Dėl teisės normų, reglamentuojančių žaidėjo atstovavimo sutarties vykdymą ir atstovo teisę į atlyginimą, aiškinimo bei taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-344-684/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13543-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. O. (O.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „East Players“ ieškinį atsakovui G. O. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių žaidėjo atstovavimo sutarties vykdymą ir atstovo teisę į atlyginimą, aiškinimo bei taikymo.

Ieškovė UAB „East Players“ prašė priteisti iš atsakovo G. O. 41 000 Eur skolos pagal žaidėjo atstovavimo sutartį ir 5 procentų metines procesines palūkanas.

Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad ji su atsakovu sudarė žaidėjo atstovavimo sutartį, pagal kurią turi teisę iš atsakovo gauti atlyginimą už suteiktas pagal sutartį atstovavimo paslaugas, tačiau atsakovas savo prievolės nevykdė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 41 000 Eur skolos ir 5 procentų metines procesines palūkanas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys 2008 m. gegužės 29 d. sudarė žaidėjo atstovavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė atstovavo atsakovui (Sutarties 1.1 punktas). Pagal Sutarties 1.2 punktą ieškovė įsipareigojo atsakovą konsultuoti, padėti ir atstovauti jam kaip kvalifikuotam krepšininkui santykiuose su krepšinio klubais visame pasaulyje, taip pat atsakovo vardo, atvaizdo, įvaizdžio, atletinių įgūdžių ir asmeninių savybių rinkodaros bei prekybos klausimais, pristatyti atsakovą bet kuriam atsakovo paslaugų pirkimu susidomėjusiam krepšinio klubui, atsakovo vardu derėtis su krepšinio klubu dėl tinkamos sutarties, kurią pasirašys atsakovas, ir vėliau palaikyti ryšį su klubu ginant atsakovo interesus ir sprendžiant visus atsakovui aktualius klausimus, kylančius dėl jo įsipareigojimų klubui. Pagal Sutarties 1.3 punktą atsakovas suteikė ieškovei išskirtines atstovavimo ir konsultavimo teises derinant visas sutartis su krepšinio klubais ir šių sutarčių sąlygas, atsakovas įsipareigojo nesudarinėti sutarčių ar susijusių susitarimų tiesiogiai ar per kitą trečiąją šalį. Sutarties 3 punktas nustato, kad: už bet kurią atstovo parūpintą ir žaidėjo pasirašytą sutartį (išskyrus NBA) žaidėjas sutinka sumokėti atstovui 10 procentų dydžio atstovo honorarą nuo pagrindinio žaidėjo grynojo atlyginimo už atitinkamus metus; derindamas žaidėjo sutartį su klubu, atstovas privalo įtraukti punktą, pagal kurį atstovas gauna jam skirtą honorarą tiesiogiai iš klubo, jis turi būti sumokamas atstovui sutarties su krepšinio klubu pasirašymo dieną; atstovo honoraras yra atlygis už visas pagal šią Sutartį atstovo suteiktas paslaugas; atstovas neturi teisės į jokių išlaidų kompensaciją, nebent šalys raštu susitaria kitaip.

2013 metais atsakovas G. O. su VšĮ „Krepšinio Rytas“ (toliau – Klubas) sudarė sportinės veiklos sutartį, kurios 4.2 punkte nustatyta, kad už 2013–2014 metų krepšinio sezoną klubas atsakovui sumoka 110 000 Eur, už 2014–2015 metų sezoną – 135 000 Eur, už 2015–2016 metų sezoną – 165 000 Eur.

Byloje pateikti ieškovės UAB „East Players“ direktoriaus Š. B. ir atsakovo G. O. bei Š. B. ir Klubo direktoriaus M. P. susirašinėjimai socialiniame tinkle „Facebook“ elektroniniais laiškais bei SMS žinutėmis įrodo, kad ieškovė teikė atsakovui atstovavimo paslaugas, derėjosi su Klubu dėl atsakovo sportinės veiklos sutarties su Klubu sudarymo, derino sutarties sąlygas, organizavo jos pasirašymą. Tai įrodo, kad atsakovo sutartis su Klubu buvo pasirašyta dėl ieškovės, teikusios atstovavimo paslaugas pagal Sutartį, pareigų vykdymo, ieškovė derėjosi ir su kitais klubais, be to, ir pasirašius sutartį su Klubu ieškovė toliau atstovavo atsakovo interesams, derėjosi dėl jo žaidimo ir galimybių perkelti jį į kitą klubą.

Teismas sprendė, kad sportinės veiklos sutarties su Klubu sudarymo momentu ieškovė buvo atsakovo atstovė ir tinkamai vykdė savo pareigas, ši sutartis su Klubu buvo sudaryta ieškovei teikiant savo paslaugas pagal Sutartį. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, atsakovas nepateikė. Nors į atsakovo su Klubu pasirašytą sportinės veiklos sutartį neįtrauktas punktas, kad ieškovei priklausantį honorarą išmoka Klubas, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad šalių sudaryta Sutartis tapo neatlygintinė. Projektiniame pasiūlyme Klubo pasiūlytas atlyginimas atsakovui 2013–2014 m. buvo 100 000 Eur, 2014–2015 m. – 125 000 Eur, 2015–2016 m. – 150 000 Eur. Tai įrodo, kad ieškovė, derindama atsakovo atlyginimą, į jį įtraukė pagal Sutartį sulygtą honorarą, t. y. 10 procentų nuo atsakovo grynojo atlyginimo (Sutarties 3 punktas). Iš byloje pateikto ieškovės direktoriaus Š. B. ir Klubo direktoriaus M. P. susirašinėjimo nustatyta, kad aplinkybė, jog ieškovei honorarą moka ne Klubas, o tiesiogiai žaidėjas, yra ne vienkartinė praktika. Teismas pažymėjo, kad bet kokiu atveju atlyginimą agentui privalo sumokėti pats žaidėjas, o ne Klubas. Jeigu į sportinės veiklos sutartį būtų įtraukta sąlyga dėl atsiskaitymo su ieškove, bet kokiu atveju jam honoraras būtų mokamas iš atsakovui priklausančio atlyginimo.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų nurodęs ieškovei, jog sutinka sudaryti sutartį su Klubu tik tuo atveju, jeigu nebus nurodyti agentiniai, t. y. atlyginimas ieškovei. Apskritai nenustatyta, kad atsakovas būtų išreiškęs savo valią dėl kokių nors sutarties su Klubu sąlygų. Visas derybas tiesiogiai vykdė ieškovė, įskaitant ir atlyginimo atsakovui klausimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad po sutarties su Klubu sudarymo atsakovas neginčijo savo prievolės atsiskaityti su ieškove, žadėdamas sumokėti jai priklausantį honorarą, tačiau šios prievolės neįvykdė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis, papildomai pažymėjo, kad atsakovas deklaratyviai teigia, jog atlyginimas agentui yra mokamas ne iš žaidėjo atlyginimo, o atskirai Klubo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju žaidėjo agentė neturėjo jokių teisinių santykių su Klubu, ji veikė kaip žaidėjo (atsakovo) atstovė ir jo vardu, t. y. teisinius santykius ji turėjo tik su žaidėju ir galėjo gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas tik pagal sutartį su žaidėju ir iš žaidėjui priklausančio honoraro, nesvarbu, ar agentei priklausantis atlyginimas būtų atskirai apskaičiuotas ir nurodytas Klubo sutartyje su žaidėju, ar ne.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pagal Sutarties 3 punkto nuostatą, kad „derindamas žaidėjo sutartį su klubu, Atstovas privalo įtraukti punktą, pagal kurį Atstovas gauna jam skirtą honorarą tiesiogiai iš klubo. Šis mokėjimas turi būti sumokamas Atstovui sutarties su krepšinio klubu pasirašymo dieną“, ieškovės honoraro sumokėjimas tampa sąlyginis, t. y. ieškovė įgyja teisę į honorarą, jei: a) parūpina atsakovui sportinės veiklos sutartį tarp jo ir krepšinio klubo; b) į šią sutartį įtraukia sąlygą dėl jai tenkančio atlyginimo gavimo tiesiai iš klubo. Agentui, kuris neįvykdo šių sąlygų, nors jis veikė žaidėjo vardu, patyrė laiko ir kitokių sąnaudų, šios išlaidos neatlyginamos, o honoraras nemokamas.

