V. B. pagal BK 145 str., 129 str., 369 str., 368 str., 376 str., 276 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1384/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25878-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. B. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 21 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir šią bylos dalį nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai negalėjo tinkamai ištirti visumos aplinkybių, neatlikę parodymų patikrinimo vietoje, eksperimento, papildomų liudytojų apklausų. Be to, teismai byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai, tai lėmė klaidingų išvadų apie nuteistojo atliktus veiksmus ir kaltės formą padarymą. Taip teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 276 straipsnio 4 dalies, 301 ir 305 straipsnių bei nekaltumo prezumpcijos, rungimosi, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų pažeidimus.

Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai įvertino įrodymus dėl grasinimo nužudyti realumo, nepašalino abejonių dėl nuteistojo būklės, nukentėjusiosios ir liudytojų tiesioginio suinteresuotumo. Byloje nuteistajam nustatyti simptomai rodo, kad jis fiziškai buvo labai silpnas, dėl to nukentėjusioji neturėjo pagrindo bijoti nei nuteistojo žodžių, nei jo veiksmų. Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino ir nuoseklius nuteistojo parodymus dėl šūvio aplinkybių. Šių aplinkybių specialisto paaiškinimai nepaneigė, o teismų išvados prieštarauja ne tik logikai, bet ir griuvimo mechanizmui, nuteistojo kritimo metu vykstančiai kūno mechanikai. Kasatoriaus atlikti skaičiavimai rodo, kad šūvis įvyko jo griuvimo metu, refleksišku rankos piršto judesiu nuspaudus nuleistuką. Todėl nebuvo pagrindo konstatuoti tyčinės kaltės nuteistojo veikoje. Taigi teismai, netinkamai įvertinę byloje esančius įrodymus, jų pagrindu padarę nepagrįstas išvadas dėl esminių bylos aplinkybių, netinkamai kvalifikavo nuteistojo veiksmus kaip tyčinį nužudymą, nors tai buvo nelaimingas atsitikimas (kazusas) arba neatsargus gyvybės atėmimas. Taip teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 145 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-16-788/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-89-511/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.).

Kaip matyti iš nuteistojo kasacinio skundo turinio, kasatorius nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei 145 straipsnio 1 dalį ir ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes dėl šūvio aplinkybių bei teismų išvadas dėl grasinimo realumo. Kasatorius skunde analizuoja bei vertina byloje esančius įrodymus ir jų pagrindų dėsto subjektyvias išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, t. y. skunde nesutinkama su atskirų įrodymų patikimumu, jų pakankamumu bei jų visumos vertinimu, siūloma byloje esančius įrodymus įvertinti kitaip, nei tai padarė bylą nagrinėję teismai, ir šiuo pagrindu padaryti kitokias išvadas. Tačiau kasacinio skundo teiginiai, siejami su BPK pažeidimais, kurie, kasatoriaus vertinimu, lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nepagrįstai nustatant nusikaltimų požymius, yra tik bendro pobūdžio kritika dėl bylos duomenų vertinimo, o ne teisiniai argumentai, grindžiantys apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Šie kasaciniame skunde keliami faktinio pobūdžio klausimai buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė į esminius skundo argumentus, be kita ko, ir kasaciniame skunde pakartotinai ginčijamus įrodymų patikimumo bei jų pakankamumo klausimus. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kaip minėta pirmiau, kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos byloje, nenurodant konkrečių teismo padarytų teisės taikymo klaidų, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Albinas Antanaitis

Darius Kantaravičius