Civilinė byla Nr. e2-153-881/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01502-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3;
3.4.3.2.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltika Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltika Lietuva“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Baltika Lietuva“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltika Lietuva“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti UAB „Baltika Lietuva“ nemokumo (bankroto) bylą.
2. Pareiškime nurodė, kad bendrovė buvo įsteigta 1993 m. gegužės 26 d. ir vykdė mažmeninės drabužių prekybos veiklą, valdė,,IVO NIKKOLO“ parduotuves. Bendrovėje dirba 17 darbuotojų. Šis skaičius sumažėjo nuo 27, bendrovėje dirbusių 2025 m. rugpjūčio mėnesį. Bendrovės patronuojanti bendrovė ir vienintelė akcininkė yra Estijoje įsteigta bendrovė,,Baltman“ OÜ, kuri turi 100 proc. Latvijoje įregistruotos bendrovės SIA,,Baltika Latvija“ ir 100 proc. UAB „Baltika Lietuva“ akcijų. 100 proc.,,Baltman“ OÜ akcijų valdo Estijos bendrovė AS,,Baltika“. UAB „Baltika Lietuva“ užsiėmė produktų vystymu, tiekimo grandinės valdymu, logistikos ir prekių vidaus pirkimo organizavimu, didmenine prekyba, prekių pardavimu internetinėje parduotuvėje bei pagalbinių paslaugų teikimu dukterinėms įmonėms.
3. Bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė dėl to, kad pajamos iš prekių pardavimo sumažėjo, o patronuojanti bendrovė negalėjo rasti reikiamo papildomo kapitalo pareiškėjos veiklos tęstinumui užtikrinti. Dėl likvidumo krizės grupės patronuojančiai bendrovei nepavyko aprūpinti UAB „Baltika Lietuva“ atsargomis, tai lėmė apyvartos sumažėjimą. 2025 m. spalio mėnesį grupės sprendimu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje veikiančiame dienraštyje „Delfi“ buvo paskelbta apie bankroto bylų grupės bendrovėms inicijavimą. Harju apskrities teismo 2025 m. lapkričio 3 d. procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-16341/14 buvo iškelta bankroto byla,,Baltman“ OÜ. Rygos miesto teismo 2025 m. spalio 16 d. procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. C771714625 buvo iškelta bankroto byla SIA,,Baltika Latvija“. Pareiškėja taip pat susidūrė su finansiniais sunkumais, neturi pakankamai piniginių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Atsižvelgiant į itin sumažėjusias verslo apimtis ir didelius finansinius įsipareigojimus, bendrovė objektyviai neturi galimybių tęsti veiklą. Bendrovės kreditoriai 2025 m. lapkričio 24 d. pranešimais buvo informuoti, kad bendrovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais ir nebėra pajėgi laiku vykdyti prievolių bei sudaryta galimybė per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar priimti sprendimui dėl bankroto ne teismo tvarka vykdymo. Per nustatytą terminą pasiūlymų dėl susitarimų dėl pagalbos gauta nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 2 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Baltika Lietuva“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė 2025 m. lapkričio 24 d. registruotais laiškais išsiųstų pranešimų kreditoriams dėl nemokumo proceso inicijavimo kopijas, 2025 m. lapkričio 24 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ siuntų siuntimo kvitus. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas padarė išvadą, kad pareiškėja tinkamai nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka bei nepranešė visiems kreditoriams apie inicijuojamą bankroto bylą.
6. Pagal 2025 m. lapkričio 24 d. pranešimus kreditoriams, 2025 m. lapkričio 24 d. AB „Lietuvos paštas“ siuntų siuntimo kvitus ir UAB „Baltika Lietuva“ kreditorių sąrašą teismas nustatė, kad apie inicijuojamą bankroto bylą pagal sąraše nurodytus buveinių adresus nėra pranešta kreditoriams UAB „Saugos darbe sprendimai“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Aido turtas“, UAB „Ignitis“, UAB „Audikom“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) bei bendrovės darbuotojams. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįgijo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi tinkamai nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
7. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalį, nemokumo procesą inicijuoti turi teisę juridinio asmens vadovas arba kreditorius, tad pareiškimas turi būti teikiamas ne bendrovės, kuriai keliama bankroto byla, o jos vadovo vardu.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėja UAB „Baltika Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 2 d. nutartį ir iškelti UAB „Baltika Lietuva“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra detalus ir išsamus, jis atitinka visus būtinuosius JANĮ nustatytus reikalavimus; tiek pareiškime, tiek jo prieduose yra pateikta visa JANĮ 17 straipsnyje nurodyta būtinoji informacija, reikalinga pateikti teismui kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui buvo pateikti duomenys, dokumentai ir informacija, patvirtinantys, kad bendrovės akcininkas priėmė sprendimą dėl nemokumo bylos (o tuo pačiu – ir kitoms toks pačios įmonių grupės bendrovėms – iškėlimo); bendrovės vadovas V. L. (V. L.) įgaliojo buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės UAB „Audikom“ vadovę pateikti kreditoriams pranešimus apie bankroto bylos inicijavimą; 2025 m. lapkričio 24 d. kreditoriams buvo išsiųsti pranešimai apie bankroto bylos iškėlimą.
8.2. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimai kreditoriams buvo išsiųsti 2025 m. lapkričio 24 d., įteiktais jie laikytini 2025 m. gruodžio 1 d. Pranešimuose nurodytas 15 dienų terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti baigėsi 2025 m. gruodžio 16 d. Teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovė įgijo 2025 m. gruodžio 17 d. Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas 2025 m. gruodžio 23 d.
8.3. Teismas, neturėdamas tam teisinio pagrindo bei netinkamai įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nurodo, kad bendrovė neinformavo visų kreditorių apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia išvada neatitinka tikrovės. Visi bendrovės kreditoriai, kurie pagal buhalterinės apskaitos dokumentus turėjo reikalavimo teisę į bendrovę 2025 m. lapkričio 24 d., buvo informuoti jiems išsiunčiant rašytinius pranešimus, kurie buvo teismui pateikti kartu su pareiškimu.
8.4. JANĮ numatytas teisinis reguliavimas sukuria situaciją, kuomet kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridinis asmuo negali anksčiau kaip praėjus 22 dienoms nuo pranešimų kreditoriams išsiuntimo momento (7 dienos pranešimų įteikimui plius minimalus 15 dienų terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti ir (ar) inicijuoti bankroto bylą ne teismo tvarka). Natūralu, jog per šį laikotarpį juridinio asmens finansinė padėtis gali pasikeisti. Taip įvyko ir šiuo atveju. Bendrovė siekė teismui pateikti kuo išsamesnius ir tikslesnius duomenis apie finansinę padėtį, kartu su pareiškimu buvo pateiktas kreditorių sąrašas 2025 m. lapkričio 30 d. Tačiau tai nėra ir negali būti identiškas kreditorių sąrašas, kuris galiojo 2025 m. lapkričio 24 d., t. y. pranešimų kreditoriams išsiuntimo metu, kadangi bendrovės įsipareigojimai per šį laikotarpį kito. Priimdamas apskųstą nutartį teismas pareikalavo neįmanomo, kad apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo būtų informuoti bendrovės kreditoriai, kurie reikalavimų pranešimų išsiuntimo dieną net neturėjo. Nei UAB „Saugos darbe sprendimai“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Aido turtas“, nei UAB „Ignitis“, nei VMI, nei bendrovės darbuotojų informuoti apie ketinimą iškelti bankroto bylą 2025 m. lapkričio 24 d. bendrovė neprivalėjo. Teismui pateiktas kreditorių sąrašas yra 2025 m. lapkričio 30 d., bendrovei gavus ir apdorojus nuo pranešimų kreditoriams pateikimo dienos gautas naujas sąskaitas faktūras, mokestinių prievolių ir kitus dokumentus, kurie neegzistavo 2025 m. lapkričio 24 d. Kai kurių kreditorių, kuriems 2025 m. lapkričio 24 d. buvo išsiųsti pranešimai, 2025 m. lapkričio 30 d. kreditorių sąraše nebeliko, kadangi su jais buvo atsiskaityta.
8.5. Nors teismas nurodė, kad bendrovė neinformavo kreditorės UAB „Audikom“ apie ketinimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau UAB „Audikom“ tvarko bendrovės buhalterinę apskaitą ir šią bendrovę UAB „Baltika Lietuva“ vadovas įpareigojo pateikti bendrovės kreditoriams pranešimus apie bankroto bylos inicijavimą. Taigi, UAB „Audikom“ yra žinoma apie inicijuojamą bankroto procesą. Apeliantė papildomai teikia patvirtinimą apie tai, kad ši bebdrovė yra informuota apie procesą.
8.6. Dėl VMI ir UAB „Baltika Lietuva“ darbuotojų informavimo apeliantė nurodo, kad pranešimų kreditoriams išsiuntimo dieną apeliantė neturėjo skolos VMI, todėl neprivalėjo jai teikti pranešimo, taip pat ir darbuotojams. Skolų darbuotojams bendrovė taip pat neturėjo ir 2025 m. lapkričio 30 d. Kreditorių sąraše 2025 m. lapkričio 30 d. yra nurodyta, jog 17 542,63 Eur sudaro darbuotojų nepanaudotų atostogų kaupiniai. Priešingai nei apskųstoje nutartyje nurodė teismas, tai nėra bendrovės įsipareigojimai darbuotojams. Darbuotojų nepanaudotų atostogų kaupiniai yra apskaitinis dydis, kuriuo bendrovė, vadovaudamasi kaupimo principu, įvertina būsimas su darbo santykiais susijusias sąnaudas, kurios atsiras darbuotojams pasinaudojus jau uždirbtomis, bet faktiškai dar nepanaudotomis kasmetinėmis atostogomis. Šiais kaupiniais apskaitoje pripažįstama ne darbuotojo reikalavimo teisė, o darbdavio finansinė našta, kuri susiformuoja palaipsniui, darbuotojui dirbant ir įgyjant teisę į atostogas. Tai leidžia teisingai paskirstyti darbo sąnaudas ataskaitiniais laikotarpiais ir užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų atspindėta reali bendrovės finansinė padėtis, tačiau pats kaupinys nėra savarankiška prievolė darbuotojui. Kol darbo santykiai tęsiasi, nepanaudotos kasmetinės atostogos pagal teisinę prigimtį yra darbuotojo teisė į poilsį, o ne teisė į piniginę išmoką. Galiojant darbo sutarčiai darbuotojas neturi reikalavimo teisės gauti kompensaciją pinigais už nepanaudotas atostogas, nes darbdavio pareiga šiuo laikotarpiu yra suteikti atostogas natūra, t. y. laisvu nuo darbo laiku, o ne atsiskaityti pinigais. Dėl šios priežasties nėra susiformavęs konkretus, pinigais išreikštas ir nedelsiant vykdytinas įsipareigojimas, kuris būtų būdingas finansiniam reikalavimui.
8.7. Darbdavio pareiga dėl nepanaudotų atostogų iki darbo santykių nutraukimo yra sąlyginė ir alternatyvi – ji realizuojama per atostogų suteikimą, o ne per pinigų išmokėjimą. Darbuotojas negali vienašališkai pareikalauti, kad ši pareiga būtų transformuota į piniginę prievolę, ir negali inicijuoti tokios sumos išieškojimo teismine tvarka. Tai reiškia, kad kol darbuotojas nėra atleistas, jis neturi savarankiškos reikalavimo teisės, kuri leistų jį laikyti darbdavio kreditoriumi.
8.8. Tik nutraukus darbo sutartį nepanaudotos atostogos praranda galimybę būti realizuotos natūra ir tuomet įstatymo pagrindu virsta aiškiai apibrėžta pinigine prievole – kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nuo šio momento darbdaviui atsiranda konkreti mokėtina suma, o darbuotojas įgyja reikalavimo teisę į ją, todėl tik tada jis gali būti laikomas kreditoriumi. Iki šio momento apskaitoje suformuoti nepanaudotų atostogų kaupiniai lieka tik finansiniu vertinimu būsimų sąnaudų, bet ne faktiniu įsipareigojimu darbuotojui civilinės teisės prasme. Darbuotojai šiuo metu bendrovėje tebedirba, su jais yra atsiskaitoma įstatyme nustatyta tvarka, todėl jie nėra laikomi bendrovės kreditoriais.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė UAB „Baltika Lietuva“ pateikė naujus įrodymus – kreditorių UAB „Aido turtas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“, UAB „Saugos darbe sprendimai“ sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „Baltika Lietuva“ už 2025 m. lapkričio mėnesį, taip pat UAB „Audikom“ patvirtinimą, kad ši kreditorė yra susipažinusi su UAB „Baltika Lietuva“ 2025 m. lapkričio 24 d. pranešimo kreditoriams dėl ketinimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turiniu.
12. Bendroji taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM3LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-237-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-237-684/2019">e3K-3-237-684/2019</a>; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTQyMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-421/2023">e3K-3-238-421/2023</a>).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtinybė pateikti prašomus pridėti įrodymus prie bylos medžiagos iškilo po apskųstos nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso egzistavimą nemokumo bylose, teikiamų duomenų svarbą klausimo dėl pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo tinkamam išsprendimui, nutaria pridėti teikiamus įrodymus prie bylos ir juos vertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
Dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos tinkamo laikymosi, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui
14. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir ar pareiškėjas šią teisę tinkamai įgyvendina. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 11 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis)
15. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės įtvirtintos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti.
16. Privalomą išankstinę nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui tvarką reglamentuoja JANĮ nuostatos. JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.
17. JANĮ 8 straipsnyje nustatytos nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, taisyklės: vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę – tokiu atveju turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 8 straipsnio 1 dalis). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Tam nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis).
18. JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo privalo būti pridėti dokumentai, kuriais patvirtinamas juridinio asmens teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas, t. y. dokumentai, patvirtinantys tinkamą JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimą.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas informuoti kreditorius reiškia, jog įstatyme nustatyta tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžių, be to, toks įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Taip įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tik tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTAzMy00MDcvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1033-407/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1033-407/2020">e2-1033-407/2020</a>, 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTQyLTQwNy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1142-407/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1142-407/2020">2-1142-407/2020</a>, 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjQ1LTQ2Ny8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-245-467/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-245-467/2024">e2-245-467/2024</a>).
20. Apeliantė UAB „Baltika Lietuva“ atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, neįvertino aplinkybės, jog tuo metu, kai buvo siunčiami pranešimai kreditoriams (2025 m. lapkričio 24 d.), UAB „Saugos darbe sprendimai“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Aido turtas“, UAB „Ignitis“, UAB „Audikom“, VMI nebuvo bendrovės kreditorėmis, o pirmosios instancijos teismui pateiktame kreditorių sąraše nurodyta nepanaudotų atostogų kaupiniai nėra savarankiška prievolė, kurios pagrindu bendrovės darbuotojai priskirtini kreditoriams, kuriuos JANĮ nustatyta tvarka privaloma informuoti apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais atskirojo skundo argumentais sutinka.
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad po pranešimų išsiuntimo kreditoriams, bendrovei toliau vykdant ūkinę komercinę veiklą, gali pakisti bendrovės kreditorių sąrašas, t. y. bendrovė su kai kuriais kreditoriais gali visiškai atsiskaityti, taip pat gali atsirasti ir naujų kreditorių, bendrovei perkant prekes ar paslaugas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjA3LTkxMC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-607-910/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-607-910/2023">e2-607-910/2023</a>). Be to, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas turėtų įvertinti ne tik kreditorių reikalavimo atsiradimo momentą, tačiau ir tai, ar kreditoriaus neinformavimas yra esminis ir sukuriantis realią galimybę pasiekti tarpusavio susitarimą su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzQwLTg4MS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-740-881/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-740-881/2023">e2-740-881/2023</a>).
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB „Baltika Lietuva“ apeliacinės instancijos teismui pateiktos kreditorių UAB „Aido turtas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ignitis“, UAB „Saugos darbe sprendimai“ sąskaitos faktūros patvirtina, kad pranešimų išsiuntimo kreditoriams dieną (2025 m. lapkričio 24 d.) apeliantė neturėjo vykdytinų prievolių nurodytoms kreditorėms. Apeliantė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Audikom“, kaip apeliantės buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui, buvo savalaikiai žinoma apie apeliantės ketinimą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą teisme. Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atskirajame skunde išdėstyta argumentacija dėl to, kad kreditorių sąraše nurodyti „Darbuotojų nepanaudotų atostogų kaupiniai“ yra apskaitinis dydis, tačiau ne savarankiška prievolė, kuri įpareigotų bendrovės valdymo organus informuoti šiuo atveju darbuotojus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
23. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bendra UAB „Baltika Lietuva“ kreditorių finansinių reikalavimų suma apskųstos nutarties priėmimo dieną buvo 706 641,57 Eur, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojų nepanaudotų atostogų kaupiniai nelaikytini ginčo klausimui aktualia prievole, bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma apskųstos nutarties priėmimo dieną buvo 689 098,94 Eur. Neinformuoti kreditoriai turėjo šiuos finansinius reikalavimus bendrovei: UAB „Aido turtas“ – 320,42 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 210,65 Eur, UAB „Ignitis“ – 563,73 Eur, UAB „Audikom“ – 1 452 Eur, VMI – 9 129,28 Eur. Taigi, apeliantės vadovas apie ketinimą bendrovei inicijuoti bankroto bylą raštu informavo devyniolika atsakovės kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai apskųstos nutarties priėmimo dieną sudarė 98,30 proc. visų finansinių reikalavimų, tačiau nė su vienu iš jų nepavyko susitarti, todėl penkių kreditorių, kurių reikalavimai sudaro likusius 1,70 proc. finansinių reikalavimų, informavimas nelaikytinas sukuriančiu realią galimybę pasiekti tarpusavio susitarimą su kreditoriais dėl bendrovės mokumo atkūrimo.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja jau pašalino ankstesnėse Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. ir 2025 m. lapkričio 10 d. nutartyse nustatytus trūkumus, dėl kurių pareiškimas buvo nepriimtas – informavo kreditorius, tačiau tokie teismo veiksmai, kai bendrovės kreditorių sąrašas nuolat kinta, ir dėl to vis atsisakoma priimti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, nedera su nemokumo proceso inicijavimo stadijos tikslais. Prioritetas turėtų būti suteikiamas kuo operatyvesniam nemokumo bylos iškėlimo klausimo išsprendimui, tokiu būtu apsaugant ne tik įmonę, bet ir jos kreditorius.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos UAB „Baltika Lietuva“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą išsprendė formaliai taikydamas JANĮ nuostatas, neįvertindamas, ar nutartyje nurodytų kreditorių neinformavimas yra esminis, ar nebus vilkinamas nemokumo procesas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį (pareiškimą), todėl apskųstas nutartis panaikinama ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
26. CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto ar restruktūrizavimo bylose. CPK 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.
27. Atskirąjį skundą patenkinus, pareiškėjai grąžinamas 57 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą, sumokėtas 2026 m. sausio 5 d. (mokėjimo nurodymas Nr. D11754). Pareiškėjai išaiškinama, kad vadovaujantis CPK 87 straipsnio 3 dalimi, žyminį mokestį grąžina VMI, remdamasi šia teismo nutartimi.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltika Lietuva“ pareiškimo iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Baltika Lietuva“ nemokumo (bankroto) bylą priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Baltika Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110504843) 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą.
Teisėja Vilija Mikuckienė
