V. Š. pagal BK 176 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-534/2012

Teisminio proceso Nr. 1-44-1-00154-2006-8

Procesinio sprendimo kategorijos

1.2.13.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.14 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. Š. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Pritaikius BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalis, ši bausmė sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 35 MGL (4375 Lt) bauda. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis, kuria nuteistosios V. Š. ir jos gynėjo advokato H. Mackevičiaus apeliacinis skundas atmestas. Be to, iš nuteistosios V. Š. priteista 2500 Lt nukentėjusiajai E. P. jos turėtoms išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,

n u s t a t ė :

V. Š. nuteista už tai, kad, būdama UAB „U“ direktore, t. y. darbdaviu, atsakingu už darbų saugą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad įmonėse privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2.8 punkto reikalavimus, kad jei yra rizika, jog dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys turi būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje; techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.3.7 punkto reikalavimus, kad mašinų judamosios dalys turi būti suprojektuotos, sumontuotos ir išdėstytos taip, kad būtų išvengta pavojų, o ten, kur pavojai išlieka, apsaugais arba apsaugos įtaisais jos uždengtos, kad būtų išvengta sąlyčio su šiomis dalimis rizikos, dėl kurios gali įvykti nelaimingi atsitikimai; dvipusio mini dygių pjovimo pusautomačio DFK-2M EC gamintojo instrukcijos 4. 1 punkto reikalavimus, kad darbdavys yra atsakingas už savo darbuotojų, dirbančių su dvipusio mini dygių pjovimo pusautomačiu DFK-2M EC, instruktavimą; 4.9.2.1 punkto reikalavimus, kad nupjovimo pjūklai bei dygių pjovimo frezos yra patalpinti į apsauginius gaubtus, kurie kartu yra ir drožlių siurbimo priimtuvai, kurie privalo būti prijungti prie drožlių siurbimo įrangos; 4.3.3.3 punkto reikalavimus, kad negalima naudoti pusautomačio, jei yra nuimta bent viena apsauga; 4.3.3.4 punkto reikalavimus, kad operatoriui negalima įjungti pusautomačio, jei pavojaus zonoje yra pažeidžiami asmenys; 4.3.3.10 punkto reikalavimus, kad pusautomačio apžiūros, remonto, įrankių keitimo metu privalu užrakinti pusautomačio įvadinį jungiklį, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y., 2006 m. gruodžio 13 d., 23.30 val., (duomenys neskelbtini) medienos apdirbimo ceche, nukentėjusiajai E. P. ir A. A., neinstruktuotoms dirbant prie medienos dygiavimo linijos dvipusio mini dygių pjovimo pusautomačio DFK-2M EC, E. P. peiliu valant dygiavimo staklių greta frezavimo įrenginio pritvirtintą šepetį, skirtą medienos paviršiaus prieš sutepant jį klijais nuvalymui, A. A., stovėjusi prie valdymo pulto, įjungė stakles, dėl to frezavimo velenas pradėjo suktis ir frezas užkabino nukentėjusiosios E. P. dešinę trikotažine darbo pirštine apmautą ranką ir ją traumavo. Nukentėjusiajai E. P. dėl dešinio dilbio viršutinio trečdalio trauminės amputacijos, lydimos trečio-ketvirto laipsnio šoko, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nuteistosios V. Š. gynėjas advokatas H. Mackevičius prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, o nenustačius pagrindo bylai nutraukti, panaikinti skundžiamus nuosprendį bei nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Jei nebūtų patenkinti šie reikalavimai, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutarties dalį dėl nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų ir jas sumažinti.

Kasatorius nurodo, kad teismai, pripažindami V. Š. kalta dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Pirma, sprendimas pripažinti jo ginamąją kalta nepagrįstai grindžiamas kai kurių kaltinime nurodytų teisės aktų pažeidimais. V. Š. buvo kaltinama tuo, kad pažeidė Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šis pažeidimas yra bendrojo pobūdžio ir jį detalizuoja kiti kaltinime nurodyti teisės aktų pažeidimai – Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2.8 punkto pažeidimas ir techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.3.7 punkto pažeidimas. Iš techninio reglamento „Mašinų sauga“ 2 punkto matyti, kad jis skirtas mašinų bei saugos įrangos gamintojams, todėl V. Š. nėra atsakinga už šio reglamento reikalavimų vykdymą ir pastarasis teisės akto pažeidimas kaltinime nurodytas visiškai nepagrįstai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pusautomačio DFK-2M EC staklių gamintojas pirkėjui UAB „U“ pateikė Europos Bendrijų atitikties deklaraciją, kuri reiškia, jog staklės atitinka Europos Bendrijos taikomus mašinų projektavimo, gamybos ir darbų saugos standartus. Didelė dalis techninio reglamento „Mašinų sauga“ standartų perkelti iš Europos Bendrijų teisės aktų, todėl V. Š. neturėjo pagrindo abejoti, kad įmonėje naudotos staklės atitinka darbų saugos reikalavimus, keliamus techniniame reglamente „Mašinų sauga“. Pažymėtina ir tai, kad pats pusautomatis DFK-2M EC buvo visiškai saugus, nes jokių atvirai judančių dalių jis neturi, o į pavojingą zoną, kurioje buvo traumuota nukentėjusioji, patekti atsitiktinai praktiškai neįmanoma ar labai sudėtinga. Atsižvelgus į tai, kad naudotas pusautomatis DFK-2M EC buvo saugus, jo gamintojas pateikė visas garantijas pirkėjams, kad staklės atitinka mašinų saugumui keliamus tarptautinius reikalavimus, V. Š. jais abejoti nebuvo pagrindo, todėl kaltinimas nepagrįstai grindžiamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2.8 punkto bei techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.3.7 punkto pažeidimais.

Antra, anot kasatoriaus, teismai nepagrįstai itin plačiai aiškino asmens, atsakingo už darbų saugą, atsakomybės ribas. Išvadą dėl jo ginamosios kaltės padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką teismai grindė aplinkybe, kad nukentėjusioji E. P. ir liudytoja A. A. nebuvo tinkamai instruktuotos, kaip dirbti su pusautomačiu DFK-2M EC, nes jos nebuvo supažindintos su staklių instrukcija, kurioje nurodytas draudimas įjungti stakles kitam darbuotojui esant pavojingoje zonoje. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir liudytoja buvo supažindintos su „Dirbančio su dygiavimo medžio apdirbimo staklėmis darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija“ Nr. 18, iš kurios 1.1, 1.4, 3.12 punktų matyti, kad dirbti su staklėmis buvo galima tik tinkamai tam pasirengus, laikantis darbo tvarkos taisyklių, draudžiama pradėti darbą, kol nebus pašalinti visi įrenginio trūkumai, t. y. instrukcijoje nurodyti bendri saugaus darbo su pusautomačiu reikalavimai. Nors instrukcijoje nenurodyta, kad pusautomatis DFK-2M EC negali būti įjungtas, kai pavojingoje zonoje yra kitas darbuotojas, tačiau tokia taisyklė yra elementaraus pobūdžio ir iš nukentėjusiosios E. P., liudytojos A. A. parodymų matyti, kad ji buvo joms žinoma. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonėje buvo užtikrintas ne tik teorinis, bet ir praktinis supažindinimas su darbų saugos reikalavimais, nes nukentėjusioji ir liudytoja buvo po keturias valandas instruktuotos praktiškai, kaip dirbti su pusautomačiu DFK-2M EC. Dėl to darytina išvada, kad asmens, atsakingo už darbų saugą, veiksmai atitiko visus darbų saugos mokymui keliamus reikalavimus. Nepaisant to, šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn yra patrauktas ne asmuo, kuris žinodamas darbų saugos taisykles jų dėl nežinomų priežasčių nesilaikė, bet asmuo, atsakingas už darbų saugą, kuris savo pareigas atliko tinkamai.

Trečia, kasatorius pažymi, kad teismai netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, tvirtindami, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, nes V. Š. neuždraudė darbe naudoti techniškai netvarkingų (tik su viena apsauga, kai reikalingos dvi) staklių, netinkamai instruktavo įmonės darbuotojas apie darbų su pusautomačiu DFK-2M EC saugą. Kasatoriaus manymu, nė viena iš šių aplinkybių priežastiniu ryšiu nėra susijusi su nelaimingu atsitikimu. Aplinkybė, kad ant pusautomačio DFK-2M EC nebuvo vienos apsaugos, nėra reikšminga, nes nukentėjusioji E. P., norėdama išvalyti šepetį, šias apsaugas turėjo nuimti. Tinkamas staklių išjungimas (užrakinant valdymo pultą valymo metu) šiuo atveju taip pat nebūtų padėjęs išvengti nelaimingo atsitikimo, nes liudytoja A. A., atsakinga už staklių valdymą, tiesiog negirdėjo nukentėjusiosios E. P., kai ši įspėjo ją, kad ketina valyti šepetį. Dėl to tikėtina, kad, ir užrakinus valdymo pultą, liudytoja A. A. būtų pultą atrakinusi ir stakles paleidusi. Bet kuriuo atveju, jei nukentėjusioji ir liudytoja tinkamai nesusitarė dėl savo veiksmų, bet kokios techninės priemonės nebūtų padėjusios išvengti nelaimingo atsitikimo. Pasak kasatoriaus, su nelaimingu atsitikimu nėra susijusi ir teismų nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusioji E. P. ir liudytoja A. A. nebuvo tinkamai instruktuotos apie darbo su pusautomačiu DFK-2M EC saugą. Iš nukentėjusios ir liudytojos paaiškinimų matyti, kad įvykio dalyvės gerai suprato šepečio valymo ir staklių įjungimo pavojingumą. Net ir apmokius jas papildomai ir ėmusis papildomų priemonių, kad jos būtų instruktuotos išsamiau, darbuotojų nesusikalbėjimas būtų įvykęs – liudytoja A. A. būtų pamaniusi tą patį – kad nukentėjusioji E. P. nevalo šepečio, o E. P. – kad A. A. ją girdėjo ir atlikti šepečio valymą yra saugu. Aptarti argumentai rodo, kad teismų nurodyta V. Š. veika – neuždraudimas eksploatuoti techniškai netvarkingų staklių, netinkamas darbuotojų instruktavimas, buvo tik nelaimingo atsitikimo kilimo sąlyga, tuo tarpu būtinoji padarinių – nelaimingo atsitikimo kilimo sąlyga buvo labai neatsargūs nukentėjusiosios E. P. ir liudytojos A. A. veiksmai, už kuriuos V. Š. nėra atsakinga. Dėl to darytina išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp UAB „U“ nustatytų darbų saugos reikalavimų pažeidimų ir kilusių padarinių – nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji E. P.

Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės teismai, vertindami įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies taisykles. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad pusautomatis DFK-2M EC buvo eksploatuojamas be apsauginio frezos gaubto, t. y. darbui buvo naudojamas techniškai netvarkingos staklės. Išvada apie tai padaryta remiantis Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe aktu, liudytojos A. A., nukentėjusiosios E. P. parodymais, tačiau byloje yra jo ginamosios V. Š. parodymai, kad be šio gaubto staklės iš viso negalėjo veikti. Tokius V. Š. parodymus patvirtino liudytojas P. Š., prie staklių eksploatacijos instrukcijos pridėta schema, „Dirbančio su dygiavimo medžio apdirbimo staklėmis darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 18 3.6 punktas. Dėl to tarp šių įrodymų yra prieštaravimas. Į šias aplinkybes ir įrodymus, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, nebuvo atsižvelgta, nebandyta pašalinti tarp įrodymų esančių prieštaravimų, be to, įvertinti tik V. Š. kaltinantys įrodymai. Dėl to įrodymų tyrimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atliko šališkai. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė V. Š. teisinančius įrodymus, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą apie tai, kad apsauginio gaubto nebuvo, pagrindė įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, jog protokole nėra užsimenama apie kokius nors frezos gaubtus. Šis argumentas nėra įtikinamas, nes įvykio vietos apžiūros protokole apie gaubtus galėjo būti neužsiminta tik dėl atsitiktinių aplinkybių, be to, įvykio vietos apžiūros protokolas buvo surašytas po įvykio, o byloje reikia nustatyti, ar toks gaubtas ant frezos buvo nelaimingo atsitikimo metu. Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukentėjusiosios E. P. ir liudytojos A. A. parodymus įvertino neobjektyviai, nes, vertindami jų parodymus, neatsižvelgė į galimus jų parodymų motyvus. Įvertindami nukentėjusiosios E. P. parodymus, teismai neatsižvelgė į tai, kad ji gali būti suinteresuota V. Š. pripažinimu kalta pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes su tuo siejamos galimybės prisiteisti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Įvertindami liudytojos A. A. parodymus, teismai neatsižvelgė į tai, kad būtent dėl A. A. veikos – staklių įjungimo – buvo sužalota nukentėjusioji E. P., todėl, siekdama paneigti savo pačios kaltę dėl nelaimingo atsitikimo, ji gali duoti V. Š. kaltinančius parodymus. Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe aktas, nors ir nurodo, kad dėl įvykio kalta V. Š., tačiau, įvertinus visas bylos aplinkybes, nesaisto teismo priimti kitokį sprendimą. Esant tokiems įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimams, byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba susidarę neaiškumai turėtų būti aiškinami kaltinamojo naudai, t.y. turi būti laikoma nepagrįsta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad pusautomatis DFK 2M EC buvo eksploatuojamas be apsauginio frezos gaubto, ir byla V. Š. turėtų būti nutraukta.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nukentėjusiajai E. P. už advokato paslaugas patirtoms išlaidoms atlyginti priteista 2500 Lt suma yra aiškiai per didelė ir turėtų būti sumažinta. Nutardamas priteisti tokio dydžio sumą iš nuteistosios, apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino V. Š. turtinės padėties, nors ši aplinkybė pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį yra viena tų, kurios sudaro pagrindą sumažinti atlygintiną atstovavimo išlaidų sumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas netyrė šių išlaidų pagrįstumo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nukentėjusiajai E. P. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atstovavo kitas advokatas, už kurio darbą iš V. Š. buvo priteista 1600 Lt suma. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiąją atstovavusi advokatė dalyvavo tik viename teismo posėdyje, trukusiame mažiau nei valandą, tačiau nukentėjusiajai priteistos atstovavimo išlaidos yra daug didesnės nei pirmosios instancijos teisme. Dėl to sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, buvo būtina atsižvelgti ir į protingumo kriterijų, tačiau tai nebuvo padaryta.

Atsiliepime į kasacinį skundą prokurorė L. Beinarytė prašo nuteistosios V. Š. gynėjo advokato H. Mackevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad pagrįsta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, jog V. Š., kaip UAB „U“ direktorė, yra tinkamas atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį subjektas. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Š. įvykio metu buvo UAB „U“ direktorė. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 ir 24 straipsnių, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio prasmę V. Š. buvo darbdaviui – UAB „U“ atstovaujantis asmuo. Šis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas įpareigoja darbdavį užtikrinti saugias ir sveikas darbuotojų darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Be to, UAB „U“ buvo patvirtinusi ir direktoriaus pareiginę instrukciją, pagal kurią numatyta, jog būtent direktorius atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą bendrovėje, elektros įrenginius aptarnaujančio personalo parinkimą, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymą, atestavimą ir instruktavimą. V. Š. buvo išduotas darbų saugos pažymėjimas, kad ji yra išklausiusi darbų saugos tarnybų specialisto įmonės mokymo programą. Byloje nėra jokio tvarkomojo dokumento, įsakymo, kuriame būtų buvę konkrečiai nurodoma, kad direktorius perleidžia savo teises ir pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Prokurorės teigimu, tarp byloje surinktais įrodymais nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų ir kilusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji E. P., teismai pagrįstai nustatė priežastinį ryšį. Nors E. P. ir A. A. pačios nebuvo itin atsargios, nė viena aiškiai neįsitikino, kokį darbą ketina daryti kita, tačiau net ir tokiu atveju, jeigu darbdavys vis dėlto būtų tinkamai įvykdęs techninius ir organizacinius reikalavimus, kurių jam buvo privalu laikytis, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Jei UAB „U“ pusautomatis DFK-2M EC būtų techniškai tvarkingas, turėjęs visas gamintojo reikalaujamas apsaugas, jo judamosios dalys būtų buvusios uždengtos taip, jog būtų išvengta sąlyčio su šiomis dalimis rizikos, kaip to reikalaujama kaltinime nurodytuose teisės aktuose ir gamintojo instrukcijoje, o prie įrenginio dirbusios darbuotojos būtų tinkamai supažindintos su įrenginio naudojimo reikalavimais, ypač tais, kurie susiję su saugia darbo pradžia, nelaimingo atsitikimo būtų išvengta. Išvadą dėl V. Š. kaltės padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką teismai grindė ne tik specialisto išvada, ekspertizės aktu, bet byloje ištirtų įrodymų visetu. Dėl to neabejotinai nustatyta, kad V. Š. pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to kilo nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus. Taigi darytina išvada, kad V. Š. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Prokurorė nesutinka su kasacinio skundo motyvais, kad teismai įrodymus ištyrė neišsamiai, netinkamai įvertino nelaimingo atsitikimo darbe aktą, įmonėje nustatytą instruktavimo tvarką, nepašalino prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad teismai visas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas BPK nustatytomis priemonėmis teisminio proceso metu. Bylą nagrinėję teismai patikrino kiekvieno iš įrodymų leistinumą, liečiamumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.

Anot prokurorės, nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad nagrinėję bylą teismai buvo šališki. Byloje nėra ir V. Š. gynėjo kasaciniame skunde nėra nurodomi duomenys apie tai, kad būtų BPK 58 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, jog bylą nagrinėję teismai buvo šališki, pažeidė nekaltumo prezumpciją, o tai, kad teismai byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų kasatorius ar nuteistoji, nereiškia, jog teismai buvo šališki.

Prokurorės nuomone, nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumais, nes pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorius, nuosprendyje išdėstė motyvus, kuriais remiasi darydamas išvadas dėl V. Š. kaltės. Kitų esminių BPK pažeidimų nepadaryta.

Prokurorė nurodo, kad nukentėjusiajai pagrįstai priteistos advokato atstovimo išlaidos, nes tokia nukentėjusiojo teisė yra numatyta BPK 106 straipsnio 2 dalyje. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundą ir jame buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais. Dėl to ji buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos, kad šis dalyvautų byloje. Nukentėjusioji teismui pateikė atsiliepimą į paduotus apeliacinius skundus, teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusios atstovė advokatė, todėl advokato atstovavimo išlaidos nukentėjusiajai priteistos pagrįstai.

Skundas atmestinas

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį bei kasacinio skundo teiginių dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir proceso išlaidų priteisimo

Kasaciniame skunde vienpusiškai nagrinėjamos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, teisiniai argumentai pateikiami selektyviai akcentuojant nukentėjusiosios didelį neatsargumą ir kartu su ja dirbusios A. A. neatsakingus veiksmus bei dėl to įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe ir kilusius padarinius. Taip pat skunde iš dalies kritikuojamas veikos, kuri teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, saugos darbe techninių reikalavimų turinys, baudžiamojo proceso nuostatų taikymas vertinant bylos aplinkybes bei įrodinėjimo naštos (onus probandi) proporcijos vertinant abejotinas aplinkybes.

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti naujas medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones. Minėto įstatymo 14 straipsnis numato, jog darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad juose dirbantys asmenys būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nurodyti šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, rengiami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nurodytus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo dokumentuose.

Nustatant UAB „U“ darbuotojų saugos darbe reikalavimus buvo parengta ir direktorės V. Š. patvirtinta „Dirbančiam su dygiavimo medžio apdirbimo staklėmis darbuotojo darbo saugos ir sveikatos instrukcija“. V. Š. įvykio metu ėjo UAB „U“ direktorės pareigas. Kolegijos manymu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei teisinius aktus, reglamentuojančius darbų saugą. Teismai pagrįstai pripažino, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys susiformavo ir E. P. sužalojimas įvyko dėl viso komplekso organizacinių aplinkybių netinkamai vykdant darbų saugos reikalavimus ne tik įrengiant bei paruošiant gamybiniam procesui dygių pjovimo pusautomačio DFK-2M EC stakles, bet ir nepakankamai apmokant, paruošiant bei instruktuojant darbui su šiomis staklėmis nukentėjusiąją E. P. ir liudytoją A. A., taip pat nepakankamai kontroliuojant gamybinio proceso eigą. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, jog už darbų saugą atsakingo asmens pagrindinė pareiga – užtikrinti saugią atliekamų darbų darbo aplinką, tačiau nepagrįstai tvirtinama, jog nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta. Dvipusis mini dygių pjovimo pusautomatis DFK-2M EC – pavojingas įrenginys (turi judančių dalių, prie kurių prisilietęs asmuo gali būti traumuotas), kurio naudojimas ne pagal gamintojo nurodytus reikalavimus gali būti nesaugus su įrenginiu dirbančiam asmeniui, todėl gamintojas instrukcijos 4.1 punkte yra nurodęs, kad darbdavys yra atsakingas už savo darbuotojų instruktavimą su šiuo įrenginiu, o operatorius, kuriuo laikomas asmuo, turintis užduotį surinkti, valdyti, reguliuoti, prižiūrėti, valyti, taisyti arba gabenti mašinas, privalo puikiai žinoti visų pusautomačio valdymo organų vietą ir funkcijas.

Skunde nemaža dėmesio skiriama pusautomačio DFK-2M EC staklių apsauginių gaubtų klausimui. Reiškiamos abejonės dėl bylos duomenų ir teismo išvadų apie tai, jog vieno iš gaubtų nebuvo, tačiau nepateikiami įrodymai, kad apsauginiai gaubtai buvo sumontuoti ir jie tinkamai veikė. Skunde taip pat remiamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB. Tačiau kaip tik minėtos direktyvos I priede 1.1.2 a) papunktyje, kur įtvirtinti saugos integravimo principai, yra nurodyta, jog mašinos turi būti suprojektuotos taip, kad visas operacijas atliekant ne tik gamintojo numatytomis sąlygomis, bet ir netinkamo jų naudojimo atveju, jos vykdytų savo funkcijas ir nekeltų pavojaus jas valdantiems, derinantiems ir prižiūrintiems asmenims.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai pažymėjo, jog pagal Darbo kodekso 16, 24 straipsnių, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio prasmę V. Š. buvo darbdaviui – UAB „U“ atstovaujantis asmuo. Šis įstatymas įpareigoja darbdavį užtikrinti saugias ir sveikas darbuotojų darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Be to, bendrovė buvo patvirtinusi ir direktoriaus pareiginę instrukciją, kurioje nurodyta, jog būtent direktorius atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos organizavimą bendrovėje, elektros įrenginius aptarnaujančio personalo parinkimą, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymą, atestavimą ir instruktavimą (35.2. punktas), o už savo netinkamą pareigų vykdymą direktorius atsako bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (40 punktas). V. Š. buvo išduotas darbų saugos pažymėjimas, patvirtinantis, kad ji buvo išklausiusi darbų saugos tarnybų specialisto įmonės mokymo programą. Nustatydami nelaimingo atsitikimo darbe priežastis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. spalio 23 d. specialisto išvada, kad įvykio metu atliekami darbai neatitiko darbų saugos reikalavimų. Šis įrodymas patvirtina nurodytas aplinkybes ir atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Todėl teismai pagrįstai pagal šiame akte nustatytus norminių aktų pažeidimus, remdamiesi BK 176 straipsnio dispozicija, kuri pagal konstrukciją yra blanketinė norma, išdėstė veikos, kuri teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, požymius.

Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog minėta specialisto išvada teismų baigiamuosiuose sprendimuose nebuvo išsamiai įvertinta, o a priori buvo pripažinta įrodymu ir turėjo prejudicinę reikšmę pripažįstant V. Š. kalta pagal BK 176 straipsnį. Tokie argumentai nepagrįsti. Nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės byloje yra nustatytos ne tik minėto akto duomenimis, bet ir nukentėjusiosios E. P. bei liudytojos A. A. parodymais, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu, nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kuriame Valstybinė darbo inspekcija nurodė dvi nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – įrenginio konstrukcijos pažeidimus bei nepakankamą darbuotojo instruktavimą. Visuose tyrimo aktuose pateikiama išvada, jog darbdavio pareiga buvo užtikrinti, kad, pakėlus staklių apsaugą, tai yra būtina siekiant išvalyti įrenginį, o juo labiau jei gaubtas buvo nuimtas, staklės turėjo neįsijungti, net A. A. ir paspaudus valdymo mygtuką. Šiuo atveju būtent UAB „U“ kaip darbdavio pareiga buvo užtikrinti, kad dvipusis mini dygių pjovimo pusautomatis DFK-2M EC turėtų visas gamintojo instrukcijoje nurodomas apsaugas, kurios užtikrintų darbuotojų, esančių pavojingoje zonoje, saugumą, kad būtų išvengta sąlyčio su pavojingomis įrenginio dalimis rizikos ir dėl to galėtų įvykti nelaimingi atsitikimai. Skunde taip pat išdėstyti teiginiai, kad nelaimingo atsitikimo darbe padariniai būtinuoju priežastiniu ryšiu yra susiję ne su V. Š. netinkamu pareigų atlikimu darbų saugos srityje, o su A. A. veiksmais. Šie teiginiai neteisingi. Teismai pagrįstai pripažino, kad tais atvejais, kai iš asmens reikalaujama tam tikro elgesio modelio, asmuo turi iš anksto aiškiai ir konkrečiai žinoti, kokių elgesio taisyklių jam privalu laikytis. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, tačiau jo teisinė reikšmė nustatoma tik kompleksiškai nagrinėjant ir atskleidžiant veikos ir padarinių santykį kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išnagrinėjo visus bylos proceso metu gautus įrodymus, jų tarpusavio santykį, įstatymo nustatyta tvarka šalino prieštaravimus. Bylos procesas vyko laikantis rungimosi principo, neskubinant proceso baigties ir sudarant proceso šalims galimybes pateikti reikiamus duomenis bei argumentus dėl nagrinėjamos bylos. Bylos proceso metu gautais ir išnagrinėtais įrodymais bei nuosekliais teismų argumentais, kurie pagrįsti išsamiu darbų saugos sritį reguliuojančių teisės aktų išnagrinėjimu, yra paremta išvada, jog dėl darbdavio, kuris turi pareigą užtikrinti darbuotojui saugias darbo sąlygas, netinkamo pareigų atlikimo, pasireiškusio V. Š. neatsargia kalte, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusiajai neteisingai priteistos advokato atstovavimo išlaidos. Teisė nukentėjusiajai gauti apmokėjimą už advokato paslaugas numatyta BPK 106 straipsnio 2 dalyje. Bylos duomenys patvirtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundą ir jame buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais. Dėl to ji buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos, kad šis dalyvautų byloje. Nukentėjusioji teismui pateikė atsiliepimą į paduotus apeliacinius skundus, teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusios atstovė advokatė, todėl advokato atstovavimo išlaidos nukentėjusiajai priteistos pagrįstai. Dėl nuteistosios turtinės padėties, tai byloje yra pakankamai duomenų apie V. Š. turtinę padėtį, todėl teismui nebuvo reikalo šias aplinkybes aiškintis papildomai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r ė :

Nuteistosios V. Š. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Gintaras Goda

Alvydas Pikelis