D. Ž. pagal ANK 95 str.

Skundas administracinio nusižengimo byloje

Nr. II-10-922/2025

Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00059-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

7.1; 22.10.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 3 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

nuotoliniu būdu dalyvaujant skundą padavusio asmens D. Ž. atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei N. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pareiškėja) atstovo parengtą 2024 m. spalio 27 d. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2024 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. VDI-ANR-N-729-2024 (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. VDI-ANR-N-729-2024 D. Ž. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (normos redakcija, galiojusi iki 2024-07-01) ir jai paskirta administracinė nuobauda – 3000 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda D. Ž. paskirta dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadove, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams - pavaldumui, reguliariam mėnesiniam atlygintinumui, susitarimui dėl vadybininkės darbo funkcijų, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojos priėmimą į darbą, leido O. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2022-07-01 iki 2024-04-11 dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai vadybininkės darbą (b. l. 11-18).

Administracinėn atsakomybėn patraukta D. Ž., atstovaujama atstovo advokato Dainiaus Kenstavičiaus, skundu prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos 2024 m. spalio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad Nutarime nurodyti argumentai ir išvados, kurių pagrindu buvo konstatuotas pažeidimas, t. y. tyrimo metu nustatytas vienas iš darbo santykių požymių – pavaldumas, aplinkybė, jog O. V. vykdė darbus, kuriuos jai pavedė atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai, kad O. V. turėjo dirbti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas sąlygas ir tvarką, paklusdama įmonės nustatytai darbo tvarkai, aplinkybė, kad O. V. niekada neatsiskaitinėjo už darbo rezultatus savivaldybei, tai, kad O. V. dirbo pagal D. Ž. nurodymus yra nepagrįstos ir neatitinkančios tikrovės. Skunde nurodoma, kad O. V. teikė paslaugas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet kitam - trečiajam asmeniui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą rangos sutartį. Šią sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė pati O. V. ir sutartis yra bylos medžiagoje. Be to, O. V. gaudavo atlyginimą iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Todėl teisiniai santykiai susiformavo tarp tik tarp O. V. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju absoliučiai jokie santykiai tarp O. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusiformavo, kadangi O. V. niekada nesudarė jokios sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“. O. V. niekada negavo jokio atlyginimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ niekada nekontroliavo O. V. ir neteikė jai jokių nurodymų. Bylos medžiaga patvirtina, kad O. V. turėjo rašytinę sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimą O. V. už teikiamas paslaugas mokėdavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“; O. V. priimdavo mokamą atlyginimą ir niekada jo negrąžindavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nors O. V. bylos nagrinėjimo metu teigė, jog jos vykdomi veiksmai turi būti laikomi darbo funkcijų atlikimu, tačiau bylos medžiaga bei pačios O. V. liudijimai bylos nagrinėjimo metu paneigia jos pačios teiginius apie tariamą darbo santykių susiformavimą. Skunde nurodoma, kad O. V. žodiniai paaiškinimai byloje patvirtina, jog jokie darbo santykiai tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusiformavo, kadangi O. V. nurodė, kad ją apmokė dirbti V., kuri yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotoja. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokė O. V.. O. V. nurodė, kad jai duodavo darbus taip pat V. ir J., kurie yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojai. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikdavo nurodymų ir užduočių O. V.. O. V. nurodė, kad užduotis jai skirdavo savivaldybė (turto skyrius), kurie sakydavo, ką reikia padaryti. Tai reiškia, kad pavaldumo ir kontrolės santykiai (kurie labiau būdingi darbo teisiniams santykiams) tarp O. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusiformavo. Skunde pareiškėjos atstovas daro išvadą, kad O. V. paaiškinimai byloje patvirtina, jog tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo darbo santykių. Užduotis ir nurodymus jai teikė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, kurios darbuotojai kontroliavo jos veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekontroliavo darbo proceso, nesuteikė apmokymų ir nenustatė darbo laiko. O. V. dirbo savarankiškai, pati organizuodama savo laiką ir būdus, kaip pasiekti sutartus rezultatus. Ji turėjo savarankiškai derinti savo veiklą su savivaldybe, o ne su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas patvirtina, kad tarp jų nebuvo susiklostę darbo santykiai. O. V. buvo pavaldi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei ir tik vykdė jos nurodymus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekontroliavo jos veiklos ir nedavė nurodymų. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai kita bendrovė, niekaip nesusijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra nei dukterinė, nei motininė bendrovė. Taip pat nėra sudaryta absoliučiai jokių susitarimų tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atlyginimo mokėjimo O. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija buvo nustatyti labai aiškūs kriterijai, kas turi būti atlikta ir kokie rezultatai turi būti pasiekti. Skunde daroma išvada, kad egzistuoja visos aplinkybės, jog susiklostė paslaugų teisiniai santykiai, o O. V. atliko ne darbo funkcijas, bet teikė paslaugas su siekiu pasiekti konkretų rezultatą. Paslaugų gavėjams ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo svarbiausia ne procesas, o galutinis atlikto darbo rezultatas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatė darbo valandų ir net nestebėjo, kaip yra atliekamos užduotys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo svarbiausia gautas rezultatas (sudarytos nuomos sutartys, nutrauktos nuomos sutartys, apžiūrėti butai ir pan.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji su O. V..

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus, baigiamojoje kalboje nurodė, kad O. V. teiginiai, jog jai buvo perduotas kompiuteris, spausdintuvas, telefonas ir kabineto raktai, taip pat negali patvirtinti buvus darbo santykius. Šios priemonės galėjo būti suteiktos pačių įvairiausių sutarčių pagrindu (rangos, paslaugų ir kt.), kaip paslaugoms teikti reikalingos priemonė. Siekiant nustatyti, ar minėtos priemonės galėtų patvirtinti egzistavus darbo santykius, reikia nustatyti ne aplinkybę, ar šios priemonės buvo perduotos O. V., bet kokia buvo nustatyta šių priemonių naudojimo tvarka. Nagrinėjamu atveju iš O. V. paaiškinimų matyti, kad ji laisvai naudodavosi minėtomis priemonėmis ir apskritai jokia šių priemonių naudojimo tvarka nebuvo nustatyta. Kabinetu O. V. naudojosi taip pat laisvai ir jos niekas nekontroliavo, kadangi D. Ž. dirbo iš visiškai kito miesto ((duomenys neskelbtini)) ir kabinete, nuo kurio raktus turėjo O. V., nesilankydavo, neprižiūrėdavo tvarkos ir darbo laiko. O. V. teiginiai, kad jai buvo išduotas darbo pažymėjimas, taip pat nepatvirtina darbo santykių egzistavimo. Įgaliojimas negali patvirtinti, jog O. V. dirbo paklusdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai (kurios apskritai nebuvo nustatyta), taip pat negali patvirtinti, jog O. V. ėjo tam tikras pareigas (nors O. V. jokių pareigų nėjo, o vietoje to atliko labai konkrečias užduotis, nurodytas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos). O. V. užduotis gaudavo iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos. Tai reiškia ir patvirtina, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ O. V. jokių atskirų užduočių neskirdavo. Tai reiškia, kad iš esmės ji veikė savarankiškai, kas patvirtina, kad jokių darbo santykių tarp O. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusiformavo. Pareiškėjos atstovas priminė 2025-02-11 posėdžio metu V. V. duotus parodymus, kad savivaldybė nekėlė reikalavimo, jog O. V. turėtų darbo sutartį ir J. S. 2025-02-27 parodymus, kad dėl paslaugų teikimo bendraudavo su O. V., o D. Ž. tik išrašydavo sąskaitas ir aktus. Tai patvirtina, kad O. V. dėl paslaugų teikmio tiesiogiai bendraudavo ne su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija. J. S. 2025-02-27 posėdžio metu paaiškino, kad O. V. teikdavo paslaugas ir po 17 valandos, kadangi darbo valandų nebuvo nustatyta. Tai reiškia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio darbo laiko nenustatė, o O. V. darbo laiką planavo ir tvarkė laisvai bei savarankiškai.

Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė palaikė vyriausiosios darbo inspektorės N. A. priimtame nutarime padarytas teisines išvadas ir jų pagrindu skirtą nuobaudą. Institucijos atstovė paaiškino, kad esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojos priėmimą į darbą, D. Ž. leido O. V. nuo 2022-07-01 iki 2024-04-11 dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai vadybininkės darbą, todėl D. Ž. veika atitinka nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėtį.

konstatuoja:

Skundas netenkintinas

D. Ž. skundžiamu 2024 m. spalio 8 d. nutarimu patraukta atsakomybėn už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMzLTk3Ni8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-33-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-33-976/2024">2AT-33-976/2024</a>).

