E. A. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-276-387/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41943-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3.; 2.3.6.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. kasacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į E. A. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (viena para) ir E. A. nustatyta galutinė bausmė – 88 MGL (4400 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, E. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas E. A. priklausantis automobilis.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nutartis, kuria nuteistojo E. A. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. A. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 19 d. apie 22.50 val. Telšiuose vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 punkto reikalavimą, pagal kurį policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, taip vengė neblaivumo patikrinimo, nors jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias baudžiamosios atsakomybės nuostatas, ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, susijusius su parodymų vertinimu, šie pažeidimai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, paviršutiniškai ir neišsamiai vertino byloje esančius duomenis, nurodydamas, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų O. M. ir M. B. parodymais. Nors teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, tačiau juose neužfiksuota, kad pareigūnai būtų informavę apie būtinybę E. A. susimokėti už kraujo tyrimus, taip pat nėra jokių vaizdo įrašų, darytų ligoninėje, kuriais vadovaujasi teismas. Teismas prioritetą teikia policijos pareigūnų parodymams, nurodydamas, kad E. A. nepasinaudojo galimybe ir neblaivumo savo lėšomis nesitikrino. O E. A. parodymus, kuriais jis parodė, kad prašė pareigūnų atiduoti jo paimtą piniginę, nes pinigų banko sąskaitoje turėjo ir galėjo susimokėti už medicininę apžiūrą, tai patvirtina byloje esantys banko išrašai, teismas visiškai ignoravo. Tai rodo akivaizdų teismo šališkumą.

2.3. Pirmosios instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, nurodydamas, kad „kadangi E. A. atsisakė bendrauti su pareigūnais ir vykdyti bet kokius jų nurodymus, akivaizdu, kad jis atsisakė atlikti ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 3 punkte ir Tvarkos aprašo 5.1 punkte nustatytus veiksmus“. Įvykio vietoje policijos pareigūnai nesiūlė atlikti bendros būklės vertinimo testo, tai nėra užfiksuota vaizdo įrašuose, kaip klaidingai nurodo teismas. E. A. nesijautė apsvaigęs, labiau buvo sutrikęs dėl situacijos, jis nevengė neblaivumo patikrinimo, tik prašė prieš tikrinantis leisti įkvėpti oro, kadangi serga astma, o dėl įvykio kilęs stresas sutrikdė kvėpavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog E. A. informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei yra sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis. Vis dėlto minėtas aktas nebuvo surašytas įvykio vietoje ir E. A. tikrai nebuvo informuotas, kad pats turės susimokėti už medicininę apžiūrą. Priešingai, vaizdo įraše girdima, kaip policijos pareigūnas sako, kad jei nesutiks pūsti, jie jį veš į ligoninę, dėl to E. A. neprieštaravo ir suprato, kad jo neblaivumo patikrinimas nėra baigtas, jis pasibaigs atlikus apžiūrą ligoninėje. Be to, iš vaizdo įrašo turinio matyti, kad policijos pareigūnai bendros asmens būklės vertinimo neatliko ir to nesiūlė (apklausti liudytojai O. M. ir M. B. neprisiminė, ar buvo atliekami privalomi prieš tikrinimą veiksmai ir ar juos iš viso buvo siūlyta atlikti).

2.4. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojo S. S. parodymais, kuriais jis parodė, kad E. A. vairavo automobilį stipriai apsvaigęs, taip pat A. V. parodymais, kuriais jis parodė, kad E. A. kartu su juo ir S. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Vis dėlto teisiamojo posėdžio metu S. S. parodė, kad E. A. buvo nestipriai išgėręs, gėrė tik alų. O A. V. parodė, kad E. A. negėrė, sėdėjo dėl kompanijos.

2.5. Abiejų instancijų teismai mano, kad teisinės valstybės principas, be kita ko, reiškiantis, kad institucijos turi veikti vadovaudamosi teise ir jai paklusdamos, gali būti ignoruojamas, nes pareigūnai gali sau leisti nepaisyti teisės normų imperatyvų ir neatlikti jiems privalomų prieš asmens neblaivumo tikrinimą veiksmų. Taip pat jie perkelia kaltę E. A. atsisakius vykdyti Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 3 punkte ir Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.1 punkte nurodytus privalomus policijos pareigūnams veiksmus, kurių atlikimo pareigūnai nereikalavo ir apie kurių atlikimą jis net nebuvo informuotas.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, atkartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vadovaujamasi tik policijos pareigūnų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas nematė pagrindo iš naujo tirti įrodymus, nesistengė pašalinti prieštaravimų tarp policijos pareigūnų ir E. A. parodymų, taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Šių reikalavimų pažeidimas yra esminis, nes iškreipė bylos aplinkybes, tai sukliudė Šiaulių apygardos teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

2.7. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prašymą sumažinti specialiosios teisės atėmimo terminą, rėmėsi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (nuteistasis už analogiško KET pažeidimo padarymą administracine tvarka buvo baustas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. ir Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimais, už šiuos pažeidimus jam buvo paskirtos ne tik baudos, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas), nurodydamas, jog šie duomenys nuteistąjį charakterizuoja kaip nedrausmingą vairuotoją, darantį analogiško pobūdžio teisės pažeidimus. Tai esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva gali išreikalauti papildomą medžiagą, tačiau ji turi būti vertinama kartu su jau esančia byloje medžiaga ir tai paprastai daroma teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą.

2.8. Paskirtos baudos dydis yra per didelis. Teismas nepakankamai atsižvelgė į E. A. individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti paskirtą baudą. E. A. turtinė padėtis nėra gera, jis dirba saugos tarnyboje, gauna vidutiniškai 500 Eur atlyginimą, abi dukterys studijuoja dieniniame skyriuje, yra finansiškai išlaikomos, todėl nustatyto dydžio bauda turės labai didelį neigiamą poveikį jo ir visos šeimos turtinei padėčiai.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras atsiliepimu į nuteistojo E. A. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Tai, kad policijos pareigūnai nevertino bendros E. A. būklės, t. y. nenustatė, ar jis gali eiti tiesia linija, ar stovėdamas pirštu gali pataikyti į nosies galą, nedaro reikalavimo pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu neteisėto. Policijos pareigūnai blaivumą tikrintis alkotesteriu siūlė kelis kartus, tačiau kasatorius atsisakė.

3.2. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5 punktą ir pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. V-1312 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 3 punkto nuostatas bendros asmens būklės įvertinimas nėra privalomas. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad iš automobilio išlipęs E. A. atrodė apsvaigęs nuo alkoholio: svirduliavo, bendraujant su juo iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Šie požymiai atitinka pirmiau nurodyto aprašo 5.2 papunktyje nurodytų „kitų pagrįstų įtarimų“ sąvoką ir tai pareigūnams pagrįstai leido įtarti, kad E. A. yra neblaivus.

3.3. Tai, kad medicinos įstaigoje nebuvo atlikta E. A. medicininė apžiūra ir nebuvo patikrintas jo neblaivumas, nėra pagrindas pripažinti, kad jis neatsisakė tikrintis neblaivumo. Kai buvo sustabdytas automobilis, jis vengė tikrintis neblaivumą, atsisakydamas pūsti į alkotesterį. Byloje esančiame 2020 m. spalio 20 d. neblaivumo akte nurodyta, kad E. A. informuotas, jog nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei yra sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad jam būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis. Tai, kad E. A. atsisakė šį aktą pasirašyti, nereiškia, kad policijos pareigūnai jam smulkiai turėjo išaiškinti kiekvieno neblaivumo akte esančio punkto reikšmę.

3.4. Teismai liudytojų S. S. ir A. V. parodymus vertino su kitais byloje nustatytais ir patikrintais įrodymais, šių liudytojų parodymams išskirtinės reikšmės nesuteikė. Teismai paneigė kasatoriaus keliamas versijas, kad policijos pareigūnai nenorėjo grąžinti jam piniginės, kad dėl astmos jis negalėjo tinkamai įkvėpti oro prieš pasitikrindamas alkotesteriu.

3.5. Byloje išties nėra išrašo apie E. A. nubaudimą administracine tvarka už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus 2011–2012 metais, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos duomenis vertino tik kaip charakterizuojančius duomenis. BPK 301 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalis įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, taip pat kurie gauti tik teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Taigi duomenys apie E. A. nubaudimą administracine tvarka nei patvirtina, nei paneigia nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, aplinkybes. Šie duomenys yra susiję su E. A. asmenybe, juos teismai, vadovaudamiesi BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, privalėjo vertinti ir paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Toks E. A. charakterizuojančių duomenų įvertinimas apeliacinės instancijos teisme jo teisinės padėties nepablogino ir nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo E. A. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Kasaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Toks prašymas neatitinka BPK 382 straipsnio, kuriame nurodytos nutartys (ne nuosprendžiai), kurias gali priimti kasacinės instancijos teismas, nuostatų. Iš kasatoriaus skunde suformuluotų argumentų matyti, kad yra prašoma panaikinti nuosprendį bei nutartį ir bylą nutraukti (BPK 382 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai, esant pagrindui, kasacinės instancijos teismas gali priimti tik šią nutartį.

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022). Dėl to kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, t. y. tikrinama, ar nebuvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis.

7. Kasaciniame skunde taip pat yra prašoma sumažinti paskirtos baudos dydį, nurodomas pirmosios instancijos teismo šališkumas, tačiau kasacinės instancijos teismas nenagrinėja klausimų, kurie nebuvo nagrinėjami apeliacine tvarka, nes pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas paskirtos baudos dydžio neginčijo, taip pat nekėlė ir bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimo. Taigi ir šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Dėl įrodinėtinų aplinkybių ir įrodymų vertinimo

8. Kasatoriaus teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, paviršutiniškai ir neišsamiai vertino byloje esančius duomenis, yra deklaratyvūs, o argumentai, jog policijos pareigūnai prieš asmens neblaivumo patikrinimą neatliko privalomų asmens būklės įvertinimo veiksmų, yra nepagrįsti.

9. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020, 2K-84-628/2022 ir kt.).

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje atsakomybė, be kita ko, nustatyta asmeniui, vairavusiam motorinę transporto priemonę ir vengusiam neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo??? požymiai. Būtent už tokią veiką šioje byloje E. A. ir nuteistas. Kasatorius nepagrįstai daug dėmesio skiria aplinkybei, susijusiai su neblaivumo patikrinimu gydymo įstaigoje, nes neblaivumas gydymo įstaigoje tikrinamas tik nesutinkant su atliktos patikros rezultatais, o šiuo atveju tokią patikrą buvo atsisakyta atlikti. Konkrečiu atveju įrodinėtina, ar asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, nors jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas ištirtų duomenų pagrindu šias aplinkybes nustatė. Jokių konkrečių argumentų, dėl kurių būtų galima abejoti neblaivumo patikrinimo vengimo fakto įrodytumu, kasaciniame skunde nepateikta.

11. Kasatoriaus teiginys, kad policijos pareigūnai sulaikytam asmeniui neatliko asmens būklės įvertinimo veiksmų, t. y. neatliko visų būtinų procedūrų pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos reikalavimus, todėl ir negalėjo reikalauti neblaivumo patikrinimo, yra akivaizdžiai dirbtinis ir nepagrįstas. Sulaikymo metu E. A. neginčijo aplinkybės, kad yra neblaivus. Abiejų instancijų teismai analizavo policijos pareigūnų parodymus, kad iš automobilio išlipęs E. A. atrodė apsvaigęs nuo alkoholio – svirduliavo, bendraujant su juo iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, ir pripažino šiuos duomenis pakankamais, konstatuojant neblaivumo požymius.

12. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija) patvirtintoje Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje, kuria remiasi ir kasatorius, aiškiai nurodyta, kad bendra asmens būklė vertinama siekiant nustatyti, ar transporto priemones vairuojantys asmenys yra blaivūs / neblaivūs (girti), neapsvaigę / apsvaigę, o neblaivumo požymiams nustatyti pakanka sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Nustatę tokius požymius policijos pareigūnai turi teisę reikalauti neblaivumo patikros naudojant sertifikuotus alkotesterius, o vengimas tokio patikrinimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Policijos pareigūnų parodymai bei analizuoti vaizdo įrašai laikytini tinkamais įrodymais, nustatant šią aplinkybę, kuri yra reikšminga veiką kvalifikuojant pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BPK 301 straipsnio 1 dalies taikymo apeliacinės instancijos teisme

13. Sutiktina su kasatoriaus argumentu, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau, priešingai nei mano kasatorius, šiuo konkrečiu atveju tai nelaikytina esminiu proceso pažeidimu.

14. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – termino sutrumpinimo, šis teismas nutarties 9.2 papunktyje nurodė, kad iš bylos matyti, jog E. A. per paskutinius penkerius metus nebuvo baustas administracine tvarka, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad jis už analogišką KET pažeidimą administracine tvarka buvo baustas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. ir Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimais, be kita ko, ir atimant teisę vairuoti transporto priemones. Šių duomenų byloje nėra ir jie nebuvo tiriami posėdžio metu. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartį grindė byloje nesančiais ir teismo posėdyje neištirtais duomenimis.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas turi vykti sąžiningai ir teisingai, griežtai laikantis BPK nustatytų reikalavimų, todėl įrodymų, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje, panaudojimas motyvuojant priimamus sprendimus yra negalimas ir pažeidžia BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo šio pažeidimo pripažinti esminiu, nes nėra pagrindo teigti, kad buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ar padarytas pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pasirėmė objektyviai egzistuojančiais duomenimis, kurie buvo žinomi ir kaltinamajam, jokios naujos aplinkybės šių duomenų pagrindu nebuvo nustatytos ir niekaip neturėjo įtakos sprendimui, priimtam revizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo E. A. kasacinį skundą.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis

Algimantas Valantinas