priimti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti ir kitus byloje esančius įrodymus (taip pat ir netiesioginius), susieti juos į vientisą įrodinėjimo grandinę ir pateikti motyvuotas išvadas, o ne visus D. P. M. paaiškinimus vertinti tik kaip jo gynybinę versiją, tačiau to nepadarė. Teismas be jokios analizės preziumavo D. P. M. kaltę, pats sau prieštaraudamas, nurodė, kad V. M., K. Z. ir D. P. M. patys neatliko jokių BK 199 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašytų objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jų kaltės dalyvavus labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandoje. Teismo argumentai, neva įrodantys D. P. M. kaltę, kone pažodžiui perkelti iš kaltinamojo akto, prokurorės E. Matuizienės pateikto kasacinio skundo bei LAT 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, vadinasi, šioje byloje teismas pats savarankiškai proceso baigiamojo akto, t. y. nuosprendžio, nesurašė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad D. P. M. apeliaciniu skundu kelti argumentai dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų bei netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo neanalizuoti ir dėl jų atskirai nepasisakyta, pateikiant nuorodas į teismų suformuotos praktikos pavyzdžius.

13.2. Organizuotos grupės įrodinėjimas šioje byloje yra labai svarbus, nes kaltinimai D. P. M. dėl BK 199 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų įrodinėjami tik per organizuotos grupės buvimą. Pagal kaltinimą, D. P. M. šioje grupėje atsirado tik 2015 m. birželio 26 d., taigi, per penkias dienas D. P. M. turėjo suvokti, kad pateko į organizuotą grupę, ir norėti joje veikti – būtent tai turėjo įrodyti kaltinimas, tačiau dėl D. P. M. dalyvavimo organizuotoje grupėje klausimo apskritai jokie motyvai nuosprendyje neišdėstyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad „K. Z., V. M., D. P. M. veikė organizuotoje grupėje tarpusavyje ir su nenustatytais asmenimis“, tačiau tokią išvadą teismas iš esmės nustatė vien tik inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumo pagrindu; tai neatitinka nuosprendžio surašymo reikalavimų. Byloje nėra nustatyta, kad D. P. M. susitarė daryti nusikalstamą veiką, nėra nustatyti organizuotos grupės nariai, nėra jokių užduočių pasiskirstymo, taigi, organizuota grupė yra pripažinta deklaratyviai be jokio teisėto ir objektyvaus pagrindimo, todėl ši aplinkybė šalintina iš nuosprendžio. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo atribojimo klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą, ypač kreipiant dėmesį į organizuotumo lygį, kurį lemia maksimalaus pelno siekimas (nuosprendžiuose nepasisakyta), vidinę hierarchinę struktūrą (hierarchinės struktūros nėra), kriminalinius ryšius (5 dienos – ar tai jau ryšiai), pastovumą (nėra atsakyta į klausimą, ar per 5 dienas išsivysto pastovumas). Taigi akivaizdu, kad jokių organizuotos grupės požymių nėra, todėl D. P. M. turi būti išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį.

13.3. Organizuota grupė, kaip ir nusikaltimo sudėties požymiai, turi būti įrodyta ir dėl jos pagrįstai ir motyvuotai turi būti pasisakyta. Dėl šios dalies pirmosios instancijos teismas nurodo, kad organizuotoje grupėje buvo ir „minėtas kitas asmuo“, kuris niekur nepaminėtas, vėliau jis lyg ir tampa V. P., bet atspėti tai kaltinamieji ir jų gynėjai turi patys. Organizuotos grupės egzistavimas negali būti įrodinėjamas atskyrus tyrimus keliose baudžiamosiose bylose, nes visi organizuotos grupės nariai yra susiję, tokia byla turi būti nagrinėjama vienu metu ir nuo pradžios, todėl ši byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas po to, kai atsirado V. P., privalėjo šią bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti, o dabartinėje situacijoje teismas negalėjo konstatuoti organizuotos grupės egzistavimo, nes net nenustatė, kas jos organizatorius, t. y. nėra būtinojo organizuotos grupės požymio. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad visai nepasisako dėl V. P. ir jo vaidmens, nes jo byla išskirta, taip iškreipiant įrodinėjimo principą.

13.4. Nesant organizuotos grupės požymių, kaltinimas turėjo įrodinėti visus kontrabandos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kontrabandos objektyviesiems požymiams būdingi tik aktyvūs veiksmai, t. y. neteisėtas prekių ar kitų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kaltinimas kontrabanda visada turi suponuoti išvadą, kad gabentojas sąmoningai nepateikė daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą pateikti, ar kitaip sąmoningai vengė kontrolės (D. P. M. turėjo pats kirsti Lietuvos sieną ir per ją gabenti narkotines medžiagas, nepateikdamas jų muitinės kontrolei). Šiuo atveju nėra nė vieno įrodymo, kad D. P. M. būtų vykdęs aktyvius nusikalstamus veiksmus. Priešingai, byloje yra nustatyta, kad D. P. M. yra juvelyras, dirbantis su brangiaisiais akmenimis ir būtent dėl jų atvykęs į Lietuvą, to jis ir neneigia. Teismai turėjo motyvuoti subjektyvius D. P. M. veiksmus būtent dėl narkotikų kontrabandos ir paneigti jo išsakytą poziciją, kad jis atvyko į Lietuvą dėl brangiųjų akmenų (smaragdų) kontrabandos (tą patį patvirtino ir nuteistasis V. P.). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje kaltės klausimo atskirai neanalizavo, o apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo gynėjo apeliacinio skundo argumentų dėl šios dalies.

13.5. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kaip ir kontrabanda, ši veika gali būti padaroma tik aktyviais kaltininko veiksmais. Tai reiškia, kad D. P. M. turėjo pats atlikti veiksmus, nurodytus straipsnio dispozicijoje. Byloje nėra nė vieno įrodymo, leidžiančio daryti išvadą, kad D. P. M. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau yra daug įrodymų, kad jis buvo patalpoje, kurioje buvo laikomos narkotinės medžiagos, kurios atrodė kaip anglis, todėl to nežinantis asmuo net negalėjo žinoti, kad aplink jį yra narkotinių medžiagų ir „skraido“ narkotinės medžiagos, susimaišiusios su anglies dulkėmis. Apie tiesioginę D. P. M. tyčią atlikti nusikalstamą veiką ginčijamuose teismų nuosprendžiuose apskritai nepasisakyta ir nepaneigta D. P. M. pozicija, kad jis buvo sandėlyje dėl brangiųjų akmenų – smaragdų ir net du akmenis rado, t. y. jo tiesioginė tyčia apėmė smaragdų kontrabandą ir jų paiešką. Tai reiškia, kad byloje nėra nustatyti D. P. M. aktyvūs veiksmai ir tiesioginė tyčia, kurie būtini inkriminuojant BK 260 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje kaltės klausimo atskirai neanalizavo, apeliacinės instancijos teismas dėl šių skundo argumentų visai nepasisakė. Šioje byloje nėra nustatyta nė vieno būtino kriterijaus: D. P. M. nedisponavo narkotinėmis medžiagomis, jų neturėjo jokia forma ir jokio kiekio, neturėjo tikslo daryti ar prisidėti prie narkotinių medžiagų disponavimo, laikymo, platinimo, siuntimo, nėra įrodymų, kad D. P. M. būtų perdavęs narkotines medžiagas, tad jis negali būti pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

13.6. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų K. Z., V. M. ir D. P. M. kaltę grindė 2015 m. liepos 3 d. kratos metu policijos pareigūnams apžiūrint sandėlio patalpas rastomis pirštinėmis ir respiratoriais, ant kurių buvo rasta nuteistųjų biologinių pėdsakų, taip pat buvo rasta narkotinių medžiagų – kokaino dulkių. Jau ikiteisminio tyrimo metu gynyba nurodė, kad policijos pareigūnai, nesilaikydami elementarių kriminalistikos vadovėlinių tiesų, visus įrodymus, t. y. pirštines ir respiratorius, sudėjo į vieną maišą, todėl šie kontaktavo vieni su kitais ir narkotinių medžiagų dalelės, susimaišiusios su akmens anglių dalelėmis, galėjo pereiti nuo vieno objekto ant kito, todėl šie įrodymai apskritai negali būti laikomi tinkamais, nes padaryta klaidų juos surenkant, pervežant ir laikant. Atnaujinus įrodymų tyrimą šioje baudžiamojoje byloje ir patikrinus teismui kilusius neaiškumus, buvo nustatyta, kad 2015 m. liepos 3 d. kratos metu paimtos pirštinės ir respiratoriai buvo supakuoti kartu, po to jie perpakuoti dar kartą atskirai ir tik tada pateikti ištirti, kad būtų nustatyti biologiniai ir narkotinių medžiagų pėdsakai. Tai patvirtino ir ekspertas, atlikęs respiratorių ir pirštinių tyrimą. Teismo posėdyje 2018 m. sausio 8 d. jis kelis kartus nurodė, kad nagrinėjamu atveju objektai, sudėti į vieną maišą, gali užsiteršti vienas nuo kito. Po šio teiginio teismas turėjo ir galėjo priimti tik vieną sprendimą dėl šių įrodymų – nepripažinti jų įrodymais ir nevertinti jų nuosprendyje (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Taip padarius nelieka nė vieno įrodymo, kad D. P. M. kontaktavo su narkotinėmis medžiagomis, juo labiau kad jomis disponavo.

13.7. Net ir laikant, kad šie duomenys yra leistini, jie neįrodo D. P. M. ir kitų nuteistųjų kaltės BK 260 straipsnio 3 dalies prasme, nes šie duomenys neturi jokio pagrindo nusikaltimo subjektyviajai pusei nustatyti. Nė vienas iš nuteistųjų neneigė, kad naudojo tiek pirštines, tiek respiratorius. Byloje nebuvo nustatoma, kokių dar cheminių medžiagų yra ar buvo ant pirštinių ir respiratorių. Kaip byloje parodė apklausiamas specialistas, buvo tiriama tik ar nėra narkotinių medžiagų; ant tiriamų objektų „kokaino pėdsakai ant paviršių galėjo likti dėl to, kad patalpoje, kurioje buvo dirbama, galėjo būti kokaino dulkių, be to, kokaino pėdsakai galėjo persiduoti iš vieno objekto į kitą“. Teismas sutiko su gynyba, nuosprendyje nurodydamas, kad savaime šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip kategoriškas kaltinamųjų kaltės įrodymas, tačiau nuosprendyje padarė priešingas išvadas, taip darydamas akivaizdų in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimą. Byloje pirmosios instancijos teisme buvo apklausta daug liudytojų, tačiau nė vienas jų nepatvirtino, kad bendravo su D. P. M. arba bent matė jį, todėl jų parodymai niekaip nepagrindžia D. P. M. kaltės. Byloje nustatytas šio krovinio atgabenimo į Lietuvos Respubliką, tranzito per Lietuvos Respubliką mechanizmas, galimos šalys, į kurias šis krovinys turėjo būti gabenamas, tačiau tai savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

13.8. Teismas nurodo, jog kaltinamųjų kaltę iš dalies patvirtina ir D. P. M. vaidmuo nagrinėjamame įvykyje. Byloje nustatyta, kad D. P. M. į Lietuvą atvyko dviem dienoms, susitiko su K. Z., kartu su juo vyko į sandėlį ir dėvėjo pirštines bei respiratorius, ant kurių buvo rasta kokaino pėdsakų. Bylos nagrinėjimo metu D. P. M. paaiškino, kad į Lietuvą atvyko siekdamas surasti tarp anglių masės smaragdų, tačiau tokie jo parodymai teismo vertinami kaip nepatikimi ir neteisingi. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neaišku, kuo šis teiginys yra motyvuojamas ir kaip vaidmuo gali patvirtinti kaltę, dėl to nepasisakė ir apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą ir atliekant daiktinių įrodymų tyrimą, buvo apžiūrėti D. P. M. daiktai, paimti kratos metu, tarp jų buvo rasti du objektai, kuriuose yra smaragdų. Be to, tarp jo asmeninių ir teisme apžiūrėtų daiktų buvo apžiūrėti ir juvelyrikos įrankiai – matavimo žiedai, rastos vizitinės kortelės „Esmeralda de Columbia“, kurie, priešingai nei nurodo teismas, visiškai patvirtina D. P. M. teiginius, kad šiame krovinyje turėjo būti jam skirta smaragdų kontrabanda.

13.9. Šios apeliacinio skundo dalies apeliacinės instancijos teismas visai nenagrinėjo, nes šį klausimą neva išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi (2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio 17 punktas). Tačiau prokurorė kasaciniu skundu prašė bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o kasacinės instancijos teismas tokį prašymą nusprendė tenkinti visiškai (o ne iš dalies). Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sujungus bylas, atsirado naujas veiksnys – V. P., taigi, buvo patikslintas kaltinimas, kurį kaltinamieji ir jų gynėjai turėjo pasitikslinti, patys suprasti, ar tas neįvardytas „organizatorius“ ir yra V. P.. Šis bylų sujungimas ne tik patikslino kaltinimą, bet ir apribojo nuteistųjų teisę į gynybą ir apeliaciją, nes jie pirmosios instancijos teisme nieko negalėjo pasakyti dėl V. P. argumentų, taip pat užduoti jam klausimų. Kartu D. P. M. neteko ir teisės į apeliaciją, t. y. galimybės paprieštarauti teismo sprendimui dėl bet ko, susijusio su V. P., nes toks asmuo šioje byloje pirmosios instancijos teisme neegzistavo, o apeliacinės instancijos teismas atsisakė nagrinėti D. P. M. skundą. Kasacinės instancijos teismas turi suformuoti praktiką atvejams, kai bylos sujungiamos apeliacinės instancijos teisme, kai viena byla apeliacinės instancijos teisme jau nagrinėjama antrą kartą ir yra kasacinio teismo nutartis, kuria remdamasis apeliacinės instancijos teismas iš naujo bylos dėl grąžintos dalies nenagrinėja. Taip pat ar neturi tokia byla būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant užtikrinti visų kaltinamųjų vienodas sąlygas į gynybą ir apeliacinį procesą.

13.10. LAT 2019 m. balandžio 12 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį. Tai reiškia, kad byla grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik dėl BK 260 straipsnio taikymo, t. y. eliminavus organizuotą grupę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, prieštaraudamas LAT nutarčiai, nuteisė D. P. M. ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, t. y. pažeidė kasacinio teismo nurodymus, todėl nuosprendyje turi būti panaikinti kaltinimai D. P. M. dėl nusikalstamų veikų organizuota grupe padarymo. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas turėjo nagrinėti šią D. P. M. apeliacinio skundo dalį, tačiau be pagrindo atsisakė tai daryti.

13.11. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baigiamojoje kalboje buvo atkreiptas dėmesys į narkotinių medžiagų dingimą, todėl D. P. M. pateikti kaltinimai dėl narkotinės medžiagos kiekio neatitinka tikrovės ir bylos duomenų. 2015 m. liepos 4 d. objektų apžiūros protokole (l t., b. l. 56–62) nurodyta, kad apžiūros metu tarp anglių rasti juodos spalvos gabalėliai surinkti ir sudėti į devynis maišus ir paketus, jie užplombuoti plombomis Nr. 0007361, Nr. 0065997, Nr. 0027295, Nr. 0027501, Nr. 0027502, Nr. 002750, Nr. 0027274, Nr. 0027505 ir Nr. 0027292. Tačiau 2015 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje Nr. l40-(4314)-ISI-4899 (l t., b. l. 66–67) nurodyta, kad buvo ištirti maišai ir paketai su plombomis Nr. 0007361, Nr. 0065997, Nr. 0027295, Nr. 0027501, Nr. 0027502, Nr. 0027274, Nr. 0027505, o 2015 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje Nr. l40-(4507)-ISI-4898 (l t., b. l. 75–76) nurodyta, kad buvo ištirtas paketas su plomba Nr. 0027292, t. y. ekspertui nebuvo pateiktas paketas su plomba Nr. 002750, tačiau buvo pateikti paketai su plombomis Nr. 0027503 ir Nr. 0027506, kurių masė 8,631 kg ir 10,356 kg ir kurių objektų apžiūros protokoluose nebuvo, t. y. buvo pateikta daugiau maišų, nei paimta vietoje, o kai kurie maišai visai nebuvo pateikti. Todėl apeliaciniame skunde buvo prašoma panaikinti iš kaltinimo inkriminuojamą narkotikų dalį, kuri buvo rasta paketuose su plombomis Nr. 0027503, Nr. 0027506, išsiaiškinti, kas pasisavino paketą su plomba Nr. 002750, ir pradėti dėl to ikiteisminį tyrimą dėl įrodymų dingimo. Ši apeliacinio skundo dalis nebuvo išnagrinėta, todėl byla turi būti grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

13.12. Į bausmės laiką teismas įskaitė sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2018 m. sausio 24 d., tačiau D. P. M. realiai buvo sulaikytas 2015 m. liepos 3 d., tai patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2015 m. liepos 3 d. (6 t., b. l. 79–81). Taigi nuo 2015 m. liepos 3 d., per visą bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą, kasacinės instancijos teisme ir dalį laiko nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme antrą kartą, D. P. M. buvo suimtas. Yra dvi datos, svarbios klausimui dėl bausmės dydžio ir BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo spręsti: 1) byla pradėta 2015 m. liepos 3 d. sulaikius D. P. M. ir pareiškus įtarimus; 2) teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d. Tarp šių datų yra 2438 dienos, kurių absoliučiai didžiąją dalį D. P. M. praleido būdamas įkalintas, tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad tai trumpas terminas. Jei žmogus nuteisiamas laisvės atėmimu vienuolikai metų, jis nuteisiamas kalėti 4019 dienų. Tai reiškia, kad iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo D. P. M. atliko daugiau kaip pusę bausmės. Net ir palikus tokią bausmę, jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas atlikus 2/3 bausmės, t. y. atlikus 2679 dienas laisvės atėmimo bausmės, o sutikus su intensyvia priežiūra – dar 180 dienų mažiau. Atsižvelgiant į kasacijos terminą, jau yra ta situacija, kai D. P. M. galėtų prašyti būti paleistas lygtinai. Byla dar nebaigta, o D. P. M. jau beveik atliko vienuolikos metų (arba 4019 dienų) laisvės atėmimo bausmę. Ir tokioje situacijoje teismas leidžia sau pasakyti, kad procesas neilgas.

13.13. Sumažinus D. P. M. bausmę bent iki devynerių metų (arba 3289 dienų) laisvės atėmimo, kaip tai buvo padaręs Lietuvos apeliacinis teismas, kai byla pirmą kartą buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, jis turėtų galimybę būti paleistas į laisvę lygtinai po pusės termino, t. y. po 1645 dienų, o paskyrus intensyvią priežiūrą – po 1465 dienų. Tai reiškia, kad D. P. M. palikus tą nuosprendį, kuris buvo priimtas 2018 m. spalio 4 d., jis jau būtų galėjęs išeiti į laisvę 2019 m. gegužės 30 d., t. y. prieš trejus metus. Procesas vienareikšmiškai per ilgas ir ne dėl D. P. M. kaltės – jis nesislėpė, COVID-19 pandemijos metu byloje dalyvavo nuotoliniu būdu. Tokioje byloje nenormalu sprendimo įsiteisėjimo laukti 2438 dienas įkalintam užsienio valstybėje, nemokant kalbos. Tai yra kankinimas ir diskriminavimas dėl tautybės ir pilietybės, nes lietuviai toje pačioje byloje nekalėjo visą tą laiką.

14. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

14.1. Kasatorių teiginiai dėl BPK 20 straipsnio pažeidimų nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas ne tik tyrė 2016 m. sausio 18 d. specialisto išvadą, bet ir vykdė tyrimą atlikusio specialisto apklausą. Šiuos duomenis vertino kartu su kitais byloje apklaustų asmenų (tiek įvykio vietos apžiūrą atlikusių pareigūnų, tiek pačių nuteistųjų) parodymais; tyrė ir objektyvius duomenis (įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais). Kiekvienas įrodymas įvertintas tiek atskirai, tiek atsižvelgiant į kitų įrodymų visetą. Nė vienam įrodymui byloje nėra suteiktas prioritetas (pvz., ginčijama specialisto išvada) ar, priešingai, jis nebuvo iš anksto ir nepagrįstai vertintas kritiškai (pvz., nuteistųjų paaiškinimai ar pasirinkta pozicija). Teismas laikėsi ir reikalavimo ištirti visus duomenis, imdamasis priemonių atlikti procesinius veiksmus, gauti papildomos informacijos. Nėra pagrindo teigti, kad teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes ar būtų padaręs kitokių klaidų dėl įrodymų turinio.

14.2. Teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl byloje rastų, paimtų respiratorių ir pirštinių ištyrimo, 2016 m. sausio 18 d. specialisto išvados patikimumo, jos pripažinimo įrodymu bei galimybės ja vadovautis priimant sprendimus. Taip pat teismas vertino ir teisinės pagalbos prašymu gautus duomenis, priėmė sprendimą dėl jų įrodomosios vertės, dėl galimumo tęsti susižinojimą su Kolumbija. Vertinant kasaciniame skunde išsakomą argumentą, dėl poreikio rengti naują ar papildomą teisinės pagalbos prašymą Kolumbijai, pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje įtvirtinta taisyklė, jog, nustatant faktines aplinkybes ir sprendžiant dėl kaltininko veikos atitikties inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

14.3. Dalyje kasacinių skundų išsakomi teiginiai, kad organizuotoje grupėje asmens, įvardijamo kaip nenustatyto (vėliau nustatyta, kad tai V. P.), nurodymas sukėlė gynybos ir nuteistųjų teisių varžymą, nes proceso dalyviams „patiems reikėjo sugalvoti kaltinimą“, yra visiškai nepagrįsti. Nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismui galima spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2013).

14.4. Teismo sprendime įmanomai išsamiai, įgyvendinant visų įrodymų ištyrimo principą, atskleisti organizuotos grupės požymiai, bendrininkams padarant labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą ir kontrabandą, aiškiai aprašyti nuteistųjų, kaip organizuotos grupės narių, vaidmenys, konkretūs atlikti veiksmai, siekiant bendro tikslo. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad grupės veikla pasižymėjo pakankamu organizuotumo lygiu, narių pasiskirstymu vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečių užduočių atlikimu, kad ją galima būtų pripažinti organizuota grupe, taigi konstatuotina, kad BK 25 straipsnio 3 dalis pritaikyta tinkamai. Tais atvejais, kai veika padaroma veikiant su organizuota grupe, nėra būtina, kad kiekvienas iš organizuotos grupės narių tiesiogiai atliktų BK 199 straipsnio dispozicijoje aprašytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Subjektyviosios pusės elementas – tyčia neginčijamai nustatytas remiantis nuteistųjų atliktais veiksmais: krovinio atgabenimo aplinkybėmis (jūriniai konteineriai), krovinio pasitikimu, priėmimu ir važtaraščio pasirašymu, paties krovinio pobūdžiu ir užrašais ant jo. Taip pat bendras susitarimas akivaizdus iš tolesnių nuteistųjų veiksmų – kokaino rinkimo ir t. t. Įvykio vietoje K. Z. naudojamame automobilyje „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR), perduoti vairuotojo, atgabenusio krovinį iš muitinės sandėlio iki Alytaus. Taigi šios aplinkybės visiškai įrodo, kad K. Z. žinojo apie tai, jog krovinys atgabenamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir vykdė bendrą susitarimą bei savo atskirą užduotį.

14.5. Gynėjo teiginys, kad LAT 2019 m. balandžio 12 d. nutarties frazė „asmenys buvo susitarę su asmeniu (V. P.), kurio byla išskirta“ pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, yra absoliučiai deklaratyvus, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.3 punkto 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, galima parašyti „su asmeniu, kurio byla išskirta“. Taigi, LAT nutartyje aptarė šias aplinkybes nepažeisdamas V. P. teisės į nekaltumo prezumpciją, remdamasis minėtomis rekomendacijomis. Nei priimant pirmosios instancijos teismo, nei skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir vertinant dėl V. P. surinktus duomenis, nebuvo daroma nuoroda į minėtą LAT nutartį. Taigi, nei bendrosios baudžiamojo proceso normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesą, įrodymų vertinimą, nei nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeistos.

14.6. Šioje byloje V. P. kaltės klausimas nebuvo spręstas remiantis vien tik E. M. parodymais. Teismai vadovavosi daugeliu kitų įrodymų (asmenų parodymais dėl įmonių direktorių skyrimo, buhalterinę apskaitą vykdančių asmenų paaiškinimais ir pan.) ir šie duomenys papildo bei patikslina E. M. nurodytas aplinkybes, t. y. kitais įrodymais yra nustatytas šios liudytojos parodymų patikimumas. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad teismai ėmėsi visų įmanomų priemonių šios liudytojos dalyvavimui teisme užtikrinti, – tai tiek įvairių duomenų bazių (ne tik gynėjo nurodomų) patikra, tiek policijos pareigūnų pasitelkimas siekiant nustatyti jos galimą buvimo vietą Lietuvoje. Teisinės pagalbos prašymas Rusijos Federacijai dėl šios liudytojos buvimo vietos teoriškai įmanomas, tačiau akivaizdžiai netikslingas, ne tik dėl situacijos su Rusijos Federacija, bet ir dėl to, kad nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad E. M. yra Rusijos Federacijoje. Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia pagrįstai teigti, kad įrodymų vertinimo taisyklių bei BPK 44 straipsnio 7 dalies pažeidimas nėra padarytas, o E. M. parodymų pripažinimas ir vertinimas atlikti nepažeidžiant nei EŽTT, nei Lietuvos teismų suformuotos praktikos.

14.7. Kasaciniame skunde išsakyti teiginiai, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo tikrinamos gynėjo nurodomos aplinkybės apie tariamai dingusį paketą ir naujai „atrastus“ paketus su kokainu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jau 2018 m. spalio 4 d. apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta: „Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad sandėlyje juodos spalvos medžiagos gabalėliai nuo akmens anglies buvo policijos pareigūnų atrinkinėjami laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2015 m. liepos 10 d., o užduotis atlikti objektų tyrimą, kurioje prie priedų taip pat nurodyti paketai Nr. 0027503 ir Nr. 0027506, buvo surašyta 2015 m. liepos 8 d., Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras užduotį su tyrimo medžiaga, kurioje buvo ir paketai Nr. 0027503 ir Nr. 0027506, gavo 2015 m. liepos 9 d., t. y. iš karto po juodos spalvos medžiagos gabalėlių atrinkimo iš akmens anglies sandėlyje, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini). Specialistė I. Žvironaitė apeliacinės instancijos teisme parodė, kad visuose pateiktuose tyrimui paketuose buvo vienodi objektai. Iš specialistų išvadų matyti, kad maiše su plomba bei visuose paketuose, tame tarpe Nr. 0027503 ir Nr. 0027506, kurie nenurodyti objektų apžiūros protokole, buvo ta pati medžiaga – juodos spalvos medžiagos gabalėliai, kurių sudėtyje buvo ta pati narkotinė medžiaga ir tokios pačios koncentracijos – kokainas (78,3 proc.). Liudytoja R. V., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja, pirmosios instancijos teisme parodė, kad paketai galėjo būti blogai sunumeruoti dėl techninės klaidos.“ Taigi šios aplinkybės buvo tiriamos ir tikrinamos. Tačiau, net ir atėmus iš kaltinimo paketuose Nr. 0027503 ir Nr. 0027506 rastą narkotinę medžiagą, tai neturėtų esminės reikšmės nuteistojo D. P. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes labai didelis kiekis kokaino laikomas nuo 100 g.

14.8. Apeliacinės instancijos teismas nepadarė įstatymo taikymo klaidos, spręsdamas ir dėl nuteistiesiems skirtos bausmės. Teismai vertino visas bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti svarbias aplinkybes, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti veikiant organizuota grupe. Skiriant bausmes atsižvelgta į kiekvieno nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius, o įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, ne didesnes nei straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai. Paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl yra teisingos.

14.9. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad procesas netruko nepateisinamai ilgą laiką, jame nebuvo nepateisinamų delsimų ar institucijų nepateisinamo neveikimo. Toks sprendimas yra visiškai pagrįstas. Nors ikiteisminis tyrimas iš dalies ir nebuvo itin sudėtingas, tačiau bendras ikiteisminio tyrimo terminas, vertinant tiek bylos aplinkybes, tiek kaltinamųjų skaičių, veikos padarymo aplinkybes, pareigūnų techninio darbo apimtis, netruko nepateisinamai ilgai. Teisminis bylos nagrinėjimo procesas, nors ir truko ilgiau, taip pat nelaikytinas nepateisinamai ilgu, nes nėra nustatyta nepateisinamų delsimų ar institucijų nepateisinamo neveikimo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15. Nuteistojo V. M., nuteistojo K. Z. gynėjo advokato M. Zabitos, nuteistojo D. P. M. gynėjo advokato M. Paukštės, nuteistojo V. P. gynėjo advokato G. Danėliaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl kasatorių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo, nuosprendžio surašymo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklių pažeidimų

16. Visi kasatoriai savo skunduose nurodo argumentų, vienaip ar kitaip susijusių su teismų atliktu įrodymų vertinimu, įrodinėjimo, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ir nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimais (BPK 20 straipsnio 4, 5 dalys, 302 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 2, 5, 7 dalys, 324 straipsnio 10 dalis). Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų duomenų, rėmėsi nepatikimais, BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, nesivadovavo in dubio pro reo taisykle, išsamiai neišnagrinėjo reikšmingų bylos aplinkybių, neatsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus (K. Z. gynėjas advokatas M. Zabita nurodo, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje K. Z. apeliacinis skundas nėra analizuojamas, į jo argumentus nėra atsakoma, visas dėmesys skiriamas V. P. bei V. M. kaltei pagrįsti; V. M. ir D. P. M. gynėjas advokatas M. Paukštė nurodo, kad didžioji nuosprendžio dalis skirta V. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentams).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinių skundų argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo ir patikimumo, taip pat nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais – ar buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

18. Nagrinėjamos bylos kontekste visų pirma pasisakytina dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalis įtvirtina reikalavimą teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Skundžiamą 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka dėl nuteistojo V. P. nagrinėjo pirmą kartą, o dėl nuteistųjų D. P. M., K. Z. ir V. M. – antrą kartą, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria V. M. buvo išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, bei V. M., K. Z. ir D. P. M. išteisinti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), taip pat dėl K. Z. ir D. P. M. paskirtų bausmių. Kita Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Taigi, K. Z. ir D. P. M. už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu veikiant organizuota grupe yra pripažinti kaltais ir nuteisti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas neturėjo pagrindo dar kartą vertinti K. Z. ir D. P. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pagrįstumo, nes dėl šios dalies jau yra priimti ir nepanaikinti, taigi – įsiteisėję, teismo nuosprendžiai, ir nuteistųjų K. Z. bei D. P. M. teisė į apeliaciją dėl šios dalies įgyvendinta. Įvertinus šioje byloje susiklosčiusią situaciją konstatuotina, kad skundžiamą 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį priėmusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tinkamai laikėsi įstatyme nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

19. BK 320 straipsnio 3 dalies nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde. Šiame kontekste pabrėžtina, kad reikalavimas patikrinti bylą minėta apimtimi neprivalo būti taikomas visiškai visiems argumentams. Susiklosčiusioje teismų praktikoje įtvirtinta paradigma, kad teismo pareiga yra patikrinti esminius skundo argumentus. Išdėstyta BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata integraliai siejasi su bendrosiomis proceso nuostatomis, įtvirtintomis BPK 20 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEtNjk3LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-41-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-41-697/2021">2K-41-697/2021</a>), o nagrinėjamų skundų atveju – su BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimu įrodymų vertinimą pagrįsti išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Susipažinus su skundžiamo nuosprendžio turiniu matyti, kad pagal nustatytas ribas (dėl V. P. ir V. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, visų keturių nuteistųjų skundų dėl jų nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir veikų padarymo veikiant organizuota grupe) apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus, pateikdamas savo sprendimo motyvus ir pagrįsdamas savo išvadas bylos duomenimis.

20. Visuose kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pažeidimų, susijusių su įrodymų tyrimu ir vertinimu. K. Z. gynėjas M. Zabita bei D. P. M. gynėjas advokatas M. Paukštė kasaciniuose skunduose nurodo, kad kratos metu iš sandėlio paimti daiktai (pirštinės ir respiratoriai) prieš tai, kai buvo perduoti tirti, buvo supakuoti netinkamai – į vieną paketą ir dėl to galėjo užsiteršti. Todėl duomenys, gauti tiriant pirštines ir respiratorius, negalėjo būti pripažinti įrodymais, jie nėra patikimi. Įrodymų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais parodymais ir kitais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-642/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-642/2012">2K-642/2012</a>, 2K-287/2013, 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019). Teismų praktikoje pasakyta, kad nustačius, jog renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK nustatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-302/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-302/2013">2K-302/2013</a>, 2K-78-648/2020).??????

21. Nagrinėjamos bylos procese nuteistiesiems bei jų gynėjams kilo abejonių dėl to, kad bylai reikšmingi daiktai (pirštinės ir respiratoriai) buvo paimti ir specialistų tyrimams perduoti netinkamai, t. y. supakuojant visus rastus daiktus į vieną paketą. Reaguodamas į šias abejones, pirmosios instancijos teismas apklausė ekspertus (A. Žebrauską, kuris atliko cheminį pateiktų objektų tyrimą, bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus viršininką G. Šimkūną); taip pat pareigūnes J. M. ir R. V., dalyvavusias 2015 m. liepos 3 d. atliekant kratą sandėlyje, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini). Ištirti bylos duomenys nepatvirtino kasatorių teiginių, kad visi kratos metu paimti daiktai (pirštinės ir respiratoriai) buvo supakuoti į vieną paketą, o prieš pateikiant specialistams – perpakuoti. Pareigūnė J. M. paneigė, kad paimti daiktai buvo perpakuojami, nurodė, kad sandėlyje pirštinės ir respiratoriai buvo sumesti netvarkingai į krūvas, iš skirtingų vietų paimti daiktai buvo sudėti į skirtingus vokus, protokole pažymint jų radimo vietą. Tai atsispindi ir kratos atlikimo protokole, kuriame nurodyti paimti daiktai, suskirstyti į 10 kategorijų (įskaitant sandėlio spyną, kuri tyrimams nebuvo perduota), prie kiekvienos kategorijos pažymint radimo vietą. 2015 m. liepos 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. V. užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad kratos metu paimti daiktai supakuoti į 9 vokus. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. gruodžio 15 d. ir 2016 m. sausio 18 d. specialisto išvadose nurodoma, kad objektai tyrimui gauti devyniuose paketuose.

22. Baudžiamojo proceso įstatymas ekspertizės aktams ir specialistų išvadoms nesuteikia prioriteto prieš kitus įrodymus, pagal teismų praktiką, ekspertizių aktai ir specialistų išvados vertintinos kartu su kitais įrodymais ir jiems taikomos tos pačios įrodymų vertinimo taisyklės, atsižvelgiant į šios rūšies įrodymų šaltinio specifiką. Nagrinėjamoje byloje šių reikalavimų teismai laikėsi tinkamai – spręsdami dėl 2015 m. gruodžio 15 d. ir 2016 m. sausio 18 d. specialisto išvadų, kaip įrodymų šaltinio, patikimumo, patikrino tyrimams pateiktų objektų gavimo (perdavimo tyrimams) aplinkybes ir jas įvertinę nenustatė pagrindo gautais duomenimis nesiremti. Be to, šiais duomenimis nustatytas aplinkybes, t. y. kad K. Z., V. M. ir D. P. M. buvo minėtame sandėlyje ir turėjo sąlytį su kokainu, patvirtino ir kiti bylos duomenys (iš dalies pačių nuteistųjų parodymai, K. Z. automobilyje rastas maišas su atrinktu kokainu). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad specialistų išvadose užfiksuoti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir kad apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas šiais duomenimis skundžiamą nuosprendį, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimą.

23. Kasatoriai taip pat nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių bylos aplinkybėms išsamiai išnagrinėti, nuteistųjų kaltę konstatavo deklaratyviai, savo išvadų nepagrįsdamas įrodymais. Su tokiais kasatorių teiginiais nėra pagrindo sutikti. Reikalavimai nuosprendžio turiniui įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose. Pagal šias nuostatas nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas – t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-513/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-513/2013">2K-513/2013</a>, 2K-7-174-303/2019, 2K-109-746/2017, 2K-222-697/2016, 2K-79-976/2016, 2K-32-699/2016, 2K-417/2014). Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-424/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-424/2009">2K-424/2009</a>, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2013">2K-426/2013</a>, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEtNjk3LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-41-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-41-697/2021">2K-41-697/2021</a>).????Nagrinėjamu atveju įvertinus įrodymus pagal įstatymo nustatytus reikalavimus, teismui nekilo abejonių dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių buvimo jų veiksmuose.

24. Savo išvadas dėl nuteistųjų V. M. ir V. P. kaltės, padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą, taip pat dėl visų keturių nuteistųjų kaltės padarius BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) nurodytą nusikaltimą, taip pat dėl V. P. kaltės padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 203 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas apeliacinės instancijos teismas grindė skirtingų rūšių įrodymų šaltinių duomenimis, liudytojų parodymais ir dokumentais apie įmonių UAB „T“ ir UAB „E“ tikrąją finansinę padėtį, apie tai, kad jos realios veiklos nevykdė, jų direktoriai buvo paskirti formaliai; šių įmonių vardu buvo gabenami kroviniai su juose paslėptomis narkotinėmis medžiagomis; taip pat liudytojų parodymais apie V. P. veiksmus organizuojant atgabentų krovinių pervežimą į sandėlį Alytuje, nuteistųjų V. P., K. Z. ir V. M. parodymais apie susitarimą pasitikti ir iškrauti krovinius sandėlyje Alytuje; liudytojų, vykdžiusių akmens anglių krovinių pervežimą iš Klaipėdos į Alytų, parodymais; nuteistųjų parodymais apie D. P. M. atvykimą į Lietuvą, jo buvimą sandėlyje; rašytiniais duomenimis bei liudytojų (policijos pareigūnų) parodymais apie K. Z., D. P. M. ir V. M. sulaikymą, K. Z. automobilyje rastas narkotines medžiagas ir kt.

25. Kasatoriai pažymi, kad dauguma bylos duomenų tiesiogiai jų kaltės, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepatvirtina. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia ir nenumato atskirų sąlygų nuosprendžius grįsti netiesioginiais įrodymais, o ir pagal teismų praktiką netiesioginiai įrodymai nėra laikomi mažesnės įrodomosios vertės nei tiesioginiai, jei, nuosekliai susieti į logišką grandinę, jie patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jame išsamiai išnagrinėti bylos duomenys, dėstant, kaip šie duomenys susiję su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu (kurias iš jų paneigia ar patvirtina), siejant jas su nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiais. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus ir motyvuodamas savo išvadas, teismas pasinaudojo prokurorės kasaciniame skunde bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktomis formuluotėmis, nėra pagrindas pripažinti teismą padarius BPK 324 straipsnio 10 dalies, 302 straipsnio pažeidimą. Įstatymas nenustato, kaip nuosprendyje teismas turi formuluoti savo individualias išvadas sutikdamas su pateiktų skundų argumentais ar juos atmesdamas. Svarbu tai, kad šios išvados būtų pagrįstos teismo atliktu, įstatymo reikalavimus atitinkančiu įrodymų vertinimu.

26. Iš kasaciniuose skunduose pateiktų argumentų matyti, kad dalis kasatorių teiginių apie teismo padarytus BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimus iš esmės siejami su nuteistųjų pateiktomis versijomis (D. P. M. ir V. P. versija apie tai, kad anglyse buvo ketinama gabenti smaragdus, o ne narkotines medžiagas; K. Z. ir V. M. versija, kad jie buvo pasamdyti tik iškrauti anglių ir nežinojo apie jose paslėptas narkotines medžiagas) bei teismo sprendimu jomis nesivadovauti. Šiame kontekste primintina, kad kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>), o pateiktų versijų atmetimas ir įrodymų vertinimas ne taip, kaip to pageidauja proceso dalyviai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir (ar) in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas.??????BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata įtvirtina ir bylą nagrinėjančio teismo prerogatyvą nuspręsti dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, t. y. kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcwLTYyOC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-170-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-170-628/2022">2K-170-628/2022</a>).

27. Atmestini V. P. gynėjo argumentai, kad teismas turėjo išreikalauti papildomus duomenis iš Kolumbijos generalinės prokuratūros, taip pat D. P. M. gynėjo argumentai, kad nebuvo nustatoma, kokių dar medžiagų (be kokaino) buvo ant tirti pateiktų pirštinių ir respiratorių. Šiais duomenimis grindžiama nuteistųjų V. P. ir D. P. M. versija, kad anglyse buvo ketinama vežti smaragdus, o ne kokainą. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistųjų versijos teismo buvo atmestos remiantis byloje ištirtų ir įvertintų duomenų visuma, juos teismas pripažino pakankamais, kad būtų nustatyti nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai jų veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas šią nuteistųjų versiją vertino bylos duomenų kontekste ir motyvuotai atmetė. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad sandėlyje, kuriame buvo paslėptas kokainas, nebuvo rasta nei smaragdų, nei jokių kitų brangakmenių. Jokios bylos aplinkybės neindikuoja, kad byloje nustatytu būdu galimai buvo gabenami brangieji akmenys ar buvo ruošiamasi juos gabenti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-236-648/2020). BPK nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visų įstatymuose nurodytų įrodinėjimo priemonių bei būdų, pavyzdžiui, būtinai skirti ekspertizę ar net kelias ekspertizes, tirti visus proceso dalyvių nurodomus dokumentus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>).??? Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad papildomų, kasatorių nurodomų, duomenų gavimas galėtų turėti esminę reikšmę išvadoms dėl nuteistųjų kaltės ar kitų reikšmingų bylos aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

28. V. P. gynėjas advokatas G. Danėlius taip pat nurodo, kad teismas pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes nesudarė gynybai galimybių užduoti klausimus liudytojai E. M., kurios parodymais vadovavosi ir kurie buvo svarbūs sprendžiant klausimą dėl V. P. objektyvios galimybės žinoti, kad akmens anglių kroviniuose buvo paslėptos narkotinės medžiagos.

29. BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390/2009">2K-390/2009</a>, 2K-601/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtOTc2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-976/2015">2K-23-976/2015</a>). Kai nukentėjusysis ar liudytojas nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Siekiant naudoti kitoje baudžiamojoje byloje duotus liudytojo (nukentėjusiojo) parodymus, turi būti užtikrintos kaltinamojo teisės, susijusios su liudytojo apklausa (Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis). Šios garantijos yra konkretūs teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis) aspektai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant proceso teisingumą. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo (nukentėjusiojo) parodymus bei pateikti šiam klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06). Teismų praktika taip pat nustato, kad byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo (nukentėjusiojo) parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, tačiau tam turi būti laikomasi atitinkamų reikalavimų. Pirma, liudytojo (nukentėjusiojo) nedalyvavimo teismo procese priežastis turi būti svarbi; tam, kad tokia priežastimi būtų pripažinta tai, jog nėra galimybės jį surasti, valstybės institucijos, siekdamos suteikti kaltinamajam galimybę apklausti kaltinimo liudytoją (nukentėjusįjį) arba galimybę, kad jis būtų apklaustas, privalo imtis pozityvių priemonių aktyviai ieškoti šio liudytojo (pavyzdžiui, 2014 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Lučić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5699/11; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10). Tuo atveju, kai liudytojas (nukentėjusysis) gynybos nebuvo apklaustas jokioje ankstesnėje proceso stadijoje, jo parodymų panaudojimas vietoj parodymų, duodamų tiesiogiai nagrinėjant bylą teisme, turi būti paskutinė priemonė. Antra, tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, būtina kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų kompensuojančių veiksnių, įskaitant procesines garantijas, leidžiančias tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo (nukentėjusiojo) parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Horncastle ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4184/10).

30. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. yra Rusijos Federacijos pilietė, turėjusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau kai proceso metu šio leidimo galiojimas pasibaigė, jis nebuvo pratęstas, kad E. M. turėtų gyvenamąją vietą Lietuvoje, nenustatyta (gyvenamosios vietos deklaracija panaikinta). Taigi, bylą dėl V. P. nagrinėję Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas dėjo pastangas surasti E. M. ir iškviesti ją į posėdį, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių. Kita vertus, pažymėtina, kad E. M. procese buvo apklausta kelis kartus, įskaitant pirmosios instancijos teismo, nagrinėjusio V. M., D. P. M., K. Z. bylą, posėdyje, ir jos parodymai visą laiką buvo nuoseklūs. Be to, nors šios liudytojos parodymai ir reikšmingi, tačiau jie nebuvo nei vieninteliai, nei turintys lemiamą įtaką V. P. nuteisimui. Aplinkybės, apie kurias ši liudytoja davė parodymus, buvo nustatytos ir kitais bylos duomenimis: K. Š. ir D. G. parodymais apie tai, kad įmonės „T“ ir „E“ realios ūkinės veiklos nevykdė, M. J. parodymais apie jo ir E. M. santykius su V. P., E. M. jam teiktas paslaugas, V. G., R. V., E. J., S. V., K. Š. ir A. J. parodymais apie krovinių gabenimą į sandėlį Alytuje, U. R. parodymais bei jos pateiktais dokumentais, susijusiais su UAB „C“ teiktomis krovinių, įsigytų UAB „T“ ir UAB „E“ vardu, gabenimo paslaugomis, D. S. parodymais apie jo teiktas muitinės tarpininko (IĮ „B“ vardu) paslaugas, V. M. parodymais ir pateiktais dokumentais apie jo E. M. teiktas konsultacijas bei muitinės tarpininko paslaugas dėl paskutinio anglių krovinio išleidimo į laisvą apyvartą. Dėl visų šių duomenų V. P. bylos nagrinėjimo procese galėjo pateikti savo poziciją, nuo jų gintis. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai, priėmę dėl V. P. 2019 m. lapkričio 15 d. ir 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžius, savo sprendimuose remdamiesi liudytojos E. M. parodymais, pažeidė šio nuteistojo teisę į teisingą teismą bei efektyvią gynybą. Pabrėžtina ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką vertinant baudžiamojo proceso teisingumą šis procesas svarstomas kaip visuma, atsižvelgiant ne tik į gynybos teises, bet ir į visuomenės bei nukentėjusiųjų interesą, kad nusikalstamos veikos kaltininkai būtų tinkamai persekiojami (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06).

31. Nuteistojo D. P. M. gynėjo advokato M. Paukštės argumentai dėl tariamo narkotinių medžiagų dingimo atmestini kaip akivaizdžiai deklaratyvūs. Šis klausimas išnagrinėtas ir į jį išsamiai atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio 9.18 punkte, teismui darant išvadą, kad nėra pagrindo abejoti, jog visuose paketuose esanti medžiaga buvo surinkta iš tos pačios įvykio vietos – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, o paketai buvo klaidingai sunumeruoti dėl techninės klaidos. Nėra pagrindo manyti, kad dalis sandėlyje paimtų narkotinių medžiagų dingo ar kad specialistų tyrimams buvo pateiktos ne iš minėto sandėlio paimtos narkotinės medžiagos. Tokių duomenų, neskaitant klaidingos numeracijos, nepateikia ir gynėjas, o deklaratyviai keldamas dar kartą šį klausimą kasaciniame skunde, iracionaliai naudojasi procesinėmis teisėmis.

32. Nuteistųjų ir gynėjų kasaciniuose skunduose pateikti argumentai nesudaro pagrindo manyti, kad savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei teisinio jų vertinimo teismai padarė išsamiai neištyrę ir neįvertinę visų reikšmingų duomenų. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismai tinkamai atliko BPK įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, įgyvendino pareigą atsakyti į esminius apeliacinių skundų argumentus ir surašė įstatymų reikalavimus atitinkantį nuosprendį.

Dėl V. P., K. Z., V. M., D. P. M. nuteisimo

33. K. Z., V. P., V. M. ir D. P. M. neigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodo, kad bylos duomenys jų kaltės nepatvirtina. V. P. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 300 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį; V. M., K. Z. ir D. P. M. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija).

34. Byloje nustatyta, kad V. P. per UAB „T“ ir UAB „E“ organizavo akmens anglių krovinių, kuriuose rastas didelis kiekis narkotinės medžiagos – kokaino, atgabenimą į Lietuvos Respubliką. Per tarpininkę E. M. organizavo šių krovinių išmuitinimą panaudojant suklastotus dokumentus ir jų atgabenimą į sandėlį Alytuje, (duomenys neskelbtini). Pats V. P. neneigia organizavęs UAB,,E“ ir UAB,,T“ vardu įsigyto anglių krovinio atgabenimą į Klaipėdą, jo išmuitinimą ir pervežimą į sandėlį Alytuje, tačiau neigė žinojęs, kad akmens anglių krovinyje paslėptas kokainas, nurodė, kad įmonės buvo įsteigtos teisėtai veiklai, taip pat tvirtino, kad tokiu būdu buvo organizuojamas smaragdų gabenimas. Taigi, iš esmės nuteistasis ginčija jo veikoje esant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (narkotinių medžiagų kontrabandos ir disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų) būtinąjį požymį – tiesioginę tyčią. Kaip jau minėta, V. P. versijas apie tai, kad UAB „T“ ir UAB „E“ buvo įsteigtos legaliai veiklai, taip pat kad buvo ketinama gabenti smaragdus, o ne narkotines medžiagas, teismai atmetė remdamiesi bylos duomenimis (buhalterių E. A., G. G., liudytojų K. Š., D. G., paskirtų fiktyviais įmonių vadovais, parodymais), kurie patvirtino, kad šios įmonės realios legalios veiklos nevykdė. Taip pat versijos apie smaragdų gabenimą nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys; policijos pareigūnai, sandėlyje tarp akmens anglių radę labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, nurodė smaragdų ar kitų daiktų tarp anglių neradę.

35. Teismai pagrįstai konstatavo, jog V. P. tiesioginę tyčią disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir kontrabanda jas gabenti į Lietuvos Respubliką patvirtina byloje nustatytos aplinkybės. Visų pirma, V. P. ėmėsi veiksmų narkotinėms medžiagoms, paslėptoms akmens anglyse, netrukdomai įvežti į Lietuvos Respubliką, t. y. įsigijo priedangos įmones, paskyrė joms fiktyvius vadovus, kad naudodamasis šių įmonių vardu galėtų netrukdomai gabenti krovinius, taip pat išnuomojo sandėlį Alytuje, kelis kartus suorganizavo krovinių, kuriuose nebuvo paslėpta nelegalių medžiagų, gabenimą į Lietuvos Respubliką, pasinaudojant minėtomis įmonėmis ir suklastotais dokumentais, taip patikrindamas, ar įmanoma šiuo būdu saugiai įvežti krovinius. Taip pat V. P. suorganizavo K. Z. (ir per jį – V. M.), kad pasitiktų ir iškrautų sandėlyje atgabentas akmens anglis (to neneigia ir nuteistieji K. Z. bei V. M.); nurodė K. Z. pasitikti D. P. M. oro uoste ir parodyti jam krovinį. Vėliau, sužinojęs apie tai, kad nuteistieji V. M., K. Z., D. P. M. sulaikyti, V. P. ėmėsi neatidėliotinų veiksmų paskutiniam akmens anglių kroviniui su jame paslėptu kokainu išgabenti iš Lietuvos Respublikos į Ispaniją. Šie duomenys patvirtina, kad V. P. žinojo, jog jo pastangomis atgabentuose akmens anglių kroviniuose paslėptos nelegalios medžiagos, sąmoningai organizavo šių krovinių saugų atgabenimą ir narkotinių medžiagų atrinkimą iš anglių (tam pasitelkiant į pagalbą D. P. M.), taip pat, nepavykus apsaugoti atgabentos į sandėlį Alytuje krovinio dalies (dėl policijos veiksmų), sąmoningai ėmėsi veiksmų paskutinei krovinio daliai su ta pačia narkotine medžiaga – kokainu paslėpti. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina V. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius jo veiksmuose.

36. V. M., K. Z. ir D. P. M. taip pat ginčija nuteisimą dėl disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šių medžiagų kontrabandos, nurodydami, kad apie akmens anglių kroviniuose paslėptą kokainą nieko nežinojo, D. P. M. teigia anglyse ieškojęs smaragdų (apie šios versijos atmetimą jau pasisakyta), o K. Z. su V. M. – kad buvo pasamdyti tik anglims iškrauti sandėlyje. Byloje nustatyta, kad K. Z. ir V. M. V. P. nurodymu Alytuje esančiame sandėlyje du kartus pasitiko ir iškrovė akmens anglis. Iš viso jie sandėlyje buvo tris dienas, paskutinį kartą su jais buvo ir iš Olandijos atvykęs Kolumbijos kilmės D. P. M., kurį iš oro uosto atvežė ir savo namuose apgyvendino K. Z.. Po trečiojo visų nuteistųjų apsilankymo sandėlyje jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Minėtame sandėlyje tarp labai didelio kiekio anglių (129 t) buvo išskirstytas ir paslėptas kokainas (iš viso 71 kg). Visi nuteistieji turėjo sąlytį su kokainu. Sulaikius K. Z., jo automobilyje buvo rastas maišas, kurio turinio didžiąją dalį (11,8 kg iš bendros 15,814 kg masės) sudarė kokainas. Teismai pagrįstai atmetė K. Z. versiją, jog anglis vežėsi kurui, nes šie duomenys patvirtina, kad kokainas iš akmens anglių buvo atrinktas ir į minėtą maišą sudėtas sąmoningai, visi trys nuteistieji šiame procese dalyvavo suvokdami, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje.

37. V. M., K. Z. ir D. P. M., nesutikdami su nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), nurodo, kad jokių su prekių (narkotinių medžiagų) gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną susijusių veiksmų jie neatliko, tai konstatavo ir skundžiamą nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas. Iš tiesų byloje nustatyta, kad nei V. M., nei K. Z., nei D. P. M. tiesiogiai prie narkotinių medžiagų gabenimo per valstybės sieną savo veiksmais neprisidėjo. Tačiau šiuo atveju tai jų baudžiamosios atsakomybės dėl narkotinių medžiagų kontrabandos nepašalina, kadangi byloje nustatyta, kad šie nuteistieji veikė organizuota grupe kartu su narkotinių medžiagų kontrabandą organizavusiu V. P.. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-1073/2019, 2K-90-895/2020, 2K-41-648/2022).???

38. Nagrinėjamoje byloje šie požymiai nustatyti. Iš bylos duomenų matyti, kad V. P. susitarė su K. Z. dėl krovinių su kokainu pasitikimo Alytuje ir jų iškrovimo, taip pat nuolat palaikė su juo ryšį, duodamas nurodymus; liepė pasitikti D. P. M. oro uoste ir atgabenti į sandėlį. Iš bylos duomenų matyti, kad D. P. M. žinojo, koks asmuo jį turi pasitikti (jam buvo nurodyti K. Z. bei jo automobilio požymiai), V. M. į nusikalstamų veikų padarymą buvo įtrauktas K. Z. ir kartu su juo dalyvavo kelias dienas pasitinkant ir iškraunant akmens anglis, taip pat kartu su K. Z. bei D. P. M. dalyvavo išrenkant kokainą iš akmens anglių. Pagal teismų praktiką nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzUtNjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-75-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-75-648/2017">2K-75-648/2017</a>, 2K-90-895/2020, 2K-1-719/2020).???? Todėl tai, kad ne visi nuteistieji turėjo tiesioginį kontaktą vieni su kitais ar pažinojo vieni kitus santykinai neilgą laiko tarpą, neeliminuoja organizuotos grupės požymio. Šiuo atveju svarbu tai, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tarp nuteistųjų buvus susitarimą, vaidmenų pasiskirstymą, organizuotumą ir bendro tikslo siekimą. V. P. suorganizavo narkotinių medžiagų, paslėptų anglyse, atgabenimą į Lietuvos Respubliką, prie šios schemos – kiekvienas su savo atskiru vaidmeniu – prisijungė D. P. M., V. M. ir K. Z., visi turėdami tą patį tikslą – išrinkti kokainą iš akmens anglių.

39. Konstatavus, kad veika padaryta veikiant organizuota grupe, nėra būtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426-507/2016">2K-426-507/2016</a>, 2K-408-139/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzUtNjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-75-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-75-648/2017">2K-75-648/2017</a>, 2K-125-511/2019, 2K-257-719/2019, 2K-200-1073/2019).??? Dėl to atmestini V. M., K. Z. ir D. P. M. teiginiai, kad jie neprisidėjo prie narkotinių medžiagų kontrabandos. Nėra pagrindo abejoti, kad visi grupės nariai žinojo, jog kokainas į Lietuvos Respubliką pristatytas kontrabandos būdu: V. P. tiesiogiai organizavo šių krovinių atgabenimą; visi sandėlyje buvę nuteistieji (K. Z., V. M., D. P. M.) matė, kad maišai su akmens anglimis pažymėti užrašais „made in Mexico“ (angl. „pagaminta Meksikoje“); K. Z. automobilyje buvo rasti CMR (t. y. tarptautinio krovinių vežimo) važtaraščiai. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad V. M. su K. Z. sandėlyje buvo tris dienas, iš kurių vieną kartu su jais buvo ir D. P. M., nėra pagrindo sutikti su šio nuteistojo (V. M.) teiginiais, kad jis prie nusikalstamos veikos neprisidėjo ir nematė, nesuvokė, ką sandėlyje veikė kiti du nuteistieji. Visi trys nuteistieji, suvokdami, kad krovinys (akmens anglys su paslėptu kokainu) atgabentas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, sąmoningai savo veiksmais prisidėjo prie kokaino paieškų, taip organizuota grupe padarydami jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija).

40. Nuteistojo K. Z. gynėjas advokatas M. Zabita kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju, sujungus dvi bylas, turėjo būti patikslintas kaltinimas, nes išryškėjo esminiai prieštaravimai kaltinime. Tokie kasatoriaus argumentai laikytini deklaratyviais. Kasatorius nepatikslina, kaip konkrečiai dėl bylų sujungimo pasikeitė jo ginamo K. Z. veikų, dalyvavimo organizuotoje grupėje apimtis, trukmė ar kitos aplinkybės, kas varžytų ar kitaip trukdytų organizuoti veiksmingą gynybinę poziciją ar ją keisti. Lyginant kaltinimų, pagal kuriuos nuteisti K. Z., V. M., V. P. ir D. P. M., turinį tarpusavyje, tokių prieštaravimų ar esminių neatitikimų teisėjų kolegija taip pat nenustatė – iš kaltinimų, pagal kuriuos nuteisti visi keturi asmenys, šioje byloje nuosekliai atsiskleidžia įvykių eiga, teismų nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.

41. Kasatorius taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad kaltinime K. Z. nurodoma, jog narkotinės medžiagos į Lietuvos Respubliką buvo atgabentos per du kartus – 2015 m. birželio 26 d. ir 2016 m. liepos 1 d., tačiau „2016-07-01“ nebuvo jokio įvykio, susijusio su šia byla. Kasatorius teisus dėl šios aplinkybės, tačiau tai laikytina technine klaida, netiksliai nurodžius metus, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad antrasis teismų nustatytas narkotinių medžiagų gabenimas įvyko 2015 (o ne 2016) m. liepos 1 d. Ši klaida taisytina BPK 308¹ straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau įtakos teismų sprendimams dėl K. Z. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neturi.

42. Atmestini nuteistojo V. P. gynėjo advokato G. Danėliaus argumentai, kad šioje byloje buvo pažeista V. P. nekaltumo prezumpcija, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje (18 punkte), kurioje buvo sprendžiama dėl V. M., K. Z. ir D. P. M., tuo metu nesant dėl V. P. priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio, buvo konstatuota, jog V. P. buvo susitaręs su kolumbiečiais gabenti narkotines medžiagas į Lietuvą.

43. Teismų praktika nustato, kad nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, galima parašyti „su asmeniu, kurio byla išskirta“, o jų pavardės turi būti pašalinamos iš kaltinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190/2011">2K-190/2011</a>, 2K-174-511/2020). Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje aprašant kaltinimus, pagal kuriuos buvo nuteisti V. M., K. Z. ir D. P. M., V. P. pavardė neminima, įvardijant jį asmeniu, kurio byla išskirta. Nutarties 18 punkte iš tiesų nurodoma, jog „iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji V. M., K. Z. ir D. P. M. buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas atliko tam tikras užduotis, jų veiksmai buvo susiję vienas su kitu: iš Kolumbijos kilę asmenys buvo susitarę su asmeniu (V. P.), kurio byla išskirta, gabenti į Lietuvą akmens anglyse paslėptą kokainą“. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Aptariamoje kasacinėje nutartyje V. P. kaltė nėra konstatuojama, šia nutartimi V. P. bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl jo kaltės, nesirėmė. V. P. veiksmai LAT nutartyje aprašomi siekiant aiškiau atskleisti kitų asmenų – V. M., K. Z. ir D. P. M.– veiksmų pobūdį ir tarpusavio ryšį. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nekaltumo prezumpcija buvo pažeista.

Dėl kasatorių argumentų dėl per ilgo proceso ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

44. Nuteistojo K. Z. gynėjas advokatas M. Zabita, nuteistasis V. M. ir nuteistojo D. P. M. gynėjas advokatas M. Paukštė kasaciniuose skunduose nurodo, kad dėl užtrukusio proceso nagrinėjamoje byloje nuteistiesiems turėtų būti švelninamos bausmės BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu.

45. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-147-677/2015). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>, 2K-147-677/2015). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT praktiką, pagal kurią bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Konvenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>, 2K-150/2014, 2K-281-746/2016, 2K-107-489/2017). Pabrėžtina, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-895/2015">2K-55-895/2015</a>, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019, 2K-269-719/2019).

46. Iš pateiktų kasacinių skundų matyti, kad kasatoriai argumentus dėl per ilgo proceso sieja būtent su bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teismuose trukme, daro nuorodas į tai, kad byla nebuvo sudėtinga ar didelės apimties. Su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas dėl šešių įtariamųjų. Dalis įtariamųjų pasislėpė, dėl to nebuvo galimybės su jais atlikti proceso veiksmų ir tęsti tyrimą; dėl šių aplinkybių buvo nuspręsta ikiteisminius tyrimus atskirti, siekiant greičiau užbaigti procesą dėl bent dalies įtariamųjų. Taip pat tam tikrų kliūčių ir delsimų sukėlė šalyje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 infekcijos plitimo bei tai, kad D. P. M. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Nyderlandų Karalystę (dėl jo nedalyvavimo neįvyko dalis posėdžių apeliacinės instancijos teisme), pagal gynėjų prašymus reikėjo užklausti Kolumbijos Respublikos teisėsaugos institucijas dėl teisinės pagalbos ir sulaukti atsakymo. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, proceso eigą, darytina išvada, kad pertraukos procese atsirado ne dėl valstybės institucijų neveikimo, nepateisinamų delsimų, o dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

47. Atmestini nuteistojo V. M. argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisę atsisakyti duoti parodymus, nes, vertindamas galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, pažymėjo, kad kasatorius nebuvo suinteresuotas proceso spartumu. Nuteistojo (įtariamojo, kaltinamojo) pozicija bei jo elgesys procese yra vienas iš elementų, lemiančių proceso trukmę, ikiteisminio tyrimo bei teismo galimybes procesą užbaigti per įmanomai trumpiausią laiką. Taigi, nuteistojo elgesio (įskaitant parodymų davimą ar nedavimą) vertinimas, sprendžiant dėl bausmės švelninimo dėl per ilgos proceso trukmės, yra normali praktika ir įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) teisės atsisakyti duoti parodymus nepažeidžia.

48. Taip pat advokatas M. Paukštė kasaciniame skunde nurodo, kad į bausmės laiką pirmosios instancijos teismas netinkamai įskaitė sulaikymo ir suėmimo laikotarpius. Kasatorius teisus, kad Kauno apygardos teismas, 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskyręs D. P. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams, į bausmės laiką nurodė įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2018 m. sausio 24 d., nors Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartyje, kuria D. P. M. paskirtas suėmimas trims mėnesiams, nustatyta, kad suėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. liepos 3 d., t. y. nuo dienos, kai jis, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas. Tačiau Kauno apygardos teismo 2018 m sausio 25 d. nutartimi (11 t., b. l. 62) ši klaida buvo ištaisyta, pakeičiant Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą į D. P. M. paskirtos bausmės laiką įskaitytino sulaikymo ir suėmimo laikotarpio pradžios datą iš 2015 m. liepos 4 d. į 2015 m. liepos 3 d.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. M., nuteistojo K. Z. gynėjo advokato Mariaus Zabitos, nuteistojo D. P. M. (D. P. M.) gynėjo advokato Mindaugo Paukštės, nuteistojo V. P. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinius skundus.

Teisėjai

Eligijus Gladutis

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis