Baudžiamoji byla Nr. 2K–431/2009 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.10.5.
2.1.7.2.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Egidijaus Bieliūno, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. (A. A.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 28 d. nuosprendžių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu A. A. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas: už Sch. K. D. turto pagrobimą – laisvės atėmimu dvejiems metams, už P. Ch. K. G. turto pagrobimą – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Sch. K. D. ir P. Ch. K. G. pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, jų dydžio klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 28 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtos trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtos atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – dveji metai du mėnesiai laisvės atėmimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,
n u s t a t ė :
A. A. nuteistas už tai, kad:
2003 m. liepos 30 d., apie 5 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pro atvirą pirmo aukšto langą įsibrovė į poilsio namų „Bangelė“, esančių (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto kambarį, iš kurio pagrobė Sch. K. D. medžiagines kelnes, kuriose buvo odinė piniginė su banko mokėjimo kortele „EC“, draudimo kortele, automobilio pardavimo namų kortele, 100 Lt, marškinius, marškinėlius, odinę rankinę, kurioje buvo skaitmeninė vaizdo kamera „Sony“, bei 10 vnt. vaizdo įrašymo kasečių, knygą apie Lietuvą, iš rankinės pagrobė 480 eurų, 500 Lt bei nuo spintelės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens 45“, cigarečių pakelį „Marlboro“ ir žiebtuvėlį – iš viso pagrobė Sch. K. D. turto už 10 820 Lt;
2003 m. rugpjūčio 8 d., apie 7.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pro atvirą pirmo aukšto langą įsibrovė į poilsio namų „Nidos Smeltė“, (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto kambarį ir pagrobė P. Ch. K. G. 1720 Lt vertės fotoaparatą „Olimpus OM10“, 8600 Lt vertės fotoaparatą „Olympus OM4Ti“, 1720 Lt vertės optinį objektyvą „Olimpus Teleobjektiv 70/200“, 1720 Lt vertės optinį objektyvą „Olimpus Teleobjektiv 35/70“, 1720 Lt vertės optinį objektyvą „Olimpus Teleobjektiv 50“, tris 1032 Lt vertės „POL“ objektyvų filtrus, 154,80 Lt vertės moterišką sidabrinį žiedą su gintaro papuošimais – iš viso pagrobė P. Ch. K. G. priklausančio turto už 16 666,80 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti arba Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jeigu šis prašymas liktų nepatenkintas, jis prašo vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmę visiškai ar iš dalies įskaičiuoti atliktą bausmę.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso bei Baudžiamojo kodekso reikalavimus ir dėl to priėmė neteisingą nuosprendį.
BPK 251 straipsnyje nustatyta, kad, neatvykus į teismo posėdį nukentėjusiajam, baudžiamąją bylą galima nagrinėti tik tada, kai byloje yra duomenų, jog apie teisiamojo posėdžio vietą ir laiką nukentėjusiajam yra pranešta. Tokių duomenų byloje nėra. Pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus įrodymu negali būti laikomi duomenys, kurių patikimumas nepatikrintas Baudžiamojo proceso kodekse numatytomis priemonėmis. Kasatorius teigia, kad teisme nebuvo patikrinta, ar nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi. Vertinant įrodymus teisėjo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą ir negali būti tapatinamas su vidine nuojauta, iniciatyva ar laisve vertinti įrodymus pagal savo asmeniškus norus. Jo (kasatoriaus) kviestos liudytojos parodymai nuosprendyje nurodyti neteisingai. Liudytoja negalėjo tiksliai pasakyti, ar 2003 metų vasarą jos poilsio namuose buvo apsistoję lietuviai ar jauno amžiaus užsieniečiai. Jai buvo užduodami vis tie patys klausimai, kol liudytoja neužtikrintai duodavo atsakymą, kuriuo teismas pasinaudojo priimdamas nuosprendį. Be to, nelogiška manyti, kad ji galėjo visą parą stebėti dvejus poilsio namus, esančius skirtingose gatvėse, ir žinoti, ar pas nuomininkus lankosi svečiai. Jo argumentai dėl rastų rankų pirštų pėdsakų nėra motyvuotai paneigti. Pagal BPK 289 straipsnio 1 dalį proceso dalyvių prašymu turi būti apžiūrimi daiktiniai įrodymai, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme tai nebuvo padaryta. Kasatorius teigia, kad jis niekada pas nukentėjusiuosius nesilankė, jų nematė ir nežino, kaip jie atrodo. Kasatorius mano, kad jam į atliktą bausmę visiškai ar iš dalies turėjo būti įskaičiuota atlikta bausmė pagal 2006 m. liepos 28 d. nuosprendį, nes BK 77 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus, kai sueina laisvės atėmimo bausmės terminas, jis laikomas bausmę atlikęs.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.
Pirmosios instancijos teismas, perskaitydamas nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis) ir grįsdamas jais apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio ir kitų procesinių normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą bei nuosprendžio priėmimą, nepažeidė. BPK 251 straipsnis nedraudžia teismui nagrinėti bylą nedalyvaujant nukentėjusiajam, jei be jo dalyvavimo galima išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus. Iš bylos dokumentų matyti, kad teismas išnaudojo visas galimybes pakviesti nukentėjusiuosius į teismo posėdį, todėl visiškai pagrįstai byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė nukentėjusiųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas atlikti įrodymų tyrimo, apklausti nukentėjusiuosius neprašė. Apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas ne vien tik nukentėjusiųjų parodymais, bet išnagrinėtų bylos įrodymų visetu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka įvykių vietų apžiūros protokoluose nurodytas aplinkybes, liudytojų A. N., I. A. parodymus, nukentėjusiųjų protokoluose – pareiškimuose nurodytas aplinkybes.
Nuteistojo pateikta versija dėl jo rankų pirštų pėdsakų atsiradimo įvykio vietose aplinkybių teismų sprendimuose motyvuotai atmesta. Iš bylos duomenų matyti, kad rankų pėdsakai buvo paimti iš karto po įvykio apžiūrėjus įvykio vietas. Specialistų išvadomis nustatyta, kad didžioji dalis rankų pirštų ir delnų pėdsakai priklauso A. A. Paimant rankų pirštų pėdsakus ir juos identifikuojant, procesinių pažeidimų nebuvo nustatyta.
Byloje duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, nėra. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas bylos įrodymus vertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtą trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinęs su skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis, pagrįstai į bausmės laiką įskaitė tik dalį minėtu Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės, t. y. dvejus metus ir du mėnesius. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitoma tik realiai pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmės dalis. Iš bylos dokumentų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 28 d. nuosprendžiu A. A. buvo paskirta trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartimi kasatorius, neatlikęs vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, iš pataisos įstaigos buvo paleistas lygtinai, t. y. faktiškai atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį sudaro dveji metai ir du mėnesiai. Įskaityti kasatoriui į bausmės laiką visą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagrindo nėra.
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti jų nėra pagrindo.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 251 ir 20 straipsnių taikymo
Pagal BPK 266 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai į teisiamąjį posėdį neatvyksta nukentėjusysis, teismas, vadovaudamasis BPK 251 straipsnio nuostatomis, nusprendžia, ar nagrinėti bylą toliau, ar jos nagrinėjimą atidėti. BPK 251 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nukentėjusysis ar jo atstovas neatvyko, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar padaryti teisiamojo posėdžio pertrauką, ar bylos nagrinėjimą atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be nukentėjusiojo ar jo atstovo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji yra Vokietijos gyventojai, jie buvo ne vieną kartą šaukiami į teisiamąjį posėdį, tačiau neatvykdavo, todėl teismas nusprendė bylą išnagrinėti jiems nedalyvaujant. Priimdamas tokį sprendimą teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nepadarė, nuteistojo gynybos teisių nesuvaržė. Nukentėjusieji nematė, kas juos apvogė, pats A. A. parodė, kad nukentėjusiųjų nepažinojo ir net nežino, kaip jie atrodo, todėl nukentėjusiųjų nedalyvavimas bylos nagrinėjime negali būti laikomas sutrukdžiusiu teismui išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes.
Pirštų ir delnų atspaudai buvo rasti ir paimti ant daktiloskopinių plokštelių atliekant įvykio vietų, t. y. 2003 m. liepos 30 d. poilsio namų „Bangelė“ ir 2003 m. rugpjūčio 8 d. poilsio namų „Nidos Smeltė“, apžiūras. 2007 m. birželio 27 d. specialistų išvadose konstatuota, kad rasti pirštų ir delnų pėdsakai palikti A. A. pirštais ir delnu. Įvykio vietos apžiūros protokolai, specialistų išvados yra įrodymai, gauti Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, jų turinys įvertintas laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, t. y. išanalizavus paties A. A. iškeltą versiją, liudytojos A. N. bei nukentėjusiųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas, t. y. priimto nuosprendžio pagrįstumas, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kurie yra analogiški išdėstytiems kasaciniame skunde, yra atsakyta ir paaiškinta, kodėl jie atmetami.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. A. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. A. A. nuteistas už nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, padarytus iki Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 28 d. nuosprendžio priėmimo, todėl galutinė subendrinta bausmė jam paskirta vadovaujantis BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tokiais atvejais į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Teismas, paskyręs A. A. galutinę subendrintą bausmę, įskaitydamas į bausmės laiką pagal 2006 m. liepos 28 d. nuosprendį visą realiai atliktą laisvės atėmimo bausmę, t. y. dvejus metus ir du mėnesius, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Egidijus Bieliūnas
Aldona Rakauskienė
