Dėl santuokos nutraukimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei DNB bankui, akcinei bendrovei SEB bankui

Civilinė byla Nr. e3K-3-340-916/2017

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01453-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.5.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui O. J. B. dėl santuokos nutraukimo ir pagal atsakovo O. J. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei DNB bankui, akcinei bendrovei SEB bankui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas.

Ieškovė prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pripažinti, kad šalių prievolės kreditoriams AB DNB bankui, AB SEB bankui pagal paskolos sutartis yra solidariosios ir tarp sutuoktinių vykdomos lygiomis dalimis.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes paliko šeimą ir daugiau nei vieneri metai gyvena atskirai, šeima nesirūpina. Ieškovės vardu registruotas turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Šio turto priklausinys yra nuotekų šalinimo tinklai – drenažas, kuris įrengtas santuokos metu, tačiau jos asmeninėmis lėšomis. Šalys turi bendrus kreditorius – AB DNB banką ir AB SEB banką, jiems atsako solidariai.

Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš ieškovės 32 282,46 Eur piniginę kompensaciją, 3500 Eur piniginę kompensaciją už automobilio dalį, taip pat piniginę kompensaciją už pusę drenažo, už įmokas AB SEB bankui ieškovės butui įsigyti.

Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas teigė, kad automobilio BMW nedovanojo ieškovei, todėl jam priteistina iš ieškovės pusė šio automobilio vertės. Atsakovas nurodė, kad santuokos metu jis mokėjo įmokas, grąžinant paskolą už ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausantį butą, todėl jam priteistina iš ieškovės pusė sumokėtų įmokų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „B.“;

padalijo sutuoktinių turtą – ieškovei asmeninės nuosavybės teise natūra priteisė automobilį „BMW 320“ (3500 Eur vertės), nuotekų šalinimo tinklus (1697 Eur vertės), o atsakovui iš ieškovės priteisė 2598,50 Eur piniginę kompensaciją už šį turtą;

priteisė atsakovui iš ieškovės 55 722,26 Eur piniginę kompensaciją už iki 2015 m. vasario 28 d. atliktą bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimą ieškovės asmeninei nuosavybei įgyti;

nustatė, kad su trečiuoju asmeniu AB DNB banku sudaryta 2005 m. spalio 27 d. kreditavimo sutartis Nr. 05/10/27-1008F ir 2006 m. gegužės 9 d. kreditavimo sutartis Nr. 06/05/09-169F po santuokos nutraukimo vykdomos jose nustatyta tvarka – ieškovė ir atsakovas yra solidarieji paskolų davėjo skolininkai, tačiau tarp paskolos gavėjų jų tarpusavio regresinius reikalavimus nuo 2015 m. kovo 1 d. vykdo tik ieškovė;

nustatė, kad su trečiuoju asmeniu AB SEB banku 2005 m. kovo 17 d. sudaryta kredito sutartis Nr. 0750518070257-02 po santuokos nutraukimo vykdoma joje nustatyta tvarka – ieškovė ir atsakovas yra solidarieji paskolos davėjo skolininkai, tačiau tarp paskolos gavėjų jų tarpusavio regresinius reikalavimus nuo 2015 m. kovo 1 d. vykdo tiek ieškovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis.

Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, ir atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė, kad ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise viešame registre registruotas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, šiltnamis, kiemo statiniai, žemės sklypas. Nors šis turtas įgytas santuokos metu, tačiau esant notarinės formos atsakovo sutikimui dėl šio turto įgijimo asmenine ieškovės nuosavybe. Teismas sprendė, kad šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Teismas nustatė, kad ieškovės vardu taip pat registruotas butas, kuris įgytas iki šalių santuokos sudarymo, todėl jis yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuotekų šalinimo tinklas – drenažas sukurtas santuokos metu, byloje nepateikta įrodymų, kad turtui sukurti panaudotos tik asmeninės ieškovės lėšos, pripažino, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas sprendė, kad natūra jis priteistinas ieškovei, o atsakovui priteistina piniginė kompensacija, lygi pusei šio turto vertės.

Teismas automobilį „BMW 320“ pripažino šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo automobiliu naudojasi ieškovė, automobilį natūra priteisė jai, o atsakovui priteisė 1750 Eur kompensaciją.

Teismas nustatė, kad 2005 m. kovo 17 d. iš AB SEB banko gauta paskola panaudota šeimos poreikiams tenkinti, todėl laikė šalis solidariaisiais skolininkais ir nurodė, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios (2015 m. kovo 1 d.) šalys tarpusavyje šią prievolę vykdo lygiomis dalimis.

Teismas nustatė, kad už paskolas, gautas 2005 m. spalio 27 d. ir 2006 m. gegužės 9 d. iš AB DNB banko, buvo įgytas ir suremontuotas būstas, kuris yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Bylos duomenys patvirtina, kad iki bylos šalių gyvenimo skyrium pradžios sutuoktiniai iš bendrąja jungtine nuosavybe esančių lėšų pagal minėtas kredito sutartis sumokėjo kreditoriui AB DNB bankui iš viso 106 496,44 Eur. Atsakovas reikalauja priteisti iš ieškovės sumas, kurios sumokėtos kreditoriui santuokos metu pagal nurodytas paskolų sutartis. Atsižvelgdamas į tai, kad šios prievolės atsirado išimtinai tik ieškovės interesais, šalių santuokiniai santykiai baigiasi, tačiau įgytas nekilnojamasis turtas išlieka asmenine ieškovės nuosavybe, nebebus naudojamas šeimos poreikiams, nors už jį iš dalies buvo sumokėta bendromis šalių lėšomis, teismas sprendė, kad atsakovui, vadovaujantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos principu, priklauso pusės nurodytu laikotarpiu (iki 2015 m. vasario 28 d. įskaitytinai) sumokėtos kreditoriui sumos dydžio piniginė kompensacija (53 248,22 Eur) iš ieškovės.

Teismas nustatė, kad pagal 2001 m. spalio 26 d. Būsto pirkimo kreditavimo sutartį, sudarytą ieškovės ir trečiojo asmens AB SEB banko, šalių santuokos metu nuo 2004 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo grąžinta 4948,07 Eur paskolos suma. Kadangi už šią paskolą buvo įgytas ieškovės asmenine nuosavybe esantis turtas, o atsakovas reikalauja kompensacijos už bendrų lėšų panaudojimą, teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad atsakovui, vadovaujantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos principu, priklauso pusės nurodytu laikotarpiu sumokėtos kreditoriui sumos dydžio piniginė kompensacija (2474,04 Eur) iš ieškovės.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. kovo 8 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, prašymas patvirtinti taikos sutartį

Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 8 d. nutarties ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, panaikinant skundžiamų sprendimų dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteista 55 722,26 Eur kompensacija, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnio 3 dalies, nors būtent ši teisės norma ir reglamentuoja santykius, dėl kurių kilo ginčas. CK 3.123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. Taigi, vienas sutuoktinis turi teisę reikalauti padidinti jo bendrosios nuosavybės dalį (ar gauti atitinkamą kompensaciją), kai yra nustatytos būtinos sąlygos: bendras turtas asmeniniams poreikiams turi būti naudojamas be kito sutuoktinio žinios; nuo tokio sutuoktinio veiksmo turi būti praėję ne daugiau kaip metai. Sutuoktinio sutikimas, kad kitas sutuoktinis įsigytų turtą asmenine nuosavybe, reiškia sutikimą, kad tokio turto įsigijimas būtų finansuojamas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Iš ieškovės buvo priteista gerokai didesnė kompensacija, nei būtų priteista, jeigu turtas būtų buvęs šalių bendroji jungtinė nuosavybė.

Teismai nesudarė sutuoktinių turto balanso (pvz., kokį turtą turi atsakovas ne Lietuvoje), nevertino, kokia yra bendro ir asmeninio turto vertė, o tiesiog priteisė atsakovo naudai pusę pagal kredito sutartį sumokėtų įmokų ir taip pažeidė CK 3.118 straipsnio 3 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398-421/2015">3K-3-398-421/2015</a>; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-70/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-70/2014">3K-3-70/2014</a>).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207/2009">3K-3-207/2009</a>) yra aiškiai suformuluota taisyklė, kad dalijamas egzistuojantis turtas ar turtinės teisės, tačiau ne šalių praeityje patirtos išlaidos (CK 3.88, 3.116 straipsniai). Teismai faktiškai padalijo ne tik šalių santuokos nutraukimo metu turėtą turtą ar turtines teises, bet ir šalių santuokos metu patirtas išlaidas (kredito įmokas).

Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2017 m. birželio 12 d. gautas ieškovės ir atsakovo prašymas patvirtinti pridedamą ieškovės ir atsakovo 2017 m. birželio 8 d. sudarytą taikos sutartį; taikos sutartį pasirašė ją sudarę ieškovė ir atsakovas. Prašyme nurodoma, kad šalys pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnyje suteikta teise ir ginčą nutarė užbaigti taikos sutartimi. Šalys prašo patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo šalių taikos sutarties patvirtinimo

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė ir atsakovas 2017 m. birželio 8 d. taikos sutartimi, vadovaudamiesi geranoriškumo, bendradarbiavimo principais, tarpusavio nuolaidomis išsprendė kilusį ginčą dėl reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovui 55 722,26 Eur kompensaciją.

Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

Iš bylos šalių pateiktos taikos sutarties turinio teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Taikos sutartimi šalys patvirtino, kad joms žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo teisinės pasekmės (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 294 straipsnio 2 dalis), t. y. teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį, šalių 2017 m. birželio 8 d. sudaryta taikos sutartis patvirtintina. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atsakovui iš ieškovės priteista 55 722,26 Eur piniginė kompensacija, panaikintinos ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.

Šalims sudarius taikos sutartį ir ją pateikus teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės kasacine tvarka pradžios, ieškovei grąžintina įstatyme nustatyto dydžio (100 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovei grąžintina 1052 Eur žyminio mokesčio sumokėto už kasacinį skundą, o žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą negrąžintinas.

Taikos sutartimi šalys sutarė, kad išlaidas valstybės naudai, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir bylos nagrinėjimu, jei tokios būtų patirtos, atlygina ieškovė. Taigi valstybei iš ieškovės priteistina 4,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 8 d. nutarties ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuriomis atsakovui iš ieškovės priteista 55 722,26 Eur piniginė kompensacija už iki 2015 m. vasario 28 d. atliktą bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimą ieškovės asmeninei nuosavybei įgyti.

Kitas Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 8 d. nutarties ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Patvirtinti ieškovės E. B. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ieškovė) ir atsakovo O. J. B. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atsakovas; Ieškovė ir Atsakovas toliau – Šalys) 2017 m. birželio 8 d. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), sudarytą šiomis sąlygomis:

Ieškovė įsipareigoja sumokėti Atsakovui dalį 55 722,26 Eur piniginės kompensacijos (toliau – ir Kompensacija), t. y. 10 000 Eur, tokia tvarka ir terminais: 2000 Eur (du tūkstančius Eur) iki 2017 m. liepos 15d.; 3000 Eur (tris tūkstančius Eur) iki 2017 m. rugsėjo 15 d; 5000 Eur (penkis tūkstančius Eur) iki 2017 m. gruodžio 15 d.

Ieškovė taip pat įsipareigoja iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. perduoti Atsakovui šiuos asmeninius jo daiktus:

Atsakovo DVD kolekciją;

Atsakovo sporto trofėjus;

Atsakovo alkoholio butelių kolekciją.

Visi likę Atsakovo asmeniniai daiktai, jeigu tokių būtų, lieka Ieškovei ir Atsakovas dėl šių daiktų reikalavimų nereiškia. 2.1–2.3 punktuose nurodyti daiktai bus perduoti Atsakovui per siuntų tarnybą ar kitu abiem Šalims priimtinu būdu.

Taikos sutarties 1 punkte nurodytos mokėtinos sumos sumokamos pervedant pinigus į Atsakovo sąskaitą banke AB „Swedbank“, sąskaitos (duomenys neskelbtini).

Pasirašydamas šią Taikos sutartį atsakovas atsisako likusios dalies reikalavimo sumokėti Kompensaciją už iki 2015 m. vasario 28 d. atliktą bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimą ieškovės asmeninei nuosavybei įsigyti, t. y. 45 722, 26 Eur (keturiasdešimt penkių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt dviejų Eur 26 ct).

Ieškovei vėluojant pervesti 1 punkte nurodytas mokėtinas sumas ilgiau nei 10 (dešimt) kalendorinių dienų, laikoma, kad Atsakovas nedelsiant įgyja reikalavimo teisę, kad Ieškovė jam sumokėtų 55 722,26 Eur piniginę kompensaciją.

Šalys papildomai patvirtina, kad jos yra solidarieji kreditoriaus AB DNB banko skolininkai, o tarpusavio regresinius reikalavimus vykdo tik Ieškovė, kaip tai nustatyta 2017 m. kovo 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, t. y. likusią paskolos AB DNB bankui dalį moka Ieškovė.

Šalys patvirtina, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis, jos atsisako viena kitos atžvilgiu bet kokių reikalavimų ir / ar pretenzijų, susijusių su buvusia Šalių santuoka ir jos metu įgytu turtu ar kitais įsipareigojimais.

Pasirašydamos Taikos sutartį Šalys patvirtina ir pareiškia, kad Taikos sutartimi yra galutinai išsprendžiamas tarp Šalių kilęs ginčas dėl Kompensacijos mokėjimo.

Kitos 2017 m. kovo 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties dalys yra įsiteisėjusios, jos neapskųstos, todėl Šalys šių klausimų Taikos sutartimi nesprendžia.

Šioje Taikos sutartyje neaptartos Šalių bylinėjimosi išlaidos tarp Šalių neskirstomos, kiekviena Šalis pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir neprašo viena kitos jų atlyginti. Išlaidas valstybės naudai, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir bylos nagrinėjimu, jei tokios būtų patirtos, atlygina Ieškovė.

Kiekviena Šalis patvirtina, kad:

turi teisę sudaryti ir vykdyti Taikos sutartį pagal joje nustatytas sąlygas;

Taikos sutarties sudarymas ir jos pasirašymas nepažeidžia Šalių teisių bei teisėtų interesų. Šalims yra aiškiai žinomi visi faktai, susiję su Taikos sutarties sudarymu ir (ar) nulėmę šios Taikos sutarties sudarymą būtent tokiomis sąlygomis, kurios yra išdėstytos Taikos sutartyje;

derėdamasi dėl šios Taikos sutarties sąlygų naudojosi teisinio patarėjo paslaugomis, todėl visos šios Taikos sutarties sąlygos jai yra aiškios, suprantamos ir atitinka tikrąją Šalies valią;

Taikos sutarties tekstas lietuvių kalba yra priimtinas ir suprantamas kiekvienai iš Šalių, todėl Šalys nereikalauja papildomo vertimo į kitą užsienio kalbą.

Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti šią Taikos sutartį.

Taikos sutartis yra sudaryta trimis vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną egzempliorių įteikiama kiekvienai Šaliai, o vienas teikiamas tvirtinti teismui.

Šalys, pasirašydamos šią Taikos sutartį, patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmes, t. y. kad joms yra žinomos ir suprantamos CK 6.985 straipsnio nuostatos, jog teismo patvirtina laikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas; CPK 294 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių Šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Civilinės bylos dalį pagal atsakovo O. J. B. priešieškinį ieškovei E. B. dėl 55 722,26 Eur piniginės kompensacijos priteisimo nutraukti.

Grąžinti ieškovei E. B. (duomenys neskelbtini) 1052 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt du Eur) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2017 m. balandžio 24 d. mokėjimo patvirtinimu UAB Medicinos banke.

Priteisti valstybei iš ieškovės E. B. (duomenys neskelbtini) 4,84 Eur (keturis Eur 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Informaciją apie priimtą teismo nutartį perduoti Vedybų sutarčių registrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algis Norkūnas

Dalia Vasarienė