Baudžiamoji byla Nr. 2K-457/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.1; 2.1.15.1.2. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Masioko,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,
gynėjui advokatui Gyčiui Jonui Gutauskui,
nukentėjusiajai V. F.,
nukentėjusiosios atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. F. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendis (juo P. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams; vadovaujantis BK 45 straipsniu, P. R. atimta teisė vairuoti transporto priemonę penkeriems metams; iš P. R. V. F. priteista 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti) pakeistas ir P. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki ketverių metų laisvės atėmimo; V. F. priteistas neturtinės žalos dydis sumažintas iki 100 000 Lt.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, nukentėjusiosios ir jos atstovo, prašiusių nukentėjusiosios skundą patenkinti, prokuroro ir gynėjo, prašiusių nukentėjusiosios skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
P. R. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 3 d., apie 19.59 val., Vilniuje, Laisvės pr. ir Viršuliškių g. reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį “Ford Probe“ (valst. Nr.,,duomenys neskelbtini“), pažeidė Kelių eismo taisyklių 52, 53, 60, 68, 117.7, 117.11, 172, 173, 174, 207 punktų reikalavimus, t. y. neblaivus (kraujyje rasta 0,79 promilės etilo alkoholio) vairuodamas techniškai netvarkingą automobilį, viršijo leistiną 50 km/h greitį, tuo kėlė grėsmę eismo saugumui ir klaidino kitus eismo dalyvius, o artėdamas prie šviesoforo reguliuojamos sankryžos, nepasirinko saugaus greičio užsidegus draudžiamam geltonam šviesoforo signalui ir, į gatvę įžengus mažamečiam pėsčiajam, nestabdė ir partrenkė kelio važiuojamąją dalį kertantį mažametį pėsčiąjį M. F., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji V. F. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK 320 straipsnio 3 dalies, 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylos dalį dėl neturtinės žalos ir priimti teisingą sprendimą.
Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nukentėjusiojo – žuvusio mažamečio berniuko – didelį neatsargumą. Teismų praktikoje dideliu nukentėjusiojo neatsargumu laikoma, kai nukentėjusysis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmėms atsirasti. Kasatorė prašo atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo atveju didesnio pavojaus šaltinis – neblaivaus vairuotojo nebe pirmą kartą vairuojama techniškai netvarkinga transporto priemonė, o nukentėjusysis – tik ką baigęs pirmą klasę vaikas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas neturtinės žalos dydį, privalėjo vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, taip pat kasatorės nurodytais kriterijais, t. y. visuma kriterijų, reikšmingų nustatant neturtinės žalos dydį. Šioje byloje, kasatorės manymu, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus – pasekmės (atimta mažamečio gyvybė) ir dėl to kasatorės bei jos šeimos narių patirti dvasiniai išgyvenimai. Taip pat teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis 2005 metais yra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Be to, apeliacinės instancijos teisme nesiaiškinta, ar nesiskyrė šviesoforų (stovėjusių įvykio metu ir bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo metu pakeistų naujais) darbo režimas. Taigi kriterijai, reikšmingi nustatant neturtinės žalos dydį, išsamiai neanalizuoti, todėl kasatorė daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie neturtinės žalos dydį, neįsigilino nei įvykio faktinių aplinkybių, nei teisės aspektais ir neturtinės žalos dydį sumažino vadovaudamasis vien tik nepagrįstai konstatuotu mažamečio dideliu neatsargumu.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nukentėjusiosios kasacinio skundo argumentų
Nukentėjusiosios V. F. kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pažeidė BPK 113 straipsnyje, 115 straipsnio 1 dalyje ir 320 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus bei CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl bylą reikia grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, yra nepagrįsti. Kasatorė tik formaliai nurodė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą – nenurodė į kokius nuteistojo P. R. apeliacinio skundo esminius argumentus šis teismas neatsakė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, atlikus įrodymų tyrimą, į esminius nuteistojo P. R. skundo argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakyta. Taigi buvo laikytasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nukentėjusioji kasaciniu skundu ginčija tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo mažamečio didelį neatsargumą, išsamiai nesiaiškino šviesoforų darbo režimo, nepakankamai įvertino esminį neturtinės žalos atlyginimo kriterijų – pasekmes, taip pat nuteistąjį apibūdinančius duomenis. Taigi esminis nukentėjusiosios skundo argumentas – apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistos neturtinės žalos dydį, nes padarė nepagrįstas išvadas bei nepakankamai išsamiai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą konstatuota, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas (pavyzdžiui, 2007 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 2K-209/2007; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 2K-830/2007). Todėl kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, netikrina neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teisingumo, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundęs nuteistasis prašė sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei priteistą neturtinės žalos dydį įvertinus paties žuvusio berniuko veiksmus (į gatvę išbėgo degant raudonam šviesoforo signalui). Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė specialistą I. Kirilovą, ekspertę L. Lazarenko, aiškinosi šviesoforų darbo režimą įvykio sankryžoje, kokiam šviesoforo signalui degant į važiuojamąją dalį įžengė ir per pėsčiųjų perėją ėjo nukentėjusysis, ar žuvusio berniuko veiksmai susiję su šio įvykio kilimu. Beje, priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas tyrė šviesoforų darbo režimą. Specialistas paaiškino, kad šviesoforų darbo grafikas yra pastovus, jis niekada nebuvo keistas. Taigi šis teismas, įvertinęs specialisto ir eksperto paaiškinimus, taip pat byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad žuvusysis per perėją ėjo degant raudonam šviesoforo signalui, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino. Kartu teismas pagrįstai sprendė, kad nors techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo nuteistojo P. R. veiksmai, tačiau žuvusiojo elgesys taip pat turi būti įvertintas kartu su kitomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės skiriant nuteistajam bausmę bei nustatant iš jo priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinio nuosprendžio turinys patvirtina, kad šios instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, labai išsamiai įvertino visas įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos sudėties požymius, visumą neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat atsižvelgė ir į nukentėjusiosios kasaciniame skunde nurodomas aplinkybes: itin skaudžias nusikaltimo pasekmes, nuteistąjį apibūdinančius duomenis. Ta aplinkybė, kad, pasak kasatorės, į kai kurias aplinkybes, pavyzdžiui, nusikaltimo pasekmes ir nuteistąjį apibūdinančius duomenis, teismas atsižvelgė nepakankamai, jau yra fakto, bet ne teisės klausimas, o, kaip minėta, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu.
Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar šiuo atveju teismas pagrįstai konstatavo didelį mažamečio berniuko neatsargumą.
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs mažamečio žuvusiojo elgesį gatvėje – nesilaikė paprasčiausių atsargumo taisyklių, kurios lankančiam mokyklą vaikui, net ir mažamečiui, yra suvokiamos, ėjo per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui – konstatavo jo didelį neatsargumą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo asmens elgesio analizė yra svarbi sprendžiant daugelį bylos klausimų, pavyzdžiui, kaltininko kaltumo, jo atsakomybės, bausmės dydžio ir kitus klausimus. Būtinybė analizuoti nukentėjusiojo asmens elgesio atitikimą teisės aktuose numatytiems reikalavimams kyla ne tik eismo įvykių, bet ir kitose bylose. Ši analizė visiškai nereiškia, kad tokiu atveju sprendžiamas nukentėjusiojo kaltumo klausimas ir kad nustačius, jog nukentėjusysis pažeidė teisės aktų reikalavimus, jis už tai baudžiamas.
Neatsargumas yra toks asmens elgesys, kuris neatitinka normalių, paprastai reikalaujamų atidaus, atsargaus elgesio reikalavimų. Paprastu nukentėjusiojo neatsargumu gali būti laikoma nesukonkretintų bendrojo pobūdžio nurodymų nevykdymas elgtis atsargiai ir rūpestingai, nes konkrečioje situacijoje asmeniui gali būti sunku nuspręsti, kaip jam būtina pasielgti norint išvengti neigiamų pasekmių. Dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas detaliai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Jose išdėstyti labai konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl kiekvienas eismo dalyvis privalo jų laikytis. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės neskirsto pėsčiųjų į mažamečius, nepilnamečius ir suaugusius.
Iš tiesų teismų praktikoje dideliu nukentėjusiojo neatsargumu laikoma, kai nukentėjusysis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis (transporto priemonė), ir leido šioms pasekmėms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 20 punktas). Šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis mažametis žuvusysis iš tiesų elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai eidamas per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau jis negalėjo numatyti, kad jam einant per gatvę, kurioje nebuvo automobilio, staiga jis atsiras (nustatyta, jog vairuotojas važiavo dvigubai viršydamas greitį). Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo mažamečio žuvusiojo didelį neatsargumą, kai buvo tik paprastas neatsargumas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nors ir nepagrįstai konstatavęs žuvusiojo didelį neatsargumą, netaikė CK 6.282 straipsnio nuostatų sumažindamas neturtinės žalos dydį. Šis teismas, kaip jau buvo minėta, išsamiai analizavo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.
Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos: tėvams, eismo įvykio metu netekusiems savo vaikų dėl neblaivių vairuotojų kaltės, priteisiama apie 100 000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr. 2K-463/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-358/2009 ir kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadarė, o jo sprendimas nukentėjusiajai V. F. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 100 000 Lt atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamo nuosprendžio dėl nukentėjusiosios kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiosios V. F. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Masiokas