Nurodyta Sutarties 3 punkto nuostata atsakovui sukėlė pagrįstą lūkestį, kad žaidėjo atstovavimo sutartyje nustatyta žaidėjo prievolė agento pastangomis bus perkelta Klubui. Tokį suvokimą ir lūkestį patvirtina egzistuojanti praktika, kad žaidėjas tiesiogiai savo agentui nemoka atlygio, o jis perkeliamas krepšinio klubui, taip pat faktas, kad nuo pat 2008 m. gegužės 29 d., kai atsakovas su ieškove sudarė Sutartį, iki 2013 m. balandžio 10 d., kai atsakovas sudarė sportinės veiklos sutartį su VšĮ „Krepšinio Rytas“, ieškovė iš atsakovo nė karto nereikalavo, o atsakovas ieškovei nė karto nemokėjo Sutartyje nurodyto atlyginimo.

Nustatant Sutarties 3 punkto nuostatų turinį ir jį aiškinant, privaloma atsižvelgti į Sutarties sudarymo momentą ir aplinkybes, šalių padėtį, amžių ir patirtį, ieškovės statusą ir iš jo ieškovei išplaukiančias papildomas pareigas, agento honoraro mokėjimo bendrąją praktiką, faktinę situaciją, aplinkybę, kad atsakovas sudarė ieškovės pasiūlytą sutartį ir, esant neaiškumų dėl jos sąlygų, ji turėtų būti aiškinama sutartį pasiūliusios šalies nenaudai ir sutartį priėmusios šalies naudai. Priimant skundžiamą nutartį į tai nebuvo atsižvelgta. Šalių sudaryta sutartis yra išskirtinio atstovavimo ir konsultavimo sutartis. Atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp agento ir jo kliento susiklostė fiduciariniai, t. y. grįsti pasitikėjimu, atstovo ir atstovaujamojo santykiai. Sutarties sudarymo metu atsakovas buvo jauno amžiaus (18 metų), o ieškovės atstovas Š. B. jau kurį laiką veikė rinkoje kaip profesionalus agentas. Ieškovė, atstovaudama atsakovui, netinkamai vykdė Sutarties 3 punktą, jai imperatyviai įtvirtintas prievoles, atsakovo neinformavo (nuslėpė, nutylėjo), kad jam teks našta mokėti ieškovei tenkantį honorarą, tokiu būdu pažeidė Sutartį ir atstovei tenkančias prievoles siekti maksimalaus atstovaujamojo interesų patenkinimo, būti rūpestingai, atidžiai, tinkamai informuoti atstovaujamąjį apie atstovavimo eigą, turinį ir rezultatus, būti lojaliai, vengti interesų konflikto, nepiktnaudžiauti atstovaujamojo pasitikėjimu. Sutartyje nustatytų imperatyvių sąlygų nevykdymas laikytinas netinkamu sutarties vykdymu, todėl ieškovė negali reikalauti maksimalaus honoraro.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Tarp žaidėjų agento ir sportininko susiklosto atlygintiniai paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu žaidėjų agentas teikia sportininkui atitinkamas paslaugas, o sportininkas už jas atsiskaito, taigi ieškovė galėjo gauti mokėjimą iš atsakovo ar iš trečiojo asmens, veikusio atsakovo vardu. Aiškinant Sutarties 3 punktą, svarbu tai, kad Sutartyje nėra nustatyta, jog atsakovas būtų atleidžiamas nuo pareigos sumokėti ieškovei Sutarties 3 punkto 1 dalyje nustatytą atlyginimą, jeigu nėra įgyvendinama Sutarties 3 punkto 2 dalies nuostata, kad, derindamas žaidėjo sutartį su klubu, atstovas privalo įtraukti punktą, pagal kurį gauna jam skirtą honorarą tiesiogiai iš klubo. Praktikoje į sportinės veiklos sutartis dažnai yra įtraukiamos nuostatos, jog atlyginimą už sportininkui suteiktas atstovavimo sutartis žaidėjų agentui sumokės klubas, tačiau šį atlyginimą žaidėjo agentui klubas moka klubo mokėtino sportininkui atlyginimo sąskaita, t. y. atitinkama žaidėjo agentui mokama suma yra mažinamas sportininkui mokėtinas atlyginimas pagal sportinės veiklos sutartį.

Atsakovas kasaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečiai sutarčių aiškinimo taisykles pažeidė teismai, aiškindami Sutarties 3 punktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį ir jos nuostatų esmę, atsižvelgtina į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad po Sutarties sudarymo atsakovas ne kartą pripažino savo skolą ieškovei pagal Sutartį ir žadėjo atsiskaityti, o tokios Sutarties 3 punkto reikšmės, kokią kasaciniame skunde pateikė atsakovas, šalys nurodytam punktui niekada nebuvo suteikusios. Kilus šalių ginčui byloje, atsakovas neigė net faktą, kad ieškovė teikė jam atstovavimo paslaugas santykiuose su Klubu. Atsakovo prievolę atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas patvirtina nustatytos aplinkybės, kad Sutartyje sulygto honoraro, t. y. 10 procentų atsakovo grynojo atlyginimo, suma padidinta galutinė sportinės veiklos sutartyje nurodyta atsakovui Klubo išmokėtina suma.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atstovavimo sutarties vykdymo ir jos nuostatų dėl atstovo teisės į atlyginimą aiškinimo

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir iš naujo jų nenustato (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl atsakovo kasaciniame skunde keliamų teisės taikymo klausimų.

Atstovavimo sutarties pagrindu atstovas veikia atstovaujamojo pavedimu, jo vardu ir interesais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-461/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-461/2010">3K-3-461/2010</a>). Atstovavimo sutarties šalių teisės ir pareigos nustatytos įstatyme ir jų sudarytoje sutartyje, reglamentuojančioje vidinius jų santykius. Atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita, ir sumokėti atstovui atlyginimą už darbą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai (CK 2.151 straipsnis). Vertinant šią teisės normos formuluotę darytina išvada, kad atstovaujamasis turi pareigą atlyginti atstovui net ir tais atvejais, kai tai nenurodyta sutartyje ar įstatyme, nes neatlygintinis atstovavimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017).

Jei kyla atstovavimo sutarties šalių ginčas dėl šios sutarties aiškinimo, taikytinos sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2011">3K-3-318/2011</a>; kt.).

Byloje nustatyta, kad pagal šalių 2008 m. gegužės 29 d. sudarytą žaidėjo atstovavimo sutartį atsakovas suteikė ieškovei išskirtines atstovavimo ir konsultavimo teises derinant su krepšinio klubais visas sutartis ir jų sąlygas (Sutarties 1.3 punktas). Atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 10 procentų dydžio atstovo honorarą (atlygį už visas pagal Sutartį suteiktas paslaugas) nuo pagrindinio savo grynojo atlyginimo už atitinkamus metus; derindama atsakovo sutartį su Klubu, į ją ieškovė privalėjo įtraukti nuostatą, kad jai skirtą honorarą ji gauna tiesiogiai iš Klubo sutarties su Klubu pasirašymo dieną (Sutarties 3 punktas).

Kasaciniame skunde atsakovas neginčija ieškovės paslaugų pagal Sutartį suteikimo, tačiau suformulavo argumentą, kad ieškovė, neįvykdžiusi atstovavimo Sutarties nuostatos, pagal kurią ji privalėjo į rengiamą sutartį su Klubu įtraukti sąlygą dėl honoraro mokėjimo jai tiesiogiai iš Klubo, neteko teisės į atlyginimą už atstovavimą. Atsakovas taip pat teigia, kad neįvykdžiusi pirmiau nurodytos nuostatos ir neinformavusi atsakovo, jog jam teks mokėti ieškovei atlyginimą, ieškovė netinkamai vykdė Sutartį, todėl negali reikalauti maksimalaus honoraro.

Pasisakydama dėl atstovavimo Sutarties nuostatos, pagal kurią ieškovė privalėjo į rengiamą sutartį su Klubu įtraukti sąlygą dėl honoraro mokėjimo jai tiesiogiai iš Klubo, reikšmės, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės derinta ir atsakovo su Klubu sudaryta sportinės veiklos sutartis yra atlygintinė sutartis, pagal kurią atsakovas ir Klubas susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Klubas įsipareigojo atsakovui už sportinę veiklą mokėti atlyginimą. Derindama sportinės veiklos sutartį su Klubu, ieškovė veikė atsakovo vardu, t. y. tik kaip jo atstovė. Pagal šią sutartį ieškovė (krepšininko atstovė) neveikė Klubo interesais ir neteikė jokių paslaugų Klubui, todėl neįgijo teisės reikalauti iš Klubo atlyginimo. Taigi, sportinės veiklos sutartyje, nepriklausomai nuo to, ar į ją įtraukta nuostata dėl atskiros sumos sumokėjimo sportininko atstovui, sutarta, kad atlyginimas mokamas tik sportininkui už sportinę veiklą. Prievolė gali būti įvykdyta tiek kreditoriui, tiek jo paskirtam asmeniui (CK 6.44 straipsnio 1 dalis), todėl atlyginimą pagal sutartį turinti gauti šalis turi teisę sutarti su jo mokėtoju, kad dalis gavėjui priklausančio atlyginimo sumos bus išmokėta gavėjo nurodytam trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo sąlyga dėl honoraro atstovei mokėjimo tiesiogiai iš Klubo gali būti aiškinama tik kaip CK 6.44 straipsnio 1 dalyje nurodytos kreditoriaus teisės įgyvendinimas. Ieškovei neįtraukus ginčo sąlygos į atsakovo sportinės veiklos sutartį su Klubu, Klubui nebuvo perkelta prievolė dalį atsakovo atlyginimo išmokėti ieškovei, todėl visą atlyginimą Klubas išmokėjo atsakovui, o šiam liko prievolė pačiam atsiskaityti su ieškove.

Pasisakant dėl atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove pagal atstovavimo Sutarties nuostatas, išvadą, kad Klubui nebuvo perkelta atsakovo prievolė dalį atsakovo atlyginimo išmokėti ieškovei kaip atlygį už sutartį su Klubu (atstovo honorarą), ši prievolė liko atsakovo prievole, patvirtina ir aplinkybė, kad derindama su Klubu sportinės veiklos sutartį ieškovė derėjosi ir dėl savo iš atsakovo gautino atlygio ir į atsakovo pagal sutartį gautinas sportinės veiklos išmokas įtraukė pagal atstovavimo sutartį sulygtą savo honorarą, t. y. sportinės veiklos sutartyje nustatomos išmokos už sportinę veiklą atsakovui buvo padidintos iš esmės po 10 proc. už kiekvieną krepšinio sezoną, kas atitinka šalių susitarimą, užfiksuotą atstovavimo sutartyje.

Minėta, kad pagal CK 2.151 straipsnį atstovaujamasis turi sumokėti atstovui atlyginimą už darbą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai nustato, kad atstovaujama neatlygintinai. Ginčo Sutartyje sutarta dėl atlygintinio atstovavimo, šis susitarimas nebuvo pakeistas. Sutartyje nenurodyta, kad jos 3 punkto sąlygos – įtraukti į sutartį su Klubu nuostatą dėl atlyginimo atstovei mokėjimo tiesiogiai iš Klubo – neįvykdymas lemtų teisės į sutartą atlyginimą už atstovavimą praradimą. Byloje nenustatyta, kad šios sąlygos neįvykdymas būtų lėmęs atsakovo turtinius praradimus ar kitokią žalą, ši sąlyga nėra esminė šalių teisėms ir pareigoms, nes bet kuriuo atveju honoraras atsakovo atstovei turėjo būti mokamas iš atsakovo atlyginimo. Tokį sutartinių santykių aiškinimą patvirtina bylą nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės: atvejai, kai atstovo atlyginimas įskaičiuojamas į žaidėjo atlyginimą ir ieškovei honorarą mokėjo ne Klubas, o žaidėjas, yra ne vienkartinė praktika, tokia galimybė nurodyta Žaidėjų agento ir žaidėjo standartinėje sutartyje; atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų prieštaravęs pirmiau nurodytos praktikos taikymui jo sportinės veiklos sutartyje; po sutarties su Klubu sudarymo atsakovas ne tik neginčijo savo prievolės sumokėti ieškovei priklausantį honorarą, bet priešingai – pripažino ginčo prievolę ir žadėjo ją įvykdyti, tačiau neįvykdė. Taigi teismai nustatė, kad po atstovavimo ir sportinės veiklos sutarčių sudarymo šalys vienodai suprato atsakovo prievolę sumokėti ieškovei Sutarties 3 punkte nurodytą atlyginimą, tačiau atsakovas šios prievolės vykdymą atidėliojo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo skundžiamus procesinius sprendimus priėmę teismai, aiškindami ginčo Sutarties 3 punkto reikšmę, atsižvelgė į šios atstovavimo sutarties esmę ir tikslą, šalių elgesį po Sutarties sudarymo ir ją vykdant – sportinės veiklos sutarties derinimo ir vykdymo metu, t. y. teismai, aiškindami ginčo Sutarties sąlygas, tinkamai taikė CK 6.193–6.195 straipsniuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles. Dėl to teismai, nustatę ir įvertinę bylos aplinkybes, turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovė, suteikusi atsakovui atstovavimo ir konsultavimo paslaugą santykiuose su Klubu, nors ir neįtraukė ginčo Sutarties 3 punkte nurodytos sąlygos dėl jos atlyginimo mokėjimo tvarkos į derintą atsakovo sportinės veiklos sutartį su Klubu, tačiau neprarado teisės į sutartą atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje suformuluotais argumentais ir pateiktais įrodymais atsakovas nepagrindė savo pozicijos, kad sudarant ir vykdant atstovavimo Sutartį jam buvo neaiškios jos sąlygos. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios būtų lėmusios ginčo Sutarties šalių teisių ir pareigų disbalansą ir iš to išplaukiantį atsakovo teisių pažeidimą. Dėl to byloje nekilo poreikis atsižvelgti į atsakovo nurodytas aplinkybes ir aiškinti Sutartį išimtinai jo naudai.

Atsakovo argumentai dėl netinkamo atstovavimo sutarties vykdymo, jo tinkamai neinformuojant, kasaciniame skunde grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, kurios byloje nebuvo nustatytos, o kasacinio proceso metu nebegali būti nustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teismai, ištyrę įrodymus, nenustatė atsakovo teiginius patvirtinančių aplinkybių apie netinkamą atstovaujamojo informavimą ir to padarinius – kad atsakovui būtų buvę nežinoma apie prievolę savo atstovei sumokėti nuo jo atlyginimo skaičiuojamą atstovės honorarą. Teismai konstatavo priešingus faktus – atsakovui tokia prievolė buvo žinoma ir jo pripažįstama, tačiau jos vykdymas atidėliojamas. Dėl to teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė netinkamai vykdė atstovavimo sutartį ir neturi teisės į sutartą atlyginimą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus, todėl nėra pagrindo juos panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, pateikusi prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą, nepateikė dokumentų, patvirtinančių tokias išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė

Rimvydas Norkus