Baudžiamoji byla Nr. e1-717-878/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14777-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 7 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,
išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Varėnos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį 272 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams su turto konfiskavimu;
2) Varėnos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 18 val./mėn.;
3) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams;
4) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų; atlikęs arešto bausmę (duomenys neskelbtini); be to, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, jo atžvilgiu byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės);
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis A. N. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę šiomis aplinkybėmis: (duomenys neskelbtini) apie 13 val. (duomenys neskelbtini) radęs pamestą pasiėmė, tokiu būdu neteisėtai įgijo banko „(duomenys neskelbtini)“ S. K. vardu išduotą bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją nuo įgijimo momento neteisėtai laikė nešiodamasis su savimi bei savo gyvenamojoje vietoje –(duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) 13.53 val., kuomet minėtame kambaryje ant palangės laikytą S. K. vardu išduotą banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę policijos pareigūnai rado ir paėmė.
Taip pat jis atliko vieną finansinę operaciją ir pasikėsino atlikti vieną finansinę operaciją neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę šiomis aplinkybėmis: (duomenys neskelbtini) 18.42 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko „(duomenys neskelbtini)“ S. K. vardu išduotą bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su S. K. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), priglausdamas prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo, taip banko operacinei sistemai save pateikdamas kaip S. K., turinčią teisę disponuoti minėtoje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją – S. K. banko sąskaitoje buvusiomis piniginėmis lėšomis sumokėjo už 1,65 Eur vertės pirkinį bei tą pačią dieną 19.12 val. toje pačioje parduotuvėje, tą pačią banko „(duomenys neskelbtini)“ S. K. vardu išduotą bekontaktę mokėjimo kortelę priglausdamas prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo, taip banko operacinei sistemai save pateikdamas kaip S. K., turinčią teisę disponuoti minėtoje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, neteisėtai pasikėsino atlikti finansinę operaciją – S. K. banko sąskaitoje buvusiomis piniginėmis lėšomis sumokėti už 1,65 Eur vertės pirkinį, tačiau finansinės operacijos neatliko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes banko kortelę bankas buvo užblokavęs.
Kaltinamasis A. N. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 13 val. ėjo (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) parko. Priėjęs autobusų stotelę, pasuko į pirmą takelį, vedantį į parką, už autobusų stotelės ir ant pirmo suoliuko takelio dešinėje pusėje pamatė juodą piniginę. Ant suoliuko jokių žmonių nebuvo. Piniginėje be kitų kortelių taip pat buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė ir S. K. asmens tapatybės kortelė bei gal 50 centų monetomis. Iš piniginėje buvusios asmens tapatybės kortelės suprato, kad ji priklauso S. K. ir kad ši ją pametė. Piniginę įsidėjo į savo striukės kišenę. Prieš tai buvo pridavęs butelius ir gavęs už juos kažkiek pinigų, tačiau trūko alui, todėl piniginėje buvusius centus įsidėjo kartu su savo centais į striukės kišenę. Paskaičiavęs, kad užteks pinigų alui, jį nusipirko ir išgėręs grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Nuėjęs pas pažįstamą G., pasakė, jog rado piniginę ir nori ją grąžinti. G. savo mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo piniginę, asmens tapatybės kortelę ir įdėjo į socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“. Pats to padaryti nemoka ir neturi galimybių. Nuėjęs į savo kambarį, piniginę padėjo ant palangės ir ten ją laikė iki (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko vėl nuėjo G. paklausti, ar neatsirado savininkė. G. pasakė, jog neatsirado. Grįžęs į savo kambarį, labai norėjo dar išgerti alaus. Pagalvojo, jog nueis į parduotuvę, pabandys, jeigu pavyks – atsiskaitys, jeigu ne, tai ne, nes PIN kodo ir kiek yra kortelėje pinigų, nežinojo. Iš piniginės išsiėmė AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę, kuri buvo išduota S. K. vardu, ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pasiėmė pigiausią 1 litro talpos alaus butelį ir 18.42 val. kasoje S. K. priklausančią „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę prilietė prie skaitytuvo, tokiu būdu atsiskaitydamas už alų 1,65 Eur. Suprato, kad banko kortelė ne jo ir neturi teisės ja naudotis. Grįžęs į savo gyvenamąją vietą, vėl užėjo pas G., kuris pasakė, kad savininkė neatsirado. Tą pačią dieną vėl užsimanė alaus ir, nuėjęs į tą pačią parduotuvę, 19.12 val. bandė minėta S. K. kortele atsikaityti 1,65 Eur, tačiau to padaryti nepavyko, nes kortelė buvo užblokuota. Grįžęs į kambarį, banko kortelę įdėjo atgal į piniginę, kurią laikė ant palangės iki (duomenys neskelbtini). Suprato, kad tai yra ne jo banko kortelė ir ja naudotis negali. Gailisi, jog nenunešė piniginės į policiją ir atsiskaitė svetima banko kortele. Žino, kur yra (duomenys neskelbtini), tačiau nunešti piniginės į policiją nenorėjo, nes buvo išgėręs, be to, galvojo, jog atsiras savininkė ir duos pinigų alui už jos piniginės saugojimą.
Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina ir kiti žemiau aptarti byloje surinkti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Protokole – pareiškime užfiksuota, jog E. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 12 – 13 val. (duomenys neskelbtini) dukra pametė juodą piniginę, kurioje buvo banko bei asmens tapatybės kortelės, šiek tiek grynųjų pinigų. Kad pametė, suprato pamačiusi, jog 18.42 val. banko kortele buvo atsiskaityta vienoje iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių tuo metu, kai pati dukra buvo (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Kortelę iš karto užblokavo, apie pamestą piniginę pateikė skelbimą socialiniuose tinkluose. Padaryta 30 eurų turtinė žala.
Iš AB,, (duomenys neskelbtini)“ banko raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos S. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra susieta su bekontakte banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) 18:42:53 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaityta už prekes, kurių bendra vertė 1,65 Eur; tą pačią dieną, toje pačioje parduotuvėje 19:16:12 val. minėta banko kortele bandyta atsiskaityti už prekes, kurių bendra vertė 1,65 Eur, tačiau atsiskaitymas nepavyko dėl blokuotos banko kortelės. Analogiški duomenys matyti ir E. K. pateiktame banko sąskaitos išraše.
(duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) J. D. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodė, jog atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė A. N..
(duomenys neskelbtini) N. B. tarnybiniame pranešime dėl nustatytos parduotuvės, kurioje atsiskaityta už pirkinį, nustatymo nurodė, jog, peržiūrėjus pareiškėjos E. K. pateiktą (duomenys neskelbtini) S. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad 1,65 Eur atsiskaitymas atliktas (duomenys neskelbtini) parduotuvėje,, (duomenys neskelbtini)“, kurios kodas,, (duomenys neskelbtini)“. Įvedus parduotuvės kodą,,Google“ paieškoje, nustatyta, kad už pirkinį atsiskaityta parduotuvėje,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).
Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 19 val. (duomenys neskelbtini) S. K. pasakė, jog kažkas atsiskaitė jos banko kortele parduotuvėje,, (duomenys neskelbtini)“, nors tuo metu (duomenys neskelbtini) šioje parduotuvėje nebuvo ir nieko nepirko. (duomenys neskelbtini) pasigedo savo piniginės, tačiau manė, jog piniginę paliko (duomenys neskelbtini) spintelėje, bet po įvykusio atsiskaitymo banko kortelę užblokavo. Sekančią dieną (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) spintelėje piniginės nerado. Piniginė buvo juodos spalvos, nedidelė, stačiakampio formos, ilgis apie 12 cm, aukštis apie 6 cm, odos imitacijos, su užrašu,, (duomenys neskelbtini)“, per tris piniginės kraštines atsiseganti aukso spalvos užtrauktuku. Piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, grynųjų pinigų monetomis bei banko kortelė, kurios paskutiniai skaičiai „(duomenys neskelbtini)“. Šia kortele ir buvo atsiskaityta parduotuvėje,, (duomenys neskelbtini)“ už prekes, kurių vertė 1,65 Eur. (duomenys neskelbtini) piniginę galėjo pamesti (duomenys neskelbtini)arba miesto centre. (duomenys neskelbtini)į banko sąskaitą pinigus ((duomenys neskelbtini)) pervesdavo ji. Piniginė galėjo kainuoti apie 16 Eur, kortele buvo atsiskaityta už 1,65 Eur, taip pat piniginėje buvo grynųjų pinigų, t. y. apie 5 eurai monetomis, todėl vertina, jog padaryta apie 20 eurų bendra žala.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. K. parodė, jog (duomenys neskelbtini) apie 11.45 val., išeidama iš (duomenys neskelbtini), piniginę įsidėjo į striukės kišenę. Pro (duomenys neskelbtini)buvo nuėjusi iki,, (duomenys neskelbtini)“, sėdėjo lauke prie banko ant suoliuko ir pro (duomenys neskelbtini)ėjo atgal link (duomenys neskelbtini). Apie 15 val. pastebėjo, jog neturi piniginės su joje esančiais daiktais. 18.42 val. gavo pranešimą, jog jos banko kortele atsiskaityta už 1,65 Eur. Namuose piniginės nebuvo, sekančią dieną grįžus į (duomenys neskelbtini), piniginės (duomenys neskelbtini) spintelėje taip pat nebuvo. Neradusi piniginės, parašė žinutę (duomenys neskelbtini), kuri apie tai pranešė policijai. Niekam nėra davusi naudotis banko kortele, jos kodą žinojo tik ji pati. Piniginė buvo juodos spalvos, mobiliojo telefono dydžio, atsiseganti per tris piniginės šonus. Joje buvo asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės, (duomenys neskelbtini)sveikatos kortelė, banko kortelė ir grynųjų pinigų monetomis.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. B. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apie 14 val. atvyko policijos pareigūnai, kurie pateikė nuotraukas asmenų, galimai įvykdžiusių nusikalstamą veiką. Be kitų asmenų, atpažino A. N.. Apžiūrint A. N. kambarį, prie A. N. lovos esančios palangės, tarp jo daiktų, rasta juoda piniginė su auksinės spalvos raidėmis „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo įvairios kortelės, tarp kurių S. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė ir,, (duomenys neskelbtini)“ kortelė.
Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). A. N. pažįsta, šis gyvena ten pat, (duomenys neskelbtini) aukšte. (duomenys neskelbtini), apie 18 val., atėjo A. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini)rado piniginę. Matė, kad piniginė buvo juoda, joje buvo moters asmens dokumentas, banko kortelė, parduotuvių nuolaidų kortelės. A. paprašė rastą piniginę įdėti į socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“, kad atsirastų piniginės savininkė ir ją pasiimtų. Pats to padaryti negalėjo, nes jo telefonas senas – mygtukinis. Nufotografavęs mobiliojo ryšio telefonu piniginę ir asmens dokumentą, įkėlė juos į grupę „(duomenys neskelbtini)“. Su A. sutarė, kad, atsiradus savininkei, jam pasakys. Matė, kad tą vakarą A. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje nusipirko vieną 1 l talpos butelį alaus, už kurį atsiskaitė banko kortele. Neatsiradus piniginės savininkei, kitą dieną skelbimą ištrynė.
Kitų objektų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog apžiūrėti (duomenys neskelbtini) pateikti 3 vaizdo įrašai, kuriuose nufilmuotas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) prekybos salė. Pastaba. (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, jog įvykio laikas, fiksuojamas vaizdo įrašuose, nesutampa su realiu įvykio laiku ir pateikiamo čekio laiku, nes laikas kamerų sistemoje nėra sukinėjamas, kai keičiasi žiemos – vasaros laikas. 1- ame vaizdo įraše matomos prekybinėse lentynos. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku,, (duomenys neskelbtini) 17:42:16“ į parduotuvę ateina 2 vyrai, pirmasis (jaunesnis) atpažįstamas kaip G. S., vyresnis ((duomenys neskelbtini) plaukų) kaip A. N.. G. S. nuo prekybinės lentynos paima plastikinį rudą galimai alaus butelį su raudona etikete. Šį butelį iš G. S. rankų paima A. N. ir su juo nueina link kasos. A. N. padeda tą butelį ant prekystalio, jis kairėje rankoje laiko plastikinį butelį, o dešinėje rankoje baltą popierinį lapelį, panašų į parduotuvės kvitą – čekį. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku,, (duomenys neskelbtini) 17:43:07“ abu asmenys išeina iš parduotuvės. 2 – ame vaizdo įraše matomos prekybinėse lentynose sudėtos įvairios prekės. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku,, (duomenys neskelbtini) 17:42:24“ parduotuvės prekybos salėje matomas G. S. ir A. N.. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku,, (duomenys neskelbtini) 17:42:25’’ G. S. nuo apatinės prekybinės lentynos paima tamsiai rudą plastikinį galimai alaus butelį, jį kaire ranka perima A. N., abu asmenys vaizdo įraše fiksuojamu laiku,, (duomenys neskelbtini) 17:42:35“ dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros filmuojamo lauko (nueina prie kasos). 3 – ame vaizdo įraše matoma kasa ir pardavėja. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku,, (duomenys neskelbtini) 17:42:20“ į parduotuvę ateina G. S. ir A. N., kurie,, (duomenys neskelbtini) 17:42:27“ fiksuojamu laiku užeina už prekybinės lentynos, į tą vietą kur parduotuvėje sudėti alkoholiniai gėrimai. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku,, (duomenys neskelbtini) 17:42:36“ A. N. kairėje rankoje neša tamsiai rudą plastikinį butelį su raudona etikete, jį padeda ant prekystalio. Kasininkė – pardavėja butelį nuskenuoja. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku,, (duomenys neskelbtini) 17:42:48“ A. N. dešine ranka prideda apverstą bankinę kortelę prie parduotuvėje įrengto bankinių kortelių skaitytuvo vietos, kur galima atsiskaityti bekontakčiu būdu. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku,, (duomenys neskelbtini) 17:42:58“ kasininkė pardavėja nuplėšia iš kasos aparato išėjusį baltą kvitą – čekį, kurį padeda ant prekystalio. Ant prekystalio taip pat matomas padėtas rudas plastikinis butelis, ant kurio baltomis raidėmis yra užrašas,, (duomenys neskelbtini)“. A. N. nuo prekystalio kaire ranka paima rudą plastikinį butelį, dešine ranka, kurioje laiko įvairių spalvų bankinę kortelę, paima baltą išduotą kvitą – čekį.
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog L. L. pateikė į DVD diske įkeltą vaizdo įrašą.
Kitų objektų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog apžiūrimas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas vaizdo įrašas, kuriame matyti parduotuvės kasa. Ekrane matoma įvykio data ir laikas,, (duomenys neskelbtini) 18:14:15”. Vaizdo įrašo laikas ir realus įvykio laikas skiriasi. 18:16:01 val. prie kasos prieina vyriškis, kuris pagal ikiteisminio tyrimo duomenis žinomas kaip A. N., ir pasideda ant prekystalio alaus butelį. Kasininkei nuskaičius prekę, 18:16:07 val. A. N. bando už prekę atsiskaityti banko kortele, priliečiant ją prie mokėjimo kortelės skaitytuvo. A. N. atsiskaityti už prekę nepavyksta. Asmuo, palikęs alkoholio butelį ant prekystalio, 18:16:28 val. išeina iš parduotuvės.
Patalpų ir daiktų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog apžiūrint patalpą – kambarį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)aukšte, ant kurio durų pažymėtas skaičius,, (duomenys neskelbtini)“ ant palangės rasta juoda piniginė su geltonu užtrauktuku, ant kurios geltonomis raidėmis yra matomas užrašas,, (duomenys neskelbtini)“. Piniginės viduje matomos įvairios kortelės, tame tarpe ir įvairių spalvų,, (duomenys neskelbtini)“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki (duomenys neskelbtini), ant kortelės matomas užrašas,, (duomenys neskelbtini)“, bei (duomenys neskelbtini)asmens tapatybės kortelė S. K. vardu.
(duomenys neskelbtini)V. I. tarnybiniame pranešime dėl informacijos nurodė, jog E. K. atsisakė, kad A. N. būtų perduotas jos (duomenys neskelbtini)S. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos numeris, kad būtų galima atlikti pavedimą dėl padarytos turtinės žalos. E. K. nurodė, jog iš A. N. priimti pinigus dėl padarytos turtinės žalos atsisako.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Teismas aptartų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad jis (duomenys neskelbtini) apie 13 val. (duomenys neskelbtini) radęs pamestą pasiėmė, tokiu būdu neteisėtai įgijo banko „(duomenys neskelbtini)“ S. K. vardu išduotą bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją nuo įgijimo momento neteisėtai laikė nešiodamasis su savimi bei savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) 13.53 val., kuomet minėtame kambaryje ant palangės laikytą S. K. vardu išduotą banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę policijos pareigūnai rado ir paėmė,
taip pat padarė jam inkriminuotą BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tai yra jis atliko vieną finansinę operaciją ir pasikėsino atlikti vieną finansinę operaciją neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę šiomis aplinkybėmis:
(duomenys neskelbtini) 18.42 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko „(duomenys neskelbtini)“ S. K. vardu išduotą bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su S. K. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), priglausdamas prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo, taip banko operacinei sistemai save pateikdamas kaip S. K., turinčią teisę disponuoti minėtoje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją – S. K. banko sąskaitoje buvusiomis piniginėmis lėšomis sumokėjo už 1,65 Eur vertės pirkinį bei tą pačią dieną 19.12 val. toje pačioje parduotuvėje, tą pačią banko „(duomenys neskelbtini)“ S. K. vardu išduotą bekontaktę mokėjimo kortelę priglausdamas prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo, taip banko operacinei sistemai save pateikdamas kaip S. K., turinčią teisę disponuoti minėtoje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, neteisėtai pasikėsino atlikti finansinę operaciją – S. K. banko sąskaitoje buvusiomis piniginėmis lėšomis sumokėti už 1,65 Eur vertės pirkinį, tačiau finansinės operacijos neatliko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes banko kortelę bankas buvo užblokavęs.
Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir parodymai apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios S. K. ir liudytojų E. K., G. S., J. B. parodymai, vaizdo įrašų, patalpų ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija, banko sąskaitos išrašuose nurodyti duomenys.
Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę. Taip pat jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai inicijavo finansines operacijas.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
BK 214 straipsnio 1 dalis numato, kad joje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 215 straipsnio 1 dalis numato, kad joje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūlomomis laisvės apribojimo bausmėmis ir jų dydžiu.
Skiriant bausmes, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus, nusikalto nebe pirmą kartą, paskutinį kartą teistas (duomenys neskelbtini), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. (duomenys neskelbtini)duomenimis A. N. neįrašytas į (duomenys neskelbtini), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Teismas atsižvelgia į tai, kad A. N. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis šiuos tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, tai rodo jo asmenybės pavojingumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas A. N. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis per paskutinius 5 metus baustas administracinėmis nuobaudomis (duomenys neskelbtini) kartus, jam skirų administracinių nuobaudų – baudų nesumokėjęs, (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) registruojasi (duomenys neskelbtini).
Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamojo A. N. asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį, kilusias pasekmes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – bus įgyvendinta paskyrus prokurorės pasiūlytą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitinka bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam skiriamos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės negu šios bausmės dydžio vidurkis.
Šiuo atveju yra realioji nusikaltimų sutaptis, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, jas iš dalies sudedant, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dažnai daro nusikalstamas veikas, prie griežtesnės bausmės pridedant pusę švelnesnės bausmės.
Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju sprendžiama, jog nėra tikslinga taikyti šiam kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Vertinant visas kaltinamąjį A. N. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, jam skirtini ir įpareigojimai, t. y.:
- už BK 214 straipsnio 1 dalyje – bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 28 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
- už BK 215 straipsnio 1 dalyje – bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikomas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skiriama galutinė bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašai paliktini prie bylos medžiagos; piniginė, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sveikatos draudimo ir (duomenys neskelbtini)asmens tapatybės kortelės, išduotos S. K.; (duomenys neskelbtini)viešosios bibliotekos skaitytojo pažymėjimas; dvi „(duomenys neskelbtini)'“ sporto klubo kortelės, išduotos „(duomenys neskelbtini)“ ir „S. K.“ vardu; „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „A. S.“ kortelės; telefono SIM kortelės, grąžintos E. K., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinos E. K..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. N. pripažinti kaltu:
- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu septyniems mėnesiams, įpareigoti bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 28 valandas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu dešimčia mėnesių, įpareigoti bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti A. N. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigoti bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių bei įpareigoti bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), A. N. pripažinti recidyvistu.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti A. N. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismui per Alytaus rūmus prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Išaiškinti kaltinamajam tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. N..
Teisėja Inga Liubinienė
