G. B. pagal ANK 426 str. 5 d., 424 str. 4 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-86-489/2022

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00180-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.4.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal V. O. – asmens, kurio turtas konfiskuotas, atstovo advokato Osvaldo Martinkaus (toliau – ir pareiškėjas) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. B. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK) 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1547-2021 pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, 420 straipsnio 3 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, 416 straipsnio 6 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubaustas galutine nuobauda – 1500 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas V. O., konfiskavimu už tai, kad jis 2021 m. liepos 17 d. 9.12 val. kelyje Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, ties įvažiavimu į Dituvą, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išreikštu rankos mostu su šviesą atspindinčiu skrituliu nesustabdė automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus (nustatytas 0,51 promilės neblaivumas). Pasivijus automobilį nežymėtu tarnybiniu automobiliu, jis buvo stabdomas specialiais šviesos ir garso signalais, per garsiakalbį raginamas sustoti, tačiau G. B. reikalavimams nepakluso ir, padidinęs važiavimo greitį, nuvažiavo link Šilutės pusės, važiuodamas chuliganiškai ir pavojingai manevravo kelyje, leistiną greitį viršijo 117 km/val. (važiavo 214 km/val. greičiu, nors leistinas greitis 90 km/val.), nesustojo ties geležinkelio pervaža, draudžiamose vietose lenkė, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tokiu pavojingu vairavimu kėlė grėsmę eismo saugumui, priversdamas kelyje kitas transporto priemones trauktis į šalikelę, kad išvengtų susidūrimo. Automobiliui nuvažiavus apie 60 km kelio atkarpą, buvo panaudota specialioji stabdymo priemonė „ežys“ ir automobilis Klaipėdos g., Stoniškių k., Pagėgių r. sav., buvo sustabdytas.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, išnagrinėjus V. O. – asmens, kurio turtas konfiskuotas, skundą, Institucijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1547-2021 pakeistas ir G. B. už administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą, panaikinus administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas V. O., konfiskavimą, paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos – 3310 Eur konfiskavimas. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista. V. O. iš valstybės priteista 600 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi, išnagrinėjus Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis panaikinta ir paliktas galioti Institucijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1547-2021.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. kovo 30 d. nutartimi V. O. – asmens, kurio turtas konfiskuotas, atstovo advokato O. Martinkaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą, buvo padarytas esminis materialiosios ir proceso teisės pažeidimas (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5.2. Institucijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarime, kuriuo konfiskuotas V. O. priklausantis automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie konfiskuotos transporto priemonės savininką ir turto konfiskavimo teisinį ar faktinį pagrindus nėra pasisakyta. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartyje nurodyta, kad V. O. automobilis konfiskuotinas ANK 29 straipsnio 4 dalies pagrindu, nedetalizuojant šio straipsnio dalies punktų. Tik iš nutarties motyvų galima daryti išvadą, kad apygardos teismas taikė ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą teisinį turto konfiskavimo pagrindą.

5.3. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu ne pažeidėjui priklausantis turtas, buvęs administracinio nusižengimo dalyku ar padarymo priemone, gali būti konfiskuotas tik tuo atveju, kai turto savininkas žinojo, kad šis jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tai reiškia, kad turto savininko veiksmuose yra kaltės elementas, pasireiškiantis jo tiesiogine tyčia.

5.4. Apygardos teismas paminėtą teisės normą taikė netinkamai. Teismo nustatyti konfiskuoto turto savininko V. O. veiksmai pasireiškė ne jo žinojimu, kad perduodamas turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (iš esmės teismas pripažino, kad V. O. nežinojo, jog transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti), o jo neatsargumu, nerūpestingumu, nesiėmimu kontroliuojančių ir riziką šalinančių priemonių, kad būtų išvengta jam priklausančio turto panaudojimo, atliekant neteisėtus veiksmus. Taip apygardos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kartu pažeisdamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą V. O. teisę į nuosavybės neliečiamumą.

5.5. Institucijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas, konfiskuotos transporto priemonės savininko V. O. neįtraukus į administracinio nusižengimo teiseną, nustatyta tvarka neišaiškinus jam jo teisių ir jo neapklausus. Aplinkybė, kad bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teisme V. O. buvo įtrauktas į administracinio nusižengimo teiseną ir naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nešalina bylą tiriant ir nagrinėjant Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK padaryto esminio proceso teisės pažeidimo pasekmių. Juolab kad Klaipėdos apygardos teisme byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

5.6. Paminėtas Institucijos padarytas esminis proceso teisės pažeidimas sutrukdė V. O. įrodinėti faktinę aplinkybę, kad jis savo automobilio pažeidėjui G. B. neperdavė. Dėl V. O. neįtraukimo į administracinio nusižengimo teiseną laiku buvo prarastas laikas, būtinas tikslioms įvykio aplinkybėms nustatyti, t. y. įvykio liudytojams surasti ir apklausti, vaizdo kamerų įrašams išreikalauti ir pan.

5.7. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nepasisakė, kada ir kokiu būdu V. O. neva perdavė savo automobilį G. B., t. y. Klaipėdos miesto ar Palangos miesto kavinėje, be to, kada G. B. vartojo alkoholį. Galimai G. B. alkoholį vartojo jau po to, kai be V. O. žinios ir sutikimo pasišalino su jo automobiliu Palangos mieste, iki kol 2021 m. liepos 17 d. 9.12 val. buvo sulaikytas kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.

6. Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. atsiliepime į prašymą prašo V. O. – asmens, kurio turtas konfiskuotas, atstovo advokato O. Martinkaus prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Klaipėdos apygardos teisme administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta, įvertinus visus surinktus įrodymus ir visas jų pagrindu nustatytas aplinkybes. Šis teismas daug dėmesio skyrė faktinei aplinkybei – transporto priemonės perdavimui G. B. nustatyti. Įvertinęs V. O. apklausų metu šiuo aspektu duotų parodymų prieštaringumą, jų neatitiktį liudytojos G. S. parodymams, kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pagrįstai konstatavo, kad V. O. kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu G. B. visą naktį laiką leido įvairiose pasilinksminimo vietose, vartojo alkoholinius gėrimus. Pats V. O. perdavė G. B. vairuoti jam priklausantį automobilį. Nors V. O. teigia, kad nematė, jog G. B. būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, nesuprato perduodantis savo turtą administraciniams nusižengimams daryti (vairuoti neblaiviam ir neturinčiam teisės tai daryti asmeniui), tačiau, būdamas automobilio savininkas, privalėjo laikytis būtinų atsargumo priemonių ir užtikrinti, kad automobilis, kaip didesnio pavojaus šaltinis, nepatektų kitiems neturintiems teisės jo valdyti asmenims. V. O. šių jam, kaip automobilio savininkui, keliamų pareigų nevykdė, nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti ANK 29 straipsnio 4 dalį ir konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, kuris buvo administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, padarymo priemonė.

6.2. Be to, ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatų taikymas skundžiamame nutarime, V. O. neįtraukus į administracinio nusižengimo teiseną, bylą tiriant ir nagrinėjant Klaipėdos apskrities VPK, nelaikytinas esminiu materialiosios teisės pažeidimu. V. O., šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teisme, buvo įtrauktas į administracinio nusižengimo teiseną, teismo posėdžio metu buvo apklaustas ir nurodė visas jam žinomas aplinkybes dėl transporto priemonės perdavimo G. B..

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. V. O. – asmens, kurio turtas konfiskuotas, atstovo advokato O. Martinkaus prašymas tenkintinas.

8. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties, o kartu ir Institucijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ginčija iš esmės dviem aspektais – dėl padaryto esminio proceso teisės pažeidimo, susijusio su V. O., kaip konfiskuoto turto savininko, neįtraukimu į administracinio nusižengimo teiseną, ir ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos materialiosios teisės normos netinkamo taikymo.

9. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Taigi, esant nurodytoms ANK aiškiai apibrėžtoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, kompetencijos riboms, teisėjų kolegija iš naujo įrodymų nevertina ir apie faktinių aplinkybių tikrumą sprendžia iš to, ką nustatė teismas, tiesiogiai tyręs bylos įrodymus, tikrindamas šio teismo išvadų atitiktį teisės normoms, ar nepadaryta esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų. Taigi pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai bus nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su esminiais proceso teisės pažeidimais ir materialiosios teisės (ne)tinkamu taikymu pagal byloje priimtais procesiniais sprendimais jau nustatytas faktines aplinkybes.

Dėl asmens, kurio turtas konfiskuotas, (ne)įtraukimo į administracinio nusižengimo teiseną

10. Pareiškėjas prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą akcentuojamo esminio proceso teisės pažeidimo nesieja su konkrečių ANK normų pažeidimu, tačiau grindžia jį tuo, kad V. O., kaip konfiskuoto automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, G. B. administracinio nusižengimo bylą tyrusios ir nagrinėjusios institucijos (pareigūno) nebuvo įtrauktas į šios bylos teiseną, jam nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės ir jis nebuvo apklaustas apie aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymo. Pareiškėjo teigimu, vien tai, kad bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teisme V. O. buvo įtrauktas į administracinio nusižengimo teiseną, nepaneigia Institucijos padaryto esminio proceso teisės pažeidimo, nes, V. O. laiku neįtraukus į bylos procesą, jam buvo sutrukdyta įrodinėti faktinę aplinkybę, jog savo automobilio pažeidėjui G. B. jis neperdavė.

11. ANK 577 straipsnio, apibrėžiančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąvoką ir nustatančio šio asmens teises ir pareigas, 5 dalyje nustatyta, kad turto, kuris gali būti konfiskuotas vadovaujantis šio kodekso 29 straipsnio 4 dalimi, savininkas turi administracinio nusižengimo byloje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas (ANK 577 straipsnio 2, 3 dalys, 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija). Taigi, nepaisant to, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies pagrindu konfiskuotino turto savininkas tiesiogiai nepaminėtas tarp ANK 575 straipsnyje nurodytų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų, administracinio nusižengimo bylose, kuriose taikomas turto konfiskavimas, esant duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo teises ar teisėtus interesus.

12. Tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir kai toks asmuo neįtraukiamas į administracinio nusižengimo teiseną, byla išnagrinėjama nepranešus jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neužtikrinama jam galimybė nustatyta tvarka skųsti byloje priimtus procesinius sprendimus, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas bylos procesas bei efektyvi turto savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi šiuo aspektu nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2A-1-2012, 2AT-18-2012, 2AT-82-303/2016, 2AT-55-699/2017, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-40-495/2019, 2AT-44-976/2019).

13. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad administracinio nusižengimo bylą tyrusiai institucijai (pareigūnui) apie tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas G. B., be kita ko, administracinius nusižengimus, už kuriuos gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas, galimai padarė vairuodamas automobilį, kuris jam nuosavybės teise nepriklauso, buvo žinoma nuo pat administracinių nusižengimų teisenos pradžios (2021 m. liepos 17 d.). Pats automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. O. dar 2021 m. liepos 19 d. kreipėsi į tyrimą byloje atlikusią instituciją su prašymu grąžinti priverstinai nuvežtą jam priklausančią transporto priemonę, vėliau 2021 m. liepos 29 d. – su prašymu leisti pasiimti daiktus, esančius paminėtoje transporto priemonėje. Nepaisant to, V. O. administracinio nusižengimo byloje tyrimą atlikusios institucijos (pareigūno), kuri vėliau šią bylą ir nagrinėjo, nebuvo įtrauktas į procesą, jam nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės bei pareigos, nebuvo užtikrinta galimybė šiomis teisėmis pasinaudoti, iš jo nebuvo paimti paaiškinimai apie jam priklausančios transporto priemonės perdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui aplinkybes, jis įstatymo nustatyta tvarka taip pat nebuvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiką bei vietą. O Institucijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu G. B. už padarytus administracinius nusižengimus kartu su galutine nuobauda buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas V. O., konfiskavimas. Šio nutarimo kopija V. O. įstatymo nustatyta tvarka taip pat nebuvo įteikta, jis buvo tik informuotas apie tai, kad jam priklausantis automobilis paminėtu Institucijos sprendimu buvo konfiskuotas. Taip šioje byloje G. B. administracinių nusižengimų tyrimą ir nagrinėjimą ne teismo tvarka atlikusi institucija (pareigūnas) neužtikrino teisingo bylos proceso, ANK 29 straipsnio 4 dalies pagrindu konfiskuotino turto savininkui V. O. užkirto kelią, tiriant ir ne teismo tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, ginti savo turtines teises, t. y. padarė esminį proceso teisės pažeidimą.

14. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad V. O. kartu su atstovu, savo iniciatyva išsireikalavę administracinio nusižengimo byloje priimtą Institucijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą (taip pat šios bylos medžiagą), jį ANK nustatyta tvarka apskundė apylinkės teismui. Skundas, atnaujinus skundo padavimo terminą, buvo priimtas ir paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, buvo apklaustas ne tik pats konfiskuoto turto savininkas V. O., bet taip pat ir administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B., byloje administracinių nusižengimų tyrimą atlikęs ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą priėmęs pareigūnas R. N., liudytoja G. S., ištirti kiti byloje esantys duomenys, taip pat proceso dalyviams suteikta galimybė pateikti į bylą naujus duomenis (teikti prašymus).

15. Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad administracinių nusižengimų tyrimą ir nagrinėjimą ne teismo tvarka atlikusios institucijos (pareigūno) padaryto paminėto proceso teisės pažeidimo padariniai, vėliau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo ištaisyti, pažeistos proceso dalyvio teisės atkurtos. Konfiskuotos transporto priemonės savininkas V. O. buvo įtrauktas į administracinių nusižengimų teiseną ir jam (tiek pačiam, tiek per savo atstovą) sudarytos galimybės ginti savo turtines teises, tai jis ir padarė. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, iš dalies tenkinus V. O. – asmens, kurio turtas konfiskuotas, skundą, Institucijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1547-2021 buvo pakeistas, pakeičiant administracinėn atsakomybėn patrauktam G. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę ir kartu panaikinant V. O. priklausančios transporto priemonės „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. V. O., kaip asmeniui, kurio turtas buvo konfiskuotas, buvo sudarytos galimybės ginti savo teises ir administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tokia galimybe jis taip pat pasinaudojo, jo atstovas byloje pateikė atsiliepimą į Institucijos paduotą apeliacinį skundą. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažinti, kad aptartas administracinių nusižengimų tyrimą bei nagrinėjimą ne teismo tvarka atlikusios institucijos (pareigūno) padarytas esminis proceso teisės pažeidimas būtų sukliudęs vėliau šią bylą nagrinėjusiems teismams priimti teisingą sprendimą, nėra pagrindo.

Dėl ANK 29 straipsnio nuostatų taikymo

16. Minėta, kad apylinkės teismas G. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę – automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas V. O., konfiskavimą pakeitė į administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos – 3310 Eur konfiskavimą. Institucija, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį apskundė apeliacinės instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikino ir paliko galioti Institucijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą, t. y., be kita ko, V. O. priklausančios transporto priemonės „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

17. ANK 29 straipsnio 1 dalyje (2021 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XIV-415 redakcija) nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

18. ANK 29 straipsnio 4 dalyje

19. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu konfiskuojant V. O. priklausantį automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo G. B. padarė ir administracinius nusižengimus, už kuriuos gali būti taikomas, be kita ko, ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, privalu buvo nustatyti aiškius faktus ir aplinkybes, kad V. O., perleisdamas savo turtą pažeidėjui, žinojo, jog jis bus naudojamas būtent administraciniams nusižengimams daryti.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs V. O. teisme duotus parodymus kartu su liudytojos G. S., administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, jog automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. O., perleisdamas automobilį G. B., žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniams nusižengimams daryti, t. y. kad pažeidėjas neturi teisės vairuoti transporto priemones, automobilį vairuos neblaivus ir, nepaklusdamas policijos pareigūnų reikalavimams, jo nesustabdys.

20.1. Šis teismas nustatė, kad nėra pagrindo abejoti transporto priemonės savininko V. O. nuosekliai pateikta versija, jog jis 2021 m. liepos 16 d. vakare Klaipėdoje buvo sutikęs G. B., su juo bendroje kompanijoje leido laiką, o vėliau pats davė G. B. savo automobilio raktus ir leido jį vairuoti. Tačiau, jiems nuvykus į Palangą, G. B., V. O. palikęs bare, su pastarojo automobiliu savavališkai pasišalino. Pažeidėjo G. B. tik teisme duoti parodymai (tyrimo metu jo, kaip ir V. O., paaiškinimai nebuvo paimti), kad V. O. pats leido jam išvažiuoti iš klubo Palangoje, paneigti V. O. ir liudytojos G. S. tarpusavyje sutampančiais parodymais, taip pat bylos medžiaga, jog, G. B. pasišalinus su automobiliu, V. O. per savo draugę G. S. pranešė policijai apie galimą automobilio vagystę.

20.2. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors G. B. neblaivumo faktas byloje patvirtintas neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais alkotesterio 2021 m. liepos 17 d. 9.48 val. (nustatytas 0,59 promilės neblaivumas) ir 10.06 val. (nustatytas 0,51 promilės neblaivumas) rodmenimis, tačiau byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, kada tiksliai G. B. vartojo alkoholį (prieš susitinkant su V. O.; jiems būnant kartu ir V. O. sutinkant, kad G. B. vairuotų jo automobilį; po to, kai G. B. pasišalino su V. O. automobiliu). V. O. nurodė, kad nežinojo, jog G. B. yra neblaivus, matė jį geriant mineralinį. Paties G. B. teisme duoti parodymai taip pat neleidžia daryti patikimos išvados, kad V. O., prieš duodamas savo automobilį vairuoti G. B., žinojo, jog šis yra neleistinai apsvaigęs. G. B. apklausiamas teisme parodė, kad vakare draugų kompanijoje vartojo tik nedidelį kiekį lengvo alkoholio, todėl pasisiūlė pavežioti žymiai neblaivesnį V. O., pastarasis jam tai leido. Tuo tarpu liudytoja G. S. parodė, kad, V. O. grįžus į namus su kitu asmeniu pasiimti automobilio raktelių, šis asmuo, su kuriuo ji bendravo, jai atrodė blaivus. Įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, kad V. O. negalėjo numatyti, jog G. B. automobilį vairuos neblaivus.

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko. Konstatavęs, kad V. O. ir liudytojos G. S. parodymai nėra nuoseklūs, neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, padarė išvadą, kad V. O. kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu G. B. visą naktį leido laiką įvairiose pasilinksminimo vietose, vartojo alkoholinius gėrimus, pats perdavė G. B. vairuoti jam priklausantį automobilį, ir nors teigia, kad nematė, jog G. B. būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, nesuprato perduodantis savo turtą administraciniams nusižengimams daryti (vairuoti neblaiviam ir neturinčiam teisės), tačiau, būdamas automobilio savininkas, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir užtikrinti, kad automobilis, kaip didesnio pavojaus šaltinis, nepatektų kitiems asmenims, neturintiems teisės jo valdyti. V. O. šių jam, kaip automobilio savininkui, keliamų pareigų neužtikrino, nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jam priklausančio turto panaudojimo, atliekant neteisėtus veiksmus. Todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 29 straipsnio 4 dalį ir konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, kuris buvo administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, padarymo priemonė.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nagrinėjamu atveju būtent pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į jų visumą, tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias turto konfiskavimą (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą, 5 dalį (2021 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XIV-415 redakcija)). Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nepritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, iš esmės nenustatė kitokių, naujų aplinkybių, nei buvo nustatęs apylinkės teismas. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės taip pat pripažino, kad transporto priemonės „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. O., perduodamas (dar Klaipėdoje) savo automobilį G. B., nežinojo apie pastarojo neblaivumą, kaip ir neturėjimą teisės vairuoti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje liko neaptarta bei nepaneigta ir V. O. nurodyta aplinkybė, kad, jam ir G. B. būnant Palangoje, automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pasiėmė pats G. B., t. y. tai, kad transporto priemonės savininkas ją prarado prieš savo valią. Be to, Institucijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu transporto priemonės konfiskavimas G. B. buvo paskirtas ir pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta administracinė atsakomybė už tyčinį nepaklusimą uniformuoto pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Akivaizdu, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, V. O., net ir patikėdamas savo transporto priemonę G. B., tokių pastarojo neteisėtų veiksmų numatyti ir kartu imtis priemonių pašalinti jų atsiradimo riziką negalėjo.

23. Kartu pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl V. O. ir liudytojos G. S. parodymų patikimumo, jų atitikties kitiems byloje esantiems įrodymams, nevertino byloje esančių įrodymų atsižvelgdamas į jų visumą, paminėtų asmenų parodymus vertino atsietai ir fragmentiškai, neteisingai išdėstė jų turinį (apie V. O. nurodytą automobilio vagystę ir jos laiką; nei pats V. O., nei liudytoja G. S., duodami parodymus apylinkės teisme, nenurodė, kad G. B. automobilį savavališkai pasiėmė dar naktį, o ne ryte, kai pagal byloje nustatytas aplinkybes, praėjus neilgam laiko tarpui, apie galimą automobilio vagystę G. S. pranešė policijai).

24. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrindo ir sąlygų, jų tinkamai neatskleidęs taikė ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas ir taip iš esmės pažeidė šią teisės normą.

25. Dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis naikinama ir paliekama galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį be pakeitimų.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Aurelijus Gutauskas

Tomas Šeškauskas