Civilinė byla Nr. 3K-3-216/2009
Procesinio sprendimo kategorija 129.23
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens N. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis Saulius Užkuraitis, antstolis M. P., skolininkas A. D., išieškotojai E. K., N. K.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo klausimas, kokia yra prisijungimo prie išieškojimo tvarka (CPK 759 straipsnis).
Pareiškėjas prašė teismo panaikinti antstolio S. Užkuraičio 2008 m. liepos 29 d. apskaičiavimą dėl iš skolininko turto išieškotų lėšų paskirstymo ir tos pačios dienos patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo bei įpareigoti šį antstolį parengti naują patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo visiems išieškotojams ir jį pateikti tvirtinti teismui. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad antstolis S. Užkuraitis 2008 m. vasario 5 d. pradėjo vykdyti skolininko A. D. 200 tūkst. Lt skolos išieškojimą išieškotojui E. K. (jo teisių perėmėja N. K.) ir tą pačią dieną areštavo vienintelį skolininko nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini). Vėliau kitas antstolis M. P. 2008 m. kovo 31 d. pradėjo vykdyti to paties skolininko 502 007,80 Lt skolos išieškojimą kitam išieškotojui – pareiškėjui G. P. – ir 2008 m. kovo 31 d. areštavo tą patį skolininko butą. Sužinojęs, kad yra ne vienintelis išieškotojas, pareiškėjas 2008 m. balandžio 21 d. pateikė antstoliui M. P. prašymą dėl prisijungimo prie išieškojimo iš to paties skolininko turto. Antstolis M. P. 2008 m. balandžio 22 d. patvarkymu areštavo antstolio S. Užkuraičio depozitinėje sąskaitoje esančias ir būsimas skolininko lėšas ir nurodė jas pervesti į savo depozitinę sąskaitą. Antstolis S. Užkuraitis 2008 m. gegužės 21 d. iš varžytynių pardavė skolininko turtą už 148 500 Lt. Pareiškėjas 2008 m. gegužės 28 d. pareiškimu informavo antstolį S. Užkuraitį, kad save laiko prisijungusiu prie išieškojimo. Skolininkas 2008 m. birželio 5 d. raštu informavo antstolį S. Užkuraitį, kad už parduotą butą gauti pinigai būtų paskirstyti abiem išieškotojams proporcingai jų reikalavimams. Teisėjas 2008 m. liepos 14 d. patvirtino turto pardavimo iš varžytynių aktą. Antstolis S. Užkuraitis 2008 m. liepos 29 d. apskaičiavimu paskirstė išieškotas lėšas sau ir išieškotojui E. K. bei priėmė patvarkymą atsisakyti pervesti išieškotas lėšas antstoliui M. P.. Teisėjas 2008 m. rugpjūčio 1 d. rezoliucija patvirtino nurodytą apskaičiavimą. Pareiškėjas su tokiu išieškotų lėšų paskirstymu nesutinka.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą iš dalies patenkino: pripažino antstolio S. Užkuraičio veiksmus neteisėtais ir panaikino jo 2008 m. liepos 29 d. patvarkymą, kuriuo atsiakyta pervesti areštuotas skolininko lėšas antstoliui M. P. pareiškėjo reikalavimams patenkinti; kitą skundo dalį paliko nenagrinėtą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, kaip išieškotojas, prisijungė prie antstolio S. Užkuraičio vykdomo išieškojimo, nes kitas antstolis M. P., kuriam pareiškėjas buvo pateikęs vykdomąjį dokumentą, pareikalavo pervesti lėšas į savo depozitinę sąskaitą, pareiškėjas pareiškime nurodė, kad prisijungia prie išieškojimo ir skolininkas prašymu pareikalavo, kad antstolis išieškotas lėšas paskirstytų visiems išieškotojams proporcingai jų reikalavimams. Teismas pripažino, kad pareiškėjas laiku pareiškė antstoliui S. Užkuraičiui norą prisijungti prie išieškojimo, o tai, kad pareiškėjo vykdomoji byla buvo kito antstolio žinioje, šiuo atveju neturi reikšmės. Antstolio atsisakymas pervesti pareiškėjui išieškotas lėšas, nes jų neužtenka kito išieškotojo E. K. reikalavimams patenkinti, prieštarauja CPK 753, 756 straipsniuose nustatytai išieškotų lėšų paskirstymo keliems išieškotojams proporcingumo taisyklei, jeigu išieškotos sumos nepakanka visiems reikalavimas patenkinti. Teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo reikalavimą panaikinti antstolio Užkuraičio 2008 m. liepos 29 d. patvarkymą, kuriuo paskirstytos išieškotos lėšos, ir įpareigoti antstolį parengti naują patvarkymą dėl lėšų paskirstymo ir pateikti jį tvirtinti teisėjui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartimi patenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, o antstolio S. Užkuraičio ir suinteresuoto asmens N. K. atskiruosius skundus atmetė: panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundo dalis palikta nenagrinėta, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkino, panaikino antstolio S. Užkuraičio 2008 m. liepos 29 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadai, kad pareiškėjas prisijungė prie antstolio S. Užkuraičio vykdomo išieškojimo. Papildomai Kauno apygardos teismas nurodė, kad pareiškėjas tinkamai išreiškė norą prisijungti prie išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas dalį pareiškėjo skundo paliko nenagrinėtą nepagrįstai. Teismo vertinimu, skundo dalis dėl antstolio patvarkymo, kuriuo paskirstytos išieškotos lėšos, panaikinimo taip pat turi būti patenkinta, nes antstolio patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir antstolio patvarkymas dėl atsisakymo pervesti išieškotas lėšas yra skirtingi dokumentai. Teismas pripažino, kad nagrinėjamo ginčo atveju abu nurodyti antstolio S. Užkuraičio patvarkymai yra neteisėti, neatitinka CPK 759 straipsnio 1 dalies, nes pažeidžia pareiškėjo, kaip išieškotojo, prisijungusio prie išieškojimo, teises, nes šiam asmeniui užkirstas kelias atgauti dalį skolos iš išieškotų lėšų. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad tik faktas, jog patvarkymas dėl lėšų paskirstymo patvirtintas teisėjo rezoliucija, nėra pagrindas pripažinti, kad antstolis S. Užkuraitis nepažeidė lėšų paskirstymo tvarkos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytą antstolio patvarkymą teisėjas rezoliucija patvirtino po dviejų dienų nuo šio dokumento surašymo, neatsižvelgęs į CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą antstolio veiksmams apskųsti. Antstolio S. Užkuraičio argumentus, kad šis laikėsi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų turto arešto procedūrų, teismas atmetė, nes nagrinėjamoje byloje spręstas ne arešto procedūrų, bet prisijungimo prie išieškojimo tvarkos pažeidimo klausimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo N. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartį, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria antstolio S. Užkuraičio veiksmai pripažinti neteisėtais ir panaikintas jo 2008 m. liepos 29 d. patvarkymas atsisakyti pervesti areštuotas skolininko lėšas antstoliui M. P., bei priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą dėl šios dalies atmesti, o dėl kitos dalies Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl CPK 759 straipsnio aiškinimo ir taikymo
Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino CPK 759 straipsnio 1 dalį, kurioje reglamentuojamas asmenų prisijungimas prie išieškojimo, nes be pagrindo pripažino, kad pareiškėjas prisijungė prie išieškojimo, vykdyto antstolio S. Užkuraičio. Kasatorė mano, kad pareiškėjas neprisijungė prie išieškojimo, nes nurodytam antstoliui nepateikė vykdomojo dokumento, nors turėjo jį pateikti pagal CPK 59 straipsnio 2 dalį, 650 straipsnį ir 759 straipsnio 1 dalį.
Kasatorė teigia, kad bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad kito antstolio M. P. 2008 m. balandžio 22 d. patvarkymas patvirtina pareiškėjo prisijungimą prie išieškojimo, nes antstolis nėra ir negali būti pareiškėjo atstovas teisme (CPK 55–57, 599 straipsniai). Be to, nurodytas patvarkymas priimtas CPK 689 straipsnio pagrindu, t. y. dėl lėšų arešto, bet ne CPK 759 straipsnio pagrindu, t. y. ne dėl prisijungimo prie išieškojimo.
Su teismų išvada, kad antstoliui S. Užkuraičiui pareiškėjas pateikė prašymą prisijungti prie išieškojimo, kasatorė nesutinka, nes nurodytu pareiškimu pareiškėjas prašė tik leisti jam susipažinti su vykdomąja byla, varžytynių aktu ir patvarkymu dėl lėšų paskirstymo, bet nieko nenurodė apie norą prisijungti prie išieškojimo. Pareiškėjui nepateikus vykdomojo dokumento, antstolis S. Užkuraitis negalėjo atlikti vykdomųjų veiksmų dėl šio asmens, nes CPK 586 straipsnio 2 dalyje draudžiama antstoliui be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus.
Kasatorės nuomone, teismų išvada, kad pareiškėjo prisijungimą prie išieškojimo patvirtina skolininko prašymas, yra nepagrįsta, nes pagal CPK 650 straipsnio vykdomąjį dokumentą antstoliui gali pateikti tik išieškotojas, bet ne skolininkas.
Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-287/2005, nes jos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Teismo nurodytoje byloje spręstas klausimas dėl už parduotą turtą gautų lėšų pervedimo į antstolio, kuris pirmesnis areštavo turtą, sąskaitą, kai išieškojimas vykdomas pirmesnės eilės išieškotojams. Nagrinėjamoje byloje kasatorė ir pareiškėjas buvo tos pačios eilės išieškotojai ir tokiu atveju pirmenybė teikiama tam išieškotojui, kurio interesais skolininko turtą antstolis areštavo pirmiau (Sprendimų vykdymo instrukcijos 12, 14 punktai).
Dėl teisėjo rezoliucija sprendžiamų klausimų (CPK 290 straipsnio 5 dalis)
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 290 straipsnio 5 dalį, nes panaikino teisėjo rezoliucija patvirtintą antstolio S. Užkuraičio 2008 m. liepos 29 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, nors to negalėjo padaryti, nes rezoliucija yra neskundžiama ir privaloma, todėl turi būti vykdoma iš karto. Teismui rezoliucija patvirtinus lėšų paskirstymą, laikytina, kad lėšų paskirstymo teisėtumo klausimas yra išspręstas ir pakartotinai jo negalima spręsti.
Antstolis S. Užkuraitis pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorė nepagrįstai ginčija buvus pareiškėjo prisijungimą prie išieškojimo, nes šį faktą patvirtina antstolio M. P. patvarkymas, siųstas antstoliui S. Užkuraičiui, pareiškėjo ir skolininko prašymai antstoliui S. Užkuraičiui. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vien tai, kad vienas antstolis kreipėsi į kitą antstolį dėl išieškotų lėšų pervedimo, laikoma prisijungimu prie išieškojimo. Atsiliepime nurodoma, kad antstolis S. Užkuraitis sąmoningai kliudė pareiškėjui prisijungti prie išieškojimo, todėl kasatorės argumentai dėl CPK 759 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo nepagrįsti.
Atsiliepime teigiama, kad kasatorė nepagrįstai vadovaujasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punktu, nes jis nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinas – jame reglamentuojama situacija, kai keli antstoliai areštuoja lėšas, o nagrinėjamoje byloje buvo areštuotas ir parduotas nekilnojamasis turtas. Nurodytoje teisės normoje reglamentuojama lėšų nurašymo, bet ne paskirstymo tvarka.
Atsiliepime nurodoma, kad tai, jog antstolio patvarkymas tvirtinamas teisėjo rezoliucija, nepanaikina suinteresuoto asmens teisės skųsti antstolio veiksmus pagal CPK 510 straipsnį. Pareiškėjas pabrėžė, kad tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. Mikliušienė ir kt., byla Nr. 3K-3-157/2006 ir kt.).
Atsiliepime teigiama, kad, pateikdamas teisėjui patvirtinti patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, antstolis suklaidino teismą ir pažeidė CPK 756 straipsnį, nes patvarkymas dėl lėšų paskirstymo teismui tvirtinti turi būti teikiamas tik tada, kai yra keli išieškotojai, o ginčijamame patvarkyme išieškotojais nurodyti yra kasatorė ir pats antstolis, kuris pagal CPK 638 straipsnio į dalį nelaikomas išieškotoju.
Atsiliepime pabrėžiama, kad antstolis elgėsi nesąžiningai, nes, priėmęs patvarkymą atsisakyti pervesti lėšas pareiškėjui, nesulaukęs CPK 512 straipsnyje nustatyto dešimties dienų termino antstolio veiksmams apskųsti, paskirstė išieškotas lėšas sau ir kasatorei, taip užkirsdamas pareiškėjui kelią skųsti antstolio atsisakymą pervesti lėšas.
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl prisijungimo prie išieškojimo būdo (CPK 759 straipsnis)
Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 759 straipsnį, kuriame reglamentuojamas prisijungimas prie išieškojimo. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, kai yra vykdomas išieškojimas, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie išieškojimo. Jeigu išieškotų sumų užtenka visiems išieškotojams, prie išieškojimo galima prisijungti, kol antstolis grąžina išieškotas sumas skolininkui. Jeigu išieškotų sumų nepakanka visiems išieškotojams, prisijungti prie išieškojimo galima tik iki to momento, kai teisėjas patvirtina antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams. Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose laikomasi pozicijos, kad pagal CPK 759 straipsnio 1 dalies prasmę prisijungimas prie išieškojimo yra ir tuo atveju, kai vienas antstolis praneša kitam antstoliui, kad jo žinioje yra vykdomasis dokumentas ir jis prašo pervesti tam tikras lėšas jo vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-287/2005).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo E. K., kurio teisių perėmėja yra kasatorė, turėjo vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko A. D. skirtingose bylose. Pirmasis išieškojimą pradėjo vykdyti antstolis S. Užkuraitis pagal suinteresuoto asmens E. K. vykdomąjį dokumentą. Antstolio S. Užkuraičio išieškotos sumos nepakako visiems išieškotojams. Dėl to prie šio antstolio vykdomo išieškojimo pareiškėjas galėjo prisijungti iki to momento, kai teisėjas patvirtino antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams, nagrinėjamu atveju – iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nagrinėjamoje byloje antstolis M. P. 2008 m. balandžio 22 d. patvarkymu areštavo antstolio S. Užkuraičio depozitinėje sąskaitoje esančias ir būsimas skolininko lėšas ir nurodė jas pervesti į savo depozitinę sąskaitą. Gavęs nurodytą kito antstolio patvarkymą, antstolis S. Užkuraitis privalėjo spręsti ir aiškintis, ar tai nėra prisijungimas prie išieškojimo. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų byloje nustatytų duomenų matyti, kad toks antstolio M. P. raštas reiškė tinkamą pareiškėjo prisijungimą prie išieškojimo (pareiškėjas 2008 m. gegužės 28 d. pareiškimu informavo antstolį S. Užkuraitį, kad save laiko prisijungusiu prie išieškojimo; skolininkas 2008 m. birželio 5 d. raštu informavo antstolį S. Užkuraitį, kad išieškotos lėšos būtų paskirstytos abiem išieškotojams proporcingai jų reikalavimams). Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas tinkamai išreiškė norą prisijungti prie išieškojimo. Be to, iš bylos duomenų taip pat matyti, jog antstolis S. Užkuraitis, paskirstydamas išieškotas lėšas sau ir savo išieškotojui, žinojo, kad trečiosios eilės išieškotojų yra ir daugiau. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai sprendė, jog antstolis S. Užkuraitis, nepripažinęs, kad pareiškėjas prisijungė prie išieškojimo, ir nepaskirstęs išieškotų lėšų visiems išieškotojams proporcingai jų turimiems reikalavimams, pažeidė CPK 759 straipsnį. Antstolio neveikimas ir trukdymas prisijungti prie išieškojimo yra neteisėti veiksmai, todėl jie turi būti naikinami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolio S. Užkuraičio veiksmų neteisėtumas pasireiškė ne tik sutrukdant pareiškėjui prisijungti prie išieškojimo, bet ir atliekant kitus veiksmus, susijusius su išieškotų lėšų paskirstymu. Atsiliepime teisingai nurodoma, kad, pateikdamas teisėjui tvirtinti patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, antstolis S. Užkuraitis pažeidė CPK 756 straipsnį, nes patvarkymas dėl lėšų paskirstymo teismui tvirtinti turi būti teikiamas tik tada, kai yra keli išieškotojai, o nagrinėjamo ginčo atveju antstolis lėšas paskirstė tik kasatorei ir sau, nors jis pagal CPK 638 straipsnio 1 dalį nelaikomas išieškotoju. Pažymėtina, kad, priėmęs patvarkymą atsisakyti pervesti lėšas pareiškėjui, antstolis S. Užkuraitis nesulaukė CPK 512 straipsnyje nustatyto dešimties dienų termino, per kurį suinteresuoti asmenys gali skųsti antstolio veiksmus, ir tą pačią dieną paskirstė išieškotas lėšas sau ir kasatorei. Toks skubotas antstolio elgesys yra nesąžiningas piktnaudžiavimas savo teisėmis ir pažeidžia kitų išieškotojų teises, nes taip jiems užkertamas kelias skųsti antstolio veiksmus ir įgyvendinti vieną pagrindinių teisių – teisę kreiptis į teismą ir pasinaudoti efektyvia teismine gynyba.
Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 290 straipsnio 5 dalį, nes panaikino teisėjo rezoliucija patvirtintą antstolio S. Užkuraičio 2008 m. liepos 29 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, nors to negalėjo padaryti, nes teisėjo rezoliucija yra neskundžiama. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu, nes atsiliepime teisingai nurodoma, kad tai, jog antstolio patvarkymas patvirtintas teisėjo rezoliucija, nepanaikina suinteresuoto asmens teisės skųsti antstolio veiksmus pagal CPK 510 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. Mikliušienė ir kt., byla Nr. 3K-3-157/2006). Pažymėtina, kad teisėjas rezoliucija antstolio S. Užkuraičio 2008 m. liepos 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo apskaičiavimą patvirtinto 2008 m. rugpjūčio 1 d., t. y. per tris dienas, nors pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduotas ne vėliau kaip per dešimt dienų (pagal 2008 m. lapkričio 14 d. įstatymo redakciją – per dvidešimt dienų) nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per trisdešimt (pagal 2008 m. lapkričio 14 d. įstatymo redakciją – per devyniasdešimt dienų) nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, patvirtinęs antstolio parengtą išieškotų lėšų paskirstymo apskaičiavimą per tris dienas, teisėjas netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę, nes užkirto kelią suinteresuotam asmeniui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą įgyvendinti teisę skųsti tokius antstolio veiksmus ir atėmė galimybę išieškotojui G. P. prisijungti prie išieškojimo iki to momento, kai teisėjas patvirtino antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 759 straipsnio 1 dalį, jeigu išieškotų sumų nepakanka visiems išieškotojams (nagrinėjamu atveju būtent taip ir yra), prisijungti prie išieškojimo galima tik iki to momento, kai teisėjas patvirtina antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad nagrinėjamo ginčo atveju teisėjas 2008 m. rugpjūčio 1 d. rezoliucija patvirtinęs antstolio S. Užkuraičio 2008 m. liepos 29 d. išieškotų lėšų paskirstymo apskaičiavimą, kaip ir antstolis, pažeidė CPK 756 straipsnį, nes pagal nurodytą proceso teisės normą patvarkymas dėl lėšų paskirstymo rengiamas tik tada, kai yra keli išieškotojai, o nurodytame antstolio S. Užkuraičio apskaičiavime išieškotojais nurodyti kasatorė ir pats antstolis, kuris pagal CPK 638 straipsnio 1 dalį nelaikomas išieškotoju.
Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui, yra išvestiniai iš argumentų, kurie nagrinėti šioje byloje, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o kasacinis skundas atmetamas. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 64 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK XVII skyriuje „Bylų procesas kasaciniame teisme“ tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi CPK 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms. Vadovaujantis 96 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas. Remdamasi nurodytomis nuostatomis, atmetusi kasatorės N. K. kasacinį skundą, teisėjų kolegija iš jos į valstybės biudžetą išieško 64 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens N. K. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 64 Lt (šešiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nagrinėjant bylą kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Juozas Šerkšnas
Gražina Davidonienė
Egidijus Laužikas
