Dėl iškeldinimo iš patalpų

Civilinė byla Nr. 2-642-1060/2017

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00396-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1; 2.4.1.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

PRIENŲ RAJONO apyLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 14 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,

dalyvaujant ieškovei I. B., jos atstovei advokatei R. M.,

atsakovui J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui J. M. dėl iškeldinimo iš patalpų.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovą iš jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,0579 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pagal 2016 m. spalio 21 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo nekilnojamąjį turtą: 86.28 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir 0.0579 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą nekilnojamą turtą testamentu paliko M. S..

2016 m. gruodžio 20 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūno išduota pažyma Nr. (2016-368-PS)-24 patvirtina, kad ieškovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), deklaravusių savo gyvenamąją vietą asmenų nėra.

Atsakovas J. M. pas M. S. apsigyveno laikinai 2014 metais, jie nebuvo susiję nei giminystės, nei kitokiais artimais ryšiais. (duomenys neskelbtini) M. S. mirė. Atsakovas be ieškovės sutikimo gyvena jai priklausančiuose namuose ir kategoriškai atsisako iš jų išsikelti. Jokių nuomos santykių tarp ieškovės ir atsakovo nėra, nuomos mokesčio atsakovas nemoka ir niekada nemokėjo. Name atsakovas jam priklausančių baldų, buities priemonių, neturi, pas M. S. apsigyveno tik atsinešęs savo rūbus. J. M. girtauja, į ieškovei priklausančius namus vedasi asocialius asmenis, su jais girtauja, triukšmauja, niokoja ieškovei priklausantį turtą.

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė jame nurodytais motyvais, prašo ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad M. S. testamentu jai paliko visą savo turtą, palikėja mirė beveik prieš metus. Pradėjus tvarkytis paveldėjimo dokumentus, atsakovą įspėjo išsikelti iš gyvenamojo turto, gyvenamajame name jis nėra registruotas. Atsakovas kategoriškai atsisakė išsikelti, taip pat dėl išsikeldinimo buvo įspėtas raštu. Atsakovas gyvendamas jai priklausančiame name niokoja turtą, namuose girtaujama, į namą jos neįsileidžia. Iškvietus policijos pareigūnus, atsakovas žadėjo išsikelti, tačiau pažado neįvykdė, teigdamas, kad neturi kur išsikelti. Atsakovas iki M. S. mirties gyveno kelis metus, namuose jis nesitvarkė, lėšų turtui išlaikyti neinvestavo. Atsakovo ir M. S. artimi ar giminystės ryšiai nesiejo.

Atsakovo argumentai

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškovės reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad su M. S. trejus metus gyveno kaip sutuoktiniai, santykių įteisinę nebuvo, kartu gyveno iki M. S. mirties, kada ji mirė, tikslai nurodyti negali. Gyvenant kartu su M. S. namą remontavo, pirko malkas. Šiuo metu gyvena pas draugus, savo namų neturi, pragyvena iš gaunamos pensijos. M. S. namuose negyvena dveji-treji metai, ten nesilanko. Kada tiksliai išsikėlė iš namų, neprisimena. Ieškovės nurodyti faktai, kad sugadino turtą, neatitinka tikrovės, baldų nekūreno, turėjo malkų.

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuostatą nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2011).

Byloje reiškiamas reikalavimas dėl daikto valdymo pažeidimo pašalinimo, t. y. iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos. Tokio pobūdžio reikalavimas gali būti tenkinamas tik nustačius paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą ir pripažinus, jog asmuo, kurį prašoma iškeldinti, neturi nei daiktinių, nei prievolinių teisių naudotis gyvenamąja patalpa.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.20 straipsniu, daiktinė teisė, tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis turtas: 86.28 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) ir 0.0579 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei I. B., nuosavybės įgijimo pagrindas - 2016 m. spalio 21 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (b.l. 14-17, 11-13).

Ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini), savavališkai gyvena atsakovas J. M., atsakovas šiuo adresu nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos (b.l. 19).

Ieškovė 2016 m. gruodžio 20 d. registruotu laišku atsakovui siuntė pretenziją dėl iškeldinimo (b.l. 20), tačiau atsakovas nurodo, jog name negyvena dveji-treji metai. Kad atsakovas J. M. kreipimosi į teismą metu ir anksčiau gyveno ieškovei I. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidžia jos, kaip teisėtos savininkės teises, patvirtina Alytaus apskrities VPK Prienų PK J. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl to, kad jis 2017 m. vasario 23 d. tyčia pjautuvu išdaužė I. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklus. Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas J. M. pripažinimas, kad langą išdaužė tyčia, kadangi neturi kur gyventi ir negalėjo patekti į vidų (b. l. 22).

Kad atsakovas J. M. savavališkai būna, nors ir ne nuolatinai, ieškovei I. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), patvirtina ir tai kad teismo procesiniai dokumentai dėl šios bylos nagrinėjimo buvo siunčiami atsakovui J. M. adresu (duomenys neskelbtini), ir įteikti jam asmeniškai 2017-04-12 (b. l. 27, 28).

Liudytojos R. B. parodymai, jog jos namas greta namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ji ne kartą mačiusi, jog po M. S. mirties atsakovas J. M. name būna, jos dukros į namus, esančius (duomenys neskelbtini), neįsileidžia, namuose sunaikinęs buvusį turtą, patvirtina ieškovės valdymo fakto pažeidimą. Nors liudytoja R. B. yra ieškovės motina, šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, yra kaimynė, tiesiogiai mačiusi ir teisme patvirtinusi aplinkybes.

Liudytojos R. B. parodymus patvirtino ir ieškovės iniciatyva apklausta liudytoja B. R., kuri parodė, kad ieškovę žino iš matymo, ji yra jos draugės R. B. dukra. Paaiškino, kad ieškovės valdymo fakto pažeidimą žino tik iš liudytojos R. B. pasakojimų. Tokių liudytojos B. R. parodymų įrodomąją reikšmę teismas vertina kritiškai, tik kitų įrodymų kontekste.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė yra gyvenamosios patalpos savininkė, turi teisę ir pareigą rūpintis savo turtu, juo naudotis, disponuoti savo nuožiūra, o atsakovas neturi nuosavybės ar kitų daiktinių teisių į turtą, o kartu ir iš tokių teisių kylančio pagrindo naudotis turtu ir taip varžyti atitinkamas ieškovės teises.

Teisė naudotis gyvenamąja patalpa gali atsirasti ir iš prievolinių nuomos ar panaudos teisinių santykių. Remiantis CK 6.576 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.629 straipsnio 1 dalimi, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovo būtų susiklostę nuomos santykiai, nėra jokių duomenų, kad šalys būtų susitarę dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Be to, ieškovės veiksmai parodo, jog tarp šalių nebuvo susiklostę ir faktiniai panaudos teisiniai santykiai, t. y. ieškovė nėra leidusi atsakovui naudotis gyvenamąja patalpa, nekartą raginusi jį išsikelti. Akcentuotina ir tai, jog net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų susiklostę neterminuoti faktinės panaudos teisiniai santykiai, šie santykiai, vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, būtų nutrūkę ieškovei apie atitinkamą ketinimą pranešus atsakovui prieš tris mėnesius. Nuo ieškovės atsakovui pateikto pranešimo (pretenzijos) iki teismo sprendimo priėmimo yra praėję daugiau trys mėnesiai.

Aplinkybę, kad tarp šalių nėra susiklostę nei nuomos, nei panaudos teisiniai santykiai patvirtina ir atsakovo teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad jis ginčo patalpose negyvena ir ten nuolat nebūna.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog sprendimo priėmimo dieną neegzistuoja iš prievolinių santykių kylantis atsakovo naudojimosi gyvenamąja patalpa pagrindas.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė, kaip teisėta turto savininkė, paveldėjusi minėtą nekilnojamąjį turtą, įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovą. Atsakovas, be teisinio pagrindo gyvendamas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name, pažeidžia ieškovės teises, apriboja jos galimybę valdyti turtą savo nuožiūra, todėl toks valdymo teisės apribojimas yra naikintinas, iškeldinant atsakovą su visa jam priklausančia manta ir nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis, 6.612 straipsnis).

Dėl sprendimo įvykdymo tvarkos

Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių CPK 271 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka dėl konkrečios sprendimo įvykdymo tvarkos ir terminų teismas nenustatė, todėl sprendimas turi būti įvykdytas bendra tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41,00 Eur žyminio mokesčio ir 420,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatytų maksimalių advokato darbo užmokesčio dydžių (CPK 93 straipsnis.).

Valstybei iš atsakovo priteisiamos 4,17 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis).

Prienų rajono apylinkės teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą J. M., gimusį (duomenys neskelbtini), su visa jam priklausančia manta, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, iš ieškovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančios namų valdos, susidedančios iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,0579 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 420,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 4,17 Eur (keturis eurus ir septyniolika centų). Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė