Baudžiamoji byla Nr. eN1-712-878/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28728-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.11.7; 1.2.4.6.1; 1.2.14.9.3; 2.1.16.1.11; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.14; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 7 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) R. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 212 straipsnio 8 punktu, buvo nutrauktas, nutarimas patvirtintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, nustatant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tuo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, nuo (duomenys neskelbtini) įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis J. V. (duomenys neskelbtini) apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini) netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sužalojo žmogų – (duomenys neskelbtini) T. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir sukėlė jam fizinį skausmą: kilusio konflikto metu jis tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip du smūgius (duomenys neskelbtini) T. S. į galvą, tuo nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) T. S. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl poodinių kraujosruvų kairės akies vokuose, kaktoje ir sukėlė fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis J. V. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, tai yra (duomenys neskelbtini) apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini) netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), mušdamas – suduodamas į galvą smūgius kumščiais (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam T. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo užsidėjęs akinius, tyčia sugadino (sunaikino) nedidelės vertės svetimą turtą – sulaužė nukentėjusiajam nepilnamečiui T. S. priklausančius 300 eurų vertės akinius „(duomenys neskelbtini)“, tuo nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) T. S. padarė 300 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, kaltu prisipažino. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) apie 14 val. su (duomenys neskelbtini) T. S. ir K. gėrė degtinę. Paskui jie su T. liko dviese ir, eidami link (duomenys neskelbtini) ežero aiškinosi savo tarpusavio santykius. T. pradėjo gąsdinti savo broliais, pavadino jį „pyderu“. Įsiutęs parvertė T. ant žemės ir sudavė keletą smūgių į galvą, veidą. Matė, kad T. buvo su akiniais, ir trenkus akiniai nukrito, lūžo. Sulaužyti akinių nenorėjo. Sudavęs smūgius, nuėjo link mokyklos, palikdamas T. gulėti žolėje. Po kelių dienų T. atsiprašė, pasižadėjo atlyginti dėl sugadintų akinių patirtą turtinę žalą.
Be paties kaltinamojo J. V. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie pripažįstami įrodymais (BPK 20 straipsnis).
(duomenys neskelbtini) V. S. tarnybiniame pranešime dėl T. S. sužalojimo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie 15.56 val. gautas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) L. J. pranešimas, kad pas ją atėjo (duomenys neskelbtini) metų berniukas, kuris teigia, jog prieš 10 minučių lauke susimušė su kitu (duomenys neskelbtini). Užpultajam sulaužyti akiniai. Nuvykus nurodytu adresu, rastas (duomenys neskelbtini) T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus (alkotesterio pagalba jam nustatytas 1,59 promilių neblaivumas), aplinkybes pasakojo neadekvačiai. T. S. nurodė, jog, kilus tarpusavio konfliktui, jį (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, pargriovęs ant žemės ir ranka suduodamas kelis smūgius į veidą, sužalojo (duomenys neskelbtini) J. V.. Dėl J. V. jam suduotų smūgių lūžo akiniai. Tai padaręs, J. V. pasišalino. Prieš konfliktą abu vartojo alkoholį.
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo.
Protokole – pareiškime N. S. (duomenys neskelbtini) parodė, jog (duomenys neskelbtini) apie 16 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) pažįstamas neblaivus J. V. žodinio konflikto metu sumušė, suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, (duomenys neskelbtini) jos (duomenys neskelbtini) T. S., gimusį (duomenys neskelbtini), bei sulaužė jo akinius. Dėl akinių padaryta 300 eurų turtinė žala. J. V., suduodamas smūgius į galvą, T. S. sukėlė ilgalaikį fizinį skausmą, kurį T. S. jaučia ir dabar: skauda galvą, kairę akį. Po įvykio T. S. buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) ir išleistas į namus.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. S. parodė, jog (duomenys neskelbtini) J. V. pasiūlė po pamokų išgerti alkoholio. Kartu su J. V. ir kitu (duomenys neskelbtini) K. nuėjo prie negyvenamo pastato, kur nebuvo aplinkinių žmonių. Visi trys gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrus alkoholinius gėrimus, K. nuėjo į namus, o jie abu – link (duomenys neskelbtini) ežero. Eidami pagrindine gatve pro (duomenys neskelbtini), su J. susipyko, kadangi J. (duomenys neskelbtini) išvadino „dūchu, pyderu“ ir pan., be to, negražiai kalbėjo apie (duomenys neskelbtini). J. tuomet irgi išvadino „pyderu“. J. supyko, parvertė ant žolės, ant jo atsisėdo ir sudavė ne mažiau nei penkis smūgius į galvą, Nuo suduotų smūgių ant kairės akies buvo kraujosruva, galvos kairėje pusėje buvo du guzai. Buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Suduodamas smūgį į kairę akį, J. sulaužė akinius. Išsilaisvinęs bėgo link netoliese stovėjusio vyriškio, kad šis apgintų. Pastovėjęs prie nepažįstamo vyriškio, grįžo į tą vietą, kur J. mušė, nes ten buvo palikęs savo kuprinę su daiktais. Grįžęs rado ant asfaltuoto takelio išmėtytus savo daiktus, kurie buvo kuprinėje, o J. nebebuvo. Susirenkant daiktus, atbėgo (duomenys neskelbtini) R. J., kuris matė, kaip J. jį mušė, ir, padėjęs susirinkti daiktus, nuvedė pas (duomenys neskelbtini) L. J.. L. J., pamačiusi sumušimus, iškvietė policijos pareigūnus. Dėl patirtų sužalojimų nėjo į (duomenys neskelbtini), svaigo galva, dėl sudaužytų akinių patyrė turtinę žalą, nes akinius pirko prieš metus laiko, mokėjo 300 eurų, dokumentų neturi.
(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kaktoje, jos padarytos kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą. Sužalojimai griuvimui nebūdingi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. S. parodė, jog T. S. yra jos (duomenys neskelbtini), ji yra (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė pagal įstatymą. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. paskambinusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) L. J. pranešė, kad pas ją yra atėjęs T., teigiantis, kad jį sumušė kitas (duomenys neskelbtini) ir jam muštynių metu sudaužė akinius. T. į apie 17 val. pareigūnams parvežus į namus, ji išsigando, nes ant jo veido kairėje pusėje buvo mėlynė ir patinimas. T. skundėsi galvos skausmais, buvo sulaužyti jo akiniai. Jautė nuo (duomenys neskelbtini) sklindantį alkoholio kvapą, suprato, kad jis yra neblaivus. T. paaiškino, kad. prie (duomenys neskelbtini) ežero geriant alkoholinius gėrimus, tarp jo ir J. V. įvyko konfliktas ir J. V. jam sudavė į veidą ir galvą apie penkis smūgius. Dėl muštynių metu padarytų sužalojimų T. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl akinių padaryta 300 eurų turtinė žala, kuri neatlyginta. T. akinius pirko prieš keletą metų, dokumentų išsaugoję neturi. (duomenys neskelbtini) su J. V. (duomenys neskelbtini) L. V. buvo pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo. L. V. pasižadėjo atlyginti turtinę žalą iki (duomenys neskelbtini), todėl civilinio ieškinio byloje nereikš.
Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apie 15.30 val. darbuotoja pasakė, kad kažkas lauke mušasi, kad nueitų pasižiūrėti. Išbėgęs prie pagrindinio kelio pastebėjo stovinčius T. S. ir J. V.. Priėjęs pastebėjo, kad T. veide, kairėje pusėje, yra kraujosruva. Pas J. jokių išorinių sužalojimų nebuvo. Būnant prie tų jaunuolių, jie nesimušė, tik J. nueidamas garsiai pasakė: „mane „pyderu“ ir nevadins“. Padėjo T. S. susirinkti kelkraštyje išmėtytus jo daiktus: knygas, akinius, matėsi akivaizdžiai, kad šie sulaužyti. T. pasakė, kad eis pas (duomenys neskelbtini) L. J. į (duomenys neskelbtini), kuri prižiūri S. šeimą.
Liudytoja L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), su S. šeima dirba apie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Apie 16 val. paskambino vyras R. J., pasakė, kad atsiunčia T. S., kuris yra sumuštas. Atėjus T. S., akivaizdžiai matėsi, kad jis yra sumuštas. Paklaustas pasakė, kad sumušė J., sakė, kad konfliktas įvyko, nes J. negražiai pavadino jo (duomenys neskelbtini). J. jam į galvą sudavė apie penkis smūgius ir sulaužė akinius. Ji paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie sumuštą (duomenys neskelbtini). T. neigė, kad yra neblaivus, tik prie policijos pareigūnų pasakė, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus.
Liudytoja L. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) J. V. mokosi (duomenys neskelbtini). Kitą dieną po įvykio iš J. sužinojo, kad jis susimušė su (duomenys neskelbtini) T. S.. J. sakė, kad muštynių metu jis T. sulaužė akinius. Ji stengsis atlyginti dėl to padarytą turtinę žalą. J. liepė nueiti (duomenys neskelbtini) prie T. ir su juo susitaikyti.
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog N. S. pateikė medicininį išrašą iš (duomenys neskelbtini) ir T. S. priklausančius akinius. Šių akinių apžiūra užfiksuota (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole su fotolentele, nustatyta, kad yra iškritę akinių stiklai, jie nesudaužyti, o akinių rėmelio abi auselės nulaužtos.
(duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų išraše nurodyta, jog J. V. į gydymo įstaigą kreipėsi (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) susimušė su (duomenys neskelbtini), kuris kumščiais smūgiavo jam apie 5 kartus į galvą, kūną. Skauda kairę akį, nosį, veidą, galvą. Nepykina, nevėmė. Sąmonės neprarado. Rega nesutrikusi, anksčiau nešiojo akinius dėl astigmatizmo. Svaigsta galva.
(duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) atstovams (duomenys neskelbtini) bendraujant su T. S., šis parodė, jog po (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) ir su draugais vartojo alkoholį. Draugas pradėjo negražiai kalbėti apie jo artimuosius. Susistumdžius draugas jį parvertė ant žemės ir, pasiėmęs į ranką elektroninę cigaretę, pradėjo ja visur mušti. Buvo paakyje mėlynė, skaudėjo nosį, sulaužė akinius. Šiuo metu policijoje vyksta tyrimas. (duomenys neskelbtini) su draugu įvykio dieną jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) apžiūrai, jam buvo suteikta pagalba, duoti vaistai, išrašyti kiti vaistai. Šiuo metu jaučiasi gerai.
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Nustatyta, kad garso įrašas darytas (duomenys neskelbtini) nuo 15.53.35 val. Įraše girdėti Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjos – (duomenys neskelbtini) L. J. pokalbis, kurio metu L. J. informuoja, jog maždaug prie 10 minučių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metų berniukas (duomenys neskelbtini), parke, susimušė su kitu pasišalinusiu berniuku, kuris muštynių metu sulaužė jo akinius.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. S., jo atstovė pagal įstatymą N. S., kaltinamasis J. V. ir jo atstovė pagal įstatymą L. V. pasirašė susitarimą dėl 300 eurų turtinės žalos atlyginimo. J. V. (duomenys neskelbtini) L. V. įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) atlyginti nukentėjusiajam T. S. padarytą 300 eurų turtinę žalą, išmokant ją dalimis per tris mėnesius.
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo J. V. parodymai, nukentėjusiojo T. S., liudytojų parodymai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir įvykio vietos, daiktų, kitų objektų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, fotonuotraukos bei pateikta teismo medicinos specialisto išvada pagrindžia J. V. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (duomenys neskelbtini) T. S. – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo tyčiniai veiksmai, padaryti (duomenys neskelbtini) T. S. atžvilgiu, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, jei sugadinto ar sunaikinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio (150 eurų) sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio (500 eurų) sumos. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-167/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-167/2009">2K-167/2009</a>, 2K-73-677/2016). Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-693/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-693/2007">2K-693/2007</a>).
Iš nukentėjusiojo ir liudytojos N. S. parodymų matyti, jog sugadinto turto – akinių vertė yra 300 eurų. Duomenų, paneigiančių šią vertę byloje nėra. Iš susitarimo dėl turtinės žalos atlyginimo matyti, jog su šia sugadinto turto verte sutinka ir kaltinamasis bei jo atstovė pagal įstatymą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas J. V. tyčia sugadinus svetimą – T. S. – nedidelės vertės turtą yra pagrįstas ir įrodytas. Tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole ir apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Todėl konstatuotina, kad J. V. padarė BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
Bausmių skyrimas ir kiti klausimai
Skirdamas bausmes kaltinamajam J. V., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK XI skyriuje įtvirtintais bausmės skyrimo (duomenys neskelbtini) ypatumais bei atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, taip pat ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: (duomenys neskelbtini) gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; (duomenys neskelbtini) elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). J. V. neteistas, tačiau Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 212 straipsnio 8 punktu, buvo nutrauktas. Šis nutarimas patvirtintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, nustatant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tuo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, jis nuo (duomenys neskelbtini) įtrauktas į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (toliau ir – Probacijos tarnyba) pateiktame rašte nurodoma, jog J. V. į Probacijos tarnybą atvyksta individualiam darbui nustatytu metu bei vykdomi individualūs pokalbiai telefonu. Pažeidimų, vykdant įpareigojimo būti namuose nustatytu metu kontrolę, nenustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog per 5 metus kaltinamasis administracine tvarka baustas vieną kartą – (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalyje (važiavo be galiojančio bilietėlio), paskirtą baudą sumokėjęs. (duomenys neskelbtini) pateiktoje J. V. charakteristikoje nurodoma, jog jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra praleidęs (duomenys neskelbtini), iš kurių (duomenys neskelbtini). Pasižymi kaip linksmai bendraujantis su (duomenys neskelbtini), o su (duomenys neskelbtini) – mandagiai. (Duomenys neskelbtini) J. apibūdina kaip ramų, nekeliantį sumaišties (duomenys neskelbtini), tačiau ne visada motyvuotą. (Duomenys neskelbtini) jam teikiamos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pateiktame pažymėjime nurodoma, jog J. V. šiame centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso, taigi abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomomis bausmės rūšimis bei jų dydžiu. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei (duomenys neskelbtini) kaltinamojo J. V. asmenybę, jo amžių, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę, socialinę brandą, į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, taip pat į tai, jog padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, anksčiau kaltinamojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl jis laikomas neteistu, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 80 straipsnyje apibrėžta (duomenys neskelbtini) baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis – užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; padėti (duomenys neskelbtini) pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytas nusikalstamas veikas su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti (duomenys neskelbtini) nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bus pilnai įgyvendinta, paskyrus kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros bei prokurorės prašomus įpareigojimus.
Kaltinamasis J. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiriama ir galutinė subendrinta bausmė. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas, įvertinęs J. V. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, jam paskirtas bausmes subendrina apėmimo būdu, tai yra griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. V. skiriamos subendrintos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – (duomenys neskelbtini) atidavimas prižiūrėti – J. V. panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – akiniai, kurie grąžinti liudytojai N. S., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini N. S..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
J. V. pripažinti kaltu:
- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams bei įpareigoti per tris mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
- padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams bei įpareigoti per tris mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams bei įpareigoti per tris mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti ne mažiau kaip vienoje elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Pradėjus vykdyti bausmę panaikinti J. V. kardomąją priemonę – (duomenys neskelbtini) atidavimą prižiūrėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – akinius, grąžintus N. S., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti N. S..
Patvirtinti nukentėjusiojo T. S., jo atstovės pagal įstatymą N. S., kaltinamojo J. V. ir jo atstovės pagal įstatymą L. V. sudarytą susitarimą dėl 300 eurų turtinės žalos nukentėjusiajam T. S. atlyginimo, pagal kurį ši turtinė žala nukentėjusiajam turi būti atlyginta iki (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti J. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2. Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
4. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam J. V.
Teisėja Inga Liubinienė
