Kasacinio skundo Nr. DOK-3032/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18688-2018-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistojo A. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis A. R. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; atsisakius tenkinti šį prašymą, kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nevertino bylos įrodymų visumos, suteikė įrodymams kitokią reikšmę, nepasisakė dėl kai kurių įrodymų reikšmės, nevertino teisinančių įrodymų, nepašalino prieštaravimų, sprendimus pagrindė nepatikimais ir nepakankamais įrodymais, taip padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 2, 4, 5 dalių, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principų pažeidimų; BPK pažeidimai suponavo netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą (nenustatyti visi būtinieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos požymiai).
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-3032/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18688-2018-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistojo A. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis A. R. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; atsisakius tenkinti šį prašymą, kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nevertino bylos įrodymų visumos, suteikė įrodymams kitokią reikšmę, nepasisakė dėl kai kurių įrodymų reikšmės, nevertino teisinančių įrodymų, nepašalino prieštaravimų, sprendimus pagrindė nepatikimais ir nepakankamais įrodymais, taip padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 2, 4, 5 dalių, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principų pažeidimų; BPK pažeidimai suponavo netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą (nenustatyti visi būtinieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos požymiai).
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant.
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, tiek netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, tiek BPK pažeidimai grindžiami kasatoriaus nesutikimu su teismų atliktu įrodymų (nuteistojo, nukentėjusiųjų duotų parodymų, vaizdo įrašų) vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savą įrodymų vertinimą bei įvykio versiją ir dėstant subjektyvias išvadas bylai aktualiais klausimais. Antai kasatorius nurodo, kad teismai rėmėsi nepatikimais nukentėjusiųjų parodymais, netinkamai nustatė objektyviuosius (nuteistąjį ir nukentėjusiuosius siejusį teisinį santykį, pažeistą įstatymų nustatytą tvarką, didelę žalą nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams) ir subjektyviuosius (nuteistojo psichinį santykį su veika, jo motyvus ir tikslus) savavaldžiavimo požymius, veiką kvalifikuojantį požymį (fizinės ir psichinės prievartos panaudojimą), pernelyg sureikšmino faktą dėl teisminio nagrinėjimo atnaujinimo byloje dėl buto (kuriame vyko nagrinėjamas įvykis) ½ dalies atidalinimo, reiškia samprotavimus, kad jis (kasatorius) neatliko jokių aktyvių nukentėjusiųjų iškeldinimo iš buto veiksmų, telefonų ir seifo išmetimas nėra iškeldinimo psichinės prievartos elementas, bet jo (kasatoriaus) gynybos priemonė nuo neteisėto jo asmens filmavimo, atlikdamas tokius veiksmus jis turėjo tikslą efektyviai išaiškinti nukentėjusiesiems, kad šie negali jo persekioti ir filmuoti, taigi jo veiksmai nebuvo tiek pavojingi, jog būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos požymius.
Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, jei tai nesusiję su esminiais BPK pažeidimais, tačiau kasaciniame skunde teisinių argumentų dėl tokių pažeidimų buvimo nepateikta. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, ar bylos įrodymai yra patikimi ir ar jų pakanka išvadoms dėl veikos įrodytumo pagrįsti, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundą patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, be kita ko, priimdamas motyvuotą protokolinę nutartį, kuria atmestas gynybos prašymas pakartotinai apklausti nukentėjusiuosius M. L. bei Ž. L., peržiūrėti vaizdo įrašus, taip pat pridėti prie bylos pateiktus žiniasklaidos priemonių straipsnius bei nuotraukas (6 t., b. l. 7-8). Šuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimo procesas nėra begalinis, BPK normos neįpareigoja teismų besąlygiškai tenkinti kurios nors proceso šalies prašymus, neapibrėžia, kiek ir kokių prašymų dėl įrodymų tyrimo turėtų būti patenkinta. Teisingam baudžiamajam procesui svarbu, kad visais atvejais proceso šalis būtų išklausyta, o dėl jos prašymų būtų priimti motyvuoti sprendimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIyLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-122-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-122-303/2020">2K-122-303/2020</a>). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistojo atliktų veiksmų įrodytumo ir jų teisinio vertinimo teisingumo, pateikdamas pakankamai išsamius atsakymus į apeliacinio skundo argumentus. Teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų neteisėtumo skunde nenurodyta. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, o pakeisdamas nuosprendį ir nustatydamas intensyvios priežiūros sąlygas pablogino nuteistojo teisinę padėtį, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, yra deklaratyvūs ir esminių BPK pažeidimų buvimo nepatvirtina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Artūras Ridikas
Rima Ažubalytė
Olegas Fedosiukas