Baudžiamoji byla Nr. e1-726-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22751-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 7 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), buvęs teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. J. (toliau – ir R. J.) (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.
R. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad visiškai pripažįsta, jog (duomenys neskelbtini) neblaivus vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. alų, sidrą. Kiek iš viso išgėrė alkoholio prieš sėsdamas už automobilio vairo, jis neprisimena, tačiau buvo nemažai išgerta. Alkoholį gėrė pas draugą, kurio nenori įvardinti, nes draugas su šiuo įvykiu nesusijęs. Iš draugo namų išėjo tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), valandos neprisimena, ir ėjo namo pėsčiomis, bet nuo to momento, turbūt dėl išgerto didelio alkoholio kiekio, atsimena įvykius tik fragmentiškai. Kitas prisiminimas, kad jis tos pačios dienos metu, valandos neprisimena, tačiau sutinka su įtarime nurodyta valanda – (duomenys neskelbtini), vairuoja jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinis automobilio ratas pagauna kelkraštį ir jo vairuojamą automobilį sumėto. Jis automobilio nesuvaldė ir jį numetė į kitą kelio pusę, jis nuvažiavo nuo kelio. Prieš akis matė artėjantį medį. Kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), jis prisiminė tik perskaitęs pranešimą apie įtarimą. Dėl ko jis važiavo minėta krypti neprisimena, tačiau gali būti, kad važiavo pas namiškius, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant pas namiškius jis pravažiuoja pro Mačiūnų kaimą. Kito paaiškinimo neturi. Automobilį jis užvedė su užvedimo raktu, kurį turėjo su savimi. Po to tik prisimena, kad pabudo ligoninėje. Iš ligoninės buvo paleistas tą pačią dieną. Galimai dėl girtumo ar dėl patirto smūgio kai nesuvaldė automobilio, jis neprisimena, kaip policijos pareigūnai tikrino jo blaivumą, tačiau sutinka su užfiksuotais tikrinimo rezultatais ir sutinka, kad jam galėjo būti nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu ir priklauso jam asmeniškai. Jis yra įgijęs vairuotojo pažymėjimą, tačiau pačio dokumento neturi, nes yra pametęs. Apie dokumento praradimą jis nėra pranešęs. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi(t.1, b. l. 109–115).
(duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Deivido Balčiukyno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), R. J. būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1.51 promilių neblaivumas (pirmuoju tikrinimu 17 val. 12 min. nustatyta 2.56 promilių, antruoju tikrinimu (duomenys neskelbtini) nustatyta 2.76 promilių neblaivumas) vairavo motorinę transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medžius bei tvorą. Eismo įvykio metu pašaliniai žmonės nenukentėjo, vairuotojas skundėsi krūtinės skausmu, su GMP automobiliu išvežtas į Kauno LSMUL klinikų priėmimo skyrių apžiūrai. Automobilis išgabentas ir saugomas Alytuje, Santaikos g. 31D automobilių saugojimo aikštelėje. (t. 1, b. l. 6–11).
(duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Deivido Balčiukyno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad paskui eismo įvykį sukėlusį automobilį, maždaug 500 m. atstumu važiavo A. T., kuris matė, kad automobilis važiuojantis nuo kelio (duomenys neskelbtini) krypties, vinguriavo po kelią, kelis kartus užvažiuodavo ant dešiniojo kelkraščio, vėl grįždavo į važiuojamąją dalį, važiavimo greitis galėjo būti apie 70 - 80 km/h., važiavo įsijungęs dešiniojo posūkio signalą. Su jokia kita transporto priemone automobilis nesusidūrė, tiesiog nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę, mano, kad užvažiavus ant kelkraščio buvo sumėtytas ir automobilis tapo nevaldomas. Eismo įvykį matė iš priešpriešos atvažiuojantys G. Č., kuri važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link kelio (duomenys neskelbtini), matė, kad iš priekio atvažiuojantis automobilis vinguriuoja po kelią, užvažiuoja ant kelkraščio, tampa nevaldomu ir nuvažiuoja nuo kelio bei atsitrenkia į pakelėje buvusias egles bei tvorą. Su jokia kita transporto priemone minėtas automobilis nesusidūrė, nieko nekliudė. Abu eismo įvykį matę liudininkai po eismo įvykio sustojo, priėjo prie nuvažiavusio nuo kelio automobilio, iš kurio išlipo vairuotojas. Vyras buvo sąmoningas, jam iškvietė pagalbą (t.1, b. l. 12–13).
(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 15–34).
(duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Linas Randamanskas atliko R. J. tikrinimą prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0253, patikros Nr. 2216475. Pirmuoju tikrinimu (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,56 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,76 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 14).
VšĮ „Emprekis" pažymoje nurodoma, kad automobilio (duomenys neskelbtini) gamybos, panašių techninių charakteristikų kaip ir kaltinamojo R. J. vairuoto automobilio vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 150 Eur su PVM.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. J., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį kaltinamajam, būdamas neblaivus, jam nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Jis pripažino, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. alų, sidrą. Kiek iš viso išgėrė alkoholio prieš sėsdamas už automobilio vairo, jis neprisimena, tačiau buvo nemažai išgerta. Jis tą pačią dieną, valandos neprisimena, tačiau sutiko su įtarime nurodyta valanda – (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinis automobilio ratas pagavo kelkraštį ir jo vairuojamą automobilį sumėtė. Jis automobilio nesuvaldė ir jį numetė į kitą kelio pusę, jis nuvažiavo nuo kelio. Policijos pareigūnams patikrinus kaltinamojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0253, patikros Nr. 2216475, pirmuoju tikrinimu (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,56 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,76 promilių neblaivumas. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. J. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. J. pareiškė, kad sutinka, jog baudžiamoji byla būtų užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia, kad R. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Pats kaltinamasis patvirtino, kad įvykio dieną jis apie (duomenys neskelbtini), pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. alų, sidrą. Kiek iš viso išgėrė alkoholio prieš sėsdamas už automobilio vairo, jis neprisimena, tačiau buvo nemažai išgerta. Kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. R. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau teistumas išnykęs, per paskutinius trejus metus administracine tvarka baustas 4 kartus, dalies baudų nesumokėjęs. Pateiktame pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam R. J. 30 parų arešto bausmę, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 parų arešto bausmę. Teismas, įvertinęs nustatytas įtariamąjį ir jo nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta R. J. paskyrus prokurorės siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymų leidėjo numatytas šios bausmės vidurkis – 30 parų arešto bausmę. Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, jis vairavo transporto priemonę dienos metu būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Teismo vertinimu, tokia skirtina arešto bausmė nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, yra adekvati padarytos veikos pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo principui.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo (arešto) bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODYtNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-386-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-386-746/2015">2K-7-386-746/2015</a>), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Teismo nuomone, R. J. nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad jei R. J. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajam.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 8 (aštuonių) mėnesių terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, taip pat paskiriant pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 3, 5, 6, 10 punktai).
BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, esant sunkiam kaltinamojo neblaivumo laipsniui, kaltinamojo asmenybę apibūdinantiems duomenimis, nustatytinas 2 (dviejų) metų draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ((duomenys neskelbtini)).
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, jo 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, ji nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAwLTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-100-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-100-648/2019">2K-100-648/2019</a>, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).
Kaip matyti, atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad po eismo įvykio automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra labai stipriai apgadintas, jis neeksploatuotinas, todėl prokurorė prašo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, remdamasi VšĮ „Emprekis" duomenimis, kuriuose nurodoma, kad automobilio (duomenys neskelbtini) gamybos, panašių techninių charakteristikų kaip ir kaltinamojo R. J. vairuoto automobilio vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 150 Eur su PVM.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nustatyta viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. šiuo atveju turtą (automobilį) konfiskuoti būtų netikslinga, kadangi automobilis visiškai sudaužytas, iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis neeksploatuotinas. Kartu pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis” duomenimis bei verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, nustatyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, t. y. 1 150 Eur.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu R. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis (duomenys neskelbtini) grąžinti R. J., paliktini jo žinioje.
Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) prokurorės Astos Bernatavičienės nutarimu paskirtas laikinas (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės apribojimas R. J. piniginėms lėšoms, esančioms Akciju sabiedriba "Citadele banka" Lietuvos filialas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 150 Eur sumai, piniginėms lėšoms, esančioms AB Šiaulių banko Birštono KAC sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 150 Eur sumai, ir piniginėms lėšoms, esančioms "Swedbank" AB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), 1 150 eurų sumai, paliekamas galioti iki baudžiamosios poveikio priemonės – turto vertės konfiskavimo – įvykdymo.
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
R. J. pripažinti kaltų padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, R. J. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. J. bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, taip pat įpareigojant R. J. bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei gydytis priklausomybės ligas (gydytis nuo alkoholizmo), kai nuteistasis sutinka.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo ((duomenys neskelbtini)).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, išieškoti iš R. J. konfiskuotino automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1 150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų).
Išaiškinti R. J., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 150 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt eurų), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų raštinės tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu [email protected]. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.
Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones R. J. atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti paskirtas kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje paimtą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jo užvedimo rakteliu, (duomenys neskelbtini) grąžintą R. J., palikti jo žinioje.
Laikiną R. J. nuosavybės teisės į jo pinigines lėšas, esančias Akciju sabiedriba "Citadele banka" Lietuvos filialas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 150 Eur sumai, pinigines lėšas, esančias AB Šiaulių banko Birštono KAC sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1 150 Eur sumai, ir pinigines lėšas, esančias "Swedbank" AB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), 1 150 eurų sumai, apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto vertės konfiskavimo – įvykdymo.
Išaiškinti R. J., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.
Taip pat, išaiškinti R. J., kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agneta Bulakė
