Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atsakovei A. R.

Civilinė byla Nr. e2A-511-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04344-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 3.2.4.9.2, 3.2.4.9.6.4. 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-170-902/2023 pagal ieškovo J. K. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atsakovei A. R., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarė Ž. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. K. (toliau – ir ieškovas) prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. kovo 16 d. Z. J. K. vardu sudarytą ir Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarės Ž. B. patvirtintą testamentą (registro Nr. 725), priteisti iš atsakovės A. R. (toliau – ir atsakovė) jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo brolis Z. J. K., kuris nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų. Jų tėvai A. K. ir A. K. yra mirę. Po brolio mirties liko paveldimas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro namų valda, miško ir žemės sklypo dalis. Nesant palikėjo vaikų, tėvų, senelių, ieškovas yra vienintelis ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą, turintis teisę paveldėti mirusio brolio turtą. Dėl to ieškovas nustatytu trejų mėnesių terminu su pareiškimu kreipėsi į notarų biurą, kur sužinojo, kad brolis 2009 m. kovo 16 d. buvo sudaręs testamentą – juo savo turtą mirties atveju paliko atsakovei. Iki kreipimosi pas notarą ieškovui nebuvo žinoma apie jokį brolio sudarytą testamentą. Atsakovė testamento sudarymo metu gyveno brolio kaimynystėje (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name, su broliu ji bendravo apie dvejus metus, vėliau jų keliai išsiskyrė. Po 2010 m. broliui socialines paslaugas teikė Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius, buvo paskirtas ir socialinis darbuotojas. Tuo tarpu atsakovė išvyko gyventi į užsienį ir broliu nesidomėjo, jam nepadėjo, nors brolio sveikata tik blogėjo. Atsakovė nedalyvavo ir brolio laidotuvėse. Atsakovė nebuvo ir brolio sugyventinė, jie kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Atsakovė turėjo du mažus vaikus ir retkarčiais pas brolį svečiuodavosi, nes brolis turėjo sodą, duodavo vaikams obuolių. Ieškovo ryšys su broliu iki pat jo mirties nebuvo nutrūkęs. Po apsilankymo pas notarą ieškovas suprato, kad brolis atsakovės buvo apgautas, suklaidintas, įtikintas kartu su atsakove nuvykti pas notarą ir įkalbėtas pasirašyti dokumentus, tai buvo atlikta pasinaudojus prasta jo fizine ir psichine sveikata. Brolis nebuvo išprusęs, buvo prastos sveikatos, o po 2005 m. patirtos avarijos (jos metu buvo partrenktas automobilio) jam buvo pažeistos galvos smegenys, lūžo krūtinkaulis, buvo psichiškai nepilnai orientuotas. Po patirtos avarijos brolio sveikata palaipsniui tik blogėjo, jis tapo visiškai neįgalus, apako, susirgo cukriniu diabetu. Ieškovo manymu, po 2009 m., kai buvo sudarytas ginčo testamentas, brolis turėjo labai rimtų sveikatos sutrikimų, jam buvo konstatuotas ir psichinės sveikatos sutrikimas, kas neabejotinai veikė jo veiksmus, atitinkamai ir gebėjimą suvokti bei suprasti savo veiksmus. Todėl brolio sudarytas testamentas neatitinka tikrosios brolio valios. Būdamas sveiko proto, suvokdamas tikrąją padėtį, brolis nebūtų sutikęs sudaryti ginčo testamentą. Tik atsakovės nesąžiningas elgesys lėmė tai, kad buvo pasinaudota jo silpna sveikata, buvo atsakovės suklaidintas, atsakovei po jo mirties siekiant užvaldyti visą paveldimą turtą. Notarė, tvirtindama testamentą, privalėjo pasidomėti testatoriaus sveikata, atsižvelgiant į jo amžių, pasidomėti šeimos sudėtimi. Notarė testamento esmės, tikėtina, testatoriui nepaaiškino, neišaiškinto sandorio sudarymo teisinių pasekmių, neįsitikino testatoriaus tikrąja valia. Nėra žinoma, ar notarė pasidomėjo, kodėl brolis visą turtą po mirties palieka visiškai svetimam asmeniui ir kaip savo apsisprendimą nurodė pats testatorius. Dėl nurodytų priežasčių prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2009 m. kovo 16 d. brolio sudarytą testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu, kaip sudarytą fizinio asmens suklaidinimo įtakoje, pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį – kaip fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bei pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį – kaip gerai moralei prieštaraujantį sandorį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo J. K. atsakovei A. R. 1 750 Eur, o valstybei – 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad

5. Teismas nurodė, kad 2023 m. kovo 1-23 d. buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė tikslu įvertinti testatoriaus Z. J. K. psichinę būklę ginčo testamento sudarymo metu. Ekspertizės akte Nr. 87TPK-26/2023 teismo psichiatrė ekspertė S. G., atsakydama į teismui pateiktus klausimus, nurodė, kad Z. J. K. iki 2009 m. kovo 16 d. testamento sudarymo ir jo sudarymo metu, tikėtina, sirgo organiniu emocinio labilumo sutrikimu, negalėjusiu turėti įtakos jo psichikos sveikatai. Šis sutrikimas buvo lengvas, pasireiškė skausmais visame kūne, galvos svaigimu, įtampa, nerimu, verksmingumu. Z. J. K. iki testamento sudarymo ir jo sudarymo metu, tikėtina, galėjo adekvačiai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jis, tikėtina, galėjo suformuluoti savo valią ir ją savarankiškai išreikšti pasipriešinant galimai buvusiam pašaliniam poveikiui. Z. J. K. turėtos ligos, tikėtina, negalėjo turėti įtakos jo valios išraiškai sudarant testamento sandorį. Tokią išvadą teismo ekspertė S. G. padarė, atsižvelgdama į tai, kad po 2005 m. avarijos, kurios metu Z. J. K. patyrė sunkią galvos smegenų traumą, daugybinius organų pažeidimus, dėl ko buvo gydytas ligoninės Intensyviosios terapijos skyriuje, vėliau perkeltas gydytis į Psichosomatinį skyrių, jam diagnozuojant psichikos sutrikimą – organinį emocinį labilumo sutrikimą dėl galvos smegenų pažeidimo, gydymosi eigoje ligonio savijauta pagerėjo, jis tapo orientuotas, buvo išleistas gydytis į namus, ir vėliau tik vieną kartą – 2005 m. birželio 20 d. lankėsi pas psichiatrą poliklinikoje, prasitęsė gydymą, vėlesnių duomenų apie šio asmens gydymosi tęsimą nėra (nėra apsilankymų pas psichiatrą, šeimos gydytojo įrašuose nėra išrašyti raminantys, psichotropiniai medikamentai), kas patvirtina, jog Z. J. K. psichikos būsena buvo stabili. Po patirtos traumos jam neįgalumas buvo nustatytas ne dėl psichikos sutrikimo, bet dėl somatinės būsenos. Iki 2020 m. pas šeimos gydytoją jis lankėsi nereguliariai dėl įvairių traumų, hipertoninės ligos. Šeimos gydytojas neįvertino jo psichinės būsenos, neaprašė neadekvataus elgesio, dezorientacijos epizodų, nenukreipė psichiatro ar psichologo konsultacijai. 2007 m. ir 2010 m. gydytas stacionare dėl somatinių ligų, bet gydymosi metu nekonsultuotas psichiatro, yra atžyma, jog,,Psichikos sveikatos centre nesilanko. Skundų neturi“, psichiatras nekonstatavo jokio psichikos sutrikimo. Teismo ekspertė S. G. vertino ir liudytojų parodymus, iš kurių matyti, jog Z. J. K. gyveno vienas, pasirūpindavo savo buitimi, vykdavo pas gydytoją, med. felčerę susileisti vaistų, išmoko susileisti insuliną, vykdavo į parduotuvę. Ekspertė pažymėjo, jog liudytojų parodymuose neatsispindi sunkaus psichikos sutrikimo požymiai. Nors Z. J. K. testamento surašymo dieną (2009 m. kovo 16 d.) lankėsi pas šeimos gydytoją, tačiau tuo metu jo buvusi psichikos būsena neaprašyta, nebuvo įvertinta jo orientacija. Testamento surašymo metu notarei nekilo abejonių dėl testatoriaus psichikos būsenos. Tik nuo 2020 m. Z. J. K. buvo diagnozuotos lėtinės somatinės ligos, kurių įtakoje pradėjo blogėti jo psichika. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad neturi teisinio pagrindo netikėti teismo pavedimu atliktos pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvada, jog Z. J. K. ginčo testamento sudarymo metu (2009 m. kovo 16 d.), tikėtina, suprato sudarymo sandorio esmę ir galėjo savo veiksmus sudarant šį testamentą valdyti, pasipriešinti galimam šalutiniam poveikiui. Teismas vertino, kad ši ekspertizės išvada yra išsami, ekspertizės metu buvo įvertinta visa teismo pateikta medicininė dokumentacija apie testatoriaus tiek buvusią iki testamento sudarymo, tiek jo sudarymo metu buvusią sveikatos būklę, taip pat buvo įvertinta kita bylos medžiaga, liudytojų parodymai, notarės paaiškinimas ir padaryta išvada apie Z. J. K. galėjimą suformuluoti savo asmeninę valią dėl turto palikimo po jo mirties atsakovei bei jo gebėjimą pasipriešinti poveikiui, jeigu toks buvo. Teismo ekspertė atsakė į teismo jai suformuluotus klausimus. Ji yra psichiatrė. Nėra duomenų, jog ekspertė būtų viršijusi savo įgaliojimus pateikiant atsakymus.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčo testamentą patvirtino notarė Ž. B. ir jai taipogi nekilo abejonių dėl 2009 m. kovo 16 d. testamento sudarymo, t. y. ji įsitikino Z. J. K. veiksnumu sandorio sudarymo metu, gebėjimu sudaryti sandorį. Testatorius pats asmeniškai atvyko pas notarę, išreiškė savo valią dėl testamento patvirtinimo. Testatorius nurodė, jog jis visą savo turtą po mirties ketina palikti atsakovei. Jokių kitų galimų įpėdinių jis notarei nenurodė. Notarė nepastebėjo, kad testatorius būtų buvęs verčiamas sudaryti šį sandorį. Testatoriaus valia buvo aiškiai išreikšta. Notarinį mokestį taip pat susimokėjo testatorius. Tai patvirtino ir pati notarė teismo posėdžio metu. Kad testamentas buvo perskaitytas testatoriui, rodo kartu su ieškiniu pateikto ginčo testamento 3 punkte padarytas įrašas. Šis įrašas taip pat patvirtina aplinkybę, jog Z. J. K., testamentu turtą palikdamas atsakovei, tokiu būdu išreiškė savo tikrąją valią. Tai jis patvirtino ir savo parašu testamente.

7. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklausta daug liudytojų, kurie pažinojo testatorių Z. J. K., liudytojų parodymai yra prieštaringi. Tačiau iš liudytojų parodymų teismas negalėjo padaryti išvados, jog testatorius atsakovės ar kitų asmenų buvo įkalbėtas sudaryti testamentą ir testamentu po mirties turtą palikti būtent atsakovei, kad testatorius buvo suklaidintas, apgautas, kitaip paveiktas dėl testamento sudarymo, buvo atsakovės terorizuotas ir kad testatorius turėjo kitokią valią nei turtą po mirties palikti atsakovei. Kaip parodė liudytoju apklaustas B. Š. (testatoriaus pusbrolis), po 2005 m. avarijos Z. J. K. pradėjo pykti ant brolio, teigė, jog J. K. yra jam ne brolis, nors pastarasis juo rūpinosi po avarijos. Teismo manymu, tai savaime nesuteikia pagrindo manyti, jog būtent atsakovė testatorių nuteikė prieš brolį ir kad atsakovė tokiu būdu nulėmė Z. J. K. valią testamento sudarymo metu dėl turto palikimo po jo mirties jai (atsakovei). Be to, šiam liudytojui Z. J. K. iš viso neminėjo apie testamento sudarymą ir tokiu būdu jam nebuvo žinoma apie testatoriaus valią dėl testamento sudarymo. Savo esme aukščiau nurodytas aplinkybes (testatoriaus nusiteikimą prieš ieškovą, nors pastarasis po avarijos juo rūpinosi) patvirtino ir teisme liudytoja apklausta ieškovo žmona R. K., tačiau ji taip pat nenurodė, kuo pasireiškė atsakovės veiksmai nuteikinėjant Z. J. K. prieš ieškovą, kokiu būdu ji nuteikinėjo Z. J. K., ar veiksmai buvo atlikti vieną kartą ar tai ji darė sistemingai, ir prieš pat testamento sudarymą, kad būtent atsakovė nuteikė Z. J. K. prieš brolį, kas galėjo lemti testatoriaus valią testamento sudarymo metu. Tai, kad ši liudytoja nurodė, jog Z. J. K. apie testamentus nekalbėjo, sakė, jog nėra toks kvailas, kad testamentą rašytų, nerodo, jog jis negalėjo pas notarą sudaryti ginčo testamento, iš tokio liudytojos paliudijimo negalima nustatyti, kokį tiksliai klausimą dėl testamento sudarymo ji uždavė Z. J. K. ir ar tuo metu jis jau buvo sudaręs ginčo testamentą. Iš liudytojo M. R. S. parodymų teismas nustatė, jog ieškovas po avarijos rūpinosi broliu Z. J. K., tačiau su kuo daugiau pastarasis bendraudavo, liudytojui nėra žinoma. Liudytojui žinoma, kad Z. J. K. buvo keistas žmogus. Teisme liudytoju apklaustas P. B. (Z. J. K. pusbrolis) parodė, jog po avarijos Z. J. K. pasidarė agresyvus, liudytojui nėra žinoma, su kuo Z. J. K. bendraudavo, apie atsakovę jam nežinoma. Apie testamento sudarymo aplinkybes jis taipogi nežino. Iš liudytojo A. K. parodymų teismas nustatė, jog Z. J. K. turėjo ūkį ir gyveno netvarkingai, liudytojas apie atsakovę negirdėjo, tačiau iš liudytojo parodymų teismas pastebėjo, jog jis nedaug bendravo su Z. J. K., tikėtina, jog kai kurių aplinkybių, įskaitant atsakovę, jis tokiu būdu galėjo nesužinoti. Iš liudytojo M. K. (ieškovo sūnaus) parodymų taip pat nustatė, jog po avarijos ieškovo šeima rūpinosi Z. J. K., nors vėliau ieškovas ir jo šeima jam tapo priešais, juos iš kiemo vydavo su kirviais, tačiau iš tokio liudijimo nėra aišku, dėl ko Z. J. K. taip jų atžvilgiu pradėjo elgtis, po kokio įvykio jo elgesys taip pasikeitė, ar tai lėmė koks tai atsakovės, ar paties ieškovo (ir jo šeimos) elgesys. Teismas vertino, kad aukščiau nurodytų liudytojų parodymai nėra išsamūs, be to, liudytojai R. K. ir M. K., yra ieškovo žmona ir sūnus, kurie kaip ir ieškovas, yra suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi, todėl teismas jų parodymus toje dalyje, kur jie kaltina atsakovę neteisėtai veikiant testatoriaus Z. J. K. atžvilgiu – jį apgavus, terorizuojant, nuteikinėjant prieš ieškovą, o kartu sudarant testamentą, nulėmus jo valią dėl turto palikimo jai (atsakovei) po mirties – nesiremia, kadangi tokius parodymus nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys.

8. Teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad nesutarimai dėl turto tarp brolių buvo prasidėję gerokai anksčiau nei nurodė ieškovas, t. y. dar prieš 2005 m. avariją, kurios metu Z. J. K. buvo sužalotas, rodo liudytojos V. M. parodymai, kad ieškovas Z. J. K. apgaudinėjo, išvogė metalus, jį laikė apgaviku, nesutarimai dėl to tęsėsi ilgai, vyko teisminiai procesai, dėl to Z. J. K. brolio neįsileisdavo pas save. Tai patvirtino ir teisme liudytojais apklausti K. R., I. V.. Tai patvirtina ir atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį 2022 m. spalio 21 d. pateikta medžiaga: 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimas, protokolas, kur užfiksuota, kad Z. J. K. su broliu (ieškovu),,nesueina“, t. y. ryšių su juo nepalaiko, ir iš kurių matyti, jog tarp šių brolių vyko teisminis ginčas dėl turto paveldėjimo po brolio Antano A. K. mirties. Tikėtina, jog būtent dėl tos priežasties, kad tarp Z. J. K. ir ieškovo buvo kilę nesutarimai dėl po brolio mirties paveldimo turto, Z. J. K. buvo suinteresuotas po savo mirties turto nepalikti ieškovui, o palikti turtą atsakovei, su kuria palaikė gerus santykius, vėliau jai išvykus į užsienį, toliau palaikė su ja ryšius. Teismas nurodė, kad remiasi aukščiau nurodytų liudytojų paliudijimais, nes jų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, tarp jų nėra prieštaravimų, be to, juos patvirtina objektyvi aukščiau nurodyta atsakovės kartu su atsiliepimu pateikta papildoma medžiaga.

9. Teismas pažymėjo, jog tai, kad Z. J. K. 2009 m. kovo 16 d. (testamento sudarymo metu) nebuvo tokios būklės, kad nesuvokė sudaromo sandorio turinio, reikšmės, pasekmių dėl turto palikimo po mirties, rodo aplinkybės, jog jis gyveno vienas ūkyje, pats ūkyje tvarkėsi, ūkyje apsidirbdavo, save apsitarnaudavo, pats nuvykdavo pas gydytoją, med. felčerę susileisti vaistų, išmoko susileisti insuliną, vykdavo į parduotuvę, pasiimdavo pensiją, nors 2005 m. buvo patekęs į autoįvykį, kurio metu patyrė galvos smegenų traumą, po kurios atsigavo. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai, tiek ieškovo, tiek atsakovės iniciatyva kviesti, tiek ieškovas savo paaiškinimu teisme. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog iš esmės Z. J. K. sveikata pašlijo patyrus insultus apie 2019 m. – 2020 m., kuomet jam dėl nustatytų kitų lėtinių somatinių ligų vėliau pradėjo blogėti jo psichika, išsivystė į sunkesnius psichikos sutrikimus – kitą kraujagyslinę demenciją. Tokiu būdu, nepaisant 2005 m. patirtos avarijos ir Z. J. K. nustatyto organinio emocinio labilumo sutrikimo, kuris, pasak teismo ekspertės, negalėjo turėti įtakos jo psichikos sveikatai, nes sutrikimas buvo lengvas, jo psichinė sveikata nebuvo bloga, netapo kliūtimi sudaryti ginčo sandorį. Ta aplinkybė, jog testatorius testamento sudarymo dieną lankėsi pas gydytoją, savaime nesudaro pagrindo priešingai išvadai padaryti, kadangi tuo metu nebuvo aprašyta jo psichikos būklė, neįvertinta jo orientacija. Tai nustatė ekspertė ekspertizės akte. Byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų apie testatoriaus galėjusią būti sutrikusią psichikos būseną sudarant ginčo testamentą. Kartu su atsiliepimu atsakovės pateikta 2009 m. birželio 1 d. teismo nutartis taip pat rodo, jog testatorius buvo kreipęsis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, dėl ko buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-5367-739/2009, t. y. jis vienas pats tokiu būdu gynė savo teises, kas taip pat patvirtina jo, tikėtina, gerą psichinės sveikatos būklę tuo metu.

10. Teismas sprendė, jog ginčo testamento sudarymas taip pat atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), kadangi nors testatoriaus Z. J. K. ir atsakovės nesiejo giminystės ryšiai, tačiau jų tarpusavio santykiai buvo draugiški, jis padėdavo ūkio darbuose atsakovės tėvui, vėliau padėdavo atsakovei darbuose, atsakovė padėdavo jam ūkio darbuose, atsakovei išvykus į užsienį, jie toliau palaikė ryšį. Tuo tarpu, testatoriaus ir ieškovo tarpusavio santykiai nebuvo geri, jie nesutarė dėl turto po kito brolio mirties, vyko teisminiai procesai. Tai tapo priežastimi testamentu nepalikti turto ieškovui, o turtą po mirties palikti atsakovei.

11. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, sprendė, kad Z. J. K. adekvačiai vertino situaciją, savo tikrąją valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, jis nebuvo apgautas, suklaidintas, paveiktas, ir ši valia gerbtina. Testamentas yra oficialus dokumentas, sudarytas notarų biure, patvirtintas notaro, testamento turinį reglamentuoja įstatymas (CK 5.18 – CK 5.28 straipsniai). Sandoris atitinka įstatymo normas, jo turinys – turtą palikti draugiškus santykius palaikančiam asmeniui, kuris jam padėdavo ir kuriam jis padėdavo, kai tokia pagalba buvo reikalinga, taipogi neprieštarauja gerai moralei, priešingai, atitinka aukščiau teismo nurodytus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Į bylą nebuvo pateikti jokie objektyvūs duomenys apie tai, jog Z. J. K., sudarydamas ginčo testamentą, kaip tai suklydo dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, kitokių aplinkybių. Testatorius šio sandorio neužginčijo, savo valios dėl šio sandorio pas notarą nepakeitė, t. y. naujo testamento nesudarė (notarė 2022 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. S-80 teismą informavo, jog Z. J. K. sudarė tik vieną testamentą – 2009 m. kovo 16 d., pateikė Testamentų registro išrašą, teisme dar kartą šią aplinkybę patvirtino), visa tai rodo, jog testatoriaus valia dėl ginčo testamento sudarymo buvo tvirta, jis dėl šio sandorio sudarymo nesuklydo ir nebuvo suklaidintas. Nebuvo surinkta įrodymų, jog testamentą 2009 m. kovo 16 d. Z. J. K. sudarė prieš jį pavartojus realius grasinimus, fizinį smurtą, būnant įbaugintu, terorizuojamu atsakovės ar kitų asmenų, nėra įrodymų, jog testatorius dėl to būtų kreipęsis į policiją, būtų kvietęs pareigūnus. Byloje nesurinkta įrodymų, jog testatoriaus valia testamento sudarymo metu buvo kitokia, jog turtą po savo mirties jis ketino palikti kitam asmeniui, ne atsakovei. Notarė teisme nurodė, jog ji nepastebėjo, kad testatorius būtų buvęs verčiamas sudaryti testamentą. Visa tai rodo, jog Z. J. K. ginčo testamentą sudarė laisva valia. Dėl visų aukščiau išdėstytų argumentų, teismas darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo pripažinti ginčo testamentą negaliojančiu ieškinyje nurodytais pagrindais (CK 1.89, 1.90, 1.91 straipsniai, 1.81 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo pareikštas ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

12. Ieškinį atmetęs, teismas priteisė atsakovei ir valstybei iš ieškovo visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Ieškovas J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka. Teismas nepakankamai detalizavo, tyrė ir analizavo byloje nustatytus duomenis apie testatoriaus Z. J. K. būseną sandorio sudarymo metu, nepagrįstai prioritetą suteikė byloje atliktos pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoms.

15. Pažymi, kad nebuvo tenkintas jo prašymas iškviesti į teismo posėdį ir apklausti ekspertizę atlikusią ekspertę psichiatrę S. G., taip pat prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Be to, jis prašė teismo atlikti kompleksinę pomirtinę ekspertizę, o teismas paskyrė pirminę – pomirtinę ekspertizę. Ekspertė pateikė išvadas kaip tikėtinas, tiriamoji ekspertizės akto dalis nebuvo atlikta atidžiai ir dėmesingai, surašyta netgi klaidingai, ypatingai apie testatoriaus diagnozes testamento sudarymo laikotarpiu (2009 m. vasario – kovo mėn. laikotarpiu). Ekspertizės akte nurodyta, kad Z. J. K. testamento sudarymo dieną (2009 m. kovo 16 d.) lankėsi pas gydytoją M. K., tačiau iš į bylą pateiktos ligos istorijos įrašų chronologine tvarka sekant datas, matyti, kad tą dieną testatorius nesilankė pas gydytoją M. K., o lankėsi pas kitą gydytoją – J. M.. Ekspertizės akte nenurodyta apsilankymo pas gydytoją J. M. priežastis, neaprašytas gydytojos įrašas, o akte nurodytas įrašas neatitinka ligos istorijoje esančio įrašo. Dar daugiau, iki 2009 m. kovo mėn. testatorius sirgo ne tik organiniu emocinio labilumo sutrikimu, ką nustatė ekspertė, bet buvo patyręs ir sunkią galvos smegenų traumą, ekspertizės akte nurodyta, kad lengvos formos traumą, taip pat sirgo kitomis sunkiomis somatinėmis ligomis – epilepsija, kepenų ciroze, kas susiję su cukriniu diabetu ir iš to kylančiomis komplikacijomis, kepenų ir inkstų nepakankamumu. Pagal 2009 m. kovo mėn. ligos istorijų įrašus testatorius 2009 m. kovo mėn. pas gydytojus lankėsi iš viso ne mažiau kaip šešis kartus (2009 m. kovo 6, 12, 16, 17, 18-19, 24 dienomis), kas įrodo, kad jo sveikata 2009 m. kovo mėn., kada ir buvo sudaromas testamentas, buvo ypatingai prasta. Logiška, kad testatorius vartojo vaistus, įrašai tai patvirtina. Tačiau ekspertizės akte apie testatoriaus diagnozes, apsilankymus, vaistus ir galimą poveikį testatoriaus valios įtakai nepasisakyta. Šių aplinkybių teismas nevertino, o ekspertė netyrė. Ekspertizė nėra išsami, trūko būtent analizės apie testatoriaus sveikatos (ir ne būtinai tik psichinės) būseną, apie jo pažinimo, suvokimo, įvykių vertinimo, įvertinus turėtų sunkių vidaus ligų poveikį, būseną ginčui aktualiu laikotarpiu. Ekspertė koncentravosi ypatingai į psichinę testatoriaus sveikatos būklę ir davė išvadą, o dėl kitų testatoriaus turėtų ligų ir jų poveikio būti paveiktam, įtakotam pasisakė paviršutiniškai, bendrais bruožais, išsamaus ekspertinio tyrimo ir vertinimo neatliko ir išvadų nepagrindė.

16. Pažymi, kad nesutinka su liudytojų parodymų vertinimu, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, jog nesutarimai tarp testatoriaus ir ieškovo buvo prasidėję iki ginčijamo testamento sudarymo. Teismo nurodyti rašytiniai įrodymai, priešingai nei sprendė teismas, nepatvirtina atsakovės kviestų liudytojų parodymų, iš jų matyti, kad teisminis ginčas vyko 2011 m. Ieškovas teismui nurodė, kad ginčai atsirado atsakovės A. R. ir jos aplinkos asmenų įtakos testatoriui dėka. Šias aplinkybes žinojo ieškovo šeimos nariai R. K. ir M. K., pusbrolis B. Š., tačiau teismas šių liudytojų parodymus nepagrįstai laikė neobjektyviais. Tuo tarpu atsakovės pusės kviestų liudytojų parodymus laikė pagrįstais ir nuosekliais. Liudytojos V. M. parodymai nebuvo konkretūs dėl datų, laikotarpių, todėl turėjo būti vertinami kritiškai.

17. Akcentuoja ir tai, kad ginčijamas testamentas neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir yra gerai moralei prieštaraujantis sandoris. Atsakovė nepagrįstai atėmė iš ieškovo paveldėjimo teisę. Paveldimas turtas yra ieškovo tėvų, senelių užgyventas turtas. Testatorius visą laiką buvo normaliuose santykiuose su ieškovu ir jo šeima, ir tai patvirtino liudytojai. Ieškovas ir šiuo metu rūpinasi nuosavybe, yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tai yra ir jo tėviškė. Ieškovas turi ūkį. Ieškovas testatorių savo lėšomis palaidojo šeimos kape, yra sutvarkęs šeimos kapavietę. Atsakovė tuo nesirūpina ir nesirūpino. Atsakovė testatoriumi nesirūpino ir nesidomėjo, kai jo sveikata ypatingai pablogėjo paskutiniaisiais gyvenimo metais. Testatoriumi rūpinosi ieškovas, daug su juo bendravo.

18. Teigia, kad ginčo atveju, akivaizdu, jog byloje būtina išspręsti pomirtinės psichiatrinės –psichologinės kompleksinės teismo ekspertizės klausimą, o visa tai galima padaryti tik grąžinus byla nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

19. Atsakovė A. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą sprendimą, taip pat prašo priteisti atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas.

20. Nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Mano, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, atskleidė bylos esmę, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ieškovo ir atsakovės teismui pateiktus įrodymus, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą, teisingą ir argumentuotą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo J. K. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

22. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovas J. K. ginčijo 2009 m. kovo 16 d. Z. J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentą (registro Nr. 725), kuriuo pastarasis visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko atsakovei A. R., CK 1.90 ir CK 1.91 straipsnių pagrindu, kaip sudarytą suklaidinimo įtakoje, CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytą fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantį gerai moralei sandorį. Siekiant nustatyti, ar Z. J. K. gebėjo suprasti ir valdyti savo veiksmus ginčijamo testamento sudarymo metu, buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrė ekspertė S. G., remdamasi teismo pateiktais medicininiais dokumentais, bylos šalių ir notarės, tvirtinusios ginčijamą testamentą, procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose duotais paaiškinimais, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga, darė išvadą, kad testatorius iki 2009 m. kovo 16 d. testamento sudarymo, jo sudarymo metu, tikėtina, sirgo organiniu emocinio labilumo sutrikimu, negalėjusiu turėti įtakos jo psichikos sveikatai; šis sutrikimas buvo lengvas ir pasireiškė skausmais visame kūne, galvos svaigimu, įtampa, nerimu, verksmingumu; testatorius iki 2009 m. kovo 16 d. testamento sudarymo, jo sudarymo metu, tikėtina, galėjo adekvačiai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; jo faktinė fizinės ir psichinės sveikatos būklė 2009 m. kovo mėnesį buvo tokia, kad jis, tikėtina, galėjo suformuluoti savo valią ir ją savarankiškai išreikšti pasipriešinant galimai buvusiam pašaliniam poveikiui; testatoriaus turėtos ligos, tikėtina, negalėjo turėti įtakos jo valios išraiškai sudarant testamento sandorį.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės aktą kaip tinkamą įrodymą, nustatęs, kad ekspertizės išvadas dėl testatoriaus būsenos testamento sudarymo metu bei liudytojų parodymus apie iki testamento sudarymo buvusius testatoriaus ir ieškovo nesutarimus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, įvertinęs tokio sandorio atitiktį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, gerai moralei, taip pat nustatęs, kad byloje nepateikta duomenų dėl testatoriaus esminio suklydimo ar suklaidinimo, apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos panaudojimo testatoriaus atžvilgiu testamento sudarymo metu, ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimu.

Dėl įrodinėjimo

25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai detalizavo, tyrė ir analizavo byloje nustatytus duomenis apie testatoriaus Z. J. K. būseną sandorio sudarymo metu, nepagrįstai prioritetą suteikė neišsamiai, neatidžiai atliktos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoms.

26. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015). Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas). Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys teikia pagrindą išvadai, kad šio teismo buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinta Z. J. K. būsena sudarant ginčijamą testamentą. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl testatoriaus būsenos testamento sudarymo metu yra pagrįsta visų byloje surinktų įrodymų – šalių ir notarės, tvirtinusios ginčijamą testamentą, procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų, liudytojų parodymų, medicininius dokumentų ir kitų rašytinių įrodymų, ekspertės išvadų – įvertinimu, o ne padaryta remiantis tik 2023 m. kovo 1 – 23 d. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 87TPK-26/2023 išvada. Buvo atsižvelgta į įrodymų tarpusavio ryšį, į tai, ar įrodymai vienas kitą patvirtina, ar yra prieštaringi, ir išvados padarytos iš įrodymų viseto duomenų. Byloje surinktų įrodymų visuma, ją įvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, yra pakankama padaryti pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių neegzistavimo.

28. Apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo atmesti ekspertizės akte suformuluotas išvadas kaip nepagrįstas, neišsamias, nepatikimas ar kitaip ydingas arba kaip prieštaraujančias kitiems byloje surinktiems įrodymams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad prieš ketverius – penkerius metus iki testamento sudarymo Z. J. K. buvo patyręs dvi galvos traumas, testamento sudarymo metu sirgo įvairiomis somatinėmis ligomis, tačiau šios aplinkybės savaime nesuponuoja išvados, kad sudarydamas testamentą Z. J. K. nesuprato savo veiksmų esmės. Byloje surinkti duomenys nerodo, kad Z. J. K. psichinė sveikatos būklė testamento sudarymo metu buvo paveikta bendros sveikatos būsenos. Aplinkybių bei duomenų, kurios teiktų pagrindą nesutikti su ekspertizės akto išvadomis arba jomis pagrįstai suabejoti, byloje nėra. Šios įrodinėjimo priemonės duomenys dera su Z. J. K. byloje esančiais medicininiais dokumentais ir kitais byloje esančiais duomenimis.

29. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad padaryta klaidų surašant ekspertizės aktą. Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (įstaiga ir numeris nenurodyti) duomenys nurodytu laikotarpiu patvirtina, kad Z. J. K. testamento sudarymo dieną (2009 m. kovo 16 d.) lankėsi būtent pas II lygio gydytoją terapeutę M. K., kurios konsultacijai Z. J. K. 2009 m. kovo 12 d. siuntė jį gydžiusi gydytoja J. M.. Ekspertizės akte nurodyta Z. J. K. apsilankymo pas gydytoją M. K. priežastis (aprašoma gydytojos įrašo dalis, kurioje gydytojos užfiksuoti paciento nusiskundimai: „skundžiasi skausmu dešinio šono, maudimas užeina priepuoliais, kartumas, tuštinasi, jaučia diskomfortą po valgio). Ekspertizės akte aprašyta įskaitoma gydytojos įrašo dalis, įvardijant įraše nurodytas Z. J. K. diagnozes: „kepenų cirozė; lėtinė tulžies pūslės akmenligė su cholecistitu, pirminė arterinė hipertenzija“. Nėra pagrindo išvadai, kad ekspertizės akte nurodytas gydytojos įrašas neatitinka ligos istorijoje esančio įrašo.

30. Nenustatyta, kad ekspertizės akte būtų padaryta klaidų, iš medicininių duomenų aprašant testatoriaus diagnozes testamento sudarymo laikotarpiu. Ekspertizės akte nurodoma, kad Z. J. K. 2004 m. diagnozuota lengvos formos galvos smegenų trauminė liga, galvos smegenų sukrėtimas, Z. J. K. 2005 m. patyrė sunkią galvos smegenų traumą, buvo konsultuotas psichiatro, diagnozė – organinis emocinio labilumo sutrikimas, konsultuotas neurologo dėl potrauminės epilepsijos priepuolių, stebėtas šeimos gydytojo dėl hipertoninės ligos, Z. J. K. 2006 m. diagnozuotas lėtinis bronchitas, 2008 m. – lėtinis cholecistitas, 2009 m. – kepenų cirozė, cukrinis diabetas. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, ekspertizės akte įvertintas šių ligų galimas poveikis testatoriaus valiai sudarant testamentą ir konstatuota, kad Z. J. K. faktinė fizinės ir psichinės sveikatos būklė 2009 m. kovo mėnesį buvo tokia, kad jis, tikėtina, galėjo suformuluoti savo valią ir ją savarankiškai išreikšti pasipriešinant galimai buvusiam pašaliniam poveikiui, turėtos ligos, tikėtina, negalėjo turėti įtakos jo valios išraiškai sudarant testamento sandorį. Darydama tokias išvadas, teismo ekspertė, be kita ko, vertino teismo posėdyje duotus liudytojų parodymus, kurie parodė, kad Z. J. K. ginčui aktualiu laikotarpiu sugebėjo gyventi vienas, pats rūpinosi savo buitimi, nuvykdavo į parduotuvę maisto produktų, pats pasiimdavo pensiją, pats ateidavo susileisti vaistų, pats nusipirkdavo vaistus, išmoko susileisti insuliną. Iš medicininių duomenų teismo ekspertė taip pat nustatė, kad iki 2022 m. protinės būklės tyrimai Z. J. K. nebuvo atliekami. Medicininiuose dokumentuose esantys duomenys neleidžia daryti priešingos išvados. Todėl medicininiuose dokumentuose ginčui aktualiu laikotarpiu nesant jokių duomenų apie testatoriaus pažintinės veiklos (suvokimo) sutrikimus, jų mastą, dinamiką, pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusi ekspertė, spręsdama dėl testatoriaus turėtų somatinių ligų galimo poveikio testatoriaus valiai sudarant testamentą, pagrįstai vertino kitus byloje surinktus duomenis ir jų pagrindu darė išvadas.

31. Nors ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (įstaiga ir numeris nenurodyti) duomenys patvirtina apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad Z. J. K. gydymo įstaigoje lankėsi ne tik šios nutarties 29 punkte aptariamomis dienomis (t. y. 2009 m. kovo 12 ir 16 dienomis), bet 2009 m. kovo 6, 17, 18, 19, 24 dienomis, ekspertizės akte šie apsilankymai neaprašyti, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad ekspertinio tyrimo metu liko neįvertinta kažkokia medicininiuose dokumentuose esanti reikšminga informacija apie testatoriaus būklę testamento sudarymo metu. Iš minėtos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, kad Z. J. K. 2009 m. kovo 6 d., 2009 m. kovo 12 d., 2009 m. kovo 17 d. lankėsi pas burnos chirurgą D. D.. Iš 2009 m. kovo 16 d. gydytojos M. K. įrašo ir šios gydytojos vardu išrašyto siuntimo matyti, kad Z. J. K. buvo skirti atlikti įvairūs kraujo tyrimai, kuriuos jis atlikti turėjo atvykti į gydymo įstaigą 2009 m. kovo 17 d., o 2009 m. kovo 18 d. buvo parengti šių tyrimų rezultatai. Iš gydytojos J. M. 2009 m. kovo 19 d. įrašo ir šios gydytojos vardu išrašyto siuntimo matyti, kad Z. J. K. buvo paskirtas atlikti GTT (gliukozės tolerancijos testas), o 2009 m. kovo 24 d. įrašai leidžia teigti, kad Z. J. K. buvo siunčiamas endokrinologo konsultacijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys negali būti vertinami, kaip patvirtinantys tai, kad Z. J. K. turėtos somatinės ligos jau testamento sudarymo momentu buvo pasiekusios tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus. Taigi, šie duomenys nepaneigia kitų įrodymų bei teismo ekspertės padarytų išvadų.

32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Dėl nuodyto teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad ekspertizės aktas, kuriame išvados dėl testatoriaus sveikatos būsenos sudarant testamentą, padarytos prielaidos forma, negalėjo būti laikomas išsamiu įrodymu. Ekspertizės išvados yra įrodinėjimo šaltinis ir turi įrodomąją galią, ekspertės išvadų įvertinimas yra tik teismo kompetencija (CPK 180, 185, 218 straipsniai).

33. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nepagrįstai nebuvo tenkintas ieškovo J. K. prašymas iškviesti į teismo posėdį ir apklausti ekspertizę atlikusią ekspertę psichiatrę S. G., taip pat prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Akcentuojama ir tai, kad teismo buvo prašoma atlikti kompleksinę pomirtinę teismo ekspertizę, o teismas paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

34. CPK 219 straipsnyje nustatyta, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 219 straipsnis nustato teismo teisę, bet ne pareigą skirti pakartotinę ekspertizę. Teismas, nagrinėdamas bylą nenustatęs įstatyme įtvirtintų pagrindų skirti pakartotinę ekspertizę, neturi pareigos ją skirti vien tam, kad panaikintų dalyvaujančių byloje asmenų galimas abejones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

35. EŽTT praktikoje pasisakant dėl ekspertizės, kaip įrodinėjimo priemonės, nurodoma, kad įrodymų kontekste jų priimtinumo taisyklės neturi atimti iš atitinkamos šalies galimybės juos veiksmingai užginčyti. Tam tikromis aplinkybėmis atsisakymas leisti tolesnę arba alternatyvią daiktinių įrodymų ekspertizę gali būti laikomas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu (EŽTT 2003 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Van Kück prieš Vokietiją, peticijos Nr. 35968/97, par. 55; 2014 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Matytsina prieš Rusiją, peticijos Nr. 58428/10, par. 169). Kai ekspertą paskyrė teismas, šalys visose instancijose turi turėti galimybę dalyvauti eksperto apklausose ir susipažinti su visais jam pateiktais dokumentais, į kuriuos jis atsižvelgė. Svarbiausia, kad šalys galėtų tinkamai dalyvauti bylos nagrinėjime teisme (EŽTT 1997 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Mantovanelli prieš Prancūziją, peticijos Nr. 8/1996/627/810, par. 33).

36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ieškovas J. K. prašė pavesti atlikti ekspertizę Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat pasinaudojo procesine teise užduoti ekspertui klausimus, kuriuos visus pirmosios instancijos teismas įtraukė į ekspertui užduodamų klausimų sąrašą, priimdamas 2023 m. vasario 2 d. nutartį dėl ekspertizės skyrimo. Pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atliko 1-osios kategorijos teismo psichiatrė ekspertė S. G., atsakydama į visus ieškovo užduotus klausimus. Ieškovas ir jo atstovas teismo prašė skirti pakartotinę kompleksinę pomirtinę teismo ekspertizę, pavesti ekspertizę atlikti kitai ekspertinei įstaigai, o ekspertams prašė pavesti atsakyti į jau pateiktus klausimus. Tokį prašymą ieškovas grindė tais pačiais argumentais dėl pirminio ekspertinio tyrimo ir pirminės ekspertizės akto neišsamumo, netikslumo, kuriais argumentuojamas ir apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo jau pasisakė, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ekspertizės išvados yra pakankamai aiškios ir pagrįstos kitais byloje ištirtais įrodymams. Kadangi ekspertinio tyrimo metu buvo įvertinta visa bylos medžiaga, byloje nebuvo pateikta ekspertizės akto išvadai prieštaraujančių kitų ekspertų išvadų, nebuvo duomenų, leidžiančių spręsti, kad paskirta teismo ekspertė neturėjo reikiamos kompetencijos atsakyti į užduotus klausimus ir padaryti išvadas nurodytais klausimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė CPK 219 straipsnyje nurodytų aplinkybių, sąlygojančių papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimą. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad psichiatrė ekspertė S. G. 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, negalėjo dalyvauti dėl ilgalaikio nedarbingumo (nedarbingumas nuo 2023 m. kovo 24 d. buvo tęsiamas apie tris mėnesius). Ieškovas apeliaciniame skunde prašymų dėl psichiatrės ekspertės S. G. iškvietimo ir pakartotinės kompleksinės pomirtinės teismo ekspertizės skyrimo nereiškė, nors tokia procesine teise turėjo galimybę pasinaudoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad buvo apribotos ieškovo galimybės naudotis CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis, nebuvo užtikrinta pakankama ir efektyvi galimybė rinkti jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, taip pažeidžiant teisės į tinkamą teismo procesą principą.

37. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, jog nesutarimai tarp testatoriaus ir ieškovo buvo prasidėję dar iki ginčijamo testamento sudarymo. Ieškovo įsitikinimu, teismo nurodyti rašytiniai įrodymai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina atsakovės kviestų liudytojų parodymų, kadangi iš jų matyti, kad teisminis ginčas vyko 2011 m. Ieškovas teismui nurodė, kad ginčai atsirado atsakovės A. R. ir jos aplinkos asmenų įtakos testatoriui dėka. Šias aplinkybes žinojo ieškovo šeimos nariai R. K. ir M. K., pusbrolis B. Š., tačiau teismas šių liudytojų parodymus nepagrįstai laikė neobjektyviais. Tuo tarpu atsakovės pusės kviestų liudytojų parodymus laikė pagrįstais ir nuosekliais. Liudytojos V. M. parodymai nebuvo konkretūs dėl datų, laikotarpių, todėl turėjo būti vertinami kritiškai.

38. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Taip pat ir aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

39. Įvertinusi skundžiamą sprendimą teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino pažeisdamas teisės aktų nuostatas ar nukrypdamas nuo pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo praktikos. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovo kviestų liudytojų R. K., M. K., B. Š. ryšius su ieškovu, o jų parodymus, kuriais jie kaltina atsakovę neteisėtai veikiant testatoriaus atžvilgiu – jį apgavus, terorizuojant, nuteikinėjant prieš ieškovą, o kartu sudarant testamentą, nulėmus jo valią dėl turto palikimo jai (atsakovei) po mirties – vertino visų įrodymų kontekste. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šių liudytojų parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Be to, išanalizavus šių liudytojų duotus parodymus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jie nelaikytini išsamiais (liudytojai nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės veiksmai nuteikinėjant testatorių prieš ieškovą, jį terorizuojant, suklaidinant ir pan.). Tuo tarpu byloje surinktų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą daryti labiau tikėtina išvadą, jog nesutarimai tarp testatoriaus ir ieškovo buvo prasidėję dar iki ginčo testamento sudarymo ir testatorius buvo suinteresuotas po savo mirties turto nepalikti ieškovui, o turtą palikti atsakovei. Atsakovės kviesti liudytojai V. M., I. V. (atsakovės seserys ir testatoriaus kaimynės), K. R. (atsakovės sūnus) teismo posėdžio metu parodė, kad testatorius skundėsi, jog kol po 2005 m. avarijos buvo ligoninėje, ieškovas išvežė metalus iš kiemo, kad ieškovas jį apgavo, parodė, kad jie žinojo, jog nesutarimai dėl turto prasidėjo dar iki avarijos ir tęsėsi ilgai, vyko teisminiai procesai su ieškovu, dėl to testatorius ieškovo neįsileisdavo pas save. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokius liudytojų parodymus iš dalies patvirtina atsakovės byloje pateiktame posėdžio protokole, surašytame Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4486-755/2011, užfiksuoti paties testatoriaus Z. J. K. paaiškinimai, kad iki teismo su broliu Jurgiu nekalbėjo, nes su juo,,nesueina“. Be to, iš paties ieškovo kviestų liudytojų parodymų taip pat galima spręsti, kad testatoriaus nesutarimai su broliu (ieškovu) prasidėjo apie 2005 m. (liudytoju apklaustas ieškovo ir testatoriaus pusbrolis B. Š. teismo posėdyje nurodė, kad po 2005 m. avarijos Z. J. K. nebepripažino brolio, sakydavo, kad Jurgis jam ne brolis, po 2005 m. įvyko kažkoks lūžis; ieškovo sutuoktinė R. K., apklausiama kaip liudytoja, nurodė, kad testatorius ieškovo pradėjo nepripažinti 2005 ar 2006 m., kai atsirado atsakovė, po avarijos jis nebeįsileisdavo į vidų, sakydavo, kad kirviu kirs).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

40. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad ginčijamas testamentas neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir yra gerai moralei prieštaraujantis sandoris. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir šiam apeliacinio skundo argumentui.

41. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sandorio šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sandorį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinusi nustatytas bylos faktines aplinkybes, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamo testamento turinys neprieštarauja gerai moralei. Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį nedraudžiama testatoriui testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar jis yra įpėdinis pagal įstatymą, ar yra susijęs giminystės ryšiais su testatoriumi, ar nėra. Vadinasi, jeigu tokį sandorį (testamentu palikti turtą savo nuožiūra pasirinktam asmeniui) leidžia sudaryti įstatymas, tai jis nelaikytinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes testatoriaus poelgis palikti visą turtą po mirties atsakovei, su kuria jį siejo ilgametis emocinis ryšys, tarpusavio supratimas ir pagalba – nelaikytinas smerktinu geros moralės požiūriu, neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Šios išvados niekaip nekeičia apelianto akcentuojamos aplinkybės, kad ginčijamu testamentu paveldimą turtą sudaro ieškovo tėvų, senelių užgyventas turtas, ieškovas šiuo metu rūpinasi tuo turtu, ten yra deklaravęs gyvenamąją vietą, ieškovas savo lėšomis palaidojo testatorių šeimos kape, yra sutvarkęs šeimos kapavietę. Taigi, ieškovas neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43. Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialiosios ir proceso teisės normų, kasacinio teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo J. K. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

45. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo J. K. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė A. R. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ji patyrė 650 Eur išlaidas. Kadangi atsakovės patirtų advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 1 959,9 Eur × 1,3), atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinas 650 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas