Administracinė byla Nr. II-115-1060/2017
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00066-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. liepos 10 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,
sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. J., jo gynėjui advokato padėjėjui A. Z.,
institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK atstovei L. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
2017 m. kovo 18 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. kovo 18 d., 9.44 val., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 35,40 kilometre, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį, kirto baltą ištisinę ženklinimo liniją, taip išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu A. J. už administracinį nusižengimą, numatytą 420 straipsnio 1 dalyje paskirta nuobauda – 200 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.
Prienų rajono apylinkės teisme gautas A. J. skundas, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 79ANN-94903477-17. Nurodo, kad priimant nutarimą institucija nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių. 2017 m. kovo 18 d., 9.40 val., automobiliu Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Alytaus link Kauno 80-88 km/h greičiu. Kelio ruože tarp 30-32 km lenkė ta pačia kryptimi 70km/h greičiu važiuojantį automobilį. Atliekant lenkimo manevrą, lenkiamas automobilis padidino greitį iki 86 km/h. Nurodė, kad automobilio lenkimą pradėjo ir į priešingos krypties eismo juostą išvažiavo kirsdamas siaurą brūkšninę liniją. Kai važiuodamas priešingos krypties eismo juostoje susigretino su lenkiamu automobiliu, pastarasis padidino greitį, todėl lenkimo manevro nespėjo pabaigti. Nebaigus lenkimo saugiai sugrįžti į savo eismo juostą nebuvo galimybės, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad prie lenkiamo automobilio iš paskos artėjo kitas automobilis, todėl padidinęs greitį iki 90 km/h, baigė lenkti automobilį ir atsiradus saugiai galimybei, manevrą pabaigė jau esant ištisinei linijai.
Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK pateikė atsiliepimą į A. J. skundą. Atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo nutarimą palikti nepakeistą. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte apibrėžta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šią liniją draudžiama kirsti, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Šių taisyklių 1.6 punktas apibrėžia, kad artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, - įspėja, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Taigi, Kelių eismo taisyklės numato, kad kelio ženklinimas negali staiga pasikeisti iš siauros brūkšninės linijos į siaurą ištisinę liniją. Tarp šių dviejų kelio ženklinimų būna artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, kuri įspėja vairuotojus, kad artėjama prie ištisinės kelio ženklinimo linijos, kuri imperatyviai draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Tai reiškia, kad vairuotojas pradėjęs lenkimą esant siaurai brūkšninei linijai, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, lenkimo metu pamatęs, kad siaura brūkšninė linija pasikeitė į artėjimo liniją, nedelsdamas privalo grįžti į savo krypties važiavimo juostą. Nurodo, kad A. J. skunde pateikta versija kelia abejonių. Bet kokiu atveju A. J. pamačius artėjimo liniją, niekas netrukdė lėtinti greitį, praleisti lenkiamo automobilio iš paskos tariamai artėjusį automobilį ir saugiai grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą, jame nurodytus motyvus ir argumentus palaikė. Paaiškino, kad su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir jam paskirta nuobauda nesutinka, kadangi nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Nurodo, kad jam pradėjus lenkimo manevrą, lenkiamas automobilis pradėjo didinti greitį. Susilyginus su lenkiamu automobiliu, pamatė prasidedančią ištisinę ženklinimo juostą. Stabdyti ir saugiai grįžti į savo eismo juostą nebuvo galimybės, kadangi iš paskos važiavęs automobilis labai priartėjo prie lenkiamo automobilio. Vienintelis saugus pasirinkimas buvo padidinus greitį baigti lenkti automobilį ir grįžti į savo eismo juostą. Ištisinę kelio ženklinimo juostą kirto sugrįždamas į savo eismo juostą. Paaiškino, kad jam išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, kelias buvo tuščias, tik tolumoje matė automobilį, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo policijos pareigūnų automobilis. Kelias, kuriame užfiksuotas pažeidimas, jam nėra gerai žinomas, faktiškai gyvena Alytuje, kiekvieną dieną važinėja į Vilnių.
Pareiškėjo gynėjas advokato padėjėjas A. Z. nurodė, kad A. J. pažeidimą padarė formaliai, tačiau tai turėjo padaryti dėl būtino reikalingumo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją kirto baigdamas lenkimą, o ne jį pradėdamas. Nusižengimą padarė susiklosčius sudėtingai situacijai kelyje ir tik siekdamas saugiai sugrįžti į savo važiavimo eismo juostą. Vaizdo registratoriaus fiksuotoje medžiagoje nematyti vietos, kurioje A. J. pradėjo lenkimo manevrą. Nusižengimo padarymo vietoje lėtėjimo juosta tęsiasi 108 metrus. Atlikus matematinius skaičiavimus, važiuojant 90 km/val. greičiu, lenkimo manevrą per tokį atstumą galima būtų atlikti per 5 sekundes, tačiau realiai per tokį laiką manevro atlikti neįmanoma, nebent būtų labai didelis greitis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima daryti išvadą, kad A. J. buvo pradėjęs lenkimo manevrą žymiai toliau, nei prasidėjo 108 metrų lėtėjimo juosta. Prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 79ANN-94903477-17.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas 2017 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus. Paaiškino, kad pažeidėjas iš esmės pripažįsta, kad kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą, nurodo, kad ją kirto tik grįždamas į savo eismo juostą, nesutinka su policijos pareigūnų parodymais, jog jis ištisinę juostą kirto pradėdamas lenkimo manevrą. A. J. nurodyta aplinkybė nėra svarbi, kadangi imperatyviai draudžiama kirsti ištisinę kelio ženklinimo juostą. Nurodė, kad pats žiūrėjo nusižengimo padarymo vietą, kur ištisinė kelio ženklinimo juosta tęsiasi žymiai ilgiau, todėl pažeidėjas negalėjo pradėti lenkimo manevro esant punktyrinei kelio ženklinimo juostai. Tai matyti ir vaizdo medžiagoje. Nemano, kad skiriant nuobauda būtų išskirtinių aplinkybių. Nurodė, kad policijos pareigūnas dalyvavo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir žodžiu patvirtino, kad pažeidėjas kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą. 2017 m. birželio 26 d. teismo posėdžio metu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovė nurodė, kad policijos pareigūnas įrašo tą pažeidimo vietą, kurioje akivaizdžiai matė padarytą nusižengimą. Šiuo atveju vairuotojas turėjo įvertinti ištisinės kelio ženklinimo juostos artėjimą, nes pirmiau yra punktyrinė eismo juostą, kuri perspėja artėjant ištisinei eismo juostai.
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip patiktas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes; protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką; ar nusižengimas atitinka kvalifikaciją. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas vienu metu ir paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia vairuotojams baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis).
Pagal administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes A. J. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį Toyota Avensis, lenkė kitą automobilį, kirto baltą ištisinę ženklinimo liniją, taip išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Tokie A. J. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Pažeidėjas neginčija fakto, jog kirto kelio ištisinę ženklinimo liniją, tačiau teigia, jog ją kirto baigdamas lenkimo manevrą, kurį pradėjo esant punktyrinei kelio ženklinimo juostai, kai lenkimas buvo galimas. Laiku ir saugiai sugrįžti į savo eismo juostą negalėjo, kadangi lenkiamas automobilis padidino greitį. Pažeidėjas skunde nurodo, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą nebuvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, policijos pareigūnai neįrodė, kad manevrą pradėjo esant ištisinei ženklinimo juostai. Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovai su šiuo teiginiu nesutinka, nurodo, kad policijos pareigūnas, fiksavęs pažeidimą, nurodė, jog pažeidimas fiksuotas 35,40 km, kai pažeidėjas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kad neįmanoma tiksliai nustatyti metrais pažeidimo padarymo fiksavimo pradžios.
Administracinėje byloje kilo ginčas, ar A. J. pradedant lenkimo manevrą kirto kelio ištisinę ženklinimo liniją, taip išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnų automobilis važiavo priešpriešais pažeidėjo automobilį, kuris jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir tuo metu, baigdamas lenkimo manevrą, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip įvažiuodamas į savo eismo juostą. Pastebėję padarytą pažeidimą, pavažiavę į priekį iki taško, kur A. J. buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, policijos pareigūnai apsisuko, t. y. privažiavęs iki vietos, kurioje A. J. važiavo priešpriešinėje eismo juostoje, o ne ją kirto, ir ši vieta užfiksuota vaizdo įraše.
Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Veiklos skyrius pateikė duomenis, susijusius su šiame kelio ruože esančių kelio ženklų išsidėstymu. Šiais duomenimis kelio Kaunas-Prienai-Alytus 35,40 km esanti ištisinė linija prasideda 35,137 km, baigiasi ir pereina į siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, 35,574 km siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, pereina į siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus 35,682 km. Ištisinės linijos ilgis 437 m, siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, ilgis 108 m, siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, ilgis 1000 m. pažeidimas užfiksuotas važiuojant iš Alytaus į Kauną (b.l. 26).
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato, atstovai teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai patvirtinti, ar A. J. nusižengimas 35,40 km užfiksuotas jam pradėjus lenkimo manevrą, ar pabaigus. Aplinkybę, kad 35,40 km yra užfiksuota, kai A. J. baigdamas lenkimo manevrą kirto kelio ištisinę ženklinimo liniją, taip įvažiuodamas į savo eismo juostą, patvirtina Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Veiklos skyrius pateikti duomenys, pagal kuriuos ištisinė kelio ženklinimo linija prasideda 35,137 km ir baigiasi 35,574 km.
Aplinkybė, kada pažeidėjo automobilis pradėjo lenkimo manevrą ir išvažiavo į priešpriešinę kelio eismo juostą, neužfiksuotas. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovės teigimu, pažeidimą užfiksavęs pareigūnas minėjo, kad pažeidimas fiksuotas pažeidėjui išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą. Tačiau iš vaizdo medžiagos akivaizdu, kad pažeidimo padarymo momentas pradėtas fiksuoti automobiliui jau esant priešpriešinėje kelio juostoje. Kitų įrodymų, pagrindžiančių institucijos, surašiusios administracinį nusižengimo protokolą, aplinkybes, kad A. J. pažeidimas fiksuotas kertant baltą ištisinę ženklinimo liniją, taip išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, nepateikta.
Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis bei patikrinus atstumą tarp policijos patruliu vaizdo įrašu užfiksuotos vietos ir tikėtinos A. J. lenkimo manevro pradžios vietos internetinėje programoje „Google maps“ (sustabdžius vaizdo įraše momentą, kai automobilis jau yra atsiradęs priešpriešinėje eismo juostoje, ir šį vaizdą išdidinus, pagal esantį trikampio formos kelio ženklą nustatyta pažeidimo vieta internetinėje programoje „Google maps“) adresu< https://www.google.lt/maps/@54.6212079,23.9291597,3a,75y,180h,90t/data=!3m6!1e1!3m4!1sAP_YrsRXyu5z2-juyf8lWw!2e0!7i13312!8i6656>, matyti, kad vietoje, kurioje pradėtas lenkimo manevras, yra siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, kuri pereina į brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, nes vietoje, kai automobilis jau yra atsiradęs priešpriešinėje eismo juostoje, yra brūkšninė linija, o ne ištisinė linija (atstumas vertinamas kryptimi Alytus – Kaunas). Atkreiptinas dėmesys, kad duomenys yra užfiksuoti internetinėje programoje „Google maps“ 2012 m., kurie VĮ „Kauno regiono keliai Prienų kelių tarnybos duomenimis nuo 2012 m. nesikeitė (b. l. 27), todėl teismas internetine programa „Google maps“ patikrintus duomenis laiko patikimais, kaip atspindinčiais kelio ženklinimo išsidėstymą realybėje.
Atitinkamai teismo išvadą, kad vietoje, kurioje pradėtas lenkimo manevras, yra siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, kuri pereina į brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, patvirtina ir Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Veiklos skyriaus pateikti duomenys apie kelio ženklinimo atstumus. Šiais duomenimis nustatyta, kad šiame kelio ruože siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, po kurios prasideda ištisinė kelio ženklinimo linija, ilgis 108 m., o siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, ilgis 1 000 m (b. l. 26).
Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J. lenkimo manevrą pradėjus esant siaurai brūkšniniai linijai, kurios ilgis šiame kelio ruože 1 000 m, ir linijai, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už trapus, kurios ilgis yra tik 108 m, akivaizdu, kad esant automobilių srautui (vaizdo įraše matomi pažeidėjo kryptimi vienas paskui kitą važiuojantys 4 automobiliai, iš kurių du lenkė A. J. vairuojama automobilis) ir nesant šiame kelio ruože kitų kelio ženklų, susijusių su draudimu lenkti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo objektyviai galėjo nepastebėti, kad 108 m. besitęsianti lėtėjimo linija, įspėjanti apie draudimą lenkti, jau prasidėjo ir baigėsi, pereidama į ištisinę liniją, todėl neturėjo galimybės laiku, t. y. nepasibaigus brūkšniniai linijai, saugiai suspėti grįžti į savo eismo juostą. Taigi, priešingai nei nustatyta administracinio nusižengimo protokole, teismas pagal teismo posėdžio metu ištirtus duomenis nustatė, kad A. J. pradėjo lenkimo manevrą esant brūkšniniai linijai, t. y. žymiai toliau, nei prasidėjo 108 metrų lėtėjimo juosta, o ištisinę ženklinimo liniją kirto sugrįždamas į savo eismo juostą.
ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – ANK 569 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009). Administraciniame procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Bylos duomenimis administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes.
Be to, kaip jau minėta, priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes; ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokole išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi A. J. baltą ištisinę kelio ženklinimo liniją kirto sugrįždama į savo eismo juostą, priešingai, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole ir priimtame ginčijamame nutarime, jog ištisinę kelio ženklinimo liniją A. J. kirto lenkdamas kitą automobilį, tuo išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjas kelia būtinojo reikalingumo instituto taikymo klausimą. Remiantis ANK 16 straipsniu, administraciniu nusižengimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių nusižengimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Teismų praktikoje bei teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Taigi veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tačiau tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010 ir kt.). Teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nenustatė visų būtinojo reikalingumo sąlygų.
Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, 2017 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 79ANN-94903477-17, kuriuo A. J. paskirta 200 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams, panaikintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,
n u t a r i a :
A. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 79ANN-94903477-17, kuriuo A. J. paskirta 200 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė
