Baudžiamoji byla Nr. 2K-235/2009
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 1.1.4.7.; 2.1.3.1.; 2.4.7.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. gynėjo kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi paskirta, bet neatlikta bausmės dalimi, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
M. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 21 d, apie 4.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis viešoje vietoje, Palangoje, prie Rąžės upės, šalia J. Basanavičiaus g.–Birutės al. sankryžos, stikliniu buteliu vieną kartą smogė K. K. į kaktos kairę pusę, ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais sudavė į galvą ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į krūtinę, po to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims taip pat sudavus K. K. į įvairias kūno vietas nenustatytą smūgių skaičių, bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. K. padarė linijinę pjautinę kaktos žaizdą kairėje pusėje, muštinę žaizdą kairiojo smilkinio priekinėje srityje galvos plaukuotoje dalyje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinės akies abiejuose vokuose, odos nubrozdinimą ir muštinę žaizdą tarpuakio srityje, kairiojo antakio išorinėje srityje ir kairės akies viršutiniame voke dvi smulkias muštines žaizdas, kelis smulkius odos įbrėžimus kaktos vidurinėje dalyje bei nosies nugarėlės ir galo viršuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės ląstos ir galvos sumušimą ir taip nukentėjusiajam K. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistojo M. J. gynėjas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, o nuteistojo M. J. veika netinkamai kvalifikuota, nes jo veiksmuose nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų veikų sudėčių. Kasaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusysis K. K. pirmas prikibo prie M. J., prašydamas cigaretės. Nuteistasis atsisakė duoti cigaretę, todėl nukentėjusysis pradėjo konfliktuoti, ėjo iš paskos, kabinėjosi. Pasak kasatoriaus, cigaretės reikalavimas vidury nakties rodo nukentėjusiojo norą ieškoti priekabių, todėl M. J., gindamasis ir smogė K. K. buteliu per galvą, o po to pabėgo. Taigi konfliktas su nukentėjusiuoju kilo dėl asmeninių paskatų, o veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Skunde pabrėžiama, kad M. J. veikoje nėra BK 284 straipsnio 1 dalies požymių, nes jo tyčia nebuvo nukreipta į viešosios tvarkos trikdymą, o tik į nukentėjusįjį dėl jo priekabiavimo. Viešoji tvarka nebuvo pažeista, nes buvo naktis, aplinkui žmonių nebuvo.
Kasatorius teigia, kad nuteistajam nepagrįstai paskirta bausmė kaip recidyvistui, nes jis tokiu nebuvo pripažintas.
Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad „atviras prisipažinimas“ ir „atpažinimo protokolas“ turėjo būti atskirai įvertinti ir nutarta, ar šie dokumentai dėl jų neatitikimo proceso reikalavimams, gali būti pripažinti įrodymais.
Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, padarė baudžiamojo proceso pažeidimus, nes šio teismo nutartyje nenurodytos naujos aplinkybės, kurias M. J. išdėstė, paaiškindamas konflikto priežastis, taigi suvaržytos jo teisės.
Atsiliepimu į nuteistojo M. J. gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo jo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras atsiliepime pažymi, kad kasatoriaus kasacinio skundo teiginiai jau buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir pagrįstai atmesti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis K. K. buvo sužalotas tuo metu, kai buvo nusisukęs nuo M. J. nugara ir ėjo link savo draugų. Šią aplinkybę patvirtino tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad M. J. gynėsi nuo galimo užpuolimo. Tai, kad konfliktas įvyko dėl menkos dingsties ir tarp anksčiau nepažįstamų asmenų viešoje vietoje, visiškai pagrįstai, pasak prokuroro, teismų sprendimuose įvertinta, kaip chuliganiškos paskatos.
Prokuroro teigimu, kasaciniame skunde deklaratyviai nurodyta, kad apeliaciniame teisme M. J. „pateikė visą eilę paaiškinančių aplinkybių" į kurias teismas neatsižvelgė ir tai suvaržė nuteitojo teises. Kokios tos aplinkybės ir kokios teisės buvo pažeistos kasatorius nenurodė.
Pasak prokuroro, iš byloje esančio apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, jokie rašytiniai dokumentai teismui papildomai pateikti nebuvo. Vienintelė nuteistojo posėdyje nurodyta aplinkybė - savo kaltės neigimas.
Kasatoriaus nuomone, byloje esantis „atviras prisipažinimas" ir „atpažinimo protokolas" turėjo būti atskirai įvertinti, ar šie dokumentai atitinka proceso reikalavimus. Kokie tai neatitikimai ir kokio proceso reikalavimai pažeisti, kasatorius nenurodo.
Prokuroras pažymi, kad „atviras prisipažinimas" atskirai BPK nenumatytas ir teismų praktikoje gali būti vertinamas tik kaip rašytinis dokumentas.
Pasak prokuroro, nesuprantamas kasatoriaus pageidavimas paminėtus dokumentus vertinti atskirai nuo kitų bylos įrodymų. Maža to, nei „atviru prisipažinimu", nei „atpažinimo protokolu" nurodytais kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje M. J. kaltė negrindžiama ir šie dokumentai įrodymais nepripažinti. Taigi šis kasatoriaus argumentas nepagrįstas.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kasatoriaus prašymo
Kasatoriaus prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme prieštarauja BPK 382 straipsnio 3 punktui, pagal kurį kasacinės instancijos teismas tokią nutartį gali priimti tik tuo atveju, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles. Nė vieno iš šių pažeidimų kasatorius nenurodo. M. J. buvo kaltinamas ir nuteistas už nusikalstamas veikas, priskirtas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas Palangos mieste. Taigi nei rūšinio, nei teritorinio teismingumo taisyklės nebuvo pažeistos.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pateikdamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, pirmosios instancijos teismas kaltinamojo M. J. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį argumentavo tuo, kad jis nakties metu viešoje vietoje užpuolė nukentėjusįjį, smūgiuodamas buteliu ir kumščiais, įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą motyvavo nukentėjusiojo sužalojimu viešoje vietoje, nesant jokios priežasties.
Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimą pripažino teisingu. Remdamasis paties nuteistojo, nukentėjusiojo K. K. ir liudytojo A. A. parodymais, teismas pripažino buvus konfliktą tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo dėl nukentėjusiojo paprašytos cigaretės, tačiau kartu nustatė, kad tas konfliktas jau buvo pasibaigęs. Nukentėjusysis buvo nusigręžęs ir ėjo tolyn, kai nuteistasis smogė nukentėjusiajam buteliu per galvą ir toliau tęsė smurtinius veiksmus, nors jokios grėsmės nuteistajam nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tokios paskatos yra chuliganiškos, nes nukentėjusysis buvo sužalotas dėl mažareikšmės priežasties. Tokia išvada atitinka susiklosčiusią teismų praktiką, kurios pavyzdžius pateikė teismas, M. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tačiau M. J. už tuos pačius veiksmus nuteistas ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pasak apeliacinės instancijos teismo, nuteistasis neabejotinai sąmoningai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes įvykio vietoje buvo ne vien jis ir nukentėjusysis, bet ir jų draugai bei nenustatyti asmenys, kurie matė muštynes ir sužalotą kruviną nukentėjusįjį.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo keistini ir ši bylos dalis nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iš Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nuosprendyje išdėstytų įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad M. J. veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusiojo K. K. asmenį. Nors kaltininko paskatos buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, jis nepadarė. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje jau konstatuota (baudžiamoji byla Nr. 2K-142/2008), kad tokiu atveju nusikalstamą veiką pakanka kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (šiuo atveju BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą), kurios apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, neatsižvelgdamas į nuteistojo M. J. paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, neaptardamas jų nutartyje ir taip suvaržydamas nuteistojo teises.
Apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Nuteistojo gynėjas prašė išsiaiškinti nuteistojo nuoširdaus prisipažinimo surašymo aplinkybes, tačiau nutarta to nedaryti, nes pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tuo prisipažinimu, o jo parodymais teisme. Nuteistajam buvo pasiūlyta pasakyti baigiamąją kalbą, kurioje jis prašė apeliacinį skundą patenkinti. Taip pat jam buvo suteiktas paskutinis žodis, kurio metu jis neigė padaręs nusikaltimą, už kurį yra nuteistas.
Apeliacinės instancijos teismas, apeliantui ginčijant įrodymų vertinimą, privalo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir savo paties ištirtus įrodymus. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko. Kasatorius nenurodo jokių reikšmingų teisingam nuteistojo baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui aplinkybių, kurių apeliacinės instancijos teismas neištyrė, bet turėjo tai padaryti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kas dar be nuteistojo mušė nukentėjusįjį ir kiek asmenų dalyvavo konflikte. Teismai bendrininkų grupės nepripažino nuteistojo M. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nuteistojo baigiamoji kalba ir paskutinis žodis nėra įrodymų tyrimo veiksmas, todėl juose išsakyta nuteistojo pozicija negali būti sutapatinama su įrodymų tyrimo metu duodamais paaiškinimais ir nereikalauja specialaus aptarimo priimame nuosprendyje ar nutartyje. BPK 332 straipsnyje, reglamentuojančiame apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, reikalaujama išdėstyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavusių proceso dalyvių prašymus, o ne jų baigiamųjų kalbų ar nuteistojo paskutinio žodžio esmę. Nutartyje aiškiai nurodyta, kad nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, ir pateikti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Dėl tų motyvų kasacinės instancijos teismas pasisakė, svarstydamas kasacinio skundo argumentus dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Jokios įstatymo garantuotos nuteistojo teisės nebuvo pažeistos ir nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
Nuteistajam pagrįstai paskirta bausmė kaip recidyvistui, nes jis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę teismo sprendimas pripažinti asmenį recidyvistu nereikalingas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 2 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį: panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį dėl M. J. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti; panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį dėl bausmių subendrinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtos bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą trejiems metams.
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Gintaras Goda
Rimantas Baumilas
Vladislovas Ranonis
