A. M. pagal ANK 120 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-13-448/2026

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00073-2026-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 1.7; 7.12; 21.9.9; 21.9.10

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2026 m. balandžio 17 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,

sekretoriaujant Gretai Lapaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) vadovas A. M., žinodamas apie šios Bendrijos finansinę padėtį ir kad Bendrovė yra VMI skolininkė, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, nes, mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso 2026-03-16 duomenimis, bendrovė turi 12841, 82 Eur mokestinę nepriemoką ir tokiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus.

Šioje byloje VMI pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pareiškimą ir pagal jį 2026 m. kovo 18 d. teismo nutartimi buvo iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. M.

Pareiškėjos VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo išdėstytą poziciją ir prašo bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu A. M. su jam inkriminuotu nusižengimu sutiko.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, t. y. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus.

Tai, jog A. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri ANK 569 straipsnio atžvilgiu pripažįstama įrodymais.

Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo išdėstytos visos su A. M. inkriminuotu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog Bendrijos vadovas A. M., žinodamas apie šios Bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams (bylos lapai (toliau – b. l.) 1-4)

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išraše nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota, kad Bendrijos vadovas yra A. M. (b. l. 5).

Banko išrašai patvirtina atsiskaitymus su Bendrovės kreditoriais, o ne su VMI (b. l. 7-11)

Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M., būdamas juridinio asmens vadovu, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, taip pažeidė kreditorės VMI interesus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Skiriant nuobaudą asmeniui, kaltam padarius administracinį nusižengimu, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Būtina nustatyti, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad administracinį nusižengimą A. M. padarė veikdamas netiesiogine tyčia. (ANK 8 straipsnio 3 dalis). A. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. M. nėra teistas. Jis registruotas Užimtumo tarnyboje, išlaiko du nepilnamečius vaikus.

Įvertinus nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus 200 eurų dydžio baudą. Teismas mano, kad net ir minimali už jam inkriminuojamą nusižengimą numatyta nuobauda būtų neadekvati ir akivaizdžiai neproporcinga padarytam nusižengimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė

Papildoma informacija: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 1001, pažeidėjo asmens kodą ir administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-160-448/2024.

Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jai paskirtos baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.