Ž. P. pagal BK 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-189-511/2017 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00759-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovės direktorės V. Š. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties nuteistojo Ž. P. baudžiamojoje byloje.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu Ž. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė iš dalies sudėta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir jam skirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant Ž. P. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, atlyginti pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendį civilinei ieškovei E. S. padarytą turtinę 2085,26 Eur žalą per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant ne mažiau kaip po 85 Eur iki visiško civilinio ieškinio sumos sumokėjimo. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendį bei laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. sausio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

1. Ž. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmes Marijampolės pataisos namuose, turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, nuo 2014 m. spalio iki 2014 m. lapkričio 14 d., tikslesniu tyrimo nenustatytu laiku, pokalbio mobiliuoju telefonu metu perdavė savo AB DNB banke esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam asmeniui. 2014 m. lapkričio 14 d. 17.53 val. iš Marijampolės pataisos namų mobiliojo ryšio telefonu tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus V. Š. į jos mobiliojo ryšio telefoną ir melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tyrėju bei pranešus, kad yra padirbtas jos asmens pasas bei asmens tapatybės kortelė, kuriais pasinaudodami sukčiai jos vardu atidarė sąskaitas SEB, Šiaulių, DNB bei „Swedbank“ bankuose, ir pasinaudodami minėtomis sąskaitomis korumpuoti bankų darbuotojai „plovė“ pinigus iš neįgaliųjų vaikų fondo, taip pat neva telefonu V. Š. sujungus su Centrinio banko darbuotoja, kuri pasakė, kad bus atliekama pinigų šaldymo operacija, todėl ji turinti padiktuoti savo įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos AB DNB banko elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, slaptažodžius bei generatoriaus parodymus ir asmeninės sąskaitos, esančios „Swedbank“ banke, prisijungimo duomenis, ir šiai šiuos nurodymus įvykdžius, 2014 m. lapkričio 14 d. 19.16 val. ir 19.31 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš UAB (duomenys neskelbtini), priklausančios V. Š. AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Ž. P. DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai per du kartus pervedė 8543,79 Eur (29 500 Lt), ir 2014 m. lapkričio 14 d. 19.39 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Ž. P. DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai per vieną kartą pervedė 2896,2 Eur (10 000 Lt), iš viso 11 439,99 Eur (39 500 Lt). Po to Ž. P. 2014 m. lapkričio 14 d. tyrimo metu nenustatyto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, nurodymu įvairiuose Marijampolės bankomatuose per 20 kartų išėmė 11 295,18 Eur (39 000 Lt) ir perdavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o likusius 144,81 Eur (500 Lt) pasiliko sau. Taip bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 11 439,99 Eur (39 500 Lt) ir padarė UAB (duomenys neskelbtini) didelę 11 439,99 Eur (39 500 Lt) turtinę žalą.

2. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė direktorė V. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį ir pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendį: patenkinti UAB (duomenys neskelbtini) pareikštą 13 756,95 Eur civilinį ieškinį, remiantis įrodymais dėl jo pagrįstumo ir dydžio, padarytą žalą priteisiant iš kalto asmens.

2.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 47 500 Lt (13 756,95 Eur) dydžio civilinį ieškinį, tačiau dėl jo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje niekaip nepasisakyta, o apskundus jį apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Kasatorė teigia, kad taip teismai iš esmės pažeidė BPK nuostatas, susijusias su civilinio ieškinio išsprendimu.

2.2 Kasatorė teigia, kad išvadą, jog civilinis ieškinys nebuvo paduotas, apeliacinės instancijos teismas grindė tik prielaidomis. Šį teiginį kasatorė grindžia nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, pateikdama savąjį vertinimą: kasatorė nurodo, kad ji reiškė abejones dėl civilinio ieškinio padavimo aplinkybių, tačiau ne dėl ieškinio pareiškimo fakto; apeliacinės instancijos teismas iškraipė liudytojos I. J. parodymus, nurodydamas, kad ši liudytoja nepamena, jog civilinis ieškinys būtų paduotas, nors teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad ji negali tvirtinti, jog civilinio ieškinio tikrai nebuvo; kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nutarime pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) civiline ieškove pagrindu buvo nurodytas ne civilinis ieškinys, o įgaliojimas atstovauti bendrovę, teigdama, kad šiame nutarime yra nustatyta, jog pareikštas 47 500 Lt (13 756,95 Eur) civilinis ieškinys ir įmonė pripažinta civiline ieškove būtent dėl šios aplinkybės; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kaltinamajame akte pažymėti tik duomenys apie civilinį ieškinį, tačiau nėra paties civilinio ieškinio, nors kaltinamajame akte akivaizdžiai atsispindi, kad UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 47 500 Lt (13 756,95 Eur) civilinį ieškinį; apeliacinės instancijos teismas ieškinio nepadavimo faktą nepagrįstai grindė nesutapimu sumų, nurodytų nutarimuose pripažinti civiline ieškove bei dėl nuosavybės teisių apribojimo taikymo ir panaikinimo, tačiau šis nutarimas dėl Ž. P. nuosavybės teisių apribojimo buvo priimtas dar iki civilinio ieškinio pareiškimo, nesant galutinių tikslių duomenų apie padarytos turtinės žalos dydį, o nutarime pripažinti civiline ieškove ir kaltinamajame akte, nurodyta ta pati suma – 47 500 Lt (13 756,95 Eur). Be to, kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo tinkamai patikrinta, ar civilinis ieškinys per klaidą nepateko į kitą išskirtą ikiteisminio tyrimo bylą. Tą buvo įpareigota padaryti prokurorė, kuri nurodė, kad civilinio ieškinio minėtoje išskirtojoje byloje nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas su išskirtos bylos medžiaga nesusipažino ir nesuteikė tokios galimybės proceso dalyviams.

3. Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovės direktorės V. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimo

4. Iš bylos matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nuosprendyje civilinio ieškinio nesprendė.

5. Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė apeliaciniame skunde nurodė, kad civilinė ieškovė buvo pateikusi byloje ieškinį, todėl prašė civilinį ieškinį išnagrinėti, jį patenkinant ir priteisiant žalos atlyginimą iš ją padariusio kalto asmens.

6. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimo nesprendė pagrįstai, nes šioje byloje civilinis ieškinys nebuvo paduotas, atmesdamas civilinės ieškovės atstovės apeliacinį skundą.

7. Teisėjų kolegija su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis sutinka. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų priemonių su civilinio ieškinio padavimu susijusioms aplinkybėms išsiaiškinti: apklausė civilinės ieškovės atstovę V. Š., ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją liudytoją I. J., įpareigojo prokurorę patikrinti iš ikiteisminio tyrimo išskirtoje byloje esančią medžiagą, ar civilinis ieškinys per klaidą nepateko į išskirtąją bylą. Vadovaudamasis išsamiai ištirtais bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas pateikė pagrįstas ir tinkamai motyvuotas išvadas, kad nagrinėjamoje byloje kaip procesinis dokumentas civilinis ieškinys raštu nebuvo pateiktas, nors tyrėja I. J. nutarimu pripažino UAB (duomenys neskelbtini) civiline ieškove, o aplinkybė, kad byloje pareikštas 13 756,95 Eur (47 500 Lt) civilinis ieškinys, buvo klaidingai nurodyta kaltinamajame akte.

8. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Taigi, civilinis ieškinys turi būti pareiškiamas rašytine forma. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau pagal teismų praktiką baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinio ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-245/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-245/2010">3K-7-245/2010</a>; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI2LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-526-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-526-693/2015">2K-526-693/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2016">2K-7-124-648/2016</a>).

9. BPK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą, pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Šią normą sistemiškai aiškinant kartu su BPK 109 straipsnio ir 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis toks reikalavimas atlyginti žalą pareiškiamas nustatyta tvarka paduodant civilinį ieškinį; civilinio ieškinio pateikimas yra būtina sąlyga reikalavimą atlyginti žalą pareiškusį asmenį pripažinti civiliniu ieškovu. Nesant byloje nustatyta tvarka pateikto civilinio ieškinio, pripažindama UAB (duomenys neskelbtini) civiline ieškove tyrėja šių reikalavimų nesilaikė. Pažymėtina, kad nutarimu pripažinti civiliniu ieškovu fiziniam arba juridiniam asmeniui suteikiamas civilinio ieškovo procesinis statusas, o tai reiškia, kad toks asmuo nuo nutarimo priėmimo dalyvauja baudžiamajame procese, turėdamas BPK 110 straipsnio 2 dalyje ir kituose BPK straipsniuose numatytas civilinio ieškovo teises ir pareigas (duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės, teikti įrodymus ir kt.). Tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai nustatyta tvarka yra pateiktas civilinis ieškinys, o jo turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame aiškiai nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Vadovaujantis aukščiau aptartomis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vien tik fizinio asmens ar juridinio asmens atstovo žodinis pareiškimas apie jam nusikaltimu padarytą žalą arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimtas nutarimas pripažinti asmenį civiliniu ieškovu negali būti prilygintas civilinio ieškinio pareiškimui bei teismo išnagrinėtas, priimant vieną iš BPK 115 straipsnyje numatytų sprendimų.

10. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teismas, gavęs nagrinėti baudžiamąją bylą, jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu ar teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išsiaiškinti, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys, kam jis pareikštas, kokie reikalavimai, ar civilinis ieškinys atitinka bent minimalius reikalavimus, taikomus jo formai, turiniui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2016">2K-7-124-648/2016</a>). Esant situacijai, kai nėra nustatyta tvarka pareikšto civilinio ieškinio ir asmuo buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl nusikaltimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos, teismas teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išaiškinti civiliniam ieškovui ar jo atstovui teisę paduoti civilinį ieškinį, tam padarydamas bylos nagrinėjimo pertrauką. Tačiau iš šios bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismui 2016 m. kovo 3 d. pradėjus nagrinėti bylą, civilinės ieškovės atstovė V. Š. į teismo posėdį neatvyko, pateikusi prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Teismo du kartus pakartotinai šaukiama į teismo posėdį ji atvyko 2016 m. balandžio 27 d., kai įrodymų tyrimas jau buvo pradėtas. Todėl pašalinti neaiškumus dėl civilinio ieškinio ir, jei civilinio ieškovo atstovas pageidautų, sudaryti galimybę jam tinkamai pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje teismas nebegalėjo, nes civilinio ieškinio pareiškimas pradėjus įrodymų tyrimą negalimas. Tokiu atveju pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas juridinis asmuo analogiškai kaip ir nukentėjusysis, kuriam nusikaltimu padaryta žala, tačiau civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, teisę į žalos atlyginimą gali realizuoti pateikdamas ieškinį civilinio proceso tvarka. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas šią teisę civilinės ieškovės atstovei teisiamojo posėdžio metu išaiškino. Laikytina, kad tokiu būdu tyrėjos padarytą klaidą pripažįstant UAB (duomenys neskelbtini) civiline ieškove teismas ištaisė, vadovaudamasis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nepadarydamas esminio baudžiamojo proceso pažeidimo. Šiuo atveju papildomai pažymėtina, kad tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir civilinėje byloje dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos ieškovai nuo žyminio mokesčio atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovės direktorės V. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Aurelijus Gutauskas

Eligijus Gladutis