L. P. pagal ANK 440 str. 2 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-90-697/2022

Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00053-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. P. Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. gegužės 18 d. nutarimu pagal ANK 440 straipsnio 2 dalį nubaustas 175 Eur bauda už tai, kad 2021 m. balandžio 9 d. 7.59 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „Skirlita“ kontrolierius, atlikdamas pakartotinę privalomąją transporto priemonės „Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) techninę apžiūrą, nepatikrino techninės būklės (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikties Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, patvirtintiems Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2018 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 2BE-88 (toliau – ir Techniniai reikalavimai), ir nenustatė šio didelio techninės būklės trūkumo: 0.3 transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas – 0.3.c transporto priemonė perdirbta nesilaikant Perdirbimo reikalavimų (pastaba: Perdirbimo reikalavimai suprantami taip, kaip jie nurodyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. 2B-515 „Dėl Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“) ir (ar) perdirbimas nustatyta tvarka neįteisintas (DT), Centralizuotosios techninių apžiūrų bazės skiltyje „Išvada“ nenurodė šio trūkumo ir, aktyvavęs Centrinės techninių apžiūrų bazės mygtuką „Išsaugoti“, patvirtino duomenų teisingumą.

2. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi L. P. skundas netenkintas. Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. gegužės 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis palikta nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. P. apeliacinis skundas netenkintas. Išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas L. P. nepriteistas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti byloje priimtus Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. gegužės 18 d. nutarimą, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, priteisti L. P. iš Lietuvos transporto saugos administracijos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Atsisakydamas pridėti prie bylos formaliais ir pramanytais motyvais rašytinius įrodymus, kurie gali paneigti pareiškėjo kaltę, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė imperatyvias ANK 566, 567 straipsnių, 569 straipsnio 1–5 dalių, taikant pagal analogiją 632 straipsnio 8 dalies, 651 straipsnio 3 dalies normas. Pagal ANK 566, 567 straipsnius įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant byloje svarbias aplinkybes, priimti sprendimą dėl aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti teisingai, neperkelti įrodinėjimo pareigos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK nesuteikia teisės teismui nepriimti jam pateiktų įrodymų, todėl teismas turi juos pridėti prie bylos, išnagrinėti ir įvertinti priimtame sprendime, kaip tai išplaukia iš ANK 651 straipsnio 3 dalies. Iš ANK 651 straipsnio 3 dalies taip pat išplaukia, kad įrodymai gali būti teikiami ir apeliacinės instancijos teismui ir šis, remdamasis ANK 632 straipsnio 8 dalies analogija, turi tokius įrodymus pridėti prie bylos, juos tirti ir įvertinti priimtame baigiamajame akte. Rengiantis šią bylą nagrinėti apeliacine tvarka, teismui buvo pateikti 2021 m. gegužės 11 d. ekspertizės aktas Nr. E-2021-0270 ir jo pagrindu parengta pažyma Nr. E-2021-0270, kurie paneigė pareiškėjo kaltę dėl nutarime nurodytos veikos – transporto priemonės „Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės būklės trūkumo, apibūdinto kaip 0.3 c – transporto priemonė perdirbta nesilaikant perdirbimo reikalavimų ir (ar) perdirbimas nustatyta tvarka neįteisintas (DT). Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas pirmiau nurodytas ANK normas, šių įrodymų prie bylos nepridėjo, jų netyrė ir nevertino bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, o savo sprendimą motyvavo formaliais ir pramanytais argumentais, taip atsisakydamas vykdyti savo išimtinę konstitucinę prerogatyvą – vykdyti teisingumą.

5.2. Darydamas išvadą, kad pareiškėjo veika atitinka aprašytą ANK 440 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą.

5.2.1. ANK 440 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už dvi alternatyvias techninės apžiūros kontrolieriaus veikas: 1) nenustatymą didelių transporto priemonės ar jos priekabos techninės būklės trūkumų arba transporto priemonės ar jos priekabos techninės būklės trūkumų, dėl kurių transporto priemonę ar priekabą draudžiama eksploatuoti; 2) neįrašymą šių trūkumų į Centralizuotąją techninių apžiūrų duomenų bazę. Atsisakytu pridėti prie bylos ekspertizės aktu Nr. E-2021-0270 ir jo pagrindu parengta pažyma Nr. E-2021-0270 nustatyta, kad transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmojo registravimo Lietuvos Respublikoje metu buvo padaryta klaida automobilio registravimo dokumentuose ir ši transporto priemonė po jos pirmosios registracijos nebuvo perdirbta iš kokios nors kitos transporto priemonės. Dėl to šis ekspertizės aktas ir pažyma paneigia kaltinimo dalį, kad pareiškėjas nenustatė transporto priemonės techninės būklės didelio trūkumo 0.3.c – transporto priemonė perdirbta nesilaikant perdirbimo reikalavimų ir (ar) perdirbimas nustatyta tvarka neįteisintas (DT), ir dėl šio kaltinimo jo administracinė atsakomybė negalima (ANK 591 straipsnio 1 dalis).

5.2.2. Pareiškėjas pažymi, kad jis negali būti nubaustas už tai, jog nenustatė ir neįrašė į Centrinę techninių apžiūrų duomenų bazę išvados, kad transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos liudijime nurodyta transporto priemonės kategorija ir (ar) klasė neatitinka faktinės padėties. Pažymėtina, kad toks kaltinimas nėra nurodytas nutarime, todėl teismas negalėjo šia veika grįsti išvados, kad pareiškėjo veika atitinka aprašytą ANK 440 straipsnio 2 dalyje. Be to, tokia teismų išvada yra visiškai nepagrįsta, nes teismas neįžvelgė skirtumo tarp sąvokų „transporto priemonės kategorija ir (ar) klasė“ ir „transporto priemonės kėbulo kodas“. Šių sąvokų apibrėžimai yra pateikti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ 9, 9.1, 16, 16.2, 16.4 punktuose. Automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės kategorija yra N (variklio varoma transporto priemonė, turinti ne mažiau kaip keturis ratus ir skirta kroviniams vežti), o klasė N1 (transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 3,5 t (lengvasis krovininis automobilis) ir kuri atitinka ir kitas sąlygas, kurios šioje byloje nereikšmingos). Šie duomenys buvo nurodyti transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuometiniame registravimo liudijime ir Centralizuotojoje techninių apžiūrų duomenų bazėje, kurios duomenimis pareiškėjas ir vadovavosi, t. y. automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kategorija tiek dokumentuose, tiek faktiškai buvo N, o klasė N1, nepriklausomai nuo šios transporto priemonės kėbulo kodo tipo, nurodyto Centralizuotojoje techninių apžiūrų duomenų bazėje. Savo ruožtu Centralizuotojoje techninių apžiūrų duomenų bazėje ir transporto priemonės registravimo liudijime buvo nurodyta, kad šios transporto priemonės kėbulo kodas yra BAA (bortinis sunkvežimis – transporto priemonė su platforma kroviniams vežti ir bortais; ši transporto priemonė gali būti uždara, jei įrengiamas tentas ar kita nuimama konstrukcija), nors faktiškai techninės apžiūros metu jis buvo BAC (savivartis – sunkvežimis, turintis viršutinę kėbulo konstrukciją, kuri gali verstis į vieną ar kelias puses). Vadovaujantis Techninių reikalavimų 2 priedo „Transporto priemonių techninė būklė ir būklės vertinimas“ 0 skyriaus „Transporto priemonės identifikavimo duomenys“ 0.3 skirsnio „Transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas“ tikrinimo pozicijoje „Transporto priemonės dokumentai“ 0.3.b papunktyje nustatytu reglamentavimu, dideliu transporto priemonės techninės būklės trūkumu yra pripažįstami tik tokie atvejai, kai transporto priemonės registracijos liudijime arba jį pakeičiančiame dokumente nenurodyta arba nurodyta klaidingai transporto priemonės kategorija ir (ar) klasė, o ne kėbulo kodo tipas, kuris iš viso nepaminėtas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patikrintos transporto priemonės faktinė kategorija ir (ar) klasė (N, N1) atitiko registravimo liudijimo ir Centralizuotosios techninių apžiūrų bazės duomenis (taip pat N, N1), taigi pirmiau nurodyto didelio techninės būklės trūkumo transporto priemonė neturėjo. Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nėra nustatyta, kad transporto priemonės kėbulo kodo, nurodyto registracijos dokumentuose, neatitiktis faktinei padėčiai laikytina kokiu nors šios transporto priemonės techninės būklės trūkumu (mažu, dideliu, draudžiančiu eksploatuoti) ir vertintina kaip toks trūkumas. Gali būti, kad tai teisės spraga, tačiau ji vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes transporto priemonės kėbulo kodo netikrinimas techninės apžiūros metu ar jo neatitikties transporto priemonės registravimo duomenims palyginti su faktine padėtimi nenustatymas bei neužfiksavimas pagal teisės aktus nėra vertinami kaip koks nors transporto priemonės techninės būklės trūkumas. Dėl to pareiškėjo veika, pasireiškusi tuo, kad jis nenustatė tikrintos transporto priemonės faktinio kėbulo kodo tipo neatitikties registravimo duomenyse nurodytam kėbulo kodo tipui, neatitinka administracinės atsakomybės ir administracinio nusižengimo požymių, nustatytų ANK 2 straipsnio 1, 4 dalyse, 5 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 2 skyriaus „Transporto priemonių techninės apžiūros atlikimas“ 10.1, 11 punktuose nustatytų taisyklių hipotetinis pažeidimas, taip pat teismo procesiniuose sprendimuose nurodytas Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406, 10.4 punkto hipotetinis pažeidimas negali būti kvalifikuojami pagal ANK 440 straipsnio 2 dalį, nes neatitinka šiame straipsnyje uždraustų alternatyvių veikų turinio. ANK 440 straipsnio 2 dalyje uždraustų veikų sąrašas yra išsamus ir negali būti aiškinamas plečiamai.

6. Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus vedėja Aida Stankevičiūtė-Klimavičienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Nesutiktina su prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentu dėl esminio proceso teisės pažeidimo, siejamo su netinkamu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, tačiau tai nereiškia, kad buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, susijęs su įrodymų vertinimu. Iš apylinkės ir apygardos teismų baigiamųjų aktų ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad teismai, tinkamai laikydamiesi įstatymo reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius reikšmingus duomenis, faktines aplinkybes nustatė remdamiesi įrodymų visumos vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti išsamūs daromų išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir teisinio jų vertinimo motyvai. Į visus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi ANK 569 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų procesą, nesant aiškaus teisinio reguliavimo, kai kada pagal analogiją reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą laikomasi baudžiamajame procese taikomo rungimosi principo. Pagal teismų praktiką rungimosi principas nėra pažeidžiamas, jei teismas netenkina prašymų tirti naujus įrodymus, kai reikšmingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti pakanka byloje ištirtų įrodymų ir nėra tikimybės, kad ištyrus naujus įrodymus galėtų būti daromos kitokios išvados dėl reikšmingų bylai faktų. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo kaltės, taigi nebuvo ir tikimybės, kad ištyrus naujus įrodymus galėtų būti daromos kitokios išvados dėl reikšmingų bylai faktų. Svarbu ir tai, kad įrodinėjimas turi ribas, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios aplinkybės, o ne visos įmanomos, ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl svarbių bylos aplinkybių pripažinimo nustatytomis. Būtent ši situacija ir susiklostė šioje byloje. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus ištyrė neišsamiai ir padarė esminį proceso teisės pažeidimą.

6.2. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu dėl esminių proceso pažeidimų, siejamų su teismo pareigos priimti proceso dalyvių teikiamus įrodymus nevykdymu ir taip pažeistomis ANK 566 straipsnio, 569 straipsnio 1–5 dalių, 632 straipsnio 8 dalies, 651 straipsnio 3 dalies normomis. ANK 651 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai paaiškėjo naujų aplinkybių arba vertinami nauji įrodymai. Aiškinant naujų aplinkybių sąvoką atsižvelgtina į panašios sąvokos, įtvirtintos ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte, aiškinimą teismų praktikoje. Pagal teismų praktiką ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto kontekste naujos aplinkybės yra tokios, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai. Atsižvelgiant į šią teismų praktiką ANK 651 straipsnio 3 dalies kontekste, naujomis aplinkybėmis laikytinos tokios, kurios: 1) egzistavo bylą nagrinėjant apylinkės teisme ir jau prasidėjus apeliaciniam procesui; 2) nebuvo žinomos proceso dalyviui; 3) apie jas buvo sužinota tik prasidėjus procesui apeliacinės instancijos teisme. Dėl to darytina išvada, kad nauji dokumentai negali būti laikomi naujomis aplinkybėmis, nes apie juos pareiškėjui buvo žinoma dar nuo 2021 m. gegužės 11 d. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nepriėmė ekspertizės akto ir jo pagrindu parengtos pažymos, tai vertinti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nebuvo pagrindo. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista ANK 651 straipsnio 3 dalis. Atsižvelgtina ir į tai, kad naujų įrodymų pridėjimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nėra išspręstas ANK, todėl turi būti laikomasi teismų praktikos baudžiamajame procese. Pagal teismų praktiką teismas netenkina prašymo tirti naujus įrodymus, kai: 1) nėra tikimybės, jog patenkinus prašymą gali būti gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingi duomenys; 2) reikšmingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti pakanka byloje ištirtų įrodymų ir pan. Dėl to šia teismų praktika reikėtų vadovautis ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Kita vertus, negalima ANK nuostatų aiškinti taip, kad apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių teisės pateikti naujus įrodymus nėra ribojamos, nes tai iškreiptų patį procesą: proceso dalyviai nebūtų skatinami būti aktyvūs, būtų sunkinamas teismų darbas, neproporcingai pailgėtų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo trukmė. Pažymėtina ir tai, kad naujų įrodymų teikimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra ribojamas ne tik baudžiamajame procese, bet ir civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsnis). Sprendžiant dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo nepridėti pateiktų dokumentų, atsižvelgtina ir į tai, kad toks teismo sprendimas buvo motyvuotas. Taigi, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas pridėti pareiškėjo nurodomus dokumentus, nepadarė esminio proceso teisės pažeidimo. Vis dėlto, jei teismas padarytų išvadą, kad buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, byla turėtų būti grąžinta pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, o ne nutraukta, kaip prašoma prašyme.

6.3. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl netinkamo ANK 440 straipsnio 2 dalies taikymo. Pažymėtina, kad pareiškėjas nutarimu nubaustas už nenustatymą didelio transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės trūkumo: 0.3 transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas – 0.3.c transporto priemonė perdirbta nesilaikant Perdirbimo reikalavimų ir (ar) perdirbimas nustatyta tvarka neįteisintas (DT), ir neįrašymą šio trūkumo į Centralizuotąją techninių apžiūrų duomenų bazę, o šio pažeidimo pareiškėjas neginčija. Didžioji dalis prašymo motyvų siejama su transporto priemonės „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dideliu techniniu trūkumu, nurodytu Techninių reikalavimų 2 priedo „Transporto priemonių techninė būklė ir būklės vertinimas“ 0 skyriaus „Transporto priemonės identifikavimo duomenys“ 03 skirsnio „Transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas“ tikrinimo pozicijoje „Transporto priemonės dokumentai“ 0.3.b punkte, o šie argumentai nėra susiję su pareiškėjui pateiktu kaltinimu. Vien tai, kad apylinkės ir apygardos teismai, analizuodami Techninių reikalavimų reglamentavimą, aptarė 2 priedo 0.3.b punktą, nereiškia, kad teismai nustatė šio punkto pažeidimą ir juo grindė išvadą dėl pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 440 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo inkriminuotas būtent trūkumo, nurodyto Techninių reikalavimų 2 priedo 0.3.c punkte, nenustatymas ir neįrašymas šio trūkumo į Centralizuotąją techninių apžiūrų duomenų bazę, nes neatitiko tikrintos transporto priemonės tipas pagal dokumentus ir faktinė padėtis, o pareiškėjas, būdamas profesionalas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, pakartotinės techninės apžiūros atlikimo metu neturėjo jokių dokumentų ar duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tikrinama transporto priemonė nebuvo perdirbta taip, kad būtų pakeistas jos kėbulo tipas. Dėl to pareiškėjas, darydamas išvadas apie transporto priemonės tipą, turėjo vadovautis duomenimis, esančiais oficialiuose registruose, ir remdamasis šiais duomenimis daryti išvadą dėl transporto priemonės tipo, nurodyto jos dokumentuose, ir faktinės padėties atitikties. Dėl to darytina išvada, kad prašyme nenurodyta argumentų, įrodančių, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. prašymas tenkintinas.

Dėl ANK 440 straipsnio 2 dalies taikymo

8. ANK 440 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už didelių motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų arba motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų, dėl kurių draudžiama šią transporto priemonę ir (ar) jos priekabą eksploatuoti, nenustatymą privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu ir duomenų apie šiuos trūkumus neįrašymą į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę.

9. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų (išskyrus traktorius, savaeiges ir žemės ūkio mašinas bei jų priekabas) privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarką, periodiškumą bei privalomumą visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių motorinės transporto priemonės įregistruotos Lietuvos Respublikos, nustato Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios apžiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406. Atkreiptinas dėmesys, kad šio aprašo 6 punkte nustatyta, jog pakartotinė privalomoji techninė apžiūra – transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, kurios metu tikrinama, ar pašalinti ankstesnės privalomosios techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai, ar neatsirado naujų trūkumų.

10. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos pildymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2B-76 „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustato duomenų suvedimo į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę ir privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos pildymo tvarką bei jos privalomumą techninės apžiūros įmonėms, techninės apžiūros kontrolieriams, kurie atlieka motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją arba pakartotinę techninę apžiūrą, ir Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės tvarkytojui. Šio aprašo 3 punkte nustatyta, kad kontrolierius, atliekantis privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, duomenis apie transporto priemonę ir jos techninę būklę suveda į Centralizuotąją techninių apžiūrų duomenų bazę. Atliktų matavimų duomenys, kurie gaunami iš stabdžių bandymo stendo, keturių komponentų išmetamųjų dujų analizatoriaus, išmetamųjų dujų dūmingumo matavimo prietaiso ir žibintų šviesos kontrolės prietaiso, nuskaitomi ir automatiškai išsaugomi Centralizuotojoje techninių apžiūrų duomenų bazėje. Kai nuskaitomi ir kontrolieriaus suvedami transporto priemonės techninių reikalavimų (būklės) įvertinimo duomenys, kontrolierius priima sprendimą ir įrašo išvadą, Centralizuotojoje techninių apžiūrų duomenų bazėje suformuojama Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita, o 15.3 punkte nurodyta, kad jei techninės apžiūros metu saugiai transporto priemonei nenustatoma didelių trūkumų pagal Techninių reikalavimų 2 priedo 12 skyriaus reikalavimus, eilutėje „Pastabos“ papildomai įrašoma: „Transporto priemonė atitinka saugių transporto priemonių reikalavimus.“

11. Iš pirmiau nutartyje nurodytų teisės aktų išplaukia, kad atlikdamas pakartotinę privalomąją techninę apžiūrą kontrolierius dar kartą motorinės transporto priemonės tapatumo netikrina, o apsiriboja tik patikrinimu, ar pašalinti ankstesnės privalomosios techninės apžiūros metu nustatyti trūkumai, ar neatsirado naujų trūkumų. Po to jis duomenis apie patikrinimo rezultatus įrašo į Centralizuotąją techninių apžiūrų duomenų bazę.

12. Nagrinėjamoje byloje L. P. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas kontrolierius, atlikdamas pakartotinę privalomąją transporto priemonės „Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) techninę apžiūrą, nenustatė didelio jos trūkumo, kad transporto priemonė perdirbta nesilaikant Perdirbimo reikalavimų, ir neįrašė šio trūkumo į Centralizuotąją techninių apžiūrų bazę. Nors kaltinime teigiama apie didelio trūkumo, kad transporto priemonė perdirbta nesilaikant Perdirbimo reikalavimų, nenustatymą ir neįrašymą šio trūkumo į Centralizuotąją techninių apžiūrų bazę, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad realiai L. P. patrauktas atsakomybėn dėl transporto priemonės „Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) tikrųjų požymių neatitikties transporto priemonės registracijos dokumentuose nurodytiems duomenims, t. y. dėl nepatikrinto transporto priemonės tapatumo. Pažymėtina, kad motorinės transporto priemonės tapatumas buvo patikrintas atliekant įprastą šios motorinės transporto priemonės techninę apžiūrą ir neatitikimų nebuvo nustatyta. Kaip nustatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios apžiūros tvarkos aprašo 6 punkte, atliekant pakartotinę transporto priemonės techninę apžiūrą, L. P. neturėjo teisės aktais, reguliuojančiais pakartotinės techninės apžiūros atlikimo tvarką, nustatytos konkrečios pareigos patikrinti transporto priemonės registracijos duomenų, todėl tokio elgesio nebuvo pagrindo iš jo reikalauti. Dėl to tokia L. P. veika neatitinka objektyviųjų ANK 440 straipsnio 2 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.

13. Pažymėtina ir tai, kad ANK 440 straipsnio 2 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tik veikiant tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad keliamas pavojus automobilių kelių eismo saugumui nenustatant didelių motorinės transporto priemonės ar jos priekabos trūkumų bei neįrašant šių duomenų į Centralizuotąją techninių apžiūrų duomenų bazę, ir norint taip veikti. L. P., būdamas kontrolierius ir turėdamas patirties atlikdamas motorinių transporto priemonių technines apžiūras, pagal motorinės transporto priemonės „Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konstrukciją, mazgų išvaizdą ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą manyti, kad motorinė transporto priemonė „Renault“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neperdirbta, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis veikė tyčia. Dėl to L. P. veika neatitinka ir subjektyviųjų ANK 440 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad L. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 440 straipsnio 2 dalį patrauktas padarius esminį materialiosios teisės pažeidimą, t. y. pritaikius ANK materialiosios teisės normą nesant tam teisinio pagrindo, todėl administracinio nusižengimo teisena L. P. dėl ANK 440 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo nutrauktina. Kadangi kiti prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą motyvai yra skirti sprendimui nutraukti administracinio nusižengimo teiseną L. P. pagal ANK 440 straipsnio 2 dalį pagrįsti, tai, priėmus sprendimą teiseną nutraukti, dėl jų detaliau nepasisakoma.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

15. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. P. nepadarė administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 440 straipsnio 2 dalyje, taigi jis turi įstatymu įtvirtintą teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

16. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Apygardos teismui buvo pateiktas prašymas priteisti 600 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 166–167), tačiau teismas, atmetęs apeliacinį skundą, prašymą atmetė. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą yra prašoma priteisti proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, pateikiami dokumentai dėl 600 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už paslaugas rengiant bylą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

18. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNS0zMDMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-5-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-5-303/2021">2AT-7-5-303/2021</a>, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).

19. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka, kad esminiai apeliacinio skundo argumentai atitinka prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentus, kad byla nėra didelės apimties, mano, kad prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma yra aiškiai per didelė, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, ji mažintina iki 900 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu, 666 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. gegužės 18 d. nutarimą, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną L. P. nutraukti.

Priteisti L. P. iš Lietuvos transporto saugos administracijos 900 Eur (devynis šimtus Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis