Baudžiamoji byla Nr. 2K-144/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.2.1.(S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. kasacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams.
Remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Teismas nuteistajam D. M. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Teismas šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkino civilinį ieškinį ir priteisė iš D. M. nukentėjusiojo A. P. naudai 28 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 29 773,60 Lt.
Iš D. M. nukentėjusiosios I. V. naudai priteista 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 300 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 30 300 Lt.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo D. M. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies: Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių, t. y. dėl neturtinės žalos priteisimo pakeista: sumažintas neturtinės žalos dydis ir priteista iš D. M. 13 273,60 Lt neturtinės žalos ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti A. P. naudai; sumažintas neturtinės žalos dydis ir priteista iš D. M. 15 000 Lt neturtinės žalos ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti I. V. naudai.
Taip pat pakeista Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio dalis dėl baudžiamosios poveikio priemonės: D. M. uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Kita nuosprendžio dalis palikta neapkeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nustatė:
D. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 21 d., 19.15 val., Druskininkų sav., Leipalingyje, Merkinės-Alėjos-Dzūkų gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „VW Passat" pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172, 173, 174 punktų reikalavimus, t. y. neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, viršijo leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį – važiavo 65 km/h greičiu, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir Merkinės – Alėjos – Dzūkų gatvių sankryžos bei matydamas dviratininkę J. P., įvažiuojančią iš Alėjos gatvės į Merkinės gatvę, nesulėtino automobilio greičio iki leistino gyvenvietėse, toliau važiuodamas ne mažesniu kaip 65 km/h greičiu, atsiradus kliūčiai - pastebėjęs važiuojančią Merkinės gatvės kelkraščiu ta pačia eismo kryptimi dviratininkę J. P., kuri įvažiavo iš Alėjos gatvės į Merkinės gatvę, nesulėtino greičio, laiku nestabdė transporto priemonės ir visiškai nesustabdė transporto priemonės, esant galimybei dviratininkės J. P. nelenkė ir neapvažiavo, taip sukeldamas pavojų dviratininkei J. P., dėl to automobilio priekinės plokštumos dalimi, kiek dešiniau išilginės simetrijos ašies, atsitrenkė į J. P. vairuojamo dviračio užpakalinę dalį (užpakalinį ratą bei purvasargį). Eismo įvykio metu J. P. dėl patirtų sužalojimų mirė. Taip D. M. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Jis mano, kad teismai neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, pažeistos materialinės teisės normos. Teismas remdamasis įrodymais, turėjo juos vertinti objektyviai ir nešališkai, kaip įrodymų visumą. Neteisėtas įrodymų vertinimas yra BPK 20 straipsnio pažeidimas, dėl to neteisingai ir nesant nusikaltimo sudėties buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirta griežta bausmė. Kasatorius nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, yra įsitikinęs, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo kaltės, o dėl J. P. neapdairumo, neatsargumo ir jos kaltės, nes ji nesilaikė KET 53, 105, 195 punktų reikalavimų. Teismai, kasatoriaus nuomone, neatkreipė dėmesio į pagrindinį priežastinio ryšio nustatymo faktorių, t. y. į tai, kurio iš eismo dalyvių veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, ar turėjo vairuotojas techninę galimybę išvengti susidūrimo važiuodamas 50 km/h greičiu ir ar galėjo vairuotojas numatyti savo veikos pavojingas pasekmes. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nepašalinęs visų prieštaravimų jo kaltei nustatyti, juos vertino jo nenaudai, nors baudžiamosios teisės principas reikalauja, kad visi neaiškumai ir netikslumai turi būti vertinami kaltinamojo naudai. Teismas nenustatė, kurio iš eismo dalyvių veiksmai lėmė įvykio kilimą, nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad eismo įvykio kilimą nulėmė abiejų eismo dalyvių veiksmai. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jį nuteisė, net nenustatęs jo kaltės formos, o apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kasatorius teigia, kad teismas, nepanaikinęs kilusių prieštaravimų tarp ekspertizės išvadų ir specialisto išvadų, pažeidė rungimosi principą, taip pat BPK 20 straipsnio 5 dalį, 44 straipsnio 5 dalį. Nuteistasis nurodo, kad teismai pažeidė ir BK 2 ir 16 straipsnius ir BPK 305 straipsnio 2 dalį. Kasatorius mano, kad uždraudimas vairuoti transporto priemones yra paskirtas nepagrįstai.
Atsiliepime į nuteistojo D. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepadarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, prokuroro nuomone, yra nepagrįstas, nes teismas įrodymus šioje byloje vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir ne atsietai vienas nuo kito, o kaip visumą. Nors ekspertizės aktuose nurodytos dvi eismo įvykio kilimo sąlygos, o apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad autoįvykio kilimą sąlygojo abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai, teismai padarė teisingą išvadą, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo kasatoriaus veiksmai, todėl kasatoriaus veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Prokuroro nuomone, teismas išsamiai argumentavo baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimą ir pagrįstai ją paskyrė, nes kasatorius nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise – vairuojant transporto priemonę.
Atsiliepime į nuteistojo D. M. kasacinį skundą nukentėjusieji A. P. ir I. V. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nukentėjusieji nurodo, kad nuteistojo kasacinis skundas yra nepagrįstas, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Nukentėjusieji teigia, kad apeliacinės instancijos teismas sumažindamas priteistos neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į tai, kad tokia suma nekompensuotų nukentėjusiųjų patirto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, depresijos, staigiai netekus artimo žmogaus.
Nuteistojo D. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų vykdymo
Kasatoriaus prašymai pateikti alternatyviai ir teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu tik vieną prašymą - panaikinti apeliacinės instancijos nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes padarytas esminis BPK reikalavimų pažeidimas.
Apeliacinės instancijos teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą ir patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o nuosprendžio ar nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių motyvų, laikoma, kad skundas neišnagrinėtas. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas laikomas neatitinkančiu BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir įvertinamas kaip priimtas esmingai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir naikintinas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas laikomas priimtas pažeidžiant BPK reikalavimus ir tuo atveju, kai neatsakyta nors ir į nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nuteistojo D. M. apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, tačiau dėl esminio klausimo, jo nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalies pagrįstumo, skundas atmestas. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo argumentų, išvadas dėl kitų argumentų padarė išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių ir dėl to neteisingai įvertino įrodymus.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistojo D. M. apeliacinio skundo argumentų pagrįstos neišsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl neįtikinamos. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atsakė ne į visus apeliacinio skundo argumentus. D. M. apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nors tarp jo veikos ir kelių eismo įvykio padarinių nėra priežastinio ryšio. Kasatorius pakartoja apeliacinio skundo motyvą, kad įvykio priežastis buvo tai, jog nukentėjusioji J. P. pažeidė KET 53, 105 ir 195 punktų reikalavimus (skunduose, klaidingai nurodytas KET 195 punktas vietoje 196 punkto). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje aiškaus atsakymo į apeliacinio skundo argumentą dėl priežastinio ryšio tarp D. M. ir J. P. veikų ir eismo įvykio padarinių nėra. Nors nutartyje ir nurodyta, kad J. P. taipogi pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau neįvardyti konkretūs KET pažeidimai ir jų padariniai. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pripažinta, kad J. P. padaryti pažeidimai buvo eismo įvykio ir atsiradusių padarinių kilimo sąlyga, tačiau neatsakyta, kodėl už šiuos padarinius pripažintas atsakingu D. M.
Iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties, taip pat ir iš Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio aprašomųjų dalių matyti, kad D. M. inkriminuoti KET 53, 172, 173 ir 174 punktų pažeidimai, tačiau neatskleista šių pažeidimų esmė, apsiribota tik KET nurodytų punktų turinio išdėstymu. Nutartyje nurodant 53 punkto pažeidimą dėstoma, kad D. M. neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą. Jokios motyvacijos dėl šių aplinkybių buvimo teismų sprendimuose nėra. Nemotyvuotas ir kitų KET punktų pažeidimų inkriminavimas D. M. Tarp kitų D. M. inkriminuotas KET 173 punkto pažeidimas. Šiame punkte nurodyta, kad jeigu atsiranda kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš bylos matyti, kad D. M. bandė išvengti eismo įvykio ir stabdė savo automobilį, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje KET 173 punkto pažeidimas inkriminuotas D. M. nemotyvuotai, be jokių išlygų.
Apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados nepaneigia apeliacinio skundo motyvo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu netinkamai įvertintos bylos aplinkybės, todėl pažeistas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimas, nustatantis, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ne visus apeliacinio skundo motyvus, tai pripažįstama kaip BPK 369 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas esminis BPK pažeidimas ir šiuo pagrindu panaikinama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Dalia Bajerčiūtė
Josifas Tomaševičius
