Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01500-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija

3.2.6.1.; 3.2.3.1.; 3.1.7.1.5.;

2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 2.3.2.8.;

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė,

sekretoriaujant Linai Kamandulienei,

dalyvaujant ieškovei O. U., jos atstovei advokatei R. M., atsakovui A. S. U., jo atstovui advokatui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės O. U. ieškinį atsakovui A. S. U., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismas

n u s t a t ė :

O. U. ieškiniu (b.l.2-8) kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką su atsakovu dėl jo kaltės, priteisti 2000 eurų neturtinės žalos, padalinti turtą – ieškovės asmeninėje nuosavybėje palikti nekilnojamąjį turtą: 46.07 kv.m. bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4820 Eur vertės, 10/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 232 Eur vertės ir 14/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 60 Eur vertės, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); atsakovo, A. S. U. asmeninėje nuosavybėje, po santuokos nutraukimo, palikti nekilnojamąjį turtą: 0.0580 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2370 Eur, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), neįregistruotą mūrinį garažą, transporto priemonę: VW GOLF, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės; ieškovei palikti U. pavardę, atsakovui – U. pavardę, priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad santuokoje išgyveno 50 metų, užaugino tris vaikus, kurie yra suaugę ir gyvena atskirai. Gyvenimas nebuvo lengvas, atsakovas nuolat ją palikdavo vieną su vaikais namuose, nepadėjo vaikų prižiūrėti ir auginti, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nebuvo ištikimas, susitikinėdavo su kitomis moterimis, prieš ją vartojo fizinį ir psichologinį smurtą. Todėl santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės ir jai dėl patirtų išgyvenimų priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Santuokos metu įgijo: 0.0580 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2370 Eur, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4820 Eur vertės, 10/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 232 Eur vertės ir 14/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 60 Eur vertės, esantis (duomenys neskelbtini), automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 600 eurų vertės bei garažą kooperatyve (dabar garažų bendrija) „Žaibas“, kuris nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, kurio vertė yra apie 2000 Eur.

Bendras sutuoktinių turtas padalintinas natūra. Atsižvelgiant į tai, kad yra keletas dalintino nekilnojamojo turto objektų, bei į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę konfliktiniai santykiai, po santuokos nutraukimo, jos asmeninėje nuosavybėje, tikslinga palikti butą, 4820 Eur vertės, ūkinių pastatų dalis. Bute yra du kambariai, iš kurių vienas yra pereinamas, nes per jį patenkama į tualetą, virtuvė yra labai mažos kvadratūros, nėra jokios galimybės kiekvienam turėti po atskirą kambarį, kažkuriam teks gyventi kambaryje per kurį reikia vaikščioti į tualetą, tai tik kels nuolatinius konfliktus. Be to, ji iš savo lėšų įsivedė į butą vandenį bei kanalizaciją, įsirengė bute vandens šildytuvą, atsakovas prie to visiškai neprisidėjo. Butas apšildomas viena krosnimi, kūrenama iš vieno kambario. Po santuokos nutraukimo atsakovo asmeninėje nuosavybėje palikti: 0.0580 ha žemės sklypą 2370 Eur, neregistruotą mūrinį garažą, bei automobilį VW GOLF, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertė. Garažas kooperatyve (dabar garažų bendrija) „Žaibas“, nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, atsakovas jame laiko automobilį, garaže yra įrengtas kambarys, garažas apšildomas metaline krosnele.

Ieškovė O. U. 2017-06-27 teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir papildomai nurodė, kad ji stengėsi išsaugoti santuoką tačiau nepavyko. Kartu su atsakovu nugyveno daug metų, tačiau visą gyvenimą buvo problemų. Atsakovas per gyvenimą ne kartą buvo išėjęs iš namų ir vėl grįždavo. Yra patyrusi fizinį ir psichologinį smurtą. Dėl patirto smurto niekur nesikreipė. Dar 1985 metais ketino nutraukti santuoką, tačiau tuomet susitaikė. 2016 metų rugsėjo mėnesį atsakovas pasakė, kad išvažiuoja iš namų ir kurs naują gyvenimą su kita moterim, 2016 m. lapkričio mėn. 22 dieną su visa manta grįžo namo. Apie du metus su atsakovu neveda bendro ūkio negyvena santuokinio gyvenimo.

Ieškovės atstovė advokatė R. M. palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus bei papildomai teigė, kad nors neištikimybės įrodymai nesurinkti, tačiau ankstesniais laikais nebuvo galimybių skųstis dėl patirto smurto. Ieškovė kentėjo 50 metų ir vylėsi, kad jų tarpusavio santykiai pagėrės, tačiau ieškovė per visą išgyventą laiką neturi ką gražaus prisiminti. Turtas padalintinas ieškovės ieškinyje nurodytu būdu. Atsakovas turi kur gyventi, dažnai išeina pas draugus. Butas negali būti padalintas per pusę ieškovei ir atsakovui, nes tarp jų kyla konfliktai, bute tik du kambariai vienas iš jų pereinamas. Neracionalu visą turtą dalinti per pusę.

Atsakovas A. S. U. atsiliepimo nepateikė, bet pateikė rašytinį paaiškinimą (b.l.50,51), kuriame nurodė, kad automobilis VW Golf yra 1995 metų, jo vertė – 150 eurų, garažas, esantis (duomenys neskelbtini) nesaugomas, jų niekas neperka, sodas (duomenys neskelbtini), menkos vertės, jis dėl patirto infarkto jo prižiūrėti negali, garažą, esantį (duomenys neskelbtini) padovanojo sūnui A.. Buto vertė yra apie 12000 eurų. Jis materialiai padėjo savo vaikams. Visą atlyginimą, o vėliau ir pensiją jis atiduodavo žmonai. Paskutinius du metus žmonai pinigų nedavė, nes ji negamino valgyt, neskalbė, gyveno tarsi atskirai. Žmona buvo neištikima su jo broliu. Jis norėjo išsaugoti šeimą, todėl nekreipė dėmesio.

Atsakovas 2017-06-27 teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad jis nėra kaltas dėl santuokos iširimo, o santuoka iširo dėl abiejų kaltės, dėl ieškovės charakterio ir pavydo. Jis buvo ištikimas, o ieškovė buvo neištikima su jo broliu. Su ieškove šeimyninių santykių nėra nuo 2015 metų kovo mėnesio, nuo to laiko neveda bendro ūkio – gyveno atskirai tik viename bute. 2016 metų rudenį savo daiktus išsivežė į garažą, o pats išvažiavo gyventi pas draugą, po pusantro mėnesio grįžo namo. 2016 metų rudenį jų santuokiniai ryšiai jau buvo nutrūkę. Pavasarį nuvertė prie namų, darže esantį šiltnamį, nes jį pats statė. Automobiliu naudojasi jis, todėl sutinka, kad automobilį VW Golf priteistų jam, tačiau automobilis senas nevertas 600 eurų. Garažas, esantis (duomenys neskelbtini), neįregistruotas, nežinoma jo vertė, sutinka, kad būtų priteistas jam. Sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) nei jis nei ieškovė nieko neaugina, jis nupjauna žolę, mano, kad sklypas gali būti priteistinas ieškovei. Butas turi būti padalintas abiems po lygiai, nes yra du kambariai, jie dabar nekonfliktuoja, nes nesikalba, o jis neturi kito būsto ir neturi kur gyventi, nusipirkti negali, nes neturi santaupų, gyvena iš pensijos.

Atsakovo atstovas advokatas V. M. prašė ieškinį tenkinti iš dalies, santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Psichologinis ir fizinis smurtas neįrodytas, smurto nebuvo. Įrodymų, kad buvo neištikimas. Atsakovas nepadarė jokios žalos ieškovei, o priešingai atsakovo svajonės buvo sugriautos, jis patyrė infarktą, streso pasekoje. Šalys du metus negyvena kartu, nepalaiko šeimyninių santykių. Butas dalintinas per pusę, yra du kambariai, atsakovas neturi kitos gyvenamosios patalpos, santykiai jau nusistovėję nebus problemų dėl naudojimosi. Garažas neįregistruotas, neįvertintas, neaiški jo vertė, todėl dalintinas per pusę. Sodo žemės sklypas, yra geroje vietoje, dalintinas per pusę. Automobilis VW Golf paliktinas atsakovui, jis yra 22 metų, todėl jo vertė apie 200 eurų, o kompensacija priteistina ieškovei.

Liudytoja I. D. 2017-06-27 teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra ieškovės giminaitė. Iš ieškovės kalbų jai žinoma, kad atsakovas nemoka mokesčių, uždraudė imti malkas, nugriovė šiltnamį.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos liudijimas (b.l.14) patvirtina, kad ieškovė O. U. ir atsakovas A. S. U. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini).

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Šių dvasinių vertybių nebuvo O. U. ir A. S. U. šeimoje.

CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Gyvenant santuokoje šalys susilaukė trijų vaikų, kurie jau yra pilnamečiai ir kartu negyvena. Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytu santuokos nutraukimo pagrindu, prašė jo ir O. U. santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad nuo 2015 metų kovo mėnesio ieškovė ir atsakovas nevedė bendro ūkio, negyveno sutuoktinių gyvenimo, tarpusavio santykiai atšalo. Ieškovė nurodė, kad nors ji su atsakovu pragyveno 50 metų, tačiau gyvenimas buvo nelengvas, atsakovas ne kartą buvo išėjęs iš namų ir vėl grįždavo, o 2016 metų rugsėjo mėnesį atsakovas pats pasakė, kad išeina iš namų ir toliau gyvenimą kurs su kita moterimi. 2016 metų lapkričio 22 dieną su daiktais grįžo namo. Per santuokoje išgyventą laiką patyrė fizinį smurtą, bet daugiausia tai psichologinį smurtą.

Nors ieškovė kaltina, kad atsakovas jai buvo nelojalus, kad jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, tačiau šių aplinkybių nepagrindė dokumentais t.y. kad buvo kviečiama policija, pradėti ikiteisminiai tyrimai, kad kreipėsi dėl patirtų sužalojimų ir psichologinio smurto į gydymo įstaigą ar teismo medicinos ekspertus. Pats atsakovas neigia, kad smurtavo, nurodo, kad ieškovė nepagrįstai jį kaltina, bei nurodo, kad jis buvo ištikimas, o neištikima buvo pati ieškovė.

Toks atsakovo neva fizinio ir psichologinio smurtinio elgesio toleravimas visą santuokinį laikotarpį t.y. penkiasdešimt metų, tikintis, kad atsakovas pasikeis ir ieškovė išsaugos šeimą, teismui duoda pagrindą abejoti, kad šeimoje galimai buvę smurto atvejai yra šalių santuokos iširimo priežastis. Ieškovė ir atsakovė jau nuo 2015 metų kovo mėnesio negyvena kaip sutuoktiniai, nors ir gyvena viename bute, tačiau jų nesiejo artimas ryšys ir supratimas, jie nevedė bendro ūkio, negyveno sutuoktinių gyvenimo, atsakovas neduodavo ieškovei pinigų nes ji negamindavo valgyt, neskalbė, abu nesikalba.

Atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl ieškovės charakterio ir pavydo. Nors atsakovas neigia, kad 2016 metų rugsėjo mėnesį su savo drabužiais išėjo iš namų ir turėjo planų kurti tolesnį gyvenimą su kita moterimi, o nurodo, kad pusantro mėnesio pagyveno pas draugą, neturi teisinės reikšmės, nes iš visų byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad šalys 2016 metų rugsėjo mėnesį nebegyveno kaip darni šeima ir jų šeima jau faktiškai buvo iširusi. Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad nuo 2015 metų kovo mėnesio ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiuose nebebuvo supratimo, pagalbos, emocinio prieraišumo, t.y. O. U. ir A. S. U. jau nebelaikė vienas kito šeimos nariais, nepasakojo vienas kitam savo planų, išgyvenimų, vienas kitam nepadėdavo, o priešingai tarpusavyje konfliktuodavo ar nekalbėdavo ir pan.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl santuokinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-24/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-24/2010">3K-3-24/2010</a>. Šalių teismo posėdžio metu subjektyviai nurodytos aplinkybės dėl kiekvieno jų elgesio po faktinio šeimos iširimo vertintinos kaip neturinčios įrodomosios reikšmės santuokos iširimo priežastis nustatyti.

Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius duomenis, pripažintina, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo netinkamo elgesio, o nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, abiejų sutuoktinių veiksmai liudija, kad abu jie nebrangino santuokos ir neketino tęsti vedybinio gyvenimo, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendžiamas (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Sutuoktiniai vienas iš kito sau išlaikymo nereikalauja (CK 3.72 str.).

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovei O. U. paliktina pavardė – U., o A. S. U. – U..

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t.y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. 1 d.).

Santuokos metu O. U. ir A. S. U. įgijo nekilnojamąjį turtą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4820 Eur vertės, 10/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 232 Eur vertės ir 14/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 60 Eur vertės, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0.0580 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2370 Eur, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), neįregistruotą mūrinį garažą.

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. Ginčo tarp šalių dėl nekilnojamojo turto objektų verčių nekilo.

Ieškovė ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise palikti –

butą, 4820 Eur vertės, 10/100 dalis ūkinio pastato, 232 Eur vertės ir 14/100 dalis ūkinio pastato, 60 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti – 0.0580 ha žemės sklypą 2370 Eur, esantį (duomenys neskelbtini) ir neįregistruotą mūrinį garažą bei automobilį VW Golf.

Tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu prašė santuokos metu įgytą turtą padalyti priteisiant tiek jam tiek ieškovei, natūra po 1/2 dalį viso santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto.

Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d. numato prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Analogiška nuostata yra numatyta ir Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. 4 d., kuri numato, kad sudarius sutuoktinių balansą ir paaiškėjus, kad yra likusio bendro turto, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad santuokos metu įgytas turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į turto vertę ir abiejų sutuoktinių turto dalis, jeigu taip galima padalinti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto dalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, įstatymų leidėjas teikia prioritetą turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kiti padalijimo būdai gali būti naudojami tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl buto padalijimo būdo. Ieškovė pageidavo, kad ginčo butas butų priteistas jai. Atsakovas nesutiko, kad ginčo butas būtų priteistas ieškovei ir prašė butą dalyti natūra, nes toks padalijo būdas yra prioritetinis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena ginčo bute, atsakovas kitos gyvenamosios patalpos neturi, taip pat teigė, kad nepriklausomai, jog tarp jo ir ieškovės buvo konfliktiški santykiai, tačiau paskutiniu metu jie nekonfliktuoja, nes beveik nesikalba, o bute yra du kambariai, todėl yra galimybės gyventi abiems. Pažymėtina, jog tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, tačiau abi šalys ir toliau gyvena ginčo bute.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas teismo pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

Nagrinėjamos bylos atveju, darytina išvada, jog sutuoktiniams turtas gali būti padalytas natūra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo būdas natūra yra laikomas prioritetiniu. Dalintinas ginčo butas yra dviejų kambarių, duomenų, kad techniškai neįmanoma paskirstyti ar atskirti turto dalis, byloje nėra. Be to, šioje byloje turto atidalijimo klausimas nesprendžiamas. Aplinkybė, kad butas apšildomas kūrenant vieną krosnį, bei, kad iš vieno kambario patenkama į tualetą ir vonią nėra kliūtis, sprendžiant turto padalijimo klausimą. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kad iš savo lėšų įsivedė į butą vandenį bei kanalizaciją, įsirengė bute vandens šildytuvą (CPK 178 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti kitą, nei numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d., santuokos metu įgyto turto padalijimo būdą. Visi ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai gali būti padalyti natūra, nėra nustatytos jokios Lietuvos Respublikos CK 3.123 str. numatytos aplinkybės, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniams priklausantis turtas yra nelygiavertis – jį sudaro butas, sodo žemės sklypas, t.y. besiskiriantys tiek savo paskirtimi, tiek praktinio pritaikymo galimybėmis. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 1 d.), siekiant nepažeisti nei vieno iš sutuoktinių, kaip savininkų, interesų, bei į tai, kad pagal Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai negali nulemti turto padalijimo būdo natūra, nes teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, butas ir žemės sklypas dalintinas natūra po ½ dalį.

Ieškovė prašo padalinti ir neįregistruotą mūrinį garažą, nurodydama, kad jis turėtų būti paskirtas atsakovui, nes jame atsakovas laiko automobilį, kuriuo naudojasi. Iš bylos duomenų matyti, kad garažas neįregistruotas VĮ,,Registrų centre“, neinventorizuotas, todėl teismas minėto mūrinio garažo padalijimo klausimo nesprendžia.

Nutraukiant santuoką turi būti padalintas ir kilnojamasis turtas - automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodyto automobilio natūra padalinti nėra galimybės. Tuo atveju, jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, jog automobiliu VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojasi išimtinai atsakovas, todėl nurodytas automobilis natūra priteistinas jam. Priteisus automobilį atsakovui jis turi kompensuoti ieškovei 1/2 dalį nurodyto turto išmokėdamas piniginę kompensaciją. Siekiant nustatyti mokėtinos kompensacijos dydį, turi būti nustatyta automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertė.

Šalys sutaria, kad santuokoje įgyta transporto priemonė būtų paskirta ieškovės nurodytu būdu, tačiau ginčas kilo dėl jo vertės. Ieškovė transporto priemones įvertino pagal viešai skelbiamą vidutinę rinkos kainą (b.l.30). Atsakovas nesutinka su tokiu automobilio VW Golf įvertinimu, nurodydamas, kad ieškovė nesupranta transporto priemonių techninės būklės, nusidėvėjimo, todėl nurodo, kad automobilis VW Golf vertas nedaugiau kaip 200 eurų. Teismas, nesutariant šalims dėl transporto priemonių vertės, vadovaujasi ir remiasi ieškovės pateikta verte, kadangi atsakovas niekuo nepagrindė transporto priemonės vertės, jos nusidėvėjimo. O VĮ,,Regitra“ pažyma patvirtina, kad automobilis VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalyvauja viešajame eisme.

Todėl po santuokos nutraukimo atsakovui priteisus natūra ginčo automobilį, iš jo ieškovei priteistina 300 eurų dydžio piniginė kompensacija už tenkančią didesnę santuokinio turto dalį (Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d.).

Bylinėjimosi išlaidos

Ieškovei 2017-03-24 (b.l.88) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba. Ieškovė 2016-12-08 pateikdama ieškininį teismui sumokėjo 41,00 eur (b.l.9) žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė 2016-12-16 teismo nutartimi nebuvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio, sumokėjo likusią žyminio mokesčio dalį – 213,00 eurų (b.l.44).

Atsakovui 2017-03-02 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (b.l.93) suteikta antrinė teisinė pagalba.

Ieškovei ir atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos už ieškovei ir atsakovui suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas, ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenka valstybei (CPK 96 str. 1 d., 99 str.). Ieškovė ir atsakovas yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje, todėl ieškovei grąžintina 254 eurų žyminio mokesčio, kurį ji sumokėjo paduodama ieškinį teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovės O. U. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S. U. asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – U..

Santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovei O. U. priteisti ½ dalį, buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4820 Eur vertės, ½ dalį, 10/100 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 232 Eur vertės ir ½ dalį, 14/100 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 60 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį, 0.0580 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2370 Eur, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovui A. S. U. priteisti ½ dalį, buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4820 Eur vertės, ½ dalį, 10/100 dalies ūkinio pastato (unikalus (duomenys neskelbtini)), 232 Eur vertės ir ½ dalį, 14/100 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 60 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį, 0.0580 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2370 Eur, esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui A. S. U. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę automobilį VW Golf, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės;

Priteisti ieškovei O. U. iš atsakovo A. S. U. 300 eurų (tris šimtus eurų) piniginę kompensacija už natūra tenkančią didesnę turto dalį.

Grąžinti ieškovei O. U. 254,00 (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2016-12-06 ir 2016-12-27 mokėjimo kvitais.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Lubauskienė