Skundu siekiama įrodyti, kad neegzistuoja objektyvioji administracinio nusižengimo pusė – vienas iš teisės pažeidimo sudėties elementų, t. y. tai, kad O. V. teikė paslaugas trečiajam asmeniui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą rangos sutartį, iš kurio gaudavo atlyginimą ir absoliučiai jokie santykiai tarp O. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusiformavo, kad užduotis ir nurodymus jai teikė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, siekiama įrodyti, kad O. V. dirbo savarankiškai, pati organizuodama savo laiką ir būdus, kaip pasiekti sutartus rezultatus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji su O. V.. Teismo vertinimu egzistuoja tam tikro verslo modelio regimybė, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudariusi paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, jos vykdymui civilinių sutarčių pagrindu pasitelkė subrangovus, o ne darbuotoją O. V.. Vis dėlto, byloje yra pakankamai duomenų, kad darbuotojos ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (tinkamai neįforminti) santykiai atitinka nelegalaus darbo faktą. Šios teismo išvados nekeičia ir aplinkybė, jeigu faktinis darbdavys iš anksto buvo numatęs, ketino veikti pagal tokį jai priimtiną ir ekonomiškai rentabilų modelį (buvo numatęs nesudaryti darbo sutarties).

ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM5LTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-39-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-39-648/2016">2AT-39-648/2016</a>).

Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines asmens teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Nelegalus darbas panaikina galimybę asmeniui pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat nėra mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto. Tai yra teisės pažeidimo objektas, kurio atžvilgiu pareiškėja administracinėn atsakomybėn patraukta D. Ž. padarė administracinį nusižengimą. Skunde tiesiogiai nekeliamas klausimas, kad nusižengimu buvo pažeistos būtent šios teisinės vertybės, t. y. nekvestionuojamas šis teisės pažeidimo sudėties elementas. Byloje taip pat nekeliami administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Ž. kaltės, kaltės formos, jos kaip atsakomybės subjekto (vadovo atsakomybės) klausimai, t. y. skundas yra ne dėl teisės pažeidimo subjektyviosios pusės. Kaip matyti, pažeidimas buvo padarytas neveikimu (pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti) ir tyčios forma.

Neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atstovas teismui teikia gynybinį ir pareiškėjai palankų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojos O. V. santykių vertinimą, tačiau skunde tiesiogiai nekeliamas klausimas ar egzistuoja šie du nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad O. V. pradėjo realiai dirbti (advokato vertinimu ji pradėjo vykdyti užsakovės užduotis subrangovei) nuo 2022-07-01, bei nekeliamas klausimas ar nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (yra aiški aplinkybė, kad rašytinė darbo sutartis nesudaryta ir nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui). Teismui nekyla abejonė, kad egzistuoja šie du nurodyti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai.

Darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3332/2009, N-575-454/2012; kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI3LTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-27-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-27-942/2020">2AT-27-942/2020</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMzLTk3Ni8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-33-976/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-33-976/2024">2AT-33-976/2024</a>).

Teismas nustatė, kad darbdavio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir pripažintos nelegaliai dirbusios darbuotojos O. V. santykiai turi (turėjo) visus būtinuosius, kaip tai numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 33 straipsnio 2 dalis, darbo sutarties požymius: susitarimas dėl tęstinių vadybininkės darbo funkcijų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai, pavaldumas, reguliarus mėnesinis atlyginimas. Būtinieji darbo sutarties požymiai reiškia, kad dėl jų susitarus laikoma, jog darbo sutartis yra sudaryta. Ši teismo išvada apie sudarytą darbo sutartį grindžiama aplinkybėmis, kad pas pareiškėją O. V. (liudytoja) kreipėsi dėl darbo pagal surastą socialiniuose tinkluose darbo skelbimą, kur buvo ieškoma vadybininkė ir liudytoja darbo pokalbio metu suprato, kad ji bus įdarbinta pagal darbo sutartį. Aplinkybė, kad darbuotojai buvo suteiktos darbo priemonės (kompiuteris, spausdintuvas, mobilaus ryšio telefonas su sim kortele), patalpa (duomenys neskelbtini) m., už kurios nuomą mokėjo darbdavys, elektroninio pašto dėžutė su domenu „(duomenys neskelbtini)“, prisijungimai prie registrų darbdavio vardu, taip pat išduotas darbo pažymėjimas, duodama lėšų apmokėti už automobilio degalus (70 eurų per mėnesį), kanceliarinėms išlaidoms, liudytoja atsiklausdavo pareiškėjos ar gali pasiimti laisvas valandas už dirbtus viršvalandžius, aplinkybė, kad faktiškai buvo nustatytas tam tikras darbo laikas, aplinkybė, kad bendrovės atstovai du metus vertino (įvertinimai būdavo „gerai“) darbuotojos darbą, pareiškėja darbuotoją mokė kaip dirbti taip pat yra pagrindas išvadai, kad darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi (turėjo) darbo sutarties požymių. Aplinkybė, kad tada kai gavusi pinigus iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ liudytoja paskambino pareiškėjai pasiteirauti, kodėl pervedė iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, jai buvo paaiškinta, kad tai yra atlyginimas ir kad tai dukterinė įmonė, aplinkybė, aplinkybė, kad už darbuotojos mokamą verslo liudijimą vėliau buvo kompensuojama irgi yra pagrindas laikyti, jog darbo sutartis tarp darbdavio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir pripažintos nelegaliai dirbusios darbuotojos O. V., faktiškai buvo sudaryta. Pareiškėjos atstovas iš esmės neginčijo šių faktinių aplinkybių, tačiau praktiškai kiekvienai iš šių faktinių aplinkybių ir liudytojos parodymams pateikė kontrargumentus, teisinius samprotavimus ir vertinimus, kurie esą įrodo buvus verslo modelį, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudariusi paslaugų sutartį su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, jos vykdymui civilinių sutarčių pagrindu pasitelkė subrangovus, tarp kurių buvo ir O. V.. Teismas šiuos, išskirtinai pareiškėjai palankius jos atstovo paaiškinimus, vertinimus laiko nepagrįstu bandymu įrodyti tam tikrą fikciją apie darbo santykių nebuvimą.

Pagal formuojamą teismų praktiką, pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų - pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-535/2012, Nr. N575-2917/2012). Nagrinėjamoje byloje liudytojos parodymų atžvilgiu taikytina objektyvios tiesos prezumpcija, o pareiškėjos atstovas, atstovaudamas gynybinę poziciją, atitinkamai interpretuodamas šiuos parodymus, nepaneigia šios prezumpcijos.

Kaip matyti, pareiškėja naudojo tam tikrus nelegalių darbo santykių maskavimo būdus, kurie nebuvo atsitiktiniai, tokius kaip duomenų savivaldybei apie O. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkę pateikimą, kurių pagrindu buvo parengtas 2021-06-09 įsakymas dėl įgaliojimo pasirašyti sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas. Nors nelegalūs darbo santykiai dažnai yra latentinis, kartais ir sąmoningai abipusis teisės pažeidimas, tačiau kaip matyti byloje tiriamas nusižengimas paaiškėjo tada kai darbuotojai, vėliau tapusia liudytoja O. V. buvo nesumokėtas darbo užmokestis. Byloje nustatyta aplinkybė, kad liudytoja keldavo pagrįstus klausimus susijusius su jos teisėtais interesais (dėl pinigų iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavimo ir kitus), tačiau tik praėjus nemažai laiko (2 metams) po įsidarbinimo, tik 2024 m. atliko realius veiksmus pranešdama apie galimus faktinio darbdavio pažeidimus. Teismas, atsižvelgdamas į darbuotojui, kaip silpnesniajai sandorio šaliai keliamus atidumo, rūpestingumo reikalavimus, šių aplinkybių, tai kaip ji vertino buvusią situaciją, nelaiko teisę pažeidžiančiu pasyvumu ar jos nebyliu sutikimu su jai primestomis bendrovę atstovavusios pareiškėjos sąlygomis.

Būtent byloje nustatytų aplinkybių visuma, jų sistematiškumas sudaro pagrindą išvadai, kad darbdavio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir pripažintos nelegaliai dirbusios darbuotojos O. V. santykiai turi (turėjo) pakankamai darbo sutarties požymių. Egzistuoja ir kiti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai (realaus darbo pradžia nuo 2022-07-01 bei darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymas), dėl kurių byloje ginčo iš esmės nėra.

Tai, kad O. V. nesiekė užsiimti versliška savarankiška veikla patvirtina objektyvūs bylos duomenys ir skundžiamame nutarime padarytos išvados, su kuriomis teismas sutinka: vadybininko ar administratoriaus darbas pagal verslo liudijimą iš esmės yra negalimas, kadangi vadybininkas darbo funkcija - nėra įtraukta į ekonominių veiklų, kurias galima teikti su verslo liudijimu, klasifikatoriaus sąrašą, O. V. gauti verslo liudijimai skirti veiklai - aplinkos tvarkymui, taigi su tokiu verslo liudijimu ji vadybininkės paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikti negalėjo. O. V. paaiškinimais, ji niekada anksčiau prieš įsidarbindama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevykdė savarankiškos veiklos. O. V. atliko tęstinio pobūdžio darbus, t. y. jai nebuvo nustatyta, nei konkretus skaičius kiek objektų per nurodytą laikotarpį aptarnauti, nei kokį konkretų sutarčių skaičių sudaryti.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teismas skundžiamą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. spalio 8 d. nutarimą laiko teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, institucijai detaliai išsiaiškinus visas faktines aplinkybes, susijusias su administracine atsakomybe.

Pareiškėja neskundžia jai paskirtos 3000 Eur baudos. Teismo preliminariu vertinimu bauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, trukmę bei apimtį ir pažeidėjos asmenybę. Kadangi skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, todėl D. Ž. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. VDI-ANR-N-729-2024 palikti nepakeistą ir D. Ž. skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